Transcript Šeimos dainos

INTEGRUOTA MUZIKOS PAMOKA
ŠEIMOS DAINOS
Muzikos mokytoja metodininkė
LORETA PALAVENIENĖ
2013-02-22
2013 m. vasario 22 d. mokyklos ir šeimos
diena „Šeima lyg židinys - jei kurstysi
bendravimą lyg liepsną – ji gyvuos..“
„Žmogus kaip ir viskas aplinkui negali būti vienišas.
Kaip nuotraukų rėmelis turi stiklą...
Kaip saulė turi dangų...
Kaip medis turi lapus...
Kaip šypsena turi galią...
Kaip valanda turi minutes...
Kaip bitė turi gėles...
Kaip metai turi dienas...
Kaip pradžia turi pabaigą...
Kaip veiksmas turi atoveiksmį...
Taip ir žmogus turi šeimą...“
„Šeima ir mokykla yra dvi pagrindinės ir
svarbiausios auklėjimo institucijos. Tėvai –
pirmasis sunkumų įveikimo,
bendradarbiavimo, viskuo dalijimosi pavyzdys
vaikui. Mokyklą ir šeimą jungia tas pats
objektas – vaikas, todėl jų bendradarbiavimo
svarba akcentuojama visuose mokyklai
skirtuose dokumentuose, metodiniuose
leidiniuose.“ (S. Dapkienė, 1997)
NUOSTATOS:
domėtis savo krašto tradicijomis, pagarbiai jas
vertinti;
 GEBĖJIMAI:
natūraliai ir išraiškingai perteikti dainos
nuotaiką;
 ŽINIOS IR SUPRATIMAS:
vartoti dainavimo praktikoje muzikos kalbos
elementus.


klausydami ir dainuodami, gebės apibūdinti
3-4 sakiniais liet. l. šeimos dainas, 2 sakiniais
pasakys skirtumus.
buvo ir yra svarbiausias visų mūsų gyvenimo
židinys. Čia gimstame, augame, bręstame,
mokomės bendrauti, ugdomės gyvenimo
nuostatas. Šeimą jungia bendras gyvenimas,
bendri darbai, jai šilumą teikia bendra dvasia.
O senojoje Lietuvoje tarp pagrindinių dvasinių
šaltinių buvo ir liaudies daina. Ji lengvino
sunkų darbą, užpildė kasdienę buitį, poilsį,
teikė žmonėms džiaugsmą ir ramybę...

kaip ir meilės, jaunimo, karinės-istorinės ir dar
kai kurios kitos – dainos yra tematikos pagrindu
išskirtas liaudies dainų klodas. Jam priskirtos
dainos apie smagumą tėvų namuose, apie
rūpesčius kuriant šeimą, apie gerą ar blogą vyrą,
žmoną, apie sunkią marčios dalią, apie gentis,
našlystę, vaikų mirtį, graudų našlaičių likimą. Tai
gana ženkli lietuvių liaudies dainų kūrybos sritis,
iš kurios atsiskleidžia įvairių šeimos gyvenimo
reiškinių vertinimas, išryškėja troškimai, idealai ir
rupi, negailestinga tikrovė, dažnai sukelianti
skaudžius išgyvenimus tradicinių patriarchinių
santykių ir normų saistomoje šeimoje.

dainos artimos ir kitoms dainoms;

dainos dainuotos darbus dirbant;

dainose išaukštinama vargo mergelė;

lietuvių šeimos dainose paliečiamos darbo,
karo, meilės, ir kitos temos.



vestuvių, krikštynų dainos, apie šeimos narius
ir jų tarpusavio santykius.
Šeimos daina „Tuojuo ulyčiuo“
http://projektasmuzika.lmta.lt/media/vadoveliai2/Vadovelis_1/I_dalis/4.Lietuviu_muzikinio_folkloro_za
nrai/index4.htm

Tėvų namuose;

Šeimos kūrimas;

Vyras ir žmona.



Tradicinė pasaulėjauta šviesiomis spalvomis
nudažo gyvenimo namuose vaizdinį.
Tėvai, kiti šeimos nariai, tėviškė suvokiama
lyg mikropasaulis, kur telkiasi visa, kas
nusipelno pagarbos ir meilės.
Apdainuojant tėviškę, pabrėžiamas jos sodo,
svirno, darželio grožis ir jų priklausomybė
atskiriems šeimos nariams.












Vai, niekur nėra tokio dvarelio;
Turi močiutė du vyšnių sodu;
Kas po mano sodelį vaikščiojo;
Kukuoj gegutė;
Kas gražiai žydi;
Augin tėvelis;
Siuntė mane motinėlė;
Ant kalnelio, ant aukštojo;
Rūpinosi motinėlė;
Užteka teka šviesi saulelė;
Vai močiute mano;
Geras mano tėvis...




perteikiami išgyvenimai ir konfliktai, kylantys
pradėjus ruoštis vesti ar tekėti;
daugiausia jose dainuojama apie būsimo vyro
ar žmonos pasirinkimą;
kai kuriose dainose skaudžiai išgyvenama
socialinė nelygybė: turtingųjų – lengvas
gyvenimas, vargingųjų – vien bėdos;
gerumas, darbštumas, gražumas, dorumas
dainoje yra atasvara turtui.














