Transcript Tapatybės ženklai fotografijoje - Muziejinių vertybių skaitmeninimas

Tapatybės ženklai fotografijoje
dr. Margarita Matulytė, LDM
Seminaras „Senoji fotografija: tyrinėjimai, skaitmeninimas, sklaida“
Lietuvos dailės muziejus
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Tapatybė arba identitetas (lot. identitas – buvimas) yra žmogaus
savybių visuma, pagal kurią mes jį atskiriame nuo kitų.
•
•
•
Individo tapatybė yra istoriškai nulemta asmens savybė, kurią jis įgauna gimdamas;
jos kaitą lemia bendri visuomenės politinio, socialinio, kultūros gyvenimo pokyčiai.
Tautos tapatybė yra kolektyvinis istorinis projektas, kurį atnaujina kiekviena karta,
atsižvelgdama į savo epochos poreikius ir aplinkybes.
Nacionalinę valstybės tapatybę apibrėžia jos ypatingi bruožai, kurie šalį išskiria iš
kitų: teritorija, kalba, pilietybė, kultūra, religija, valstybiniai atributai arba kiti įvairūs
charakteringų elementų deriniai.
Fotografijos padeda atsekti individo tapatybę, pamatyti tautos
tapatybės kaitos tendencijas ir liudyti nacionalinę šalies tapatybę.
•
•
•
•
Tapatybės fiksavimas yra tiesioginė kraštotyrinės fotografijos funkcija kaupti žinias
apie tipiškus kaimo ir miesto gyventojus, tradicijas, papročius, šventes ir kasdienybę,
gamtos ir urbanistinį kraštovaizdį.
Pagrindinis individo tapatybės dokumentas – fotoportretas. Jis ne tik išsaugo
žmogaus tiesioginį (paviršinį) atvaizdą, bet ir išreiškia jo vidinį pasaulį.
Visų tipų ir žanrų fotografijoje galima aptikti tapatybės ženklų, kurie vaizde
reflektuojami nesąmoningai, spontaniškai, neproblemiškai.
Fotografija visuose lygmenyse (individo, lokalios bendruomenės, tautos) atspindi
etines ir moralines vertybes, gyvenimo būdo modelius ir tarpusavio bendradarbiavimo
nuostatas.
Carlas Dreyeris. Grafienė Pliaterienė. Klaipėda, apie 1863
Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus
Atvirukas Sveikinimas iš Lietuvos, eksponuotas 1900 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje
Leidėjas Robertas Minzloffas. Tilžė, apie 1895
Iš Vilniaus universiteto bibliotekos
Iš Adomo Varno rinkinio: Koplytstulpis Kulių miestelio turgavietėje, Kretingos apskr., 1924
Iš Lietuvos dailės muziejaus
Kryždirbystė – vienas gausiausiai fotografuotų liaudies kultūros reiškinių. Ši unikali lietuvių liaudies meno šaka 2001 m.
buvo įrašyta į UNESCO Žmonijos žodinio ir nematerialiojo paveldo šedevrų sąrašą.
Nežinomas fotografas. Verpėja valstiečio Michaelio Kurschato stuboje
Pempiai, Klaipėdos apskr. (vietovė neišliko), apie 1910
Iš Lenkijos mokslų akademijos Meno institute saugomo Rytų Prūsijos konservatoriaus fotoarchyvo
Nežinomas fotografas. Svirnas Thoriso sodyboje
Žiaukos (Žiaukai), Šilutės apskr., 1906
Iš Lenkijos mokslų akademijos Meno institute saugomo Rytų Prūsijos konservatoriaus fotoarchyvo
Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus
Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus
Stasys Vaitkus. Šiaulių jomarkas. 1939
Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus
Stasys Vaitkus. Gyvenamo namo vidus (užustalė)
Minaičių k., Padubysio vlsč., Šiaulių apskr., 1938
Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus
Antanas Naruševičius. Žvejų belaukiant. Apie 1938
Publikuota 1938 m. žurnale Naujoji Romuva, Nr. 1–2
Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo
Janina Tallat-Kelpšienė. 7-oji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda
Kaunas, 1928-06-28 – 07-03
Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo
Karlas Baulas. Jaunimas tautiniais suvalkiečių drabužiais prie Nemuno. Apie 1935
Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus
Ekonominė karių bendrovė. Statomi laiptai į Žaliakalnį. Kaunas, 1936
Iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus
Paulina Mongirdaitė. Zamkaus nakvynės namai Liepojos (dabar Vytauto) gatvėje.
Palanga, apie 1905–1907
Iš Henriko Grinevičiaus kolekcijos
Juozas Daubaras. Vabalninko žydai turguje. Vabalninkas, apie 1937
Vabalninkas, kuriame žydai gyveno nuo XVII a., buvo vienas tipinių Lietuvos štetlų, nuo seno puoselėjęs senas žydų
kultūros tradicijas
Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo
Steponas Kolupaila. Šaulės Trakuose. 1940-05-25
Steponas Kolupaila. Baidarių žygio dalyviai ties Ukmergės tiltu per Šventąją. 1938
Iš Kolupailų šeimos archyvo
Vincas Ferinauskas. Nežinomas vaikas su kačiuku. Miežiškiai, 1920–1940
Fotografuodamas gyventojus, jų miestelio įvykius fotografas nesąmonigai atskleidžia savo kultūrinės terpės tapatybės
esmę. Tradicijos sąvoka yra kaip savaime suprantamas mąstymo, vertybių, kasdienio elgesio modelių tęstinumas.
Iš Panevėžio krašto muziejaus
Vincas Ferinauskas. Nežinomas jaunimas. Miežiškiai, 1920–1940
Iš Panevėžio krašto muziejaus
Foto mėgėjai! Neduokite aparatams rūdyti. Smarkiau
suskubkite rinkti medžiagą mūsų kraštui iliustruoti.
…Atsiras kas mūsų rinkinėlius sutvarkys, suvartos.
Pranas Mašiotas