Transcript pranešimas - Efektyvumas viešajame sektoriuje

ŠIUOLAIKINIS VALSTYBĖS
TARNAUTOJAS: žinios, pilietinė pozicija,
asmenybė
Jonas Jasaitis
Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas
2010 m. balandžio 8 d.
Praktinė- mokslinė konferencija MRU EFEKTYVUMAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE
Šiandien – studentai, o rytoj...



Jie taps valstybės tarnautojais, vykdančiais savivaldos ir
centrinių valdymo institucijų funkcijas, rengiantys strateginius ir
operatyvinius planus bei kontroliuojantys jų vykdymą, pradedant
seniūnijomis, baigiant Vyriausybės, Seimo ir prezidentūros
aparatu. Šie tarnautojai nėra renkami ir nėra atleidžiami po
eilinių rinkimų. Jiems neprivaloma atsiskaityti mokesčių
mokėtojams.
Jie taps skiriamais ir renkamais politinio pasitikėjimo
pareigūnais. Jie taps seniūnais, savivaldybių tarybų nariais,
merais, ministrais ir viceministrais, Seimo nariais, teisėsaugos
institucijų vadovais. Kažkuris iš jų bus išrinktas Prezidentu,
kažkuris paskirtas Premjeru...
Ar universitetai paruošia juos tokiai misijai? Ar
visuomenė bus saugi, jiems tapus valstybės vadovais?
Svarbiausia problema: atotrūkis
tarp valdžios ir piliečių. Partijos






Visuomenė visiškai nepasitiki partijomis, formuojančiomis vidaus
ir užsienio politiką, įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios
institucijas. Visų 40 Lietuvos partijų nariai faktiškai nesudaro net
1 proc. rinkėjų skaičiaus.
Priekaištai partijoms:
1) partijų vardu dangstosi siauros “interesų grupės”,
besitelkiančios apie “lyderį”;
2) partijos skelbiasi atstovaujančios “visus”, todėl neatstovauja
aiškiai elektorato daliai, t.y. tam tikram socialiniam sluoksniui
3) partijos neturi aiškios ideologijos, yra tapusios
“programinėmis”, vadovaujasi rinkoje dominuojančia šiuo metu
dominuojančia “paklausa”
4) partijos nėra demokratiškos, t.y. sprendimus lemia “viršūnė”, o
skyriai ir eiliniai nariai yra tik “statistai”.
Valdymo institucijų vertinimas




Paradoksas: Visuomenė nepasitiki visose valdymo institucijose
dirbančiais valstybės tarnautojais. Valstybės tarnautojai –
labiausiai visuomenės nekenčiama profesinė grupė. Jie laikomi
labai nesąžiningais ir neturinčiais šiuolaikinio profesinio
pasirengimo.
Tačiau valstybės tarnautojo profesija – viena iš labiausiai
populiarių tarp stojančių į universitetus studijuoti socialinius
mokslus. Ar studijuojantis jaunimas tikrai nori tapti visuomenės
niekinamais? Kokie šių profesijų populiarumo kriterijai?
Viešojoje erdvėje nuolat pabrėžiama, kad “biurokratai” turi
žymiai didesnę įtaką, negu išrinkti politikai, tačiau valstybės
tarnautojų atsakomybė esanti minimali.
Valdymo institucijos neretai dubliuoja vieną kitą, jų reikalavimai
yra “pertekliniai”, sprendimų priėmimas – lėtas ir neracionalus,
naujos idėjos sunkiai įgyvendinamos, pokyčiai – beveik
nepageidaujami. Kaip to išvengti?
Ar visuomenė pasirengusi
vykdyti piliečių pareigas?





