Pastatų energinio naudingumo reikalavimų pokyčiai, šilumos tiltelių (langų montavimo kokybės) aktualumas energiškai efektyviuose pastatuose Tomas Baranauskas Aplinkos ministerija 2002/91/EB → 2010/31/EB     2002 m.

Download Report

Transcript Pastatų energinio naudingumo reikalavimų pokyčiai, šilumos tiltelių (langų montavimo kokybės) aktualumas energiškai efektyviuose pastatuose Tomas Baranauskas Aplinkos ministerija 2002/91/EB → 2010/31/EB     2002 m.

Slide 1

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 2

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 3

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 4

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 5

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 6

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 7

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 8

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 9

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 10

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 11

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 12

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 13

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 14

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 15

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 16

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 17

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 18

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 19

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 20

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 21

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 22

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį


Slide 23

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimų pokyčiai, šilumos
tiltelių (langų montavimo
kokybės) aktualumas energiškai
efektyviuose pastatuose

Tomas Baranauskas
Aplinkos ministerija

2002/91/EB → 2010/31/EB







2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo buvo pakeista.
Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji
buvo išdėstyta nauja redakcija.
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta
direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Perkėlimas:
2012 m. liepos 9 d.
Nuostatų taikymas: 2013 m. sausio 9 d.

2002/91/EB → 2010/31/EB








iki 2020 m. 20% sumažinti energijos sunaudojimą;
iki 2020 m. 20% energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys
energijos šaltiniai;

iki 2020 m. 20% sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisiją (palyginus su 1990 m. lygiu) ir 30%, jei būtų sudarytas
tarptautinis susitarimas;
kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti
nustatyti ekonomiškai pagrįsti reikalavimai energijos taupymui;

Direktyva 2010/31/ES (PEND)


Nustatyta atnaujinta energinio naudingumo skaičiavimo
metodika.



Minimalių reikalavimų pastatų energiniam naudingumui
taikymas (1000 m2 → 0 m2)



Minimalius reikalavimus pastatams ir pastatų dalims
nustato valstybės narės.

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Įvesti nauji terminai, pvz.:


beveik nulinės energijos pastatas:
- pastatas , kurio
energinis naudingumas nustatytas pagal I priedą, yra
labai aukštas. Itin didelę reikalingos energijos, kurios
beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, dalį
turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių
energiją.



sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – energijos vartojimo
efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas,
patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą

Direktyva 2010/31/ES (PEND)
Valstybės narės užtikrina, kad:


iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik
nulinės energijos pastatai;



po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina,
kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos pastatai;

LR statybos įstatymas


Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal
apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis,
reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.



Pastato energinio naudingumo sertifikavimas –
teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu
nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas
pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą
energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato
energinio naudingumo sertifikatas.

LR statybos įstatymas




Minimalūs
pastatų
energinio
naudingumo
reikalavimai privalomi:
naujai statomiems pastatams (jų dalims);
rekonstruojamiems,
atnaujinamiems
(modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams
(jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų
fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip
25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo,
ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai
taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir
ekonomiškai įmanoma.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastatų
nenustatomi:

energinio

naudingumo

reikalavimai

pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu
laikantis
reikalavimų
nepageidautinai
pakistų
charakteringos jų savybės ar išvaizda;




maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;

laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2
metus;


poilsio
paskirties,
sodų
paskirties
pastatams,
naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;


Pastatų energinio naudingumo reikalavimai


atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;



nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir
pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui
tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y.
pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per
metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų
naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto
dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba
jos šildymui naudojama technologinių procesų metu
išsiskirianti šiluma;



nešildomiems pastatams.

LR statybos įstatymas





Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių
institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji,
o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai
turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai






- Pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases
- Pastatų vertinimas nesietinas su jų naudojimo
ypatumais. Vertinamos techninės charakteristikos.
- Kiekvienas pastatas vertinamas individualiai.
- Nacionalinė skaičiavimo metodika paremta standartais
EN 15217:2005 ir EN 15203:2005

Pastatų energinio naudingumo
reikalavimai
Reikalavimai (2015)

Naujų pastatų
energinio
naudingumo
klasė ne žemesnė
kaip B.

