Transcript pps
Lietuvos prezidentai Parengė: Jurgita Stankevičienė Antanas Smetona (1874 08 10 - 1944 01 09) Gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. valstiečių šeimoje Ukmergės apskrityje, Taujėnų valsčiuje, Užulėnio kaime Šeima 1904 m. vedė Sofiją Chodakauskaitę, su kuria susilaukė sūnaus Juliaus ir dukros Marijos Profesinė kvalifikacija Teisininkas, 1897–1902 m. Peterburgo universitetas, Teisės fakultetas Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla 1903–1918 m. tarnautojas Žemės ūkio banke 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis 1914–1918 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti narys 1917 m. Vilniaus lietuvių konferencijos dalyvis 1917–1919 m. ėjo Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės tarybos, pirmininko pareigas 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą 1919 m. balandžio 6 d. tapo pirmuoju Lietuvos valstybės Prezidentu 1923–1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką 1924–1940 m. Tarptautinio banko valdybos vicepirmininkas, įvairių draugijų ir bendrovių steigėjas bei vienas iš vadovų 1926 m. išrinktas į III Seimą Leido ir redagavo įvairius periodinius leidinius. Paskelbė originalių ir verstinių filosofijos bei kitų mokslų darbų Pasibaigus Prezidento kadencijai Kadenciją nutraukė rusų okupacija, dėl kurios 1940 m. birželį A. Smetona pasitraukė į užsienį, apsistojo JAV. 1944 m. sausio 9 d. žuvo mįslingomis aplinkybėmis gaisro metu savo namuose Klivlende, JAV Lietuvos Tarybos prezidiumas. Antanas Smetona antras iš kairės Antano Smetonos fotoportretas darytas prieš I pasaulinį Atminimo lenta Vilniuje, Tilto g. Respublikos Prezidentas kalba susirinkime Aleksandras Stulginskis (1885 02 26 - 1969 09 22) Gimė 1885 m. vasario 26 d. valstiečių šeimoje Tauragės apskrityje, Kaltinėnų valsčiuje, Kutalių kaime Šeima 1920 m. vedė Oną Matulaitytę, su kuria susilaukė dukros Aldonos Profesinė kvalifikacija Agronomas, 1910–1913 m. Halės (Vokietija) Agronomijos institutas Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla Leido ir redagavo įvairius laikraščius bei patarimų brošiūras ūkininkams; organizavo pedagoginius kursus pradžios mokytojams 1914–1918 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti narys 1917 m. Vilniaus lietuvių konferencijos dalyvis 1917–1919 m. Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės tarybos narys 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą 1918 –1919 m. II Ministrų kabinete ministras be portfelio 1919 m. III Ministrų kabinete Ministro Pirmininko pavaduotojas, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministras 1919 m. IV Ministrų kabinete žemės ūkio ir valstybės turtų ministras 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo pirmininkas, tuo pačiu ėjo Prezidento pareigas 1926–1927 m. III Seime ėjo Seimo pirmininko pareigas Pasibaigus Prezidento kadencijai Po 1927 m. pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos 1941 m. sovietų valdžios ištremtas į Sibirą. 1952 m. nuteistas kalėti 25 metus, bet po 2 metų, po Stalino mirties, paleistas 1956 m. grįžo į Lietuvą 1969 m. rugsėjo 22 d. mirė Kaune. Palaidotas Panemunės kapinėse A. Stulginskio paminklo Jokūbave portretinis bareljefas Ketvirtasis ministrų kabinetas. Stovi, iš kairės: Aleksandras Stulginskis Kazys Grinius (1866 12 17 - 1950 06 04) Gimė 1866 m. gruodžio 17 d. valstiečių šeimoje Marijampolės apskrityje, Sasnavos valsčiuje, Selemos Būdos kaime Šeima 1896 m. vedė Joaną Pavalkytę, su kuria susilaukė sūnų Jurgio ir Kazio bei dukros Gražinos; 1918 m. žmona ir dukra žiauriai nužudytos plėšikaujančių kareivių Kislovodske 1927 m. vedė Kristiną Arsaitę, jiems gimė sūnus Liūtas Profesinė kvalifikacija Medikas, 1887–1893 m. Maskvos universitetas, Medicinos fakultetas Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla Lietuvos tautinio atgimimo veikėjas, rašė ir redagavo įvairius periodinius leidinius 1917 m. Voronežo Vyriausios lietuvių tarybos Rusijoje narys ir Tarybos pirmininkas 1919 m. Repatriacijos komisijos vadovas 1920 m. Steigiamojo Seimo narys 1920–1922 m.VI Ministrų kabineto vadovas 1922 m. tapo Kauno savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėju, čia dirbo ir po 1926 m. perversmo iki 1935 m. 1926 m. birželio 