Transcript LIETUVOS KARIUOMENĖ - Krašto apsaugos ministerija

LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS
VIEŠŲJŲ RYŠIŲ DEPARTAMENTAS
VILNIUS
2012
LIETUVOS KARIUOMENĖ
Šiandienos Lietuvos kariuomenė – tai motyvuota kariuomenė, pasirengusi ginti
šalį kartu su visa tauta ir sąjungininkais, sėkmingai dalyvaujanti tarptautinėse
operacijose ir padedanti Lietuvos žmonėms ypatingų nelaimių atvejais. Lietuvos
kariuomene pasitiki ne tik Lietuvos visuomenė, bet ir Lietuvos sąjungininkai ir
partneriai.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ISTORIJOJE
XII a. pabaigoje – XIII a. Lietuvos žemes gynė visi ginklą valdantys vyrai. Kariuomenė buvo
šaukiama rengiantis atremti priešą arba traukiant į žygį. Kiekvieno žygio metu rinkdavo karo vadą,
kuriuo paprastai tapdavo žemės kunigaikštis. Dažniausiai lietuviai ginklavosi ietimis, kirviais,
peiliais, šalmais, grandininiais šarvais ir skydais, naudojo apgulties mašinas. Nuo XIII a. pirmosios
pusės lietuviams teko kautis su Kalavijuočių ir Livonijos ordinais, nuo amžiaus antrosios pusės – su
Vokiečių ordinu.
XIV a. kunigaikščių kariaunose gausėjo profesionalių karių, kurių ginkluotė labai patobulėjo. Pradėjo
formuotis nuolatinė kariuomenė, išplito trumpi kalavijai, lankai, plokšteliniai ir žvyniniai šarvai,
atsirado sunkioji artilerija. Labai judri Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenė triuškino
priešų kariuomenes ir tvirtoves.
1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės mūšyje žemaičių pajėgos sutriuškino
Kalavijuočių ordiną ir nutraukė kitų baltų žemių užkariavimą.
1260 liepos 13 d. Durbės mūšyje žemaičiai ir kuršiai sumušė jungtines Vokiečių
ordino pajėgas iš Livonijos ir Prūsijos.
1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšis buvo karinė pergalė pasiekta bendromis
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pastangomis. Šios
pergalės pasekoje Vokiečių ordinas patyrė tokį smūgį, nuo kurio jis daugiau
nebeatsigavo.
1435 m. rugsėjo 1 d.
Pabaisko mūšis – didžiausias
mūšis dabartinėje Lietuvos
teritorijoje. Amžininkų buvo
prilyginamas Žalgirio mūšiui.
Pabaisko mūšio pergalė
užbaigė beveik 200 metų
trukusį Lietuvos karą su
Livonijos
ordinu.
Kunigaikščio Žygimanto
Kęstutaičio kariuomenė
šio mūšio metu nukovė
visą
Livonijos
ordino
vadovybę.
1605 m. rugsėjo 27 d. Salaspilio mūšis – Lietuvos didysis etmonas Jonas
Karolis Chodkevičius su nedidele 3800 karių kariuomene nugalėjo 14000 švedų
armiją ir nutraukė Rygos apgultį.
Karai su švedais ir rusais atskleidė LDK kariuomenės pažeidžiamumą. Mūšių laukuose
įsikaraliavo šaunamieji ginklai, todėl LDK kariuomenę susidurdavo su vis didesniais iššūkiais.
XVIII a. antroje pusėje iškilus pavojui prarasti valstybingumą, buvo pradėta kariuomenės
pertvarkimas. LDK pajėgos išaugo keleriopai. Tačiau 1794 m. sukilimo metu priešinantis
Rusijos ir Prūsijos pajėgoms didesnė dalis kariuomenės žuvo, valstybė žlugo, likusios pajėgos
buvo paleistos.
1918 m. vasario 16 d. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Reikėjo sutelktos jėgos,
kuri įtvirtintų valstybingumo siekius, o šis vaidmuo buvo patikėtas kariuomenei. 1917-1919 m.
