Slide 1

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 2

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 3

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 4

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 5

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 6

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 7

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 8

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 9

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 10

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 11

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 12

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 13

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 14

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 15

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 16

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 17

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 18

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 19

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 20

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 21

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 22

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 23

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 24

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 25

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 26

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 27

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 28

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 29

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 30

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 31

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 32

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 33

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.


Slide 34

Iš ciklo
„Vieno namo istorija”

PARODA
„Namas ant kalno“

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje,
raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar
lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į
pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam,

kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

Kurt Vonnegut

Antanas Busilas savo kabinete. 1925 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paroda, skirta žymaus Lietuvos pedagogo, rašytojo, vertėjo Antano Busilo 60-osioms
mirties metinėms paminėti, parengta remiantis dukros Danutės Kijauskienės
atsiminimais ir jos asmeniniu nuotraukų archyvu.

Danutės Zosės Kijauskienės atsiminimus 2010–2011 m. užrašė Alma Skrockaitė.
Parodą parengė Alma Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Informacinių paslaugų skyrius Kaunistikos grupė
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka Kultūros renginių ir leidybos grupė

Antanas Busilas. Apie 1910 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas,
gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė
pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir
privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti.
1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje
mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė
straipsnius
pedagogikos,
psichologijos,
visuomenės
auklėjimo
klausimais
ir
kt.
1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius
kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos
mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro
organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos
nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių
jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje,
baigė
specialius
karo
technikos
kursus,
mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir
sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir
Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos
ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922),
„Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui
apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“
(1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“
(1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą
pasaką
„Karalaitis
Jonas
kvailutis
ir
paukštelis
auksasparnis“
(1933).
Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo
laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“.
Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo
Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.

Antano Busilo eiliuota pasaka vaikams „Karalaitis Jonas Kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933 m.)
Iliustruotojas – žymus dailininkas Liudas Truikys
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninės bibliotekos]

Ona Busilienė (1890–1967) buvo
bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje
(Latvija)
dažnai
vykdavo
vietos
bendruomenės
ir
atvykusių
lietuvių
vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo
vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių
renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su
savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.

Jaunavedžiai Ona ir Antanas Busilai. Subatė (Latvija), 1912 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė prie savo buvusių namų (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). Apie 1950 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Danutė Kijauskienė KAVB Kaunistikos skaitykloje. 2010 m.
Fotogr. Janina Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Onos ir Antano Busilų duktė Danutė
Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai
atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m.
baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Įstojo į
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams
okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio
sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė.
1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU
Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d.
jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko
(1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus
dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo
būdama 80-ies metų.

Žaliakalnio ir kt. mikrorajonų panorama iš paukščio skrydžio. 2011 m.
Fotogr. Viktoras Stanaitis [Iš KAVB fondų]

„Aukštutinėje Nemuno terasoje išsidėstęs Žaliakalnis pasižymi ne tik unikalia gamtine
aplinka, žymiais kultūros ir sporto objektais, bet ir ypatinga tarpukariu susiformavusia
architektūra. Vietovės planavimas (aikštės, gatvės, laiptai) atspindi tuometinės Lietuvos
laikinosios sostinės siekius. Žaliakalnyje vyrauja gyvenamieji namai, išdėstyti erdviuose
sklypuose su sodeliais, gėlynais. Daugelis namų skirti vienai šeimai.“
[Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 133.]

Apie 1926 m. vadinamajame Radijo
rajone pradėta tiesti gatves ir statyti
sodybinio pobūdžio namus. Intensyviausia
statyba
vyko
1936–1940
m.
Šioje Žaliakalnio mikrorajono zonoje,
tarpukariu laikytoje prestižine, gyveno
nemažai garsių Lietuvos kultūros ir
visuomenės veikėjų (kanauninkas Juozas
Tumas-Vaižgantas,
rašytojas
Vincas
Mykolaitis-Putinas, aktorė Unė BabickaitėGraičiūnienė, menininkai Liudas Truikys ir
Marija Rakauskaitė, diplomatas Petras
Klimas ir kt.), o namus projektavo žinomi
architektai (Stasys Kudokas, Edmundas
Frykas, Feliksas Vizbaras ir kt.).
Visi pastatai, statyti iki 1940 m.,
laikomi autentiškais.

Antano Busilo namas
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“,
rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.

[Mokykla ir gyvenimas. – 1935, Nr. 1, p. 48.]