7 d. išrinktas Lietuvos Prezidentu 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo metu pašalintas iš posto Iki 1926 m. gruodžio 17 d. visų keturių Lietuvos Respublikos Seimų narys Įvairių sveikatos draugijų narys, straipsnių apie sveikatą ir ligas autorius Pasibaigus Prezidento kadencijai Po perversmo pasitraukė iš aktyvaus valstybės politinio gyvenimo 1944 m. su šeima emigravo į Vakarus 1950 m. birželio 4 d. mirė Čikagoje 1994 m. palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti jo gimtinėje Kazio Griniaus kapas Lietuvos prezidentas Kazys Grinius Šiauliuose 1926 m. greta jo – miesto tarybos pirmininkas Kazimieras Venclauskis Kazio Griniaus paminklas Kaune Medalis Prezidentui Dr. Kaziui Griniui atminti. Autorius – skulptorius Juozas Kalinauskas Algirdas Mykolas Brazauskas (1932 09 22 - 2010 06 26) Gimė 1932 m. rugsėjo 22 d. tarnautojų šeimoje Rokiškyje Šeima 1958 m. vedė Juliją Stirtaitę, su kuria susilaukė dukrų Audronės ir Laimos. 2002 m., po skyrybų, vedė Kristiną Butrimienę Profesinė kvalifikacija Inžinierius hidrotechnikas, 1951– 1956 m. Kauno politechnikos institutas. 1974 m. įgijo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla 1958 – 1962 m. vadovavo Kauno hidroelektrinės statybai 1965 m. tapo Lietuvos TSR Statybinių medžiagų pramonės ministru 1967 m. išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu 1977–1988 m. Lietuvos komunistų partijos Centro Komiteto sekretorius ekonomikai 1988 m. tapo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi 1990 m. išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos – Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo nariu 1990 m. kovo 11-ąją pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą 1990–1991m. paskirtas Lietuvos Ministro pirmininko pavaduotoju 1992 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, ėjo Seimo Pirmininko pareigas, tai pat pagal Konstituciją laikinai ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, kol 1993 vasario 14 d. buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Respublikos Prezidentu 1993 m. inicijavo LDK Valdovų rūmų atstatymą 1998 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi (taip pat turi 21 kitų valstybių apdovanojimą) Pasibaigus Prezidento kadencijai 1998 m., pasibaigus kadencijai, iš aktyvios politinės veiklos nepasitraukė 2001–2006 m. ėjo Lietuvos Respublikos vyriausybės Ministro Pirmininko pareigas 2001–2007 m. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP), nuo 2007 m. – garbės pirmininkas. 2010 birželio 26 d. mirė Vilniuje. Algirdas Brazauskas ir Vytautas Landsbergis Algirdas Brazauskas apdovanoja "Žalgirio" krepšininkus Algirdas Brazauskas su žmona Kristina Valdas Adamkus (g. 1926 11 03) Gimė 1926 m. lapkričio 3 d. tarnautojų šeimoje Kaune Šeima 1951 m. vedė Almą Nutautaitę Profesinė kvalifikacija Statybų inžinierius, 1955– 1960 m. Ilinojaus Technologijos institutas, JAV Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla Aktyviai dalyvavo išeivijos visuomeniniame ir politiniame gyvenime; rengė įvairias peticijas, protesto akcijas prieš Lietuvos okupaciją 1958–1997 m. liberalios pakraipos „Santaros-Šviesos“ federacijos, paskelbusios šūkį „Veidu į Lietuvą“, vicepirmininkas (1958–1965), vėliau – pirmininkas (1967–1997) 1961–1964 m. Amerikos Lietuvių Bendruomenės Tarybos (LB) narys, Centro Valdybos vicepirmininkas, Amerikos Lietuvių Tarybos (ALT) narys 1969–1971 m. vadovavo JAV aplinkos apsaugos agentūros (EPA) mokslinio tyrimo centrui 1971–1997 m. dirbo penktojo regiono (Vidurio Vakarų) Aplinkos apsaugos agentūroje: nuo 1971 m. – administratoriaus pavaduotoju, o nuo 1981 m. – administratoriumi 1983 m. Pasaulio lietuvių žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas 1993 m. kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus Stasio Lozoraičio rinkimų kampanijos vadovas 1996 m. aktyviai dalyvavo Seimo rinkimuose, telkdamas nuosaikiąsias vidurio politines jėgas 1998 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. 