Transcript Sukūrė: biologijos mokytoja Ana Pansevič [email protected] Gyvybės egzistencijos lygmenys  Visa gyvybė Žemėje suskirstyta į tam tikrus egzistencijos lygmenis. Gyvybės egzistencijos lygmuo Struktūrinės lygmens dalys 1.

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]
Gyvybės egzistencijos
lygmenys

Visa gyvybė Žemėje suskirstyta į tam tikrus
egzistencijos lygmenis.
Gyvybės egzistencijos lygmuo Struktūrinės lygmens dalys
1. Molekulinis (virusai)
Molekulės
2. Ląstelinis (vienaląsčiai,
kolonijiniai)
3. Daugialąstis organizmas
Ląstelės organoidai (dalys)
4. Populiacija
5. Bendrija
6. Ekosistema
7. Biosfera
1. Audiniai; 2. Organai; 3.
Organų sistemos.
Tos pačios rūšies individų
grupė
Populiacijų grupė, gyvenanti
viename biotope
Biotinė (gyvoji gamta) ir
abiotinė (negyvoji gamta)
Visos planetos ekosistemos
ORGANIZMAI
Neląsteliniai
(virusai)
Prokariotai
(bakterijos)
Vienaląsčiai
(pirmuonys,
dumbliai)
Ląsteliniai
Eukariotai
Daugialąsčiai
(dumbliai,
grybai,
augalai,
gyvūnai)
Visus
gyvus organizmus
vienijas panaši cheminė sudėtis.
Cheminiai elementai, randami
visuose gyvuose organizmuose,
vadinami biogeniniais.
ORGANIZMUS SUDARANČIOS MEDŽIAGOS
Neorganinės medžiagos
• Druskos;
• Vanduo.
Organinės medžiagos
• Baltymai;
• Angliavandeniai;
• Riebalai;
• Nukleorūgštys.
Virusai – neląsteliniai
organizmai
Žmonių, gyvenančių mūsų
planetoje, skaičius: 6.55x109.
Virusų skaičius:
31
10 .
Paskaičiuokime...
Ar mes, kurie visą laiką
jautėmės Žemės valdovais,
esame tik menka mažuma
virusų pasaulyje?...
Virusų apibrėžimas, jų prigimtis
Žodis
“virusas” verčiant iš
lotynų kalbos reiškia
“nuodas”.
•Virusai yra neląstelinės gyvenimo
formos, nes jų sandara nepanaši į kitų
ląstelių sandarą. Jie gali gyventi tik
ląstelės viduje ir joje daugintis. Virusai
priverčia ląstelę dirbti jiems ir gaminti
jų sudedamąsias dalis.
Paprasčiausi virusai sudaryti iš vieno tipo
nukleorūgšties, apsuptos apvalkalėlio (kapsidės),
sudaryto iš baltymų
Virusai, naikinantys
bakterijas, yra
vadinami
bakteriofagais. Jie
turi galvutę ir
uodegėlę su kojytėm.
Kojytėmis jis
prisitvirtina prie
bakterijos ir įleidžia į
bakterijos vidų savo
DNR. Bakteriofagai
naudojami žmonių
kovai prieš bakterijas.
Virusų sandaros paprastumas lemia vieną iš
svarbiausių jų savybių: jie dauginasi tik
ląstelės-šeimininkės viduje ir todėl
visapusiškai priklauso nuo jos struktūros ir
medžiagų apykaitos.
Virusai gali parazituoti visų žinomų gyvų
organizmų grupių atstovų ląstelėse. Jie
užkrečia gyvūnus, vabzdžius, augalus,
dumblius, grybus, pirmuonis, bakterijas...
Pagal aukščiau duotą apibrėžimą virusus
paprasta atskirti nuo kai kurių mikroorganizmų,
pvz, nuo vienaląsčių, tokių kaip dumbliai,
grybai, pirmuonys, o taip pat nuo daugelio
bakterijų. Tačiau yra keletas mikroorganizmų,
savo dydžiu artimų virusams, kuriems taip pat
būdingas parazitinis gyvenimas. Skirtumas tarp
virusų ir šių mikroorganizmų nėra toks
akivaizdus.
