ATLIEKŲ DEPONAVIMAS SĄVARTYNUOSE ATLIEKŲ DEPONAVIMAS SĄVARTYNUOSE Atliekų deponavimą sąvartynuose Europos Sąjungoje reguliuoja: Atliekų Sąvartynų Direktyva (1999/31/EC) Lietuvoje, remiantis ES Direktyvos principais, sąvartynai tvarkomi pagal: Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo,
Download ReportTranscript ATLIEKŲ DEPONAVIMAS SĄVARTYNUOSE ATLIEKŲ DEPONAVIMAS SĄVARTYNUOSE Atliekų deponavimą sąvartynuose Europos Sąjungoje reguliuoja: Atliekų Sąvartynų Direktyva (1999/31/EC) Lietuvoje, remiantis ES Direktyvos principais, sąvartynai tvarkomi pagal: Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo,
ATLIEKŲ DEPONAVIMAS SĄVARTYNUOSE ATLIEKŲ DEPONAVIMAS SĄVARTYNUOSE Atliekų deponavimą sąvartynuose Europos Sąjungoje reguliuoja: Atliekų Sąvartynų Direktyva (1999/31/EC) Lietuvoje, remiantis ES Direktyvos principais, sąvartynai tvarkomi pagal: Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisykles (2000 m.) Kontroliuojamas sąvartynas griežti reikalavimai - įrengimui, eksploatacijai, uždarymui, stebėsenai ATLIEKŲ DEPONAVIMAS SĄVARTYNUOSE DIREKTYVA DĖL ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ (1999/31/EC) iki 2002 m. vidurio turėjo būti parengti visų ES sąvartynų sutvarkymo planai planuose numatytos priemonės, kad sąvartynai pilnai atitiktų Direktyvos reikalavimus visi sąvartynai turi būti pilnai sutvarkyti iki 2009 m. arba kitu atveju uždaryti (Lietuvoje šis terminas – 2015) reikalavimas pastoviai mažinti sąvartynuose šalinamą biodegraduojančių atliekų kiekį ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ KLASIFIKACIJA Sąvartynai skirstomi į 3 klases: Inertinių atliekų sąvartynai (deponuojamos statybos-griovimo darbų atliekos, iškastas gruntas) Nepavojingų atliekų sąvartynai (buitinės-komunalinės atliekos, nepavojingos gamybinės atliekos, atskiros sekcijos gali būti skirtos stabilioms pavojingoms atliekoms) Pavojingų atliekų sąvartynai Skirtingų klasių sąvartynams - taikomi skirtingi reikalavimai: • • • • įrengimui, eksploatacijai rekultivavimui dujų ir filtrato surinkimui ir apdorojimui sąvartyno poveikio aplinkai monitoringui REIKALAVIMAI ŠALINAMOMS ATLIEKOMS Prieš šalinant atliekas sąvartyne, jos turi būti apdorojamos: jei techniškai tai įmanoma jei tai sumažina atliekų kiekį (tūrį ir/arba svorį) sumažina jų keliamą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai Atliekas skiesti ir maišyti, kad būtų pasiekti priėmimo kriterijai, draudžiama ŠALINIMAS NEPAVOJINGŲ ATLIEKŲ SĄVARTYNE Galima šalinti: buitines-komunalines atliekas kitas atliekas, kurios nepriskiriamos pavojingoms (tame tarpe ir gamybines) stabilias, nereaguojančias pavojingas atliekas (sukietintas ar sustiklintas) iš kurių išplaunamas filtratas yra ekvivalentiškas filtratui išplaunamam iš nepavojingų atliekų šių pavojingų atliekų negalima šalinti sekcijose, kuriose šalinamos biodegraduojančios nepavojingos atliekos ŠALINIMAS NEPAVOJINGŲ ATLIEKŲ SĄVARTYNE Draudžiama šalinti: pavojingas atliekas padangas, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos kaip sąvartyno konstrukcinės medžiagos bioirias sodų, parkų ir želdinių tvarkymo atliekas (turi patekti į kompostavimo aikšteles ar būti kitaip perdirbamos) ŠALINIMAS PAVOJINGŲ ATLIEKŲ SĄVARTYNE Galima šalinti visas pavojingas atliekas, išskyrus: skystąsias atliekas sprogstamąsias, oksiduojančiąsias, labai degias, degiąsias ir