Transcript lietuvos kariuomenė - Krašto apsaugos ministerija

LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS
VIEŠŲJŲ RYŠIŲ DEPARTAMENTAS
VILNIUS
2010
LIETUVOS KARIUOMENĖ
Šiandienos Lietuvos kariuomenė – tai motyvuota kariuomenė, pasirengusi ginti šalį, sėkmingai
dalyvaujanti tarptautinėse operacijose ir padedanti Lietuvos žmonėms ypatingų nelaimių atvejais.
Lietuvos kariuomene pasitiki ne tik Lietuvos visuomenė, bet ir Lietuvos sąjungininkai ir partneriai.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
GYNYBOS POLITIKOJE
„Esu
įsitikinusi,
kad
Lietuvos
kariuomenė, būdama profesionaliai
pasirengusi ir tvirtai pasiryžusi ginti
kraštą realios grėsmės akivaizdoje,
gali atgrasinti potencialų užpuoliką.
Lietuvos narystė NATO ir atsakingas
tarptautinių įsipareigojimų vykdymas
sustiprina
mūsų
karių
pajėgų
galimybes užtikrinti saugią ir taikią
Lietuvos valstybės ateitį.“
Lietuvos Respublikos krašto
ministrė RASA JUKNEVIČIENĖ
apsaugos
LIETUVOS KARIUOMENĖ
GYNYBOS POLITIKOJE
„Nuo neatmenamų laikų lietuviai gynė savo
valstybę ir tautą. Ir Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės laikais, ir XX amžiaus
kovose už Lietuvos laisvę Lietuvos kariai
buvo kartu su visuomene. Dabartinė
Lietuvos kariuomenė yra profesionali,
pasiruošusi ginti savo kraštą ir kartu su
kitomis NATO valstybėmis ir jų partneriais
įveikti
pasaulyje
kylančias
grėsmes.
Žmogus yra didžiausia vertybė žemėje,
todėl jo prigimtinės teisės turi būti
gerbiamos ir apgintos.“
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras
ARVYDAS POCIUS
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ISTORIJOJE
XII a. pabaigoje – XIII a. Lietuvos žemes gynė visi ginklą valdantys vyrai. Kariuomenėn
šaukė rengiantis atremti priešą arba traukiant į žygį. Kiekvieno žygio metu rinkdavo karo
vadą, kuriuo paprastai tapdavo žemės kunigaikštis. Dažniausiai lietuviai ginklavosi ietimis,
kirviais, peiliais, šalmais, grandininiais šarvais ir skydais, naudojo apgulties mašinas. Nuo
XIII a. pirmosios pusės lietuviams teko kautis su Kalavijuočių ir Livonijos ordinais, nuo
amžiaus antrosios pusės – su Vokiečių ordinu.
XIV a. kunigaikščių kariaunose gausėjo profesionalių karių, kurių ginkluotė labai patobulėjo.
Pradėjo formuotis nuolatinė kariuomenė, išplito trumpi kalavijai, lankai, plokšteliniai ir
žvyniniai šarvai, atsirado sunkioji artilerija. Labai judri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
kariuomenė triuškino priešų kariuomenes ir tvirtoves.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ISTORIJOJE
XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje formavosi šauktinė bajorų kariuomenė. Bendromis
Lietuvos ir Lenkijos pastangomis buvo parklupdytas Vokiečių ordinas. Nuo XVII a. įsivyravo
reguliari samdoma kariuomenė. XVI – XVII a. formavosi specifiniai kariniai vienetai –
raitininkų, artilerijos, pėstininkų. Karai su švedais ir rusais atskleidė LDK kariuomenės
pažeidžiamumą. Mūšių laukuose įsikaraliavo šaunamieji ginklai, todėl LDK kariuomenė
susidurdavo su vis didesniais iššūkiais.
XVIII a. antroje pusėje iškilus pavojui prarasti valstybingumą, buvo pradėta kariuomenės
reforma. LDK pajėgos išaugo keleriopai. Tačiau 1794 m. sukilimo metu priešinantis Rusijos ir
Prūsijos pajėgoms didesnė dalis kariuomenės žuvo, valstybė žlugo, likusios pajėgos buvo
paleistos.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ISTORIJOJE
1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Lapkričio 11 d.
suformuota Lietuvos laikinoji vyriausybė. Reikėjo sutelktos jėgos, kuri įtvirtintų
valstybingumo siekius. Šis vaidmuo patikėtas kariuomenei. 1917–1919 m. Rusijos
kariuomenėje suformuotuose tautiniuose daliniuose tarnavę lietuviai skubėjo į Tėvynę,
kad stotų į valstybės gynybą, tik šįsyk po Nepriklausomybės vėliava. Pirmieji 11 savanorių
registruoti Vilniuje 1918 m. spalio 16 d. Lapkričio 23 d. Ministras Pirmininkas A.
