Transcript Senieji matavimo vienetai, naudoti Lietuvoje Talpos ir svorio Masės vienetai BIRKAVAS(r) 163,805 kg, CENTNERIS 50 kg, PŪDAS 16,38 kg, PUNDELIS 5,12 kg, SVARAS (liet.) 365,47 g, SVARAS (r) 409,512

Senieji matavimo vienetai,
naudoti Lietuvoje
Talpos ir svorio
Masės vienetai
BIRKAVAS(r) 163,805 kg,
CENTNERIS 50 kg,
PŪDAS 16,38 kg,
PUNDELIS 5,12 kg,
SVARAS (liet.) 365,47 g,
SVARAS (r) 409,512 g,
UNCIJA(vaistų) 29,86 g,
28,25 g.
Tūrio vienetai
SKYSČIO UNCIJA 28,4ml,
PINTA 0,568 l,
GORČIUS (liet.) 2,82 l,
GORČIUS (l) 3,77 l,
KARTIS (l) 128 l,
KIBIRAS (r) 12,2994 l,
KVORTA 0,70 l,
PŪRAS (liet.) 67,685 l,
PŪRAS (r) 78,72 l,
SAIKAS 16,92 l,
STATINĖ (r) 491,96 l,
Matavimo vienetų sąryšiai
1 gorčius=2 l,
1 kibiras=10 l,
1 statinė=5 l, 10 l,
1 svaras=453,5 g,
1 granas=50 mg,
1 pūdas=16 kg 380 g=40
svarų.
Matavimo vienetų sąryšiai
Seniausi antropologiniai tūrio matai buvo sauja,
žiupsnis, rieškučios, gurkšnis.
Biralams ir skysčiams seikėti buvo naudojami
įvairiausi namų apyvokos daiktai: šaukštas, samtis,
kibiras, kaušas, moliniai puodai, pintinės, statinės.
Lietuvoje birioms medžiagoms seikėti buvo naudojami:
statinė, pūras, siekas, siekelis ir gorčius.
Jei dabartinių senukų klaustume, kas yra gorčius, jie
atsakytų, apie 3 l, siekas – 10 gorčių, pūras – 24
gorčiai. Lietuviškas svaras pastaruoju metu – 370
gramų, rusiškas svaras – 410 gramų.
Gorčius
Senovinis tūrio vienetas.
Vartojamas įvairiose šalyse (Rusijoje, Lenkijoje,
Lietuvoje) skysčiams ir biralams seikėti. Lietuvoje
oficialiai vartotas iki metrinės matų sistemos įvedimo
1920 m.
Didysis buvo 5,6 litro talpos. Kitas gorčius – pagal
1776m. patvirtintą matų sistemą 2,6 litro; jis vadintas
šinkoriniu arba mažuoju.
Gorčiai biralams seikėti buvo skobiami iš medžio,
daromi iš beržo tošių, šulelių, pinami iš karnų, vytelių;
skysčiams – kalami iš vario ar bronzos skardos.
Kvorta
XIVa.-Xxa. pradžios Lenkijos, XVI-XX a. LDK ir
Lietuvos skysčių, pirmiausiai gėrimų, ypač degtinės,
tūrio matas. Lietuviškoji kvorta sudarė 1,4 l, lenkiškoji
1 l arba ketvirtadalį gorčiaus. Nuo 1765 metų
lietuviškoji kvorta sudarė 0,70 l. Ji buvo dalijama į
keturias kvorteles. Vartojamas skysčiams ir biralams
seikėti.
Lietuvoje oficialiai vartotas iki metrinės matų sistemos
įvedimo 1920m. Taip ir liko, kad 1kvorta – 0,70 l.
Pūras
Senovinis biralų tūrio matas. Vartotas XVI-XX a. pirmoje
pusėje. Pūras – didesnis už gorčių tūrio matas. Didysis
pūras – 67 litrai, mažasis – 59 litrai.
1 pūras – tai viena šeštoji lietuviškos statinės, arba 12
senųjų, arba 24 naujieji lietuviški gorčiai, t.y., 67,2 l.
Mažasis pūras lygus 18 naujųjų lietuviškų gorčių arba
50,76 l. Didysis pūras buvo lygus 30 naujųjų lietuviškų
gorčių arba 84,6 l.
Buvo vartotas ir mažesnis vienetas – puspūris.
Uždaviniai
Vaikai supilstė į butelius 1 pūrą, bet netyčia išpylė 0,5
pūro. Kiek litrų liks vaikams?
Buvo 10 pūrų, daržą paliejo 500 litrų. Kiek litrų liko?