Virusų ir bakterijų dydžių palyginimas
Virusų išskirtinės savybės
1. Virusai niekada neauga, didėjant jų tūriui, ir nesidaugina
dalijimosi būdu. Jie susiformuoja, susirinkdami iš savo
sudedamųjų dalių, atskirai pasigaminusių ląstelėje.
2. Daugindamiesi ląstelės-šeimininkės viduje, savo
reikmėms jie naudoja ląstelės baltymus ir energiją.
3. Į virusinės dalelės sudėtį įena tik vienos rūšies
nukleorūgštis: arba RNR, arba DNR.
Mes esame kilę iš virusų??? 

“..they were around long before humans evolved.
The better part of the human genome is
composed of viral DNA...”
(Luis Villareal, the director of the Center for Virus
Rersearch at the University of California at Irvine)
Ar virusai gyvi?
Racionalų atsakymą pateikė žymus virusologas
R. Dulbecco: virusai yra gyvi, būdami ląstelės viduje, o už
jos ribų jie tėra cheminių medžiagų sankaupa (šis teiginys
nėra kategoriškas: tam tikrose virusų dalelėse, esančiose
ląstelės išorėje, gali vykti biocheminės reakcijos). Dabar
vyrauja nuomonė,kad virusai yra paprasčiausia gyvybės
forma.
Jie turi tokias gyvų organizmų savybes, kaip sugebėjimas
daugintis, paveldimumas ir kintamumas, prisitaikymas prie
aplinkos sąlygų ; jie užima tam tikrą ekologinę nišą ir yra
pavaldūs natūraliai atrankai, kuri yra evoliucijos pagrindas.
VIRUSŲ KILMĖ IR EVOLIUCIJA
Virusų atsiradimo hipotezės
1.Virusai yra bakterijų palikuonys, patyrę degeneratyvią
evoliuciją.
2.Virusai atsirado iš ląstelės RNR ar DNR komponentų,
3. Virusai yra ikiląstelinių gyvybės formų - primityviausių
molekulių, sugebančių savarankiškai daugintis palikuonys.
MOKSLAS, TIRIANTIS VIRUSUS, YRA
VADINAMAS VIRUSOLOGIJA
• Virusai yra daugelio infekcinių ir neinfekcinių ligų sukėlėjai.
XX amžiuje nuo virusų sukeltų ligų mirė maždaug 400
milijonų žmonių, t.y., 10 kartų daugiau, negu jų žuvo šio
amžiaus karuose.
• Per pastaruosius 4 - 5 dešimtmečius virusai tarnavo
nepakeičiamais laboratoriniais objektais ir modeliais,
padedančiais spręsti biologijos, genetikos, biochemijos,
molekulinės biologijos, evoliucijos ir kitų mokslų problemas.
Herpesas
virusų sukeltos karpos
1918 “Ispaniško gripo" pandemija nusinešė ~50
millijonų žmonių gyvybių.
Poliomielitas
viruso sukeltas
konjunktyvitas
Juosiančioji pūslelinė
Virusų sukeltos
hemoraginės
karštinės
Hepatitas B
Vėjaraupiai
Raudonukė
Tymai
Kiaulytė
ŽIV Lietuvoje

2006.09.01. duomenimis viso diagnozuota 1156
ŽIV nešiotojai, iš jų 1011 vyrų ir 145 moterys.
Raupai
Raupų vakcinos viruso
paliktos pažaidos
Pritaikius visuotinę vakcinaciją, raupai buvo įveikti:
paskutinis raupų ligos atvejis užregistruotas Somalyje
1977 m. spalio 26.
Virusai gali sukelti ir augalų bei vabzdžių ligas
VIRUSŲ ATRADIMAS
Virusai buvo rasti XIX a. pabaigoje; tuo metu jie
buvo įvertinti, kaip atskira gyvybės forma.