Ar keikti valdžią yra mada, ar būtinybė?
Ar visuomenė turi pakankamai informacijos apie valdžios
sprendimus, jų priėmimo priežastis, aplinkybes ir pasekmes?
Ar valdžia suvokia kalbėjimo su visuomene būtinybę ir moka
kalbėtis? Ar visuomenės judėjimai – valdžios priešai?
Dabartinių studentų ne tik tėvai, bet ir seneliai neturi
dalyvavimo valstybės valdyme patirties. Todėl aiškinimas, kad
visuomenė pasikeis, valstybės valdymą perėmus naujai kartai,
yra iliuzija: “Obuolys nuo obels toli nekrenta”
Kaip visuomenė suvokia piliečių santykį su savo valstybe? Ar
bent vienas Lietuvos prezidentas bei premjeras buvo įvertintas
teigiamai?
Atotrūkio tarp valdžios
ir visuomenės pasekmės




“Nupilietinta” šeima – masinis reiškinys? Atotrūkis tarp kartų,
tarp tėvų ir vaikų. Ar suprantame vieni kitus?
Dabartinė visuomenė - “dėžinių” ir “virtualiųjų” individų
sankaupa?
Visuomenės abejingumas ir apatija. Vienas iš ryškiausių jos
bruožų – nevalyvumas. Nevalyvumas buityje, kalboje,
jausmuose. Vieno ėjimo “strategija”: “čia ir dabar”. Sumaištis
vertybių sistemoje: esminėse sąvokose (šeima, tauta, tautinė
valstybė), lyčių ir šeimos narių santykiuose, elgsenos
vertinimuose. Apie ką liudija 37 proc. rinkėjų dalyvavimas
savivaldybių rinkimuose, 20 proc. – renkant europarlamentarus?
Hiperemigracija – egresijos (bėgimo nuo savo problemos)
apraiška. Ar bėgame nuo nedarbo, ar ir nuo savo pačių
chamizmo?
Ar studentai – būsimieji valstybės
tarnautojai nepažįsta... Lietuvos? (1)




Ką parodytum svečiui, pirmą kartą atvykusiam į Lietuvą?
Trakų pilis – 44%, Kuršių Nerija (Juodkrantė, Nida ir kt.) – 40%,
Kryžių kalnas – 23%, Kernavės piliakalniai – 19%, Vilniaus
senamiestis – 14%, Viliaus Orvido sodyba – 10%, Anykščiai
(miestas, Punktukas, rašytojų sodybos) –8%, Šatrijos kalnas –
7%, Rumšiškės – Buities muziejus – 6%, Mosėdis (Skuodo r.) –
Akmenų muziejus ir parkas - 6%
7% apklaustųjų į šį klausimą neatsakė
Neįvardintas nė vienas šiuolaikinio verslo ar mokslo
objektas
Ar studentai – būsimieji valstybės
tarnautojai nepažįsta... Lietuvos? (2)





Lietuvos architektūros paminklai:
Gedimino pilis – 47%, Trakų pilis – 46%, Vilniaus arkikatedra,
Šv. Onos bažnyčia, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje, Vilniaus
senamiestis – 34%
Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis – 3%, Kauno
senamiestis – 3%, Pažaislio vienuolyno ansamblis – 2%,
Raudonės pilis, Kražių bažnyčia – 1%, Verkių rūmai – 1%,
Radvilų pilis Biržuose, Raudonės pilis (Jurbarko r.) – 1%
Neatsakė – 13%
Neįvardintas nė vienas moderniosios architektūros
objektas
Ar studentai – būsimieji valstybės
tarnautojai nepažįsta... Lietuvos? (3)




Vietovės, susijusios su įžymių žmonių veikla:
Vyskupo ir poeto Antano Baranausko (Anykščiuose) – 10%,
Rasų kapinės Vilniuje –3%, A. Baranausko amžinojo poilsio vieta
Seinuose – 2%, S. Daukanto kapas ir paminklas Papilėje – 2%,
Lietuvos Prezidento A.Smetonos gimtinė (Ukmergės r.) – 1%,
Žuvusių per 1991 m. sausio 13 d. kapai Vilniuje – 1%, rašytojos
I. Simonaitytės muziejus Priekulėje – 1%, lakūno Stasio Girėno
gimtinė Šilalės rajone – 1%, rašytojo Jono Avyžiaus gimtinė
Joniškio raj. – 1%, Maironio kapas Kaune, J. Kriščiūno-Jovaro
Šiauliuose – 0,5%.
Neatsakė – 65%
Neįvardintas nė vienas mokslininkas, nė vienas šių dienų
mokslo ir pramonės objektas
Ar studentai – būsimieji valstybės
tarnautojai nepažįsta... Lietuvos? (4)