„Namas ant kalno“ ir miesto centro panorama
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namą Trakų g. 34 (vėliau – Trakų g. 44A, Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13),
apie 1926–1927 m. pagal savo projektą, suderintą su architektais, pasistatė Antanas Busilas. Pasak
Danutės Kijauskienės, tai buvo pirmasis namas ant Vytauto kalno šlaito, dar vadinamas „namu ant
kalno“ arba „namu prie laiptų“. 1925 m. iš Antano ir Zofijos Lopatų nupirktas žemės sklypas, vėliau
buvo padalytas į tris dalis. Viršutiniame sklype, kuris ribojosi su mediniais laiptais (vėliau su
granitiniais Vaižganto laiptais, suprojektuotais 1937 m. architekto Stasio Kudoko), pastatytas Busilų
namas. Žemiau esantis sklypas 1934 m. parduotas Zofijai Montvilienei. Vėliau šiame sklype namą
(dab. V. Mykolaičio-Putino g. 11) suprojektavo, pasistatė ir jame 1938–1944 m. gyveno žymus
architektas Stasys Kudokas. Likusioji sklypo dalis parduota Lidijai Gelumbickienei.

Arkinėje nišoje įkomponuota
Broniaus Pundziaus skulptūrėlė
„Motinystė“. 2011 m.
Architekto Stasio Kudoko namas
(V. Mykolaičio-Putino g. 11) –
vietinės reikšmės architektūros
paminklas. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. Vytautas Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Fotogr. Alma Skrockaitė
[Iš KAVB fondų]

Antano Busilo namo projektas
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kaip rašė Antanas Busilas, „trobesiai [...] paties statyti ūkišku būdu“. Buvo
naudojamos savadarbės plytos. Gyvenamasis namas užregistruotas kaip turintis pusantro
aukšto, nes dviaukščiai pastatai buvo brangesni. Cokolinis aukštas – plytų, 1-as aukštas –
betono ir plytų, 2-as aukštas – medinė mansarda. Pagrindinis namo fasadas orientuotas į
kiemą, iš kur atsivėrė puiki miesto panorama. Aukštas stogas dengtas raudonai dažytomis
betoninėmis čerpėmis.

Antano Busilo namas (dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13)
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pirmame aukšte ir pusrūsyje gyveno Busilų šeima, antras aukštas ir pastogės kambarys
buvo nuomojami. Pirmasis nuomininkas buvo Valstybės banko tarnautojas Baronas su šeima.
Gyventojai dažnai keitėsi, pagrindiniai nuomininkai būstą pernuomodavo kitiems.
Pagalbinėse patalpose gyveno studentai, taip pat architektas, pedagogas Juozas
Valentukonis (1908–1997) su broliu, filosofijos profesorius, vertėjas, kritinio realizmo
atstovas Vosylius Sezemanas (1884–1963).

Pagrindinis antrojo aukšto nuomininkas buvo Vincas Steponavičius
(1898–1958) – Valstybinio dramos teatro aktorius, Vasaros teatro įkūrėjas
ir vadovas, Nepriklausomybės karo savanoris, kuris 1919 m. sausio 1 d.
iškėlė
Lietuvos
vėliavą
Gedimino
pilies
bokšte.
Jo nuomojamame bute lankėsi daug menininkų (Liudas Truikys
(1904–1987) – scenografas, pedagogas, kolekcininkas), aktorių (Juozas
Vaičkus (1885–1935) – aktorius, režisierius, lietuvių teatro kūrėjas),
politikos veikėjų (Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas ir politikas).
1936 m. Vincas Steponavičius tapo antruoju namo savininku.

Vincas Steponavičius su savo dukra Vitalija ir Ona Busilienė su dukra Danute
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Eleonora Janušauskaitė Busilų namų svetainėje.
Apie 1928–1929 m.
Fotogr. Antanas Busilas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Kartu su Busilų šeima gyveno Onos Busilienės sesuo Eleonora Janušauskaitė
(1891–1958), pedagogė, 1944–1958 m. Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos
(dab. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) direktorė. Svečiuose
dažnai lankydavosi rašytojas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933)
(jis pakrikštijo Danutę Busilaitę), pietaudavo Liudas Truikys.

Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama.
Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų
balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona
Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.

Antanas ir Ona Busilai savo namų svetainėje
(Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13). 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dainuoja Antanas Busilas, akompanuoja žymus chorvedys, pedagogas,
kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983), kuriam pasiūlius, nuo
1937 m. šlaitai Ąžuolyno pakraštyje vadinami Dainų slėniu. 1929 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Namo aplinka buvo gražiai tvarkoma. Draugai ir pažįstami čia dažnai lankėsi norėdami
pasigrožėti kieme augančiomis rožėmis, oleandrais, akacijomis (jas apie 1930 m. pasodino
Antanas Busilas), nuo kalno atsiveriančia puikia miesto panorama. Prie namo įrengtoje
aikštelėje Busilų dukra Danutė žaidė kroketą, statėsi iš žolės palapines.