Voldemaras išleido įsakymą Apsaugos ministerijai, skelbiantį kariuomenės formavimo
pradžią. Ši data tapo oficialia Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo diena.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ISTORIJOJE
Kariuomenės kūrimas vyko tuo pačiu metu, kai prasidėjo pirmieji mūšiai su bolševikais,
bermontininkais, lenkais. Kovų dėl nepriklausomybės metu gimė, vystėsi ir susiformavo
Lietuvos kariuomenė, turinti visas kariuomenės rūšis: pėstininkus, kavaleriją, artileriją,
aviaciją. 1921–1924 m. Lietuvos kariuomenė mažinta ir pertvarkyta taikos meto
sąlygoms – sukurti nauji daliniai, reformuota valdymo struktūra, įdiegtos naujos laikmečio
dvasią atitinkančios ginkluotės sistemos. Susiklosčius nepalankiai tarptautinei situacijai,
Lietuvos Vyriausybė 1940 m. birželio 15 d. priėmė Sovietų Sąjungos ultimatumą.
kariuomenei nurodyta nesipriešinti. Lietuvos kariuomenė buvo sovietizuota ir galiausiai
likviduota. Vedami ryžto atkurti valstybės nepriklausomybę, buvę kariai 1944 m. stojo į
Vietines rinktines, o 1944–1953 m. į Laisvės Kovos Sąjūdžio gretas.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ISTORIJOJE
Į laisvės kovas stojo lietuviai iš visų šalies regionų ir socialinių sluoksnių – kariškiai,
ūkininkai, valstiečiai, inteligentai, daugiausia civiliai, vadovaujami buvusių Lietuvos
kariuomenės karininkų. Jie pasitraukė į miškus ir organizavo pasipriešinimus sovietinei
okupacijai. Su sovietinio saugumo NKVD-MGB daliniais ir jų rėmėjais kariauta mažais
partizaniniais padaliniais: judėta ir veikta didelėse teritorijose, vykdyti netikėti ir greiti
išpuoliai, slapstytasi bunkeriuose. Skaičiuojama, kad partizanų iš viso buvo apie 50 000
kovotojų ir 50 000 aktyvių rėmėjų, iš jų – apie 20 000 paaukojo gyvybes, dar tiek pat
suimta, išvežta į kalinimo ir tremties vietas. Partizaninis karas paneigė sovietų skleistą
melą, kad Lietuva savo noru tapo SSRS dalimi. Kova (tik įgijusi kitas formas) už Lietuvos
Nepriklausomybę niekada nenutrūko.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ISTORIJOJE
Žymiausi Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadai buvo brigados generolas Jonas
Žemaitis-Vytautas, 2009 m. kovo 12 d. paskelbtas Lietuvos Respublikos prezidentu,
brigados generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, pulkininkas (po mirties) Aleksandras
Grybinas-Faustas, Petras Bartkus-Žadgaila, Vytautas Gužas-Kardas, Leonardas
Grigonis-Užpalis ir kiti.
Lietuvos Prezidentas
brg. gen. Jonas Žemaitis-Vytautas
1909 03 15 – 1954 11 26
brg. gen. Adolfas Ramanauskas-Vanagas
1918 03 06 – 1957 11 29
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ISTORIJOJE
Aukščiausiajai Tarybai 1990 m. kovo 11 d. priėmus istorinį Lietuvos Respublikos atkūrimo
aktą ir paskelbus apie valstybės atkūrimą, buvo pradėtas ir Lietuvos kariuomenės
atkūrimo darbas. 1990 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įkūrė Krašto
apsaugos departamentą, kurio užduotis buvo sukurti krašto apsaugos sistemą. 1991 m.
sausį šimtai parlamento gynėjų prisiekė Lietuvos Respublikai ir stojo ginti svarbių
strateginių objektų. Sausio 17 d. buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.