Kitos lankytinos vietos: Stelmužės ąžuolas, Gintaro muziejus
Palangoje, Burbiškio dvaras (Radviliškio r.), Televizijos bokštas
Vilniuje, IX fortas prie Kauno, Jūrų muziejus Klaipėdoje, Kaldinių
Etnokosmologijos centras ir astronomijos observatorija (Molėtų
r.), Europos parkas (prie Vilniaus), D.Poškos muziejus “Baubliai”,
Žiemos sodas Kretingoje, Raigardo slėnis prie Druskininkų ir kt.
Nepaminėtas Europos geografinis centras
Žymiausi poetai ir rašytojai: Jonas Mačiulis – Maironis –
20%, Kristijonas Donelaitis – 18%, Antanas Baranauskas –
16%, Vincas Kudirka – 11%, Bernardas Brazdžionis – 9%, Jurga
Ivanauskaitė, Justinas Marcinkevičius –7%, Martynas Mažvydas,
Julija Žymantienė-Žemaitė – 6%, Balys Sruoga – 4%, Vincas
Mykolaitis-Putinas, Vincas Krėvė, Jonas Biliūnas – 2%, Šatrijos
Ragana, Janina Degutytė, Kazys Binkis, Ieva Simonaitytė, Kazys
Saja, Jonas Mekas – 1%. Gyvename praeityje?
Ar studentai – būsimieji valstybės
tarnautojai nepažįsta... Lietuvos? (5)




Žymiausi muzikai (kompozitoriai ir atlikėjai): M.K.
Čiurlionis – 56%, Virgilijus Noreika – 14%, Violeta
Urmanavičiūtė - Urmana – 5%, Eduardas Kaniava – 5%, Andrius
Mamontovas – 4%, Gintaras Rinkevičius, Juozas Gruodis – 2%,
J. Naujalis, A. Raudonikis, Saulius Sondeckis, Mūza Rubackytė,
Balys Dvarionas, Vytautas Klova, V.Čepinskis ir kt. – 1% - 0,5%.
Žymiausi matematikai: Jonas Kubilius, Eduardas Vilkas,
Bronius Grigelionis, Bronius Balčytis. Nieko neįvardijo 80%.
Žymiausi fizikai, chemikai, biologai, geografai: Teodoras
Grotus, Tadas Ivanauskas, Vincas Čepinskis, Stasys Vaitekūnas,
Česlovas Kudaba, Algirdas Avižienis, Kazys Daukšas. Nieko
neįvardijo – 77%.
Žymiausi socialinių mokslų atstovai: V.A. Graičiūnas,
Vytautas Kavolis, Jonas Laužikas, Leonas Jovaiša, Leonidas
Donskis, ir kt. Nieko neįvardijo – 70%.
Kodėl sumenko visuomenės politinis
aktyvumas?





Grupė profesionalų, aktyvių ir kūrybingų asmenybių tapo
valstybės diplomatinio korpuso nariais. Jų indėlis vidaus raidos
procesuose – minimalus. Tai lemia jų profesinis statusas.
Kita grupė profesionalų, aktyvių ir kūrybingų asmenybių tapo
valstybės ir savivaldybių aparato tarnautojais. Profesinis statusas
riboja jų dalyvavimą politikoje.
Trečia profesionalų, aktyvių visuomenės narių grupė pasitraukė į
verslą. Kai kas iš jų šiandien tituluojami “oligarchais”...
Ketvirtą aktyvių visuomenės narių grupę pasiglemžė emigracija.
Savo profesinį pasirengimą jie panaudoja, stiprindami kitų
valstybių ekonomiką. Lobistinėje veikloje Lietuvos labui
dalyvauja labai maža emigravusių dalis. Kokios dalies piliečių
- mokesčių mokėtojų neteko Lietuva, nesuskaičiavome.
Pakaitalas – rėksniai? Ar visuomenė susitelks?
Mitai ir iliuzijos – praeities
patirtis ar šių dienų miražai?






