Transcript Knygos rekordininkės

Visa tiesa apie
knygas
Ernesta Simaitytė, 6c
kl., Plungės „Ryto“
pagr. m-kla
2009m.
Be knygos šiandien sunku
įsivaizduoti mūsų gyvenimą. O
kažkada žmonės ne tik knygų
neturėjo, bet nė nežinojo, kaip
tokį daiktą vadinti. Lietuviai čia
ne išimtis: daugelis tautų su
knygomis susipažino palyginti ne
taip jau seniai.
IX a. - pirmoji prancūziška, ranka
rašyta knyga.
XI a. – pirmoji rusiška, ranka rašyta
knyga.
XIII a. - pirmoji lenkiška, ranka
rašyta knyga.
XVI a. – pirmoji lietuviška, ranka
rašyta knyga
Spausdintos knygos atsirado
gerokai vėliau. 1445 metais
Europoje pirmasis knygas
spausdinti pradėjo vokietis
Johanas Gutenbergas.
Tačiau čia būtina pridurti, kad Kinijoje
knygas spausdino jau VI amžiuje.
Tiesa, tada kinai dar nemokėjo rinkti
atskirų raidžių, o visą puslapį
išpjaustydavo lentelėje ir paskui
spausdindavo. Bet XI amžiaus
viduryje kinai pirmieji pasaulyje
išrado renkamąsias raides. Jas gamino
iš molio arba medžio.
Seniausia
knyga – XI
a. religinio turinio knyga,
parašyta plunksna. Ji rasta
1865m. Turovo (dabar
Baltarusija) Atsimainymo
cerkvės vienuolyne, todėl
vadinama Turovo „Evangelija“
Seniausias
inkunabulas (inkunabulas – tai
pirmuoju spaudos laikotarpiu (iki 1501m.)
išleista knyga) – Rabano Mauro „Veikalas
apie Visatą“ („Opus de Universo“),
išspausdintas 1467m. Strasbūre, dabar
saugomas Vilniaus universiteto
bibliotekoje.
Seniausias
lietuviškas
rankraštinis tekstas – parašytas
ne vėliau, kaip XVI a. pirmame
ketvirtyje. Šis trijų poterių, 25
eilučių tekstas įrašytas knygos
„Tractatus sacerdotalis“
(„Traktatas kunigams“)
paskutiniame puslapyje.
Didžiausia
knyga -
99x68, 5x2 cm dydžio Džono Džeimso
Audubono (John James Audubon)
knyga „Amerikos paukščiai“, išleista
1972m. Leipcige. Knyga įrišta
japoniškuoju stiliumi – lapai ir mediniai
viršeliai perrišti dygsniais, tampria
juostele. Joje 50 puslapių, 20
iliustracijų.
Didžiausia
lietuviška
knyga – 49, 5x33,5cm
dydžio albumas „Lietuvių
Tarybos Socialistinė
Respublika 1940 – 1950m.“,
išleista 1950m.
Mažiausia
Lietuvoje
knyga – 9x9 mm dydžio, 20
puslapių – Bulgarijoje
1975m. Išleista „G.
Dimitrovo kalba reichstage“.
Mažiausia lietuviška knyga
– 9,6x 9,2mm dydžio 4,4mm
storio, 64 puslapių – Viliaus
Užtupo knyga „Lietuvai 1000
metų“. Ją 2001m. sudarytojas
išleido 50 egz. tiražų.
Storiausia lietuviška
knyga yra 11 cm storio. Tai
1536 puslapių Liudviko Rėzos
rūpesčiu 1816m. Karaliaučiuje
gotišku šriftu išspausdintas
trečiasis Biblijos leidimas.
Seniausia lietuviška
knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmusa
prasti žadei...“, dabar vadinama Mažvydo
„Katekizmu“. Ši 79 puslapių knyga išspausdinta
1547 m. sausio 8 d. Karaliaučiuje, I. Veinreicho
spaustuvėje gotiškomis raidėmis. Spėjama, jog
tiražas buvo 200-300 egzempliorių. Dabar išlikę
du, iš kurių vienas saugomas Vilniaus universiteto
bibliotekoje.
Seniausia Lietuvoje
išspausdinta knyga –
„Mažoji kelionių knygelė“.
Ją išspausdino Pranciškus
Skorina 1522 m. Vilniuje.
Daugiausia kartų
išleistos knygos – Petro
Cvirkos. Jo kūriniai išleisti
185 kartus ir išversti į
daugiausia kalbų – 20.
Daugiausia kartų išleista
knyga – Ievos Simonaitytės
romanas „Aukštujų Šimonių
likimas“. Romanas išverstas
į latvių, rusų ir estų kalbas.
Seniausia spausdinta
Lietuvoje enciklopedija 1608 m. Vilniuje Jono Protasevičiaus
išleistas "Trumpas aprašymas, kas ką
išrado ir žmonėms naudotis davė". Ši
32 puslapių enciklopedija parašyta
eiliuota lenkų kalba. Joje aprašyti 174
išradimai ir paminėta 180 išradėjų.
Seniausias lietuvių kalbos žodynas -
išleistas Konstantino
Sirvydo. Spėjama
leidimo
data - apie 1620 m. Žodynas
trikalbis (lenkų - lietuvių lotynų), jame yra apie 6000
lietuviškų žodžių.
Seniausia Lietuvos istorija –
parašyta Motiejaus
Strijkovskio. Tai "Lenkijos,
Lietuvos, Žemaičių ir visos
Rusijos kronika", išleista
lenkų kalba 1582
Karaliaučiuje.