Kiek bus pūrų, jeigu turim 311 litrų?
Ar žmogus galėtų per dieną išgerti šešias kvortas
vandens?
Statinė
Senovinis biralų tūrio vienetas, XIV-XVIII a. vartotas
LDK. XVI a. tapo tūrio matų sistemos pagrindu.
Lietuviška statinė – 407 l. Buvo ir vietinių statinių.
Žinomos Kauno, Kėdainių, Ukmergės, Šėtos, Luokės,
Labanoro ir kitos statinės.
Prekyboje iki Pirmojo pasaulinio karo buvo dar viena
statinė, vadinta ,,silkine“ arba ,,solianka“. Ji buvo 5
gorčių talpos. Tokio saiko statine apskaičiuodavo
aliejaus, sėmenų, neperkošto vaško, sūdytų baravykų,
smulkios žuvies, kreidos miltų, pokosto kiekį.
Cebras
Žemas, iš medinių šulelių padarytas indas, paprastai
turintis dvi ąsas, į apačią šiek tiek siaurėjantis.
Sutvirtinamas 2-3 metaliniais lankais. Medis, iš kurio
gamindavo cebrus, nebuvo taip kruopščiai renkamas,
kaip, pavyzdžiui, duonkubiliui. Vartojamas skalbiniams
skalbti, gyvuliams girdyti, pelams laikyti, kiaulių jovalui
laikyti ir kitiems namų apyvokos reikalams. Į cebrą
tilpdavo nuo 2 iki 8-10 kibirų. Juose prausėsi,
šutindavo audeklus, merkdavo karvėms akselį.
Linai ir jų matavimas
Linus svėrė svarais, skaičiavo gryžtėm, gryžtom, pundais, stukeliais.
Viena gryžtė linų buvo 20 išmintų linų saujų ir dar viena surišimui,
arba 40 surautų saujų. Stukelis – 12 linų saujų (dvyliktąja aprišta).
Taip skaičiavo linamynio talkininkų darbą, taip skaičiuodavo mokestį
samdiniams, šitaip atskaičiuodavo dalį „dukrai – ištekuolai“ motina.
Parduodavo linus pundais, kurį sudarė 20 svarų linų pluošto. Vienas
svaras yra 0,370 kg. Turgun linus atveždavo atsvertus ir surištus
pundais. Kartais iš vakaro linų pundus dėdavo nakčiai ant žolės, kad
nuo rasos pasunkėtų. Linų pirkliai pirkdavo po šešis surištus ar
suvertus ant lazdyno lazdos pundus.
Vilnas sverdavo svarais. Du vilnų svarai sudarė pundelį. Vienos
avies, vieno kirpimo neplautos vilnos su pakojinėm (prastom vilnom)
svėrė du svarus.
Svaras
Svarais sverdavo sviestą, cukrų,net pūkinius patalus.
Daigstyta pūkinė antklodė turėjo sverti apie 8 svarus
Svaras buvo dalinamas į 12 uncijų.
Apytikriai lygus 324 g.
Karolis Didysis svarą prilygino 16 romėniškų uncijų
jis atitiko romėnų svorio vienetą miną.
Kai kuriose Europos svorio matų sistemose ir toliau
buvo 12 uncijų svarai.
1svaras = 16uncijų = 0,4536kg
1svaras = 453.5924g.
1svaras = 0.0005 t.
Matavimo priemonės bezmėnas
Svorio (masės) matavimo prietaisas. Jis susideda iš
lazdelės su svorio ženklais, buožės. Viename lazdelės
gale įtaisytas kablys sveriamam daiktui pakabinti bei
judama rankenėlė, parišta virvute.
Iki XIX a. pradžios bezmėnai buvo graduojami svarais.
Svaras buvo pagrindinis svorio matas.
Lotas, uncija
Mažiausią svorio matą vadino lotu. Nors vaistinėse
buvo žinoma ir uncija, kuri lygi 43,5 g, bet buityje
dominavo lotas. Rusiško loto svoris yra 12,7 g.
Lotais seikėjo dažų miltelius, prieskonius, mineralus
vaistams, chemines medžiagas, alūno granules,
šarmų mišinius skalbimui.
Kiek pūdų sudarys 120 svarų?
Ar 80 zolotnikų sudarys 1 svarą?
Raudonkepuraitė, eidama pas senelę, nešėsi 12 svarų
keksiukų, bet kelyje pasitaikęs vilkas suvalgė 12 %
keksiukų. Kiek kilogramų lauktuvių lieka nunešti senelei?