Rusijos kariuomenėje suformuotuose tautiniuose daliniuose tarnavę lietuviai skubėjo į Tėvynę,
kad stotų į valstybės gynybą. 1918 m. spalio 16 d. 11 pirmųjų savanorių įsiregistravo Vilniuje.
Lapkričio 23 d. Ministras Pirmininkas A. Voldemaras išleido įsakymą skelbiantį kariuomenės
formavimo pradžią. Ši data tapo Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo diena.
XX a. viduryje susiklosčius nepalankiai tarptautinei situacijai Lietuvos Vyriausybė 1940 m.
birželio 15 d. priėmė Sovietų Sąjungos ultimatumą. Kariuomenei nurodyta nesipriešinti.
Lietuvos kariuomenė buvo sovietizuota ir galiausiai likviduota. Vedami ryžto atkurti valstybės
nepriklausomybę buvę kariai 1944 m. stojo į Vietines rinktines, o 1944-1953 m. į Laisvės Kovos
Sąjūdžio gretas.
Į laisvės kovas stojo lietuviai iš visų šalies rajonų ir socialinių sluoksnių – kariškiai, ūkininkai,
valstiečiai, inteligentija, daugiausiai civiliai vadovaujami buvusių Lietuvos kariuomenės
karininkų. Jie pasitraukė į miškus ir organizavo pasipriešinimus sovietinei okupacijai. Su
sovietinio saugumo NKVD-MGB daliniais ir jų rėmėjais kariauta mažais partizaniniais
padaliniais: judėta ir veikta didelėse teritorijose, vykdyti netikėti ir greiti išpuoliai, slapstytasi
bunkeriuose.
Skaičiuojama, kad partizanų išviso buvo apie 50 000 kovotojų ir 50 000 aktyvių rėmėjų, iš jų –
apie 20 000 paaukojo gyvybes, dar tiek pat suimta, išvežta į kalinimo ir tremties vietas.
Partizaninis karas paneigė sovietų skleistą melą, kad Lietuva savo noru tapo SSRS dalimi.
Kova (tik įgijusi kitas formas) už Lietuvos nepriklausomybę niekada nenutrūko.
Žymiausi Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadai buvo brigados generolas Jonas Žemaitis–
Vytautas, 2009 m. kovo 12 d. paskelbtas Lietuvos Respublikos prezidentu, brigados generolas
Adolfas Ramanauskas-Vanagas, pulkininkas (po mirties) Aleksandras Grybinas-Faustas, Petras
Bartkus-Žadgaila, Vytautas Gužas-Kardas, Leonardas Grigonis-Užpalis ir kiti.
Lietuvos Prezidentas
brg. gen. Jonas Žemaitis-Vytautas
1909 03 15 – 1954 11 26
brg. gen. Adolfas Ramanauskas-Vanagas
1918 03 06 – 1957 11 29
plk. Aleksandras Grybinas-Faustas
1920 02 20 – 1949 09 28
Aukščiausiajai Tarybai 1990 m. kovo 11 d. priėmus istorinį Lietuvos Respublikos atkūrimo aktą
ir paskelbus apie valstybės atkūrimą, buvo pradėtas ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo darbas.
1990 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įkūrė Krašto apsaugos
departamentą, kurio užduotis buvo sukurti krašto apsaugos sistemą. 1991 m. sausį šimtai
parlamento gynėjų prisiekė Lietuvos Respublikai ir stojo ginti svarbių strateginių objektų. Sausio
17 d. buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.
1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos teritoriją paliko paskutiniai okupacinės kariuomenės daliniai.
Tais pačiais metais buvo suformuota kariuomenės struktūra, įsteigta kariuomenės vado
institucija.
Lietuvos kariuomenės kūrimo darbas 2004 m. kovo 29 d. vainikuotas Lietuvos priėmimu į
Šiaurės Atlanto Sutartie Organizaciją - NATO.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
Lietuvos kariuomenę sudaro keturios pagrindinės pajėgų rūšys. Taip pat atskiri
vienetai, tokie kaip Logistikos, Karinio mokymo, Karo policijos.