Seniausia Lietuvos istorija
parašyta lietuvių kalba apie 1838 m. - Simono
Daukanto. Išleista dviem
knygomis 1893 ir 1897 m.
Didžiausią Lietuvos istoriją
parašė istorikas Teodoras
Narbutas lenkų kalba. Jo
veikalo "Lietuvių tautos
istorioja" išėjo 9 tomai,
dešimto tomo
išspausdinta tik pradžia.
Seniausias lietuviškas laikraštis,
išleistas 1832 m. Karaliaučiaus misijų draugijos
- "Nusidavimai
apie evangelijos
pasiplatinimą tarp žydų ir pagonų".
Šis laikraštis leistas iki 1914 m.
Didžiausioji - jūrų
taisyklės, sulig
normalaus žmogaus
ūgiu.
O Berlyne saugomas vadinamasis
„Didžiojo kunigaikščio atlasas"
didžiulių geografijos žemėlapių
rinkinys, išleistas 1611 m.
Jis sukurtas olandų graverio,
apdarytas medžiu,
aptrauktu oda. Atlaso
aukštis - 170 cm, plotis 220 cm ir svoris - 125 kg.
Pasaulyje yra ir sunkesnių
leidinių. Štai Londono
karališkojoje bibliotekoje
saugoma vadinamoji „Velnio
biblija", sverianti apie 350
kg.
Jos viršeliai iš 40 mm storio
ąžuolinių lentelių, suveržti
didžiulėmis metalinėmis sagtimis.
Biblijai pergamentas pagamintas
iš šimto asilų odos.
Pirmosios
bibliotekos
Biblioteka - tai ta vieta, kur
laikomos ir saugomos knygos
ir kiti dokumentai: žurnalai,
laikraščiai, rankraščiai,
mikrofilmai, garso ir vaizdo
įrašai, kompiuteriniai
dokumentai (kompaktiniai
diskai, disketės).
Pirmosios bibliotekos
atsirado III-ame
tūkstantmetyje prieš
mūsų erą, Šumero ir
Egipto valstybėse.
Bibliotekų turėjo šventyklos, faraonai, mokyklos.
VIIa.pr.m.e. žinoma didžiausia Asirijos valdovo
Ašurbanupalo molinių lentelių biblioteka
Ninevijoje.
Graikijoje Va.pr.m.e. bibliotekas turėjo valdovai
Polikratas ir Pesistratas.
IVa.pr.m.e. filosofų Platono ir Aristotelio
akademijos.
Iš antikinių bibliotekų žymiausios :
Egipto karalių Ptolomėjų IIIa.pr.m.e. ikurta
Aleksandrijos biblioteka
Ankstyvaisiais viduramžiais V. Europoje knygas
kaupė vienuolynai.
Ypač garsi buvo Monte Kosino (Italija) vienuolyno
biblioteka.
Kijevo Sofijos soboro biblioteka įsteigta 1037m.
buvo pirmoji senovės Rusijoje
Viduriniais amžiais mokslinės ir grožinėsliteratūros
turtingumu išsiskyrė arabų bibliotekos.
Kalifo al Charkamo biblioteka Kordoboje XIII a.
turėjo apie 400 000 rankraščių.
4 a. prieš Kristų
Aleksandrijoje
įkuriama biblioteka.
Joje kaupiami pirmieji
antikos kūriniai.
XVI a. pradžioje Lietuvoje jau
atsirado pirmieji dideli knygų
rinkiniai. Tai:
Lietuvos valdovo Žygimanto
Augusto biblioteka, kuri buvo
įkurta Vilniaus žemutinėje
pilyje.
XVI a. viduryje pradėta
kaupti viena
turtingiausių
Nesvyžiaus Radvilų
biblioteka.
Plačiai buvo žinomi
Alberto Goštauto,
Kulviečio, Mažvydo
knygų rinkiniai.
Garsi XVI a. buvo
asmeninė Vilniaus
vyskupo Jurgio
Albinijaus biblioteka.
Vilniaus universiteto biblioteka įkurta
1570m. Jai savo knygų rinkinius
padovanojo:
▲ Lenkijos karalius Žygimantas
Augustas
▲Vilniaus vyskupas Jurgis Albinijus
▲ Lietuvos fondus papildė ir garsūs
Lietuvos kunigaikščiai bei magnatai.
Knyga didelė ne tik dvasinė,
bet ir materialinė vertybė.
Norint apsaugoti tokį labai
vertingą ir brangų turtą,
atsirado knygos ženklai –
ekslibrisai
Tai asmens, įstaigos ar
bibliotekos žymė knygoje,
nurodanti pastarosios
savininką
M.Brenšteinas (Michał Brensztejn), 1874-1938, - Lietuvos
kultūros istorikas, bibliotekininkas. Gimė Telšiuose, nuo
1910 m. gyveno Vilniuje. Nuo 1919 m. - Stepono Batoro
universiteto bibliotekos rankraščių skyriaus vedėjas. Turėjo didelį
knygos ženklų rinkinį, taip pat gausią biblioteką. Knygos
ženklų kolekcijos likimas nežinomas.
Marijampolės Marijonų
Vienuolyno Ekslibrisas.
Ekslibrisus turėjo ne tik atskiri
asmenys, bet ir bendruomenės,
pavyzdžiui bibliotekos,
vienuolynai.
Meištavičių
ekslibrisas.
Meištavičiai - Pajuostės
(Panevėžio r.) dvaro
savininkai. Lietuvos
lenkųveikėjai
Ekslibrisas – tai ne tik leidinio
savininko ženklas, knygos
sargas, bet ir meno kūrinys,
atspindintis ir knygos
savininko asmenybę: jo
profesiją, pomėgius, gyvenimo
būdą.