2002 m. kandidatavo į Lietuvos Respublikos Prezidento postą, antrajame ture pralaimėjo Rolandui Paksui 2003 m. paskirtas UNESCO Geros valios ambasadoriumi žinių visuomenei (taip pat turi 33 kitų valstybių apdovanojimus) 2004 m. birželio mėn. antrą kartą išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu 2007 m. suteiktas metų europiečio titulas „Europos balso“ rinkimuose Valdas Adamkus ir Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnievskis su LITPOLBAT kariais. Prezidentas Valdas Adamkus ir Prezidentas Džordžas Bušas, Baltuosiuose Rūmuose JAV prezidentas Džordžas Bušas, Latvijos prezidentė Vaira VīķeFreiberga, Estijos prezidentas Arnoldas Riutelis ir Valdas Adamkus Rygoje Valdas Adamkus ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasikeičia Bendro pareiškimo dokumentais Rolandas Paksas (g. 1956 06 10) Gimė 1956 m. birželio 10 d. Telšiuose Šeima Vedė Laimą Sušinskytę, su kuria susilaukė dukros Ingos ir sūnaus Mindaugo Profesinė kvalifikacija Pramoninės ir civilinės statybos inžinierius, 1974-1979 m. Vilniaus inžinerinis statybos institutas (dabar - Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Inžinierius pilotas, 1984 m. baigė Leningrado civilinės aviacijos akademiją Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla 1980 m. pirmą kartą tapo Sovietų Sąjungos akrobatinio skraidymo čempionu, buvo Sovietų Sąjungos akrobatinio skraidymo rinktinės, Lietuvos aukštojo pilotažo rinktinės narys, daugkartinis Lietuvos čempionatų nugalėtojas Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vadovavo Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos aviacijos junginiui 1997–1999 m. ir 2000 m. ėjo sostinės Vilniaus mero pareigas 2000 m. rudenį išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą 1999 m. birželio–spalio mėnesiais dirbo Lietuvos Respublikos devintosios Vyriausybės Ministru Pirmininku, nuo 2000 m. lapkričio iki 2001-ųjų birželio vadovavo vienuoliktajam ministrų kabinetui 2003 m. sausio 5 d. Rolandas Paksas išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu 2004 m. balandžio 6 d. dėl Konstitucijos pažeidimų pašalintas iš Prezidento pareigų Rolandas ir Laima Paksai Rolandas Paksas Skrydžiu aplink pasaulį ekisprezidentas įamžino savo 50-metį Dalia Grybauskaitė (g. 1956 03 01) Gimė 1956 m. kovo 1 d. darbininkų šeimoje Vilniuje Šeima Netekėjusi Profesinė kvalifikacija Ekonomistė, 1983 m. įgijo politinės ekonomijos dėstytojo kvalifikaciją Leningrado A. Ždanovo universitete, Rusija 1988 m. eksternu apgynė mokslinį darbą Maskvos visuomenės mokslų akademijoje. 1993 m. Lietuvos mokslo taryba šį darbą pripažino ir suteikė socialinių mokslų daktaro laipsnį 1991 m. baigė specialų studijų kursą vadovams Džordžtauno universitete, JAV Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla 1983–1990 m. Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Žemės ūkio kabineto vedėja, Politinės ekonomijos katedros dėstytoja 1990–1991 m. Ekonomikos instituto mokslinė sekretorė 1991 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programų vadovė. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Tarptautinių ekonominių santykių ministerijos Europos departamento vadove 1993 m. Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorė 1994 m. paskirta įgaliotąja ministre Lietuvos misijoje prie Europos Bendrijų 1996–1999 m. vykdė įgaliotojo ministro pareigas Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV 1999 m. pradėjo dirbti Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje finansų viceministre 2000 m. paskirta užsienio reikalų viceministre 2001 m. Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujamos Vyriausybės finansų ministrė 2003 m. apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi Nuo 2004 m. gegužes 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu deleguota dirbti Europos Komisijoje atsakinga už Europos Sąjungos finansinį programavimą ir biudžetą 2005 m. už „neišsenkančias pastangas reformuoti Europos Sąjungos biudžetą, siekiant kuo didesnę jo išlaidų dalį skirti tyrimams, plėtrai ir kitoms Europos Sąjungos veikloms, galinčioms paspartinti Europos Sąjungos konkurencingumą“ buvo paskelbta 2005 metų komisare. 2009 m. gegužės 17-ąją, per pirmąjį rinkimų turą, išrinkta Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaitė rinkimų agitacijos metu Mažeikiuose Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisiekia Lietuvos Respublikos Seime Prezidentė Dalia Grybauskaitė skiria gen. mjr. A. Pocių Lietuvos kariuomenės vadu