Iš kairės: Danutė Busilaitė, Vitalija Steponavičiūtė
(Vinco Steponavičiaus dukra) ir Ona Busilienė. 1935 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Ona Busilienė su dukromis Danute ir Aldona
namo (Vaižganto g. 16) kieme. Apie 1930 m.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1933 m. liepos 17-osios naktį Busilų šeima prie savų namų, iš
kur matėsi Aleksoto aerodromas, laukė Atlantą perskridusių
lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno...
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių
draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta
statyti mečetė (architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas
Netyksa; dab. Totorių g. 6). Ji oficialiai atidaryta Žalgirio
mūšio minėjimo dieną – 1933 m. liepos 15 d.
[Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Pasak Danutės Kijauskienės, jų namas iki 1930 m. buvo vienintelis ant Vytauto kalno šlaito.
Vėliau pradėta statyti kitus namus.

Kaimynystėje pastatytas modernus, su plokščiu stogu,
pulkininko Mykolo Mačioko (1899–1953) namas. Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 34.]

Danutė Busilaitė su draugėmis. 1932 m.
Fotogr. Aldona Busilaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Dabartinis namo (Vaižganto g. 20) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Antanas Busilas su šeima šiame name gyveno iki 1936 m.
Apie 1931–1937 m.
Fotogr. Juozas Stanišauskas [Kaunas : [fotonuotraukų albumas]... – P. 16.]

Dabartinis namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) vaizdas. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

2011 m. spalio 10 d. ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 13 atidengta memorialinė lenta,
pažyminti, jog šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų
profesorius Vosylius Sezemanas.

Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Kiti Antano Busilo projektuoti namai

Pirmasis Antano Busilo projektuotas namas (dab. K.
Grybausko g. 28, Aukštoji Freda), kuriame 1925–1944 m.
gyveno geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas,
technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos
pradininkas Steponas Kolupaila (1892–1964).
Fotografuota iš lėktuvo [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Paskutinis Antano Busilo projektuotas ir per tris mėnesius pastatytas namas
(Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 96A), į kurį Busilų šeima persikėlė po
gyvenimo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 16). Nugriautas apie 1967 m.
Fotogr. Silvestras Kijauskas [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikia Danutei Kijauskienei ir jos
tėvams Antanui ir Onai Busilams (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Vilnius. 2011 m. rugsėjo 15 d.
Fotogr. Džoja Gunda Barisaitė [Iš Danutės Kijauskienės asmeninio archyvo]

Iš Danutės Zosės Kijauskienės prisiminimų...
„Mūsų name (Vyžuonos g. 8, vėliau Raudondvario pl. 98A, neišlikęs – reng. past.) nuo 1943 rudens iki
1944 rugpjūčio 1 dienos, kuomet į Kauną įžengė Tarybinė armija, gyveno ir slapstėsi Roza
Peraitė-Stenderienė (Roberto Stenderio (Ruvim Stender), buvusio Valstybės teatro koncertmeisterio ir dirigento,
Kauno konservatorijos pedagogo, žmona – reng. past.). Tėvas atsivedė ją iš Sofijos Binkienės buto. Mes
buvome neįspėti apie naują gyventoją, tačiau mano mama buvo labai tolerantiška, gera visiems.
Roza padėdavo mano mamai namų ruošos darbuose, kadangi ūkis buvo nemažas, dirbo
daržuose, melždavo karvę. Mano mama ir Roza daug bendravo, ilgai kalbėdavosi vakarais,
kartu parūkydavo... Kadangi Roza turėjo gana ryškius semitinius bruožus, rišdavosi skarelę. Ji
buvo darbšti ir tvarkinga, turėjo nemažai draugų, kurie lankydavosi mūsų name vokiečių
okupacijos metais. Kaimynai žinojo kas ji tokia, tačiau niekas neišdavė.“

[Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.]

Danutė Kijauskienė prie savo tėvo Antano Busilo 1930 m. sodintų akacijų. 2011 m.
Fotogr. Alma Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