Sausumos pajėgos
Karinės oro pajėgos
Karinės jūrų pajėgos
Specialiųjų operacijų pajėgos
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos yra didžiausia kariuomenės dalis,
todėl stiprinant Lietuvos kariuomenę daugiausia dėmesio skiriama Sausumos
pajėgoms modernizuoti. Pajėgos plėtojamos pagal NATO standartus didinant
operacinį veiksmingumą ir stiprinant gebėjimus veikti kartu su kitomis NATO
šalių pajėgomis.
Sausumos pajėgas sudaro Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, Juozo Vitkaus
inžinerijos batalionas, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos Mokymo centras, Krašto apsaugos
savanorių pajėgos bei 3 motorizuotieji batalionai (Didžiosios kunigaikštienės Birutės– Alytuje,
Karaliaus Mindaugo – Panevėžio rajone, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų
Klaipėdoje, motorizuotieji pėstininkų batalionai). Sausumos pajėgose tarnauja ir dirba apie 3
600 karių ir civilių bei 4 600 karių savanorių.
Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ yra Sausumos pajėgų
branduolys. Brigados štabas ir trys batalionai (Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Algirdo mechanizuotasis pėstininkų, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos ir
kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas) dislokuoti Rukloje
(Jonavos r.). Brigadai priklausantis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio
mechanizuotasis pėstininkų batalionas dislokuotas Tauragės r.
Sausumos pajėgų kariai dalyvauja įvairaus lygio taktiniuose mokymuose ir
pratybose Lietuvoje bei užsienyje, vykdo taikos palaikymo misijas Afganistane.
Kariai budi NATO greitojo reagavimo pajėgose, bei Europos Sąjungos kovinėse
grupėse.
Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas
Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas yra įsikūręs Kaune. Šio bataliono kariai
neutralizuoja standartinius sprogmenis Lietuvos teritorijoje, taip pat vykdo
standartinių ir improvizuotųjų sprogmenų neutralizavimo operacijas, yra
pasirengę perkelti karines pajėgas per vandens kliūtis, vykdyti kariuomenės
vienetų apsaugą nuo masinio naikinimo ginklų galimo panaudojimo. Bataliono
kariai pasirengę suteikti pagalbą gyventojams ir atlikti inžinerinius darbus
avarijų, katastrofų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių atveju.
Išminuotojai neutralizuoja sprogmenį aukšto slėgio vandens pjovimo įranga
Išminuotojai neutralizuoja sprogmenį aukšto slėgio vandens pjovimo įranga
Krašto apsaugos savanorių pajėgos yra aktyvi kariuomenės rezervo dalis,
pasirengusi vykdyti pačias įvairiausias užduotis. Savanoriai dalyvauja
tarptautinėse operacijose, padeda gyventojams stichinių nelaimių ir katastrofų
metu, prireikus sustiprina reguliariosios kariuomenės vienetus, o kilus grėsmei
Lietuvoje – pasirengę vykdyti gynybines užduotis ir suteikti paramą
sąjungininkų pajėgoms.
Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro: šių pajėgų štabas Vilniuje,
Dainavos apygardos 1-oji rinktinė Alytuje, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji
rinktinė Kaune, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė Klaipėdoje, Vyčio apygardos
5-oji rinktinė Panevėžyje, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė Šiauliuose,
Didžiosios Kovos 8-oji apygardos rinktinė Vilniuje ir keli specializuoti padaliniai.
Karinės oro pajėgos (KOP) stebi ir kontroliuoja Lietuvos oro erdvę, užtikrina
oro gynybą virš valstybinės reikšmės objektų, transportuoja oru karius ir
krovinius, o prireikus – svarbius valstybės pareigūnus. Karinių oro pajėgų kariai
visada pasirengę gabenti ligonius ir donorų organus, vykdyti paieškos ir
gelbėjimo darbus. Karines oro pajėgas sudaro Aviacijos bazė, Oro erdvės
stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas ir Ginkluotės ir
technikos remonto depas.