Penkis dešimtmečius gyvenę pagal svetimųjų primestą režimą
tebemanome, kad įstatymas yra... stulpas, kurį galima apeiti. Ar
teisingumas ne valstybės pamatas?
Vogti iš valstybės – ne nuodėmė, o kyšis – normalus kasdieninis
reiškinys? Drausmė ir dorovė – atgyvenos?
“Valdžia turi mumis pasirūpinti”. Ar politika – tik “nešvarus
verslas”? Kas pasirūpins tvarka ir visuomenės saugumu?
Verslininkas tebetraktuojamas kaip potencialus nusikaltėlis,
“spekuliantas”, veikiantis tik savo, o ne visuomenės labui.
“Mums nereikia savos kariuomenės, nes vis tiek
neapsigintume?” Gal mus apgins NATO? O kas yra NATO?
Ar tautiškumas – atgyvena? “Pasaulio piliečiai” ar “pasaulio
valkatos”?
Pasekmės, kurių nesitikėta





Ikimokyklinio ugdymo reikšmės nuvertinimas. Vien 1991-1994
metais buvo uždaryta beveik 900 vaikų darželių. Ikimokyklinių
įstaigų neteko kaimiškosios gyvenvietės ir miesteliai
Mokyklų, kultūros centrų, bibliotekų ir kitų viešąsias paslaugas
teikiančių įstaigų uždarymas mažesnėse vietovėse, prisidengus
jų tinklo “optimizavimu”. Esą taip taupomos lėšos
Lietuvoje nuo 1995 iki 2009 metų uždaryta per 1000 mokyklų.
Pirmokų skaičius sumažėjo perpus. Kiek Lietuvoje
gyventojų?
Nepagarbos gimtajai kalbai ir tautinės kultūros paveldui
skatinimas bei kosmopolitizmo propaganda, prisidengus
orientacija į “globalizacijos” iššūkius: “internacionalizmas”
transformuotas į “laisvą darbo jėgos judėjimą” ir “kultūrų
integraciją”
Nedrausmingumo ir nevalyvumo, žalingų įpročių tolerancija.
Dvasinio gyvenimo ignoravimas. Įžūlumo ir smurto propaganda
jaunimui skirtoje žiniasklaidoje
Visuomenės savybės, labiausiai
trukdančios valstybės pažangai










1. Menkas bendrasis išprusimas ir nepakankamas noras lavintis
2. Individualizmas, nesidomėjimas visuomenės interesais
3. Nepagarba taisyklėms, reguliuojantiems kasdieninį elgesį
4. Nepagarba šeimai ir nesuvokimas, kokios yra šiuolaikinės
šeimos funkcijos. Ar šeimą pakeis “gyvybės langeliai”?
5. Nesuvokimas, kas yra dvasinis gyvenimas ir kokią reikšmę
asmenybės ugdymui turi jausmai
6. Įsivaizdavimas, kad Lietuva yra nereikšminga šalis pasaulyje
7. Pavydas aktyvesniam ir tam, kurį aplankė sėkmė
8. Nesirūpinimas savo sveikata, sveikos gyvensenos nepaisymas
9. Nesuvokimas, koks yra išrinktos centrinės valdžios vaidmuo
10. Nesuvokimas, kas yra savivalda
Būtiniausios reformos ir
programos