1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos teritoriją paliko paskutiniai okupacinės kariuomenės
daliniai. Tais pačiais metais buvo suformuota kariuomenės struktūra, įsteigta
kariuomenės vado institucija.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ISTORIJOJE
Lietuvos kariuomenės kūrimo darbas 2004 m. kovo 29 d. vainikuotas Lietuvos priėmimu į
Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją – NATO.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ŠALIES GYNYBOJE
Sausumos pajėgos (SP) – didžiausia LK dalis, todėl stiprinant Lietuvos
kariuomenę daugiausia dėmesio skiriama SP modernizuoti. Pajėgos
plėtojamos pagal NATO standartus didinant operacinį veiksmingumą ir
stiprinant gebėjimus veikti kartu su kitomis NATO šalių pajėgomis. Kariai
nuolat tobulina įgūdžius ir gebėjimus kariniuose mokymuose ir pratybose
Lietuvoje ir kitose Aljanso šalyse.
SP sudaro Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, Juozo Vitkaus inžinerijos
batalionas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Sausumos pajėgose ir dirba apie 3 500
karių ir civilių bei virš 4 700 karių savanorių.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ŠALIES GYNYBOJE
Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ yra Sausumos
pajėgų branduolys. Brigados štabas ir trys batalionai (Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Algirdo mechanizuotas pėstininkų, Generolo Romualdo
Giedraičio artilerijos ir Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos
batalionas) dislokuoti Rukloje, Jonavos rajone.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ŠALIES GYNYBOJE
Brigadai
priklausantis
Lietuvos
didžiojo
kunigaikščio
Kęstučio
motorizuotasis pėstininkų batalionas dislokuotas Tauragės r., Didžiosios
kunigaikštienės Birutės motorizuotasis pėstininkų batalionas – Alytuje, o
Karaliaus Mindaugo mechanizuotasis pėstininkų batalionas – Panevėžio r.
Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas vykdo
logistinę paramą MPB „Geležinis Vilkas“ ir jai priskirtiems kariniams
vienetams (koordinuoja kovinio aprūpinimo poreikius; papildo degalų ir
šaudmenų atsargas; užtikrina maitinimą; vykdo logistines operacijas
bendradarbiaudamas su NATO vienetais Lietuvoje ir už jos ribų; pasirengęs
prireikus evakuoti iš mūšio lauko kovinę techniką, transporto priemones ir
įrangą).
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ŠALIES GYNYBOJE
Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono kariai neutralizuoja standartinius
sprogmenis Lietuvos teritorijoje, taip pat vykdo standartinių ir improvizuotųjų
sprogmenų neutralizavimo operacijas, įrengia pontoninius tiltus ir keltus.
Bataliono kariai pasirengę suteikti pagalbą gyventojams ir atlikti inžinerinius
darbus avarijų, katastrofų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių metų.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ŠALIES GYNYBOJE
Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) tęsia gilias Lietuvos savanorių
tradicijas. Krašto apsaugos savanorių pajėgos yra formuojamos iš karių
savanorių ir profesinės karo tarnybos karių. Šiandien savanorių pajėgos yra
aktyvi kariuomenės rezervo dalis, pasirengusi vykdyti pačias įvairiausias
užduotis. Savanoriai dalyvauja tarptautinėse operacijose, padeda
gyventojams stichinių nelaimių ir katastrofų metu, prireikus sustiprina
reguliariosios kariuomenės vienetus, o kilus grėsmei Lietuvoje – pasirengę
vykdyti gynybines užduotis ir suteikti paramą sąjungininkų pajėgoms.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ŠALIES GYNYBOJE
Karinės oro pajėgos (KOP)
stebi ir kontroliuoja oro erdvę,
užtikrina
oro
gynybą
virš
valstybinės reikšmės objektų,
orlaiviais transportuoja karius ir
krovinius, o prireikus – svarbius
valstybės pareigūnus. Karinių
oro
pajėgų
kariai
visada
pasirengę gabenti ligonius ir
donorų
organus,
vykdyti
paieškos ir gelbėjimo darbus.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ŠALIES GYNYBOJE
Viena iš svarbiausių Karinių oro pajėgų užduočių – kartu su kitų Baltijos
šalių pajėgomis teikti paramą NATO oro policijos misiją vykdantiems
sąjungininkų kariams. Į Šiauliuose įsikūrusią Aviacijos bazę atvykstančių
Aljanso šalių naikintuvų tikslas – saugoti Baltijos valstybių oro erdvę.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ŠALIES GYNYBOJE
Taktinis transportavimas oru – dar viena svarbi Karinių oro pajėgų užduotis.
