Transcript 5A klasės mokinys Kristupas Sterbavičius Širvintų „Atžalyno“ progimnazija Branginamas, saugomas daiktas ar dalykas - gerbiamo žmogaus ar reikšmingo įvykio atminimas.

5A klasės mokinys Kristupas Sterbavičius
Širvintų „Atžalyno“ progimnazija
2013
Branginamas,
saugomas
daiktas
ar
dalykas - gerbiamo žmogaus ar reikšmingo
įvykio atminimas.
Kiekvienoje šeimoje yra daiktų, kurie kruopščiai
saugomi ir perduodami iš kartos į kartą. Tai gali būti labai
vertingi daiktai: šeimos brangenybės, senoviniai laikrodžiai,
ordinai, medaliai, vardiniai ginklai, dokumentai arba tiesiog
brangūs tam konkrečiam žmogui daiktai: knygos, dienoraščiai,
laiškai, atvirukai, nuotraukos, indai, žaislai ir t. t.
Šeimos relikvija gali būti bet koks daiktas, paveldėtas iš
protėvių ir saugantis jų atminimą. Ji paprastai atspindi šeimos
narių gyvenimo istoriją: pergyventus karus, tremtį, socialinę ir
turtinę padėtį, vertybes.
Mūsų šeimos relikvija- kalėdiniai eglutės
papuošimai parvežti iš Sibiro.
Mano senelis Jonas su seserimis Igarkoj
1948 m. gegužės 22 d. 4 valandą ryto įvykdytas
didžiausias masinis Lietuvos gyventojų trėmimas, kurio
metu panaudojus gyvulinius vagonus ištremta apie 40
tūkst. žmonių, jų tarpe – 10 897 vaikai iki 15 metų.
Tremtiniai nugabenti į Sibirą, SSRS pietus ir kitas
menkai tinkamas išgyvenimui vietoves.
Mano prosenelis Ignas buvo stalius. 1944 m. jo name
Žalias Velnias nuolat susitikdavo su partizanais, ryšininkais,
būrių vadais, posėdžiaudavo. Prosenelis darydavo karstus
žuvusiems partizanams. 1945 m. vasarą jį suėmė, nuteisė ir
išvežė į Vorkutą. 1948 m. gegužės 22 d. jo nebuvo namuose, kai
mano prosenelio žmona Pranė su vaikais: 4 dukromis ir sūnumi
( mano seneliu Jonu) buvo išvežti į Igarką. Vos nuvežta mirė
jauniausia prosenelių dukra, po metų mirė ir prosenelė, kita
dukra mirė 1957 m. Likusieji vaikai 1957 metų liepos 26 dieną
buvo paleisti ir grįžo į Lietuvą, o iš Igarkos parsivežė nuostabius
eglutės papuošalus.
Žaisliukai labai gražūs, spalvingi. Jie visi pagaminti
iš trapaus stiklo. Nėra nei vieno vienodo žaisliuko.
Labai įdomios ir man visai nematytos- žvakutės:
vienos ilgos ir plonos, pakabinamos, kitos- trumpesnės,
storesnės, jos prisispaudžia prie eglės šakelės keistais
geležiniais spaustukais ir nekaba, o stovi.
Kiti žaisliukai įvairiausių formų ir tik keli yra apvalūs.
Yra žaisliukų, kurie atrodo kaip daiktai: šviesoforas, vabalas,
puodynėlė. Mūsų kolekcijoje yra kankorėžio, vynuogės ir kitų
augalų formų žaisliukų.
Nuostabios girliandos. Vienos girliandos suvertos iš
įvairių spalvų stiklinių cilindriukų ant lininio siūlo, kitossidabrines spalvos cilindriukus derinant su įvairių dydžių ir
spalvų stikliniais karoliukais.
Žaisliukams jau daugiau nei 60 metų. Nors jie yra
mūsų šeimos relikvija, bet nedulka dėžutėse.
Žaisliukai įskilę, dažai aptrupėję, bet kiekvienais
metais Kūčių dieną papuošia žaliaskarę močiutės
namuose. Kai aš su sese puošiu eglę, mama nuolat
primena, kad su jais elgtumėmės ypač atsargiai ir
pagarbiai, nes galime sudaužyti arba įsipjauti
pirštukus. Šitie eglutės papuošimai puikiai dera su
prieš 15 ar 3 metus pirktais.
Senieji žaisliukai suteikia Kūčių vakarui
prasmingumo ir primena skaudžius mūsų giminei
laikus.
Mama pasakojo, kad kai ji buvo maža, šių grožybių
buvo daug daugiau ir įvairesnių. Ji sakė, kad patys gražiausi
buvo žmonių ir gyvūnėlių figūrėlės. Bet mama, būdama maža
mergytė, neįvertino jų istoriškumo ir mėgo su jomis žaisti, o
žaisdama sudaužė. Mums pavyko jų nuotraukas rasti
internete:
Nereikia bijoti rodyti šeimos relikvijų, jei jos
nėra itin asmeniškos. Paprastai šeimos relikvijų
atsinešimas, jų rodymas ir apžiūrinėjimas,
pasakojimas apie jas sukuria jaudulio ir pagarbos
atmosferą, imama didžiuotis savo kilme.
Visada gera žinoti, iš kur atėjai ir kur link eini.
Bet kokia istorija yra ypatinga, nes ji lemia kitų
šeimos narių, giminės, tėviškės, šalies ateitį. Mūsų
šerima didžiuojasi savo šeimos relikvija ir istorija.
Ieškodamas informacijos internete
pastebėjau:
 Niekas dar nėra parašęs jokio išsamaus straipsnio apie




tarybinius žaisliukus lietuvių kalba.
Yra žmonių, kurie kolekcionuoja ir saugo šiuos žaisliukus
(pavyzdžiui, žinoma laidų vedėja E. Mildažytė).
Internete
pakankamai
internetinių
sendaikčių
parduotuvėlių, kuriuose šie žaisliukai pardavinėjami ir
kainuoja tikrai nepigiai, o kai kurie ir labai daug.
Net ir internete šių žaisliukų veltui negausi, nebent
išmainysi į kitą to laikotarpio žaisliuką.
Manau, kad šie nuostabūs daikčiukai verti šeimos relikvijos
vardo, nes jau ketvirta karta kiekvienais metais jas vieną
kartą per metus šildo savo rankomis ir džiaugiasi jų grožiu
ir išskirtinumu.
Naudota literatūra:
www.zodynas.lt
http://www.asirpsichologija.lt
http://www.komisija.lt/
http://lt.wikipedia.org/wiki/Tremtis
http://www.genocid.lt
http://www.margakrautuvele.lt
V. Alekna. Ūžė žalia giria. 1999, Vinius
Fotografijos- Kristupo Sterbavičiaus
Ačiū už dėmesį!