Viena iš svarbiausių Karinių oro pajėgų užduočių – kartu su kitų Baltijos šalių
pajėgomis teikti paramą NATO oro policijos misiją vykdantiems sąjungininkų
kariams. Į Šiauliuose įsikūrusią Aviacijos bazę atvykstančių Aljanso šalių
naikintuvų tikslas – saugoti NATO oro erdvę virš Baltijos valstybių. Ši misija –
puikus NATO valstybių narių solidarumo pavyzdys. Lietuvoje įsikūręs bendras
Baltijos valstybių Valdymo ir pranešimų centras, kuris yra integruotas į bendrą
NATO oro erdvės gynybos sistemą ir leidžia operatyviai valdyti NATO oro
policijos misiją vykdančius naikintuvus.
Taktinis transportavimas oru – dar viena svarbi Karinių oro pajėgų užduotis.
Karinių oro pajėgų kariai turi nemažai patirties gabenti karius ir karinius
krovinius operacijų regionuose. Oro gynybos bataliono pagrindinė užduotis –
saugoti oro erdvę virš svarbių nacionalinių objektų ir remti Sausumos pajėgas.
Karių ir krovinių transportavimas oru.
Karių ir krovinių transportavimas oru.
Lietuvos karinėse oro pajėgose tarnauja ir dirba apie 1 200 profesinės karo
tarnybos karių ir civilių. Šiuo metu Karinės oro pajėgos turi 21 orlaivį.
Modernūs kariniai transporto lėktuvai C-27J „Spartan“ yra naujausias Lietuvos
karinių oro pajėgų pirkinys.
Karinės jūrų pajėgos (KJP) stebi, kontroliuoja, saugo, o kilus grėsmei – gina
Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį
šelfą. Karinių jūrų pajėgų kariai ieško ir neutralizuoja sprogstamuosius užtaisus,
vadovauja paieškos ir gelbėjimo operacijoms jūroje, talkina specialiųjų operacijų
metu bei užtikrina saugią laivybą.
Karines jūrų pajėgas sudaro Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo
tarnyba, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, Povandeninių veiksmų
komanda, Logistikos tarnyba ir Mokymo centras. Karo laivų flotilė yra
svarbiausias Karinių jūrų pajėgų junginys. Jį sudaro 10 laivų. Plėtodama karinį
laivyną, Lietuva prioritetą teikia minų neutralizavimo pajėgumams. Karinių jūrų
pajėgų priešmininiai laivai bei vadovavimo ir aprūpinimo laivas aktyviai
dalyvauja įvairiose NATO karinių jūrų pajėgų vienetuose, taip pat ir NATO
greitojo reagavimo pajėgų jūrų komponente.
Šiuo metu Karinėse jūrų pajėgose tarnauja ir dirba 600 karių ir civilių
Karines jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) vadovauja
žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbams jūroje.
Prireikus JGKC gali pasitelkti Valstybės sienos apsaugos tarnybos,
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, jūrų uostų administracijų,
kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgas ir priemones.
KJP Povandeninių veiksmų komandos karys
Sprogmens sunaikinimas jūroje
Žmonių paieškos ir gelbėjimo pratybos
Specialiųjų operacijų pajėgų paskirtis yra vykdyti karines specialiąsias
operacijas (kontr-teroristines, įkaitų vadavimo ir kitas operacijas). Lietuvos
karinėje Doktrinoje, kuri buvo patvirtinta 2010 kovo 10 d. specialiosios
operacijos įvardintos kaip operacijos, kurios vykdomos specialiai parengtais ir
apginkluotais kariuomenės vienetais, norint pasiekti operacinės ir/ar strateginės
svarbos karinius, politinius ir/ar psichologinius efektus, priartėjančius prie
operacijos tikslo. Šių operacijų tikslas – paveikti svarbius priešininko objektus ir
palankia kryptimi formuoti operacijų aplinką.
Specialiųjų operacijų pajėgas sudaro Ypatingosios paskirties tarnyba, Vytauto
Didžiojo jėgerių batalionas, Kovinių narų tarnyba. Karinių oro pajėgų Specialiųjų
operacijų grandis operacijų valdymo lygmeniu taip pat pavaldi SOP. Specialiųjų
operacijų pajėgos yra formuojamos remiantis savanoriškumo, atrankos ir
specialaus pasirengimo principais.
SOP eskadronas „Aitvaras“ nuo 2002 m. iki 2004 m. dalyvavo operacijoje
„Tvirta Taika“ Afganistane. Nuo 2005 m. iki 2006 m. SOP eskadronai budėjo
NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. NRF) sudėtyje.