Karinių oro pajėgų kariai turi nemažai patirties gabenti karius ir karinius
krovinius operacijų rajonuose.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ŠALIES GYNYBOJE
Oro gynybos bataliono pagrindinė užduotis – saugoti oro erdvę virš svarbių
nacionalinių objektų ir remti Sausumos pajėgas.
Lietuvos karinės oro pajėgos turi 16 orlaivių. Modernūs kariniai transporto
lėktuvai C-27J „Spartan“ yra naujausias Lietuvos karinių oro pajėgų
pirkinys.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ŠALIES GYNYBOJE
Karinės jūrų pajėgos (KJP) stebi, kontroliuoja, saugo, o kilus grėsmei –
gina Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, išskirtinę ekonominę zoną ir
kontinentinį šelfą. Karinių jūrų pajėgų kariai ieško sprogstamųjų užtaisų ir
neutralizuoja juos, vadovauja paieškos ir gelbėjimo operacijoms jūroje,
talkina specialiųjų operacijų metu ir užtikrina saugią laivybą.
Karinių jūrų pajėgų flotilę sudaro 11 laivų.
Lietuvos
karinės
jūrų
pajėgos (kartu su Estija ir
Latvija) vienu iš priešmininių
laivų ir vadovavimo ir
aprūpinimo laivu prisideda
prie
jungtinės
Baltijos
priešmininių laivų eskadros.
Šios eskadros pagrindinė
užduotis – vykdyti minų
paieškos ir neutralizavimo
operacijas.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ŠALIES GYNYBOJE
Specialiųjų operacijų pajėgos pradėjo formuotis 1995 m. Tai buvo
nedidelis karinis vienetas, kuris vėliau tapo atskira Lietuvos kariuomenės
dalimi.
Specialiųjų operacijų pajėgas sudaro Ypatingos paskirties tarnyba, Vytauto
Didžiojo jėgerių batalionas, Kovinių narų tarnyba. Specialiųjų operacijų
pajėgos formuojamos remiantis savanoriškumo, atrankos ir specialaus
pasirengimo principais.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
ŠALIES GYNYBOJE
Specialiųjų operacijų pajėgų užduotys – specialioji žvalgyba, tiesioginiai
veiksmai ir karinė pagalba. Specialiosios pajėgos taip pat vykdo ir kitas
užduotis, tokias kaip svarbių asmenų apsauga taikos metu.
Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgos Lietuvos teritorijoje taikos metu gali
būti pasitelktos tais atvejais, kai teisėtvarkos institucijos neturi reikiamų
pajėgumų ar jų neužtenka. Dėl savo galimybių Specialiųjų operacijų
pajėgos atlieka greitojo reagavimo pajėgų funkcijas: vykdo kovos su
terorizmu operacijas, veikia ir suvereniteto pažeidimo Baltijos jūroje,
Lietuvos teritoriniuose vandenyse atveju.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
KARIUOMENĖS MODERNIZAVIMAS
Lietuva šiandien yra lygiavertė NATO ir ES šalių partnerė. Lietuvos
kariuomenė nuolat modernizuoja turimą karinę įrangą, vykdo įvairius
ginkluotės įsigijimo projektus.
Nuo 2000 iki 2005 m. daugelio ginkluotės modernizavimo ir įsigijimo
projektų paskirtis buvo aprūpinti Sausumos pajėgas: įsigyta vidutinio
nuotolio prieštankinių sistemų „Javelin“, kovinių ir kitų transporto
priemonių, įvairių lengvųjų pėstininkų ginklų, minų paieškos ir išminavimo
priemonių. Kariuomenė įsigijo daugiafunkcių sunkvežimių SISU E13TP.
Stiprinant šalies oro erdvę įsigytas modernus priešlėktuvinės gynybos
raketinis kompleksas „Stinger“.