ėsdinančiąsias atliekas infektuotąsias ir kitas medicinines atliekas, susidarančias sveikatos priežiūros ir veterinarijos įstaigose ozono sluoksnį ardančias medžiagas (pvz., šaldymo agentų likučius) bei šių medžiagų turinčią įrangą papildomai neapdorotas pavojingas atliekas, kuriose pavojingų komponentų koncentracija arba jų išplovimas yra pakankamas ir gali sukelti trumpalaikį pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai Tokios atliekos turi būti stabilizuojamos, kad būtų sumažintas pavojingų komponentų tirpumas bei išplovimas ŠALINIMAS INERTINIŲ ATLIEKŲ SĄVARTYNE Galima šalinti tik inertines atliekas Atliekų turėtojas privalo atskirti inertines atliekas ir nemaišyti jų su pavojingomis ar nepavojingomis atliekomis Jei sumaišytos, jos turi būti atskirtos, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrindžiama Atliekos, turinčios asbesto, turi būti šalinamos Darbo su asbestu taisyklėse nustatyta tvarka atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais SĄVARTYNO VIETOS PARINKIMAS Didelė problema visose šalyse (ypač tankiai apgyvendintose) – Vietos suradimas naujam sąvartynui: Tai objektas užimantis didelę teritoriją (dešimtimis ha) + reikalingos apsauginės zonos Svarbūs įvairūs geologiniai aspektai (netinkama vieta kur aukštas gruntinio vandens lygis), negalima įrengti arti vandens telkinių Didelis gyventojų nenoras ir pasipriešinimas gyventi sąvartyno kaimynystėje (sunkus transportas, triukšmas, nemalonūs kvapai, paukščių būriai, parazitai ir kt.) – min 0,5 km atstumas Politikų nenoras daryti galutinį sprendimą dėl sąvartyno įrengimo – nenori būti nepopuliariais, jaučia didelį gyventojų grupių, rinkėjų spaudimą; SĄVARTYNŲ PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMAI Problema Problemos galimas sprendimas 1. Paukščiai Įtemptos vielos, tinklai, elektroniniai paukščius baidantys įrenginiai 2. Dulkės Privažiavimo kelių kietos dangos tinkamas įrengimas; grunto, naudojamo izoliuojančiam sluoksniui, drėkinimas Griežta sąvartynų eksploatavimo reikalavimų vykdymo kontrolė. Dujų emisijų ir gruntinio bei paviršinio vandens kokybės monitoringas 3. Pavojus sveikatai 4. Sąvartyno filtratas 5. Šiukšlės 6. Triukšmas 7. Nemalonūs kavapai 8. Nuosavybės nuvertėjimas 9. Intensyvesnis eismas 10. Estetinis vaizdas Filtrato surinkimas ir apdorojimas; filtrato bei požeminio vandens monitoringas Atliekų transportavimas dengtomis mašinomis, kilnojamų tinklinių aptvėrimų įrengimas. Griežta transportavimo maršrutų sanitarinė kontrolė Tinkamas darbo valandų parinkimas, triukšmą izoliuojančių priemonių taikymas Sanitarinės apsauginės zonos užtikrinimas; kasdienio izoliuojančio sluoksnio užpylimas Nuosavybės išpirkimas, lengvatų suteikimas, kompensacijų mokėjimas Privažiavimų kelių papildomos infrastruktūros plėtra, eismo intensyvumo ribojimas, lanksčių gabenimo grafikų taikymas, perkrovimo stoties įrengimas Apželdinimas, aptvėrimų, grunto pylimų įrengimas ES AT POLITIKOS PRINCIPAI SĄVARTYNAMS atliekų tvarkymo „ hierarchijoj“ – deponavimas laikantis „artumo“ principo, atliekos turi būti deponuojamos „pakankamumo“ principas reiškia, kad kiekviena šalis turi principas „teršėjas moka“ – kaina už atliekų šalinimą turi sąvartynuose paskutinėje vietoje arčiausiai esančiame sąvartyne turėti inertinių, nepavojingų ir pavojingų atliekų sąvartynus pilnai padengti sąvartyno įrengimo, eksploatavimo