Nuo 2007-ųjų SOP kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje Tarptautinių
saugumo paramos pajėgų misijoje Afganistano pietuose.
„Žaliuko” antsiuvą nešioja tik patys geriausi YPT kariai, praėję atranką, sudėtingus
mokymus ir ilgą parengimą.
Koviniai narai pratybose
SOP kariai pratybose
SOP kariai Afganistane
Logistikos valdyba pradėta formuoti 2001 m. gegužės 1 d., kurios pagrindinis
tikslas – efektyviai rengti ir palaikyti logistinius pajėgumus, kurie užtikrintų
krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių logistinį aprūpinimą ir
paramą Lietuvoje ir už jos ribų, lauko paslaugų ar NATO paskirtų karinių
vienetų pajėgumų plėtra.
Logistikos valdybai pavaldūs kariniai vienetai: Materialinių resursų
departamentas, Depų tarnyba, Judėjimo kontrolės centras ir Dr. Jono
Basanavičiaus Karo medicinos tarnyba, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio
bendrosios paramos logistikos batalionas, Lietuvos kariuomenės Įgulų
aptarnavimo tarnyba ir Karo kartografijos centras.
2011 m. I pusmetį budėjima Europos Sąjungos kovinėje grupėje kartu su
Austrijos, Olandijos, Suomijos ir Vokietijos kariais atlikti paskirti Vytenio
bendrosios paramos logistikos bataliono vandenvalos vienetas. 2005 m. šis
Lietuvos vandenvalos vienetas budėjo NATO greitojo reagavimo pajėgose
(NRF), kurios buvo aktyvuotos teikti humanitarinę pagalbą nuo itin stipraus
žemės drebėjimo nukentėjusiam Pakistanui.
Karo medicinos tarnyba
Siekiant tobulinti karinio mokymo sistemą, 1998 m. rupjūčio 5 d. buvo įsteigta
Lietuvos kariuomenės.
Pagrindiniai Mokymo ir doktrinų valdybos uždaviniai vykdyti Lietuvos
kariuomenės karių individualųjį rengimą ir organizuoti KAS personalo mokymą,
rengti Lietuvos kariuomenės karinės srities doktrininius dokumentus, teikti Lietuvos
kariuomenės kariniams vienetams kolektyvinio rengimo paramą, aprūpinti poligonais,
simuliacinėmis sistemomis ir mokymo objektais, prižiūrėti karinių vienetų kolektyvinio rengimo ir
kovinių parengčių vertinimą reglamentuojančių dokumentų nuostatų įgyvendinimą.
Pagrindiniai MPV uždaviniai yra rengti puskarininkius ir karius specialistus, taip
pat vykdyti būtinąjį karinį mokymą ir bazinį rengimą pavaldžiuose kariniuose
vienetuose, anglų kalbos testavimą pagal NATO STANAG 6001, personalo,
tarnaujančio Lietuvoje ir užsienio tarptautiniuose štabuose, vadybą bei
administravimą, prižiūrėti ir paruošti pagal NATO standartus Lietuvos
kariuomenės poligonus įvairių karinių vienetų pratyboms.
Taiklaus šaulio, snaiperio rengimas
Lietuvos karių treniruotė kliūčių ruože
Vikšrinio šarvuočio M113 vairuotojo mokymas
Pirmojo Lietuvos karininko (leitenanto) laipsnio suteikimo ceremonija
Taikos metu Lietuvos kariai padeda Lietuvos žmonėms ypatingų nelaimių atvejais. Kariai
naudodami sraigtasparnius ir karinę techniką gaisrininkams padeda gesinti didelius gaisrus, bet
kuriuo paros metu skubiai pristato į ligonines transplantacijai skirtus organus, gelbėja Baltijos
jūroje ir Kuršių mariose pasiklydusius arba į eketes įlūžusius žvejus.
Lietuvos kariai padeda gesinti gaisrus
Lietuvos kariai naudodami karinę techniką
gaisrininkams padeda gesinti didelius gaisrus
Kariai naudodami sraigtasparnius gaisrininkams
padeda gesinti didelius gaisrus
Pavasarį, patvinus Lietuvos upėms, kariai su specialia technika padeda iš apsemtų
gyvenviečių evakuoti gyventojus.