Kita svarbi Lietuvos kariuomenės modernizavimo sritis – trijų taktinių transporto lėktuvų C27J „Spartan“ įsigijimas. Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilės rikiuotė pasipildė trimis
moderniais daugiafunkciniais patruliniais laivais P11 „Žemaitis“, P12 “Dzūkas” ir P14
“Aukštaitis”.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
KARIŲ RENGIMAS
„Šiuolaikinis
karininkas – tai ne tik puikiai valdantis ginklą ir gerai fiziškai
pasirengęs karys, bet ir išsilavinęs, protingas lyderis, galintis susidoroti su XXI a.
iššūkiais.“
Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo viršininkas brigados generolas
EDVARDAS MAŽEIKIS
Tinkamai parengti kariai, gerai išmanantys šiuolaikinę karybą, pasiryžę ginti Tėvynę karo
atveju, gebantys veikti daugianacionalinių pajėgų sudėtyje, plataus spektro ir įvairaus
intensyvumo operacijose, yra svarbiausia krašto apsaugos sistemos investicija. Todėl
kariniam rengimui skiriama daug dėmesio, o nuolatinis poreikis gilinti žinias ir įgūdžius bei
profesionalumo siekimas yra išskirtinis karių bruožas.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
KARIŲ RENGIMAS
Skirtingiems karinio rengimo poreikiams užtikrinti krašto apsaugos sistemoje veikia šios
karinio mokymo institucijos:
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, rengianti kariūnus pirmajam karininko
laipsniui gauti ir organizuojanti karininkų specialistų kursus. Divizijos generolo Stasio Raštikio
puskarininkių mokykla, rengianti seržantus, puskarininkių vadus ir specialistus.
Specializuoti karinio mokymo centrai, rengiantys pajėgoms reikalingus specialistus (Karinių
oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų, karo inžinierius, žvalgus ir t. t.)
Keičiantis
kariuomenei
keliamiems
reikalavimams,
karinio
mokymo
institucijos siekdamos užtikrinti aukštą
karinio parengimo lygį (kokybę) taip pat
turi keisti programas. Tiek pradiniam
kariniam
parengimui
įgyti,
tiek
kvalifikacijai kelti kariai yra siunčiami
mokytis į užsienio valstybių karinio
mokymo institucijas, viena jų – Baltijos
gynybos koledžas.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
KARIŲ RENGIMAS
Nuo 2009 m. organizuojami būtinieji kariniai mokymai (BKM). Tai galimybė piliečiams įgyti
pagrindinį karinį pasirengimą ir siekti karjeros Lietuvos kariuomenėje.
Į būtinuosius karinius mokymus (BKM) savanoriškumo pagrindais šaukiami 18–35 metų
amžiaus Lietuvos Respublikos piliečiai (karo prievolininkai). Būtinieji kariniai mokymai
(BKM) organizuojami LDK Jonušo Radvilos mokomajame pulke ir trunka nuo 9 iki 13
savaičių. Po 9 savaičių mokymų karo prievolininkai laikomi atlikusiais privalomąją pradinę
karo tarnybą ir įrašomi į kariuomenės mobilizacinį rezervą, o geriausiems, sėkmingai
ištarnavusiems 13 savaičių, sudaroma galimybė pasirašyti profesinės karo tarnybos sutartį.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
TARPTAUTINĖS OPERACIJOS IR MISIJOS
Lietuva, aktyvi tarptautinės bendruomenės narė, siunčia savo karines pajėgas dalyvauti
įvairiose operacijose, tuo prisidėdama prie saugumo ir stabilumo pasaulyje užtikrinimo.
Valstybėms ir jų piliečiams pagrindiniai XXI a. pavojai yra terorizmas, masinio naikinimo
ginklų platinimas. Aktyviai neutralizuoti grėsmes jų kilmės vietoje yra esminis šio laikmečio
iššūkis ir tam reikia politinės valios ir koordinuoto veikimo panaudojant plataus spektro
priemones – nuo ekonominių iki karinių.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
TARPTAUTINĖS OPERACIJOS IR MISIJOS
Nuo 1994 m. daugiau kaip 4 000 Lietuvos karių tarnavo NATO, ES ir JAV valstybių
koalicijos vadovaujamose misijose ir operacijose, JT vadovaujamose taikos palaikymo ir
humanitarinėse operacijose, taip pat ESBO mokymo ir stebėjimo misijose. Operacijų,
kuriose dalyvavo ir dabar tebedalyvauja Lietuvos kariai, geografija plati – Albanija, Gruzija,
Irakas, Afganistanas ir Pakistanas.