sąnaudas, taip pat numatomas uždarymo ir priežiūros po uždarymo sąnaudas ATLIEKŲ SĄVARTYNO ĮRENGIMAS parenkant naują vietą užtikrinti 0,5 km minimalų atstumą iki gyvenamų rajonų projekte turi būti įvertintas geologinio pagrindo stabilumas ir jo galimas poveikis dugno dangai, drenažo sistemai, dujų surinkimo sistemai bei viršaus dangai derlingasis dirvožemio sluoksnis ir gruntas, nukastas sąvartyno statybos metu, turi būti panaudojamas pylimams įrengti, tarpiniam perdengimui bei sąvartynui rekultivuoti sąvartynas turi būti suprojektuotas atsižvelgus į hidrogeologines ir meteorologines sąlygas taip, kad į sąvartyne esančias atliekas: patektų kuo mažiau kritulių vandens nepatektų paviršinis ir požeminis vanduo ATLIEKŲ SĄVARTYNO ĮRENGIMAS sąvartynas turi būti suskirstytas pylimais į atskiras dalis - sekcijas, kurios turi būti užpildomos paeiliui, užtikrinant, kad užterštas filtratas bus surenkami atskirai nuo neužteršto vandens sąvartyno dugno šlaitai turi būti suprojektuoti taip, kad nebūtų šlaitų erozijos keliai, vedantys į atskiras sąvartyno sekcijas, kuriose šalinamos atliekos, turi būti įrengti taip, kad jais važinėjančios mašinos (ypač buldozeriai ir kompaktoriai) nepažeistų sąvartyno dugno izoliacijos sąvartynas turi būti įrengtas taip, kad nekeltų dirvožemio, atmosferos, požeminio bei paviršinio vandens teršimo pavojaus SĄVARTYNO DUGNO ĮRENGIMAS Pagrindinis dugno izoliacijos tikslas - neleisti teršalams iš sąvartyno migruoti į aplinką, apsaugoti nuo galimos taršos tiek požeminius, tiek ir paviršinius vandenis Galimi du sprendimo variantai: sąvartyno dugnas įrengiamas virš gruntinio vandens lygio, dugnas izoliuojamas ir sąvartyno filtratas surenkamas drenažo sistema sąvartyno dugnas įrengiamas žemiau gruntinio vandens lygio, gruntinis vanduo filtruojasi į sąvartyną ir ten surenkamas bei pašalinamas drenažo sistema (sudėtingesnis ir taikomas rečiau) I DUGNO SLUOKSNIS Natūralus nelaidus mineralinis Tiek nepavojingų, tiek ir pavojingų sąvartynų dugne ir šonuose turi būti nelaidus mineralinis sluoksnis, kuris užtikrintų pakankamą dirvožemio ir požeminio vandens apsaugą nuo teršimo Natūralus molio ekranas - ištiriama parenkant vietą sąvartynui Šio sluoksnio filtracijos koeficientas ir storis turi būti toks: pavojingų atliekų sąvartynuose – FK<10-9 m/s, storis>5 m nepavojingų atliekų sąvartynuose - FK<10-9 m/s, storis>1 m inertinių atliekų sąvartynuose - FK<10-2 m/s, storis>1 m II DUGNO SLUOKSNIS Dirbtinis nelaidus mineralinis Naudojamas sutankintas bentonitinis molis tai viena iš ypač smulkiagrūdžio molio rūšių, turinti unikalias savybes, t.y. labai didelį absorbcijos koeficientą, kuris nulemia jo plėtimąsi drėgmės poveikyje iki 15 kartų bei didelį atsparumą cheminėms medžiagoms. Jis leidžia pasiekti labai mažą pralaidumą - FK = 5.10-9 m/s formuojamas sutankinant 0,5-2 m storio specialiai paruošto, homogenizuoto bentonitinio molio sluoksnį gaminami ir bentonitinio molio kilimai - bentonitas su neaustinė tekstiline medžiaga III DUGNO SLUOKSNIS Sintetinės geomembranos Dažniausiai naudojamos polimerinės plėvelės: HDPE (didelio tankio polietileno) PP (polipropileno) jos praktiškai nepralaidžios jokiems skysčiams, atsparios agresyviems chemikalams, mechaniškai patvarios ir ilgaamžės geomembranos storis 1-3,5 mm (priklausomai nuo sąvartyno klasės) pralaidumo koeficientas FK ≤ 10-14÷10-15 m/s – 1 mm HDPE plėvelė apie 1000000 kartų mažiau pralaidi už 1 m molio sluoksnį tai ypač aktualu deponuojant itin toksiškas chemines medžiagas, kurių net mažas nuotėkis gali būti labai pavojingas, žinant, kad teršalų sklaida vyksta per visą sąvartyno plotą (dešimtis hektarų) ir per ilgą laikotarpį (dešimtmečius) III DUGNO SLUOKSNIS Sintetinės geomembranos Geomembranos klojamos juostomis: suvirinant jas specialia suvirinimo įranga, padarant dvigubą siūlę viengubas arba dvigubas sluoksnis nuo mechaninių pažeidimų (akmenų, šakų ir kt.) geomembrana apsaugoma papilant po ja 20-30cm sluoksnio sijoto smėlio pagrindiniai sąvartyno skysčių nutekėjimai per HDPE ekranus atsiranda būtent dėl mechaninių pažeidimų (pradūrimai, siūlės) apatinis molio sluoksnis, ant kurio klojamos geomembranos, taip pat turi būti tinkamai paruoštas – gerai išlygintas ir sutankintas, nes plėvelė turi būti paklota be raukšlių ir įtempimų IV DUGNO SLUOKSNIS Laidus žvyro sluoksnis Laidus drenažinio žvyro sluoksnis sudaromas virš geoplėvelės naudojama drenažinio žvyro 16-32 mm frakcija sluoksnio storis 0,3-0,5 m jame paklojami perforuoti filtrato surinkimo vamzdžiai vamzdžiai turi būti atsparūs cheminėms medžiagoms dažniausiai gaminami iš to paties didelio tankio polietileno (HDPE) SĄVARTYNO DUGNO ĮRENGIMAS SĄVARTYNO DUGNO ĮRENGIMAS REIKALAVIMAI EKSPLOATACIJOS METU Moderni atliekų priėmimo įranga, griežta į sąvartyną patenkančių atliekų kontrolė ir apskaita – apskaita kompiuterizuota, atvežtos atliekos tikrinamos, registruojamos, sveriamos, į nepavojingų atliekų sąvartynus neturi patekti pavojingos buitinės ar gamybinės atliekos. Kiekvienas sąvartynas turi turėti sąrašus priimamų ir draudžiamų deponuoti atliekų Teritorijos aptvėrimas ir apsauga - sąvartynas turi būti Sąvartyne turi būti specialus įrenginys, išvažiuojančių iš aptvertas, tam kad vėjas neišnešiotų lengvų šiukšlių, į juos neturi patekti pašaliniai žmonės sąvartyno teritorijos, ratams valyti, taip pat numatytas transporto priemonių, konteinerių, kitos įrangos plovimas ir dezinfekcija. REIKALAVIMAI EKSPLOATACIJOS METU Atliekų paskleidimo ir suslėgimo reikalavimai atvežtos atliekos išpilamos išstumdomos, sudarant apie 0,5 m storio sluoksnį sunkiasvoris volas-tankintuvas (kompaktorius) jas sutankina tankinama, kai atliekų susidaro 40-50 m ilgio ir 5 m pločio ruožas, pravažiuojant 3-4 kartus ta pačia vieta kai susidaro 2 m storio sutankintų atliekų sluoksnis, ant jų pilamas izoliacinis sluoksnis REIKALAVIMAI EKSPLOATACIJOS METU Atliekos užpilamos izoliaciniu sluoksniu vasarą – kasdien žiemą – 1-2 kartus per savaitę, priklausomai nuo oro sąlygų paskirtis – atskirti atliekas nuo aplinkos tam, kad nesklistų kvapai, nepritrauktų paukščių, graužikų, o lengvų atliekų neišnešiotų vėjas storis – apie 0,25 m, jį gali sudaryti gruntas, miesto gatvių sąšlavos ar sunkios inertinės atliekos (pvz., statybinis laužas) REIKALAVIMAI EKSPLOATACIJOS METU Volas-tankintuvas (kompaktorius) TANA naudojamas atliekų sutankinimui Kauno Lapių sąvartyne; svoris apie 15 t; REIKALAVIMAI EKSPLOATACIJOS METU Spygliai ant volo skirti didele jėga įspausti atliekas REIKALAVIMAI EKSPLOATACIJOS METU Sąvartyno eksploatacija vykdoma sekcijomis – taip užtikrinamas mažas atvirų atliekų plotas, lengviau spręsti kitas problemas Atliekos pilamos į kalną rekomenduojamas išorinių šlaitų nuolydis 1:4. Jei nuolydis netinkamas, gali susidaryti nuošliaužos, prasideda šlaitų erozija vasarą, esant sausrai, kad nekiltų gaisrai, sąvartos paviršius turi būti laistomas vandeniu. Vandens pilama apie 10 l/m2 buitinių atliekų REIKALAVIMAI EKSPLOATACIJOS METU Paviršinio vandens ir filtrato surinkimas bei valymas paviršinis, nuo sąvartos kalno nutekėjęs lietaus ar sniego filtratas surenkamas dugno drenažo sistema ir turi būti filtratas turi būti išvalytas taip, kad atitiktų į paviršinio išvalytas vanduo sunaudojamas sąvartyno viduje (konteinerių, tirpsmo vanduo, surenkamas aplink sąvartyną įrengta paviršinio drenažo sistema išvalomas specialiuose filtrato valymo įrenginiuose (biologinis valymas, osmoso metodu) vandens telkinius išleidžiamų nuotėkų reikalavimus, „Aplinkosaugos reikalavimai nuotekoms tvarkyti“ (2001m.) technikos plovimui, priešgaisriniam rezervuarui užpildyti) REIKALAVIMAI EKSPLOATACIJOS METU Paviršinio vandens ir filtrato surinkimas bei valymas Sąvartyno filtrato kiekį galima sumažinti dviem būdais: ribojant išorinio vandens patekimą (gruntinio vandens, lietaus recirkuliuojant filtratą: vandens) į sąvartos vidų filtratas surenkamas vamzdynų sistema grąžinamas atgal ir išpilamas ant sąvartos viršaus tuo atveju valomas tik filtrato perteklius REIKALAVIMAI EKSPLOATACIJOS METU Biodujų surinkimas ir panaudojimas visuose sąvartynuose, kuriuose šalinamos biodegraduojamos atliekos, turi būti surenkamos, apdorojamos ir naudojamos sąvartyno dujos jei surinktų sąvartyno dujų naudoti negalima, jos turi būti sudeginamos sąvartyno dujos turi būti surenkamos, apdorojamos ir naudojamos taip, kad keltų kuo mažesnį pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai REIKALAVIMAI EKSPLOATACIJOS METU Sąvartyno monitoringas (stebėsena) – turi būti vykdomi pastovūs sąvartyno poveikio aplinkai stebėjimai analizuojama filtrato sudėtis prieš ir po išvalymo aplink sąvartyną įrengta gręžinių sistema turi būti stebima gruntinio vandens kokybė būtinas drenažas ne tik virš (filtratui surinkti), bet ir po izoliaciniu dugno sluoksniu – juo stebimas galimas teršalų iš sąvartyno nuotėkis, o jam atsiradus yra galimybė nukreipti užterštą vandenį į valymo įrenginius įrengiami gręžiniai pačioje sąvartoje, viduje vykstantiems procesams stebėti – sekama temperatūra, susidarančių dujų sudėtis ir kiekis ATLIEKŲ SĄVARTYNO SKAIČIAVIMAI projektuojant turi būti įvertintas bendrasis sąvartyne numatomų pašalinti atliekų kiekis reikalingas plotas, aukštis, tūris (talpa) atsižvelgus į reikalingas investicijas, eksploatavimo, uždarymo bei priežiūros po uždarymo sąnaudas, turi būti įvertintos santykinės atliekų šalinimo sąnaudos, tenkančios tonai atliekų bei vienam gyventojui ATLIEKŲ SĄVARTYNO SKAIČIAVIMAI Pavyzdys: Užimamas sąvartyno plotas priklausomai nuo sąvartos aukščio Sąvartos aukštis, m 500 tūkst. gyvent. (maždaug Kauno m.) 12 20 25 35 45 Sąvartyno plotas, ha 60 40 30 20 15 Eksploatacijos trukmė 15-20 m. ATLIEKŲ SĄVARTYNO SKAIČIAVIMAI Atliekų kiekis (m3), susidarantis tam tikrame regione per tam tikrą laiką, gali būti paskaičiuojamas pagal tokią formulę: N N 2 G1 G2 Q 1 T K 2 / K1 ; 2 2 Q – susidarančių atliekų kiekis, m3; N1 ir N2 – kietų komunalinių atliekų metinė susikaupimo norma pirmais ir paskutiniais sąvartyno eksploatacijos metais, m3/1 gyventojui. Numatomas vidutinis kasmetinis 2-5% padidėjimas, jei jis lygus