Kariai išminuotojai patvinus Lietuvos
upėms sprogdina ledų sangrūdas.
Kariai padeda šalinti audros padarinius
LIETUVOS KARIUOMENĖ TARPTAUTINĖSE
OPERACIJOSE IR MISIJOSE
Nuo 1994 m. daugiau kaip 4500 Lietuvos karių tarnavo NATO, ES ir JAV valstybių koalicijos
vadovaujamose misijose ir operacijose, JT vadovaujamose taikos palaikymo ir humanitarinėse
operacijose, taip pat ESBO mokymo ir stebėjimo misijose. Operacijų, kuriose dalyvavo ir dabar
tebedalyvauja Lietuvos kariai, geografija plati – Afganistanas, Albanija, Bosnija ir Hercegovina,
Gruzija, Irakas, Kroatija, Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija, Pakistanas ir Somalis.
AFGANISTANAS
Lietuva buvo viena pirmųjų naujųjų NATO narių, 2005 m. pradėjusi vadovauti Provincijos
atkūrimo grupei (PAG) Afganistano Goro provincijoje. Goro provincijoje šiuo metu tarnauja apie
150 Lietuvos karių ir civilių. Šioje provincijoje kartu su kariais ir civiliais iš Lietuvos tarnauja kariai
ir civiliai iš Danijos, Gruzijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Suomijos,
Bulgarijos ir Ukrainos atstovai. Pagrindinės PAG užduotys yra padėti Afganistano valdžiai
užtikrinti saugumą ir stabilumą provincijoje, siekiant sukurti tinkamas sąlygas provincijos
atkūrimui ir ekonominei plėtrai, taip pat valstybinių institucijų reformai įgyvendinti.
Nuo 2010 metų pabaigos, Lietuvos kariuomenės iniciatyva, prie kurios prisijungė JAV
Pensilvanijos valstijos nacionalinės gvardijos kariai ir Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos
respublikos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, Goro provincijoje įkurta policijos operacinė
mokymo ir sąveikos grupė (angl. Police Operational Mentor and Liaison Team, POMLT) kuri
rengia vietos policininkus.
Lietuva, aktyvindama paramą Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų mokymui, nuo
2011 m. į Afganistaną siunča Oro pajėgų mokymo grupę (angl. Air Mentoring Team,
AMT), kuri padeda rengti Afganistano karinių oro pajėgų karinius pilotus.
Lietuvos kariai moko Afganistano
nacionalinės policijos pareigūnus
Lietuvos kariai moko Afganistano
nacionalinės policijos pareigūnus
Lietuvos kariai moko Afganistano
nacionalinės armijos karius
Lietuvos kariai su Afganistano nacionalinėmis
saugumo pajėgomis vykdo bendrus patruliavimus
Lietuvos kariai naikina sprogmenis
Lietuvos kariams naikinti perduodami
sprogmenys ir šaudmenys
Kariai susitinka su vietos gyventojais
Kariai perima ginklus iš sukilėlių
Lietuvos kariai dalina spaudą vietos gyventojams
Patrulio stovyklos stovyklos
užėmimas ir įrengimas
IRAKAS
Nuo 2003 m. iki 2008 m. Lietuvos kariai dalyvavo JAV vadovaujamos koalicijos pajėgų
operacijoje „Iraqi Freedom“. Per penkerius metus daugiau nei 800 Lietuvos karių atliko tarnybą
Irake. Karininkai tarnavo skirtingų lygių daugianacionalinėse operacinėse vadavietėse. Lietuvos
kariai Irake vykdė įvairias užduotis: rūpinosi komunikacijų apsauga, saugojo ypatingos svarbos
objektus ir valstybinių institucijų pastatus, prisidėjo prie viešosios tvarkos palaikymo, patruliavo
su vietos policija, teikė paramą humanitarinės pagalbos organizacijoms, rėmė Irako policininkus
mokymų ir pratybų metu.