1. „Kviestinių muzikų paramos žvalgėsi… Valstybės teatras” / Leonidas Melnikas. – Iliustr. – Žydų muzikai Lietuvos
muzikiniame gyvenime // Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, [2008]. – P. 96–101.
2. „Man atrodo, kad jūs – mano mama“ / Margalit Stender-Lonke. – Portr. // Gyvybę ir duoną nešančios rankos. –
Vilnius, 2009. – Kn. 4, p. 186–189.
3. Aktoriaus Vinco Steponavičiaus odisėja / Kazimieras Pūras. – Nuotr. // Naujoji Romuva. – 2008, nr. 2, p. 8–11.
4. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune : Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7
(2006), p. 153–171.
5. Atidengta atminimo lenta Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui. – Prieiga per internetą.
URL: http://kaunas.lt/index.php?3112579914. – Žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.
6. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937,
rugpjūčio 24, p. 3.
7. Dėl apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi // Valstybės žinios. – 2011, nr. 113, rugsėjo 15, p. 9.
8. Dirigentas, atradęs Dainų slėnį / Algimantas Mišeikis ; Bernardo Aleknavičiaus nuotr. – Iliustr. // Nemunas. –
2005, gegužės 26–birželio 1, p. 11.
9. Elektroninis žinynas „Kaunas: datos ir faktai“ (leidžiamas nuo 2007 m.). – Prieiga per internetą. URL:
http://datos.kvb.lt
10. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (leidžiamas nuo 2004 m.). – Prieiga per
internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/
11. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 03 17–1953 03 24) : [biografija] /
Antanas Navaitis // Karo lakūnai, kovoję dėl Tėvynės laisvės. – Vilnius, 2003. – P. 7–9.
12. Gyventi norėjo visi : pulkininko Mykolo Mačioko gimimo 115-osioms metinėms paminėti / Alfonsas Zubreckas //
XXI amžius. – 2004, spalio 27, p. 7–8.
13. Istoriniam namui nuošliaužos pavojaus jau nebekels / Šarūnas Bulota. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2005,
balandžio 5, p. 5.
14. Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje : žymieji XX amžiaus mokslininkai / Ona Voverienė. – Portr. // Lietuvos
aidas. – 2003, birželio 28. p. 7.
15. Janušauskaitė Eleonora // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 673.

16. Juozapavičius, Pranas. Šviesus pedagogo atminimas : (minint A. Busilo 90-ąsias gimimo metines) / Pranas
Juozapavičius. – Kaunas, 1978.VII.31. – 6 lap. – Autografuotas mašinraštis. – (įr.)
17. Juozas Vaičkus – tautinės teatrinės kultūros kūrėjas / Aleksandras Guobys. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2005,
balandžio 15, p. 1, 3.
18. Juozas Valentukonis. – Port. // Kauno diena. – 1997, balandžio 12, p. 4.
19. Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis : eiliuota pasaka / A. Busilas ; iliustr. dail. Liudas Truikys.
– Kaunas : Spaudos fondas, 1933 (Kaunas : Koop. „Raidės“ sp.). – 54, [2] p., [9] iliustr. lap. : iliustr.
20. Kaunas : [fotonuotraukų albumas / sudarytojas ir pagrindinis fotografas Juozas Stanišauskas]. – [S.l. : s.n.,
s.a.]. – [24] lap. : nuotr.
21. Kauno miesto gatvės ir jų pasikeitimai / Vitalija Girčytė. – Lent. // Kauno miesto planai [Kartografija]. –
[Kaunas] : Naujasis lankas : Kauno apskrities archyvas, 2007. – P. 25–57.
22. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto XXI-os laidos medicinos gydytojų 50-metis. –
Kaunas, 1995. – P. 21–26.
23. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas : (1978–1990 m.). – D. 1. – V., 1993. – P. 199.
24. Liudui Truikiui – 100 : straipsnių rinkinys / [sudarė Radvilė Racėnaitė ; redakcinė kolegija: Osvaldas Daugelis
… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
25. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius,
1991. – P. 293–294.
26. Mokykla ir gyvenimas. – 1935, nr. 1, p. 48.
27. Namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. –
Vilnius, 1991. – P. 173–174.
28. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spalio 12, p. 4.
29. Prie pedagogikos mokslo ištakų: Antanas Busilas / Rita Viskaitienė. – Iliustr., portr. // Prie Nemunėlio. – 2009,
nr. 1 (22), p. 16–17.
30. Radijo garsai pasklido iš Kauno / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 22, p. 4.

31. Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti? Kauno miesto savivaldybės 1-asis Žaliakalnio kultūrinis draustinis. –
1 lankstinys: iliustr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – [Kaunas, 2008].
32. Vaižganto gatvė // Trimitas. – 1927, nr. 46, p. 1460.
33. Vincas Steponavičius : [aktoriaus biografija, vaidmenys ir režisuoti spektakliai iki 1937 m.] // Lietuvių teatro
istorija. – Vilnius, 2000. – Kn. 2. – P. 395–397.
34. Virtuali paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.issigelbejesvaikas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.
35. Žaliakalnio kultūros vertybės / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. –
Kaunas, 2009. – P. 133–143.

Pateiktis parengė Alma Skrockaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka
Informacinių paslaugų skyrius
Kaunistikos grupė
2011 m.