2004-04-28

Pastatų po
renovacijos energinio
naudingumo klasė ne
žemesnė kaip C.

Nenustatomi
parduodamų ar
nuomojamų
pastatų energinio
naudingumo
reikalavimai

The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania

13

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis


Atlikti Sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio
naudingumo reikalavimų lygių pagal lyginamosios
metodikos principus, nustatytus 2012-01-16 Europos
Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012,
skaičiavimai. (pristatyta studija, pateikta ataskaita Europos komisijai,
nustatyti energinio naudingumo reikalavimai)






Pagrindiniai rezultatai:
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis naujiems pastatams –
A klasė
Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis pastatams po
kapitalinės renovacijos – C klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(naujiems pastatams)






Iki 2014 m. – C klasė
2014 m. – B klasė
2016 m. – A klasė
2018 m. – A+ klasė
2021 m. – A++ klasė

STR 2.01.09:2012
Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai:
(kapitaliai renovuojamiems pastatams)



Iki 2014 m. – D klasė
2014 m. – C klasė

DIREKTYVA 2010/31/ES
Valstybės narės užtikrina, kad:
a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės
energijos pastatai, ir
b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir
valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų energijos beveik
nevartojantys pastatai.

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo
koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas

STR 2.01.09:2012




mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) - pastatai (jų
dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, A+ klasės
pastatams;
energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys
šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės
pastatams, t.y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai,
kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos
sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį
sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese
pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

STR 2.01.09:2012


Pagal nustatomus rodiklius, A++ klasės pastatas turi tenkinti
atitinkamus parametrus:

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti
Reglamento nustatytus reikalavimus t. y. C1 < 0,25 ir C2 ≤ 0,70;
2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne
didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius,
3. Pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y., esant 50 Pa
slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto
per valandą.
4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema,
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o
rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne
didesnis už 0,45 Wh/m³
5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi tenkinti
Reglamento reikalavimus, t. y., A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos
energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Pastatų sandarumo reikalavimai
Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. įsigaliojo reikalavimai naujų ir
modernizuojamų C ir B energinio naudingumo klasės pastatų
sandarumui, o taip pat A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės beveik
visų paskirčių pastatų sandarumui ir sandarumo matavimui. Pastatų
sandarumo matavimo tvarka nustatyta STR 2.01.09:2012. Sandėliavimo,
garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams pastatų sandarumo ir
sandarumo matavimo reikalavimai netaikomi.
Norminės oro apykaitos n50.N (1/h) vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui
Eil.
Nr.
1

2

Pastato paskirtis
Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo
Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų,
sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio
naudingumo klasė

n50.N,
(1/h)

C, B

1,5

A, A+, A++
C, B
A
A+ ir A++

0,6
2
1,5
1
20

Atsiranda svarbūs pastatų energinio
naudingumo projektavimo aspektai









Energijos iš atsinaujinančių išteklių (Saulės kolektorių, vėjo elektrinių,
hidroelektrinių) naudojimas gerina pastato energinio naudingumo
rodiklius
Didinant masyvumą pastato energinio naudingumo rodikliai gerės.
Dėl didelių skaidrių atitvarų plotų ir netinkamos šių atitvarų orientacijos
gali atsirasti energijos poreikis patalpoms vėsinti – tai blogins pastato
rodiklius.
Apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemones projektuoti reikia
atsakingai, nes jos gali padėti išvengti energijos poreikio patalpoms
vėsinti, tačiau tuo pačiu sumažins šilumos pritekėjimus į pastatą šaltuoju
metų laikotarpiu.
Netinkami ilginių šiluminių tiltelių projektiniai sprendimai blogins pastato
rodiklius.

21

Atitvarų projektavimas. Ilginiai šiluminiai
tilteliai
STR 2.01.09:2012 reikalavimai:











17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)
keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės
duomenų nustatymui:
17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo
ekspertui turi pateikti ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:
17.1.2. apie langų angas sienose;
17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;
17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų
perimetru;
.............
17.2. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės
turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008
reikalavimus.

22

Dėkoju už dėmesį