Nuo 2005 m. Lietuvos kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje Irako saugumo pajėgų mokymo
misijoje (angl. NATO Training Mission in Iraq, NTM-I). Misija skirta apmokyti ir teikti patarimus
aukščiausio ir vidutinio lygio Irako saugumo pajėgų personalui, siekiant stiprinti Irako saugumo
pajėgų kompetenciją ir efektyvumą.
NATO ir ES greitojo reagavimo pajėgos
Lietuva prisideda prie NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. NATO Response
Force, NRF) ir Europos Sąjungos greitojo reagavimo kovinių grupių. Šias pajėgas
sudaro valstybių narių karinės kontribucijos, kurios kas pusę metų yra
atnaujinamos.
2005 m., po žemės drebėjimo Pakistane, Lietuva, prisidėdama prie NATO greitojo reagavimo
pajėgų humanitarinės operacijos, Pakistano šiaurinėje dalyje dislokavo savo vandens valymo
junginį. Dalyvavimas šioje operacijoje suteikė vertingos patirties dislokuojant pajėgas į operacijos
regioną. Lietuva įgijo praktinės patirties, kuri yra pritaikoma planuojant dalyvavimą NATO greitojo
reagavimo pajėgų veikloje.
2007 m. Lietuva dalyvavo NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginio
veikloje su minų paieškos ir neutralizavimo laivu M52 „Sūduvis“, o 2009 m. antrą
pusmetį – laivas M51 „Kuršis“ priskirtas budėti NRF.
2010 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos steigiamas Baltijos batalionas drauge su
Danijos kariais budėjo NATO greitojo reagavimo pajėgose.
2010 m. I pusmetį Lietuva kartu su Vokietija, Latvija, Lenkija ir Slovakija budėjo jungtinės ES
kovinės grupės sudėtyje. Šioje grupėje tarnavo apie 150 Lietuvos karių.
2011 I pusmetį Lietuva dalyvavo bendroje Olandijos, Vokietijos, Austrijos, Suomijos, Lietuvos
kovinėje grupėje skirdama logistinį vienetą.
SOMALIS
2011 m. sausio 5 d. Lietuva pradėjo dalyvauti Europos Sąjungos karinėje jūrų operacijoje
ATALANTA. Operacijai Lietuva skiria vieną Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabo karininką, kuris
tarnauja ATALANTA operacinėje vadavietėje Nortvude, Didžiojoje Britanijoje.
Operaciją ATALANTA Europos Sąjunga pradėjo 2008 m. pabaigoje reaguodama į ypač išaugusį
piratavimų skaičių prie Somalio krantų. Operacijos tikslai - patruliuojant karo laivais Adeno
įlankoje ir Somalio vandenyse eskortuoti Pasaulio maisto programos laivus, gabenančius
paramą Somalio gyventojams, atgrasinti ir sulaikyti piratus, ginkluotus plėšikus operacijos
rajone, vykdyti žvejybos monitoringą.
ATALANTA - didžiausia ES karinė operacija, kuriai valstybės skiria kovinius ir kitus pajėgumus.
Per dvejus operacijos metus prie jos prisidėjo 22 ES šalys ir keturios ne ES valstybės narės,
tarp jų - Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Italija, Ispanija, Švedija, Estija, Lenkija, Čekija,
Vengrija, Ukraina, Suomija, Beneliusko šalys, kt. Operacijoje dalyvauja maždaug du tūkstančiai
karių. Operacijos ATALANTA mandatas galioja iki 2012 m. gruodžio mėn.
DALYVAVIMAS TARPTAUTINĖSE OPERACIJOSE IR MISIJOSE
1994–1996 m. – Kroatija
1996 –2010 m. – Bosnija ir Hercegovina, Kosovas
1999 m. – Albanija
Nuo 2000 m. – Gruzija
Nuo 2002 m. – Afganistanas
2003 m. – Makedonija
Nuo 2003 m. – Irakas
2005 m. – Indonezija
2005–2006 m. – Pakistanas
Nuo 2011 m. – Somalis
2012 m - Sirija
Daugiau informacijos apie Lietuvos kariuomenę rasite internetiniame
tinklalapyje
www.lietuvoskariuomene.lt
KAM archyvo nuotraukos