Šiuo metu apie 250 Lietuvos karių ir civilių dalyvauja tarptautinėse operacijose.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
AFGANISTANAS
LIETUVOS KARIUOMENĖ
TARPTAUTINĖS OPERACIJOS IR MISIJOS
AFGANISTANAS
Lietuva buvo viena pirmųjų naujųjų NATO narių, 2005 m. pradėjusių vadovauti Provincijos
atkūrimo grupei (PAG) Afganistano Goro provincijoje. PAG – NATO tarptautinių saugumo
paramos pajėgų (angl. International Security Assistance Force – ISAF) karinė ir civilinė
misija šalies provincijose. Goro provincijoje šiuo metu tarnauja apie 150 Lietuvos karių ir
civilių. Šioje provincijoje kartu su kariais ir civiliais iš Lietuvos tarnauja kariai ir civiliai iš
Danijos, Gruzijos, JAV, Kroatijos ir Ukrainos. Pagrindinės PAG užduotys yra padėti
Afganistano valdžiai užtikrinti saugumą ir stabilumą provincijoje, siekiant sukurti tinkamas
sąlygas provincijos atkūrimui ir ekonominei plėtrai, taip pat valstybinių institucijų reformai
įgyvendinti.
Goro provincija yra viena iš vargingiausių Afganistane, 80 procentų jos gyventojų
neraštingi, sveikatos apsaugos paslaugos beveik neteikiamos. Lietuvos kariai prisideda
rengiant vietos policijos pareigūnų mokymus, tiekiant reikalingą įrangą.
PAG karo gydytojai, dirbantys lauko ligoninėse, prireikus vietiniams gyventojams teikia
medicinines paslaugas. Lietuvos medikai pasiekia tolimiausias Goro provincijos
gyvenvietes, kad suteiktų būtinąją medicininę pagalbą.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
TARPTAUTINĖS OPERACIJOS IR MISIJOS
AFGANISTANAS
Lietuvos Respublikos specialioji misija, į kurią deleguojami civiliai, remia PAG ir vykdo
ilgalaikius vystomojo bendradarbiavimo projektus – finansuoja policijos stočių ir
prokuratūros centro, vidurinių mokyklų, elektrinių, mokymo centrų statybą, siekia stiprinti
provincijos viešojo administravimo sektoriaus kompetenciją, skatinti vietos gyventojų
verslumą ir pajamų iš smulkaus ir vidutinio verslo didėjimą.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
IRAKAS
LIETUVOS KARIUOMENĖ
TARPTAUTINĖS OPERACIJOS IR MISIJOS
IRAKAS
Nuo 2003 iki 2008 m. Lietuvos kariai dalyvavo JAV vadovaujamos koalicijos pajėgų
operacijoje „Iraqi Freedom“. Per penkerius metus daugiau nei 800 Lietuvos karių atliko
tarnybą Irake. Karininkai tarnavo skirtingų lygių daugianacionalinėse operacinėse
vadavietėse. Lietuvos kariai Irake vykdė įvairias užduotis: rūpinosi komunikacijų apsauga,
saugojo ypatingos svarbos objektus ir valstybinių institucijų pastatus, prisidėjo prie
viešosios tvarkos palaikymo, patruliavo su vietos policija, teikė paramą humanitarinės
pagalbos organizacijoms, rėmė Irako policininkus mokymų ir pratybų metu.
Nuo 2005 m. Lietuvos kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje Irako saugumo pajėgų
mokymo misijoje NTM-I (angl. NATO Training Mission - Iraq). Misija skirta mokyti ir teikti
patarimus aukščiausiojo ir vidutinio lygio Irako saugumo pajėgų personalui, siekiant stiprinti
Irako saugumo pajėgų kompetenciją ir efektyvumą. Šiuo metu misijoje dirba 2 Lietuvos
kariniai instruktoriai.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
KOSOVAS
LIETUVOS KARIUOMENĖ
TARPTAUTINĖS OPERACIJOS IR MISIJOS
KOSOVAS
1999–2009 m. Lietuvos taikdariai dalyvavo NATO vadovaujamoje operacijoje „Joint
Guardian“ Kosove. Rotacijos būdu Lietuvos karių būrys atliko savo pareigas NATO
vadovaujamų Kosovo pajėgų (angl. KFOR) kontrolės postuose pasienyje su buvusia
Jugoslavijos Respublika Makedonija. Kariai patruliavo, atliko greitojo reagavimo ir kitas
svarbias funkcijas.
2008 m. Kosovo parlamentui paskelbus nepriklausomybę KFOR ėmė rengtis vykdyti
naujas funkcijas. Prištinoje buvo suformuota NATO civilinė ir karinė patarėjų komanda,
kurios pagrindinė užduotis – sukurti valstybines Kosovo saugumo pajėgas (angl. Kosovo
Security Force, KSP). Taip pat buvo įkurta NATO mokymo grupė, kurios pagrindinė
užduotis – KSP kūrimas ir mokymas. Penki Lietuvos kariai instruktoriai priskirti NATO
mokymo grupei ir tarnauja Kosove.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
TARPTAUTINĖS OPERACIJOS IR MISIJOS
NATO ir ES greitojo reagavimo pajėgos
Lietuva prisideda prie NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. NATO Response Force – NRF) ir Europos
Sąjungos greitojo reagavimo kovinių grupių. Šias pajėgas sudaro valstybių narių karinis indėlis, jos kas
pusę metų yra atnaujinamos.
2005 m., po žemės drebėjimo Pakistane, Lietuva, prisidėdama prie NATO greitojo reagavimo pajėgų
humanitarinės operacijos, Pakistano šiaurinėje dalyje dislokavo savo vandens valymo junginį.
2007 m. Lietuva dalyvavo NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginio veikloje su minų
paieškos ir neutralizavimo laivu „Sūduvis“, o 2009 m. antrą pusmetį – laivas M51 „Kuršis“ priskirtas
budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose (NRF). Pirmąjį 2010 metų pusmetį šių pajėgų 14 pamainoje
budėjo Lietuvos, Latvijos bei Estijos bendrai įkurtas Baltijos batalionas drauge su Danijos kariais. O nuo
2010 m. liepos 1 d. budėjimą NRF pradėjo Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono
išminavimo būrys. Apie 30 Lietuvos išminuotojų budi 15 NRF pamainoje Lenkijos išminavimo kuopos
sudėtyje.
Taip pat 2010 metų pirmąjį pusmetį Lietuva kartu su Vokietija, Latvija, Lenkija ir Slovakija vykdė kovinį
budėjimą jungtinės ES kovinės grupės sudėtyje. Lietuvos kontingentą sudarė Karaliaus Mindaugo
mechanizuotojo pėstininkų bataliono motorizuotoji pėstininkų kuopa su aprūpinimo būriu, taip pat civilių
ir karių bendradarbiavimo grupė (parengta Krašto apsaugos savanorių pajėgų), karo policijos skyrius,
tarptautiniam štabui priskirti kariai ir nacionalinis paramos elementas - iš viso apie 150 karių.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS KARIUOMENĖ
KARIUOMENĖ IR VISUOMENĖ
Kariuomenė svarbi savo kraštui ne tik karo, bet ir taikos metu. Kai neužtenka civilinių
tarnybų pajėgumų, karinės pajėgos pasitelkiamos neutralizuoti stichinių nelaimių ir
pramoninių avarijų padarinius, vykdyti sprogmenų neutralizavimo, paieškos ir gelbėjimo
darbus.
Kasmet kariai prisideda teikiant pagalbą Šilutės ir Pagėgių regionų gyventojams
pavasarinių potvynių metu. Sausros metu kariai miškininkams ir ugniagesiams padeda
gesinti miškų, durpynų gaisrus. Neutralizuoja karų, okupacinės kariuomenės paliktus
karinės paskirties sprogmenis, šaudmenis. Karinių oro pajėgų sraigtasparnių lakūnai
kasdien budi dviejuose postuose pasiruošę vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas Baltijos
jūroje ir sausumoje. Sraigtasparniais iš vienos ligoninės į kitą gabenami itin sunkūs ligoniai,
persodinti skirti donorų organai. Nuo 2009 m. Karinių jūrų pajėgų gelbėjimo koordinacinis
centras vadovauja paieškos ir gelbėjimo ir taršos likvidavimo operacijoms Baltijos jūroje.
Puoselėdama glaudžius santykius su visuomene, kariuomenė siekia supažindinti piliečius
su karinės tarnybos specifika, skatina susidomėjimą kario profesija ir tarnyba
kariuomenėje, prisideda prie tautiškumo ir patriotiškumo ugdymo.
LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS
KARIUOMENĖ