1. Švietimo ir aukštojo mokslo. Tikslas – kūrybiška asmenybė,
priemonė - nuolatinis tobulinimasis
2. Sveikatos apsaugos: prieinamumas kiekvienam, sveikos
gyvensenos ugdymas, ligų prevencija, diagnostikos tobulinimas)
3. Teismų sistemos: efektyvumas, visuomenės dalyvavimas
4. Pensijų: pensija turi siekti 70 proc. gauto atlyginimo
5. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros: naujų darbo vietų
kūrimas, visuomenės verslumo ugdymas, šeimos verslo
skatinimas
6. Savivaldos. Trys lygmenys: seniūnija – valsčius – regionas
7. Žiniasklaidos: atsakomybė, objektyvumas, operatyvumas
8. Aprūpinimo būstu: nauja šeimos sodybos samprata.
9. Energetinės nepriklausomybės ir atsinaujinančių energijos
šaltinių.
10. Užsienio politikos: orus tautos atstovavimas pasaulyje
Valstybės tarnautojų rengimas:
permainų pradžia







1. “ŽALIAVA”: kokių studentų laukiame universitetuose?
Pasirengimas ir profesinė motyvacija
2. “PRODUKTAS”: kokį specialistą privalome parengti?
3. “GAMINTOJAS”: koks dėstytojas gali išugdyti specialistus žinių
visuomenei?
4. “BAZĖ”: kaip turi būti įrengtas šiuolaikinis universitetas
(miestelio struktūra, auditorijos, laboratorijos, bibliotekos,
informacinės sistemos, metodologija ir kt.)?
5. “VALDYMAS”: universiteto autonomija ir ryšys su visuomene?
6. “REPUTACIJA”: kaip sieksime universiteto prestižo (reklama,
pasiekimų propaganda, tarptautiniai ryšiai, “reitingų” metodika)
7. “PINIGAI”: kiek lėšų reikia esminiam pertvarkymui, t.y.
reformai įgyvendinti ir poreforminiam evoliuciniam
funkcionavimui?
Kaitos žingsniai (1)




Atrankos į būsimuosius valstybės tarnautojus metodikos
sukūrimas. Svarbiausi kriterijai: išprusimas, kūrybiškumas,
asmeninė drausmė ir atsakomybė, tautos šiuolaikinio vaidmens
ir valstybės strategijos suvokimas, pilietinis aktyvumas.
Valstybės tarnautojo bruožų ugdymo universitete metodikos
sukūrimas. Visuomeninė veikla universitete ir už jo ribų.
Visuomenėje vykstančių diskusijų analizė. Valdymo institucijų
veiklos analizė. Praktikos turinio ir metodikos pokyčiai: studentų
diena seniūnijoje, merijoje, departamente (Šiaulių universiteto
patirtis: studentiška savivaldos diena)
Patriotinės veiklos skatinimas. Geriausia idėja seniūnijai,
miesteliui, miestui, regionui. Tiriamosios veiklos plėtra
Antropologinis aspektas strateginiame valdyme.
Asmenybės strategija. Vietovės strategija. (Šiaulių universiteto
patirtis: egzaminas – studentų konferencija)
Kaitos žingsniai (2)
Kad “Alma Mater” liktų pavyzdžiu





Dėstytojų ir studentų komunikacijos bei studijų stiliaus kaita.
Dėstytojas – mokslininkas, studentų tiriamosios veiklos vadovas.
Ar studentai žino savo dėstytojų mokslo interesų sritis ir
pasiekimus?
Dėstytojas – akademinės grupės kuratorius, visuomeninės
patriotinės veiklos organizatorius
Studentų visuomeninė veikla: dorovinis ir estetinis ugdymas.
Lietuvos pažinimas. Studentija – Lietuvai: kultūrinė studentų
veikla visuomenėje, pagalba savo buvusiai mokyklai,
bendruomenei. Studentų korporacijos
Ryšiai su baigusiais universitetą. “Alumni” veikla. Absolventų
dalyvavimas universiteto mokslo darbų projektuose. Absolventų
patirties analizė
Periodiškas absolventų profesinės kompetencijos tobulinimas
Kontaktai:

Doc. dr. JONAS JASAITIS,
Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto
Viešojo administravimo katedros docentas,
Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius
asociacijos “Mokslininkai – visuomenei” steigėjas, projektų vadovas,
Tautinės tapatybės klubo “SAVASTIS” vicepirmininkas
Adresas: Architektų 1, LT-78366, Šiauliai
E-paštas: [email protected]; www.smf.su.lt