Tačiau jau gilioje senovėje žmonės ne tik sirgo
virusų sukeltomis ligomis, bet ir bandė ištirti šių
ligų priežastis bei rasti apsisaugojimo nuo jų
būdus.
Pirmasis žinomas
rašytinis dokumentas
apie viruso sukeltą
infekciją yra
heroglifas, rastas
Memfyje, senovės
Egipto sostinėje. Šis
rašto ženklas buvo
nupieštas maždaug
4000 metų pr.K. ir
vaizdavo žynį su
aiškiai įžiūrimais
paralitinio poliomielito
požymiais.
Faraonas Siptachas valdė
Egiptą 1200 – 1193 metais
pr.K., ir staiga mirė, sulaukęs
20 metų amžiaus. XX a.
pradžioje rastos jo mumijos
viena koja buvo sudžiūvusi, o
jos pėda standžiai (rigidiškai)
ištempta, panašiai, kaip arklio
kanopa – tai yra klasikinis
poliomielito požymis.
Ištyrus faraono Ramzio V,
mirusio 1143 m. pr.K.,
neįprastai gerai išsilaikiusią
mumiją (dabar ji saugoma Kairo
muziejuje), jos veide buvo
pastebėtos raupų paliktos
pažaidos. Manoma, kad raupai
ir buvo šio faraono mirties
priežastis.
Žinoma, kad jau 1000 pr.K.
raupai buvo paplitę Kinijoje.
Siekiant apsisaugoti nuo šios
ligos, buvo taikomas metodas,
vadinamas varioliacija.
Pastebėta, kad žmonės,
persirgę raupais, niekada jais
nebeserga pakartotinai.
Siekdami susirgti lengva raupų
forma, kinai išdžiovindavo
šašus, susidariusius ant ligonio
kūno raupų pažeistose vietose,
sutrindavo juos į miltelius ir
įkvėpdavo.
1796 m. anglų mokslinikas Edward Jenner surado saugesnį
būdą, vakcinaciją nuo raupų. Jis atkreipė dėmesį, kad
melžėjos, kurios dažnai užsikrėsdavo žmogui nepavojingais
karvių raupais, niekada neserga tikraisiais raupais. E.
Jenner įvedė 8 metų berniukui karvių raupų užkratą, paimtą
nuo melžėjos rankos, o vėliau užkrėtė šį berniuką tikraisiais
raupais; berniukas nesusirgo.
Nors iš pradžių į vakcinaciją žiūrėta su nepasitikėjimu,
jau XIX amžiuje ji buvo pripažinta ir vakcina nuo raupų
buvo taikoma visame pasaulyje.
James Gillray, 1802
1885 m. dar vieną vakciną prieš pasiutligę - pasiūlė
mikrobiologijos pradininkas,
Louis Pasteur (tarp kitko,
šis mokslininkas pasiutligės
sukėlėją vadino virusu nuo
lotynų kalbos žodžio “virus”
- “nuodas”).
Louis Pasteur
(1822-1895)
Nežiūrint šių gana nemažų pasiekimų kovoje su
infekcinėmis ligomis,jų sukėlėjų prigimtis ilgą
laiką liko neišaiškinta.
Klausimai
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Ką reiškia žodis virusas verčiant iš lotynų kalbos?
Kodėl virusai yra vadinami neląstelinėmis
gyvenimo formomis?
Iš ko yra sudarytas virusas?
Kaip yra vadinami virusai naikinantys bakterijas?
Koks yra virusų dauginimosi būdas?
Kokius organizmus gali parazituoti virusai?
Kaip susidaro nauji virusai?
Kokios virusų savybės sąlygoja, kad jie yra gyvi?
9. Kaip yra vadinamas mokslas tiriantis virusus?
10. Kokias žinai virusų sukeltas ligas?
11. Koks mokslininkas atrado vakcinaciją prieš
raupus?
12. Kokiu būdu buvo atrasta vakcinacija?
13. Koks mokslininkas atrado vakcinaciją prieš
pasiutligę?