Transcript Aukštaičių tautinis kostiumas

Aukštaičių tautinis kostiumas
Daiva Pilukienė
Pradinių klasių mokytoja metodininkė
2013 m.
Aukštaitija – didžiausias savo plotu Lietuvos etnografinis regionas.
XIX a. aukštaičiai vilkėjo nevienodai: turtingesnėse Vakarų
Aukštaitijos parapijose buvo labiau jaučiama vakarietiškų madų įtaka,
sklidusi per dvarus ir miestus. Skurdesnėse dirvose įsikūrę rytiniai
aukštaičiai rengėsi senoviškiau, kai kurios jų mados turėjo šį tą
bendro su kaimynais gudais.
- Aukštaitija
- Žemaitija
- Dzūkija
- Suvalkija
- Klaipėdos kraštas
Marškinius puošia geometriniai raudonų siūlų ornamentai, paprastai –
siaura juostelė drabužio pakraštyje. Raudona - gyvybės spalva.
Audėjos aukštaitės siuvinėjo retai
Viena svarbiausių ir gražiausių moters kostiumo dalių – liemenė,
siuvama iš brangių fabrikinių audinių: šilko, aksomo.
Aukštaitijoje XVIIa. mada paliko ir sidabrinius karolius. Kai kur buvo
puoštasi koralo arba pigesniais stikliniais vėriniais.
Aukštaičių sijonai daugiausia languoti. Dominuoja šios spalvos: žalia,
raudona, violetinė, geltona.
Be languotų, būna ir išilgadryžių bei skersadryžių sijonų.
Ypatingas aukštaitės kostiumo elementas, išlikęs nuo viduramžių – nuometas,
kurį ryšėdavo ištekėjusios moterys. Ilgas, trijų – trijų su puse metro nuometo
audeklas gana sudėtingu būdu apsupamas apie moters galvą, kaklą ir pečius,
palikdamas atidengtą tik patį veidą. Senovėje aukštaitės apsirišdavo nuometu ne
tik išeigai, bet ir dirbdamos ūkio darbus.
Pati lengviausia ištekėjusios moters galvos danga buvo įvairūs
gobtuvėliai, kykai. Išeigai jie paprastai dėvimi po nuometu arba skara.
Tada virš kaktos matosi tik jų kraštas, puoštas klostelėmis, nėriniais,
karoliukais ar kaspinėlių rozetėmis.
Merginos galėjo būti vienplaukės. Plaukus pindavosi į kasas, paleistas ant
nugaros arba sudėtas ant pakaušio. Galvą puošdavo vainiko pavidalo
papuošalais.
Buvo dėvimos karūnos padarytos iš kaspinų, juostelių, karoliukų,
galionėlių ir kitokių blizgučių.
Juostos taip pat vienos seniausių lietuvių liaudies audinių. Jomis
susijuosdavo tiek vyrai, tiek moterys. Gražiausiomis - moterys
puošdavo galvas. Aukštaitės dėvi pintines, austines ir rinktines, vyrai
- vytines, austines bei pintines.
Pintinės būdingos tik Aukštaitijai, pinamos iš vilnonių vėliau - skaisgijų
siūlų eglučių, vingelių, rombų raštu. Mėgstamos spalvos: žalia,
raudona, violetinė, geltona, rečiau juoda ir balta.
Aukštaitija. Rinktinės juostos.
• Rinktinės aukštaičių juostos
kuklios: baltame lininiame ar
medvilniniame dugne raudonų, žalių, mėlynų vilnų ar
skaisgijų ornamentai,
grėbliukų, roželių, žvaigždučių
raštai. XIX a. II pusėje buvo
mažai dėvimos, ilgiau dėvėjo
vyrai.
Išeigai moterys stengėsi įsitaisyti odinius batelius, o kurios jų neturėjo,
avėdavo naginėmis.
Vyrų šeiginis kostiumas – tai raitelio apranga: ilgos kelnės, auliniai
batai, virš drobinių marškinių vilkima nedažyto milo – pilka, rusva, o
Rytų Aukštaitijoje tamsiai ruda – sermėga. Vasarinis galvos
apdangalas – anot svetimšalių keliautojų, retai nusiimamas – fetro
skrybėlė. Rytų aukštaičių ji būdavo siaurais aukštyn atverstais bryliais,
vakarinių – plačiais.
• Aukštaičių vyrai juosėsi
plačiomis pintomis arba
lentelėmis vytomis juostomis.
• Siauresnėmis juostelėmis
pasirišdavo minkštos odos
batų aulus, puošdavo
skrybėles.
Naudoti šaltiniai:
1. Jurkuvienė Teresė. Lietuvių tautinis kostiumas. – Vilnius, 2006.
2. www.tautiniaikostiumai.lt
3. http://gyvenimas.delfi.lt/stilius/viskas-apie-lietuviu-tautini-kostiumanuotrauku-albumas.d?id=9954611
4. Rudzinskas Jonas, Lietuvių tautinių drabužių regioniniai ypatumai
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2231&p_d=21375&p_k=1
5. Tautinis kostiumas, http://www.llkc.lt/index.php?1988652837
6. Asmeninis nuotraukų archyvas.