Užu gero vyro;
Atjoja trys ponaičiai;
Šaltas rudenėlis kai atėjo;
Atjoja bernelis per lygius laukelius;
Oi tu berneli;
Viena guliu, viena keliu;
Išein motinėlė iš aukšto svirnelio
Suvažiavo bagotų;
Pasisėjau rūtelę;
Josim broliukai;
Kas tau kaltas, panele jaunoji;
Pušelių šakos linko;
Aš užaugau vien’ sesutė tarp broliukų pulko;
Sutemo temo tamsi naktelė...



paprastai apdainuojami skaudūs moters
išgyvenimai, patiriami ištekėjus;
dainos, atveriančios skausmą dėl netesėtų
pažadų, verčia patikėti, kad graži ateitis
dažnai tikrai nereali;
vaizduoja vyro ir žmonos konfliktus,
atsirandančius dėl nevienodo noro ir
sugebėjimo dirbti.













Oi tėvuli mano;
Vai berneli, vai berneli;
Mergele jaunoji, ką sudūmojai;
Už jūrų, už marių, už mėlynųjų;
Šalia kelio vieškelėlio;
Kam vakaras, kam vakaras;
Oi, pakelėje naujas rūtų darželis;
Ko užsipuolei, jaunas bernužėli;
Putinėli, šermukšnėli;
Jau ateina rudenėlis;
Tai man bėdos;
Netekėk, mergele, už našlelio;
Aš nežinau, ką daryti...



„Būdavo, išeini vakare į lauką, - dainuoja
vienam krašte, dainuoja kitam, ir taip kas
vakar...“
„Dainuojant lengviau užsimiršta vargai,
bėdos, rūpesčiai ir darbas lengviau sekasi“.
„Išeini baravykaut, tai ir dainuoji sau. Atrodo,
ir pušys dainuoja“.




Kur gimėm kur augom kur žemė šventa
Sustokime sesės ir broliai
Užtraukime dainą kurią kažkada
Dainuodavo mūsų senoliai
Pamirškim nelaimes pamirškim vargus
Kiekvieną sutikim kaip svečią
Tegul mūs daina mūsų stalas dosnus
Sukvies visą giminę plačią
Te saulė tėvynės padangėj melsvoj
Išsklaido nesantaikos rūką
Užtraukime dainą kurią Lietuvoj
Dainuos mūs vaikai ir anūkai
Kur sukas vestuvės kur supas lopšiai
Kur džiagsmas ir skausmas praeina
Po tėviškės medžiais sustokim gražiai
Užtraukim lietuvišką dainą
http://elyrics.lt/gimines-dainos-zodziai-stasys-povilaitis.html




Gražuolę Marytę Antanas karštai
Išvydęs pamilo ir nusprendė štai
Nueis jis pas tėvą su tokia žinia
Tėveli, manau kad vienam būt gana.
Išklausė jį tėvas, ir sako iškart
Sūnau, tavo meilei nenoriu pritart
Prieš dvidešimt metų Marytės mama
Man buvo šieną grėbiant truputį žmona.
Manau, kad tau aišku, kalbu apie ką
Ana šienapjūtė viskuom čia kalta
Todėl ir Marytė, teisybė tikra,
Išeina sesuo tau, o man ji dukra.
Supraskim, nesmerkim Antano už tai,
Jei keikdavo šieną kas žingsnis piktai
Kol sykį Onutę kažkur pakely
Sutiko, o šienas.. bala matė jį!





Ir vėl jis pas tėvą, Tėveli, gana,
Onutė sutinka būt mano žmona!
Bet tėvas išklausęs žodžius vos tik šiuos
Jam tarė, sūnau, pasakyt tau ruošiaus..
Matau, kad tau ženytis laikas, tačiau
Kadais aplink jos mamą aš sparną režiau
Todėl ir Onutė, merga nors graži
Tikra tau sesuo ji, sakau dievaži!
Vajetau, Antanas, po to, net baugu
Metus vengė, slapstės nuo kaimo mergų
Kol sykį, atrodo buvo švenčių diena,
Širdy ugnį uždegė jam Albina.
Bet tėvui, galvoja, geriau neminėt
Nes vėl paaiškės, kad ir ta giminė
Todėl viską mamai sūnus paklusnus
Nuėjęs išklojo apie tėvo griekus.
Kažkaip gan linksma viską klausė mama
Be reikalo marčią neparvedi man
Atvirai jeigu šnekam, žinok, tiek jau to
Nereik paisyt tėvo, sūnus tu ne jo!


Lietuvių liaudies dainynas - VII tomas
Šeimos dainos 1, Vilnius 1994.
Eduardas Balčytis – Muzika. 10 kl. klasės
vadovėlis, Kaunas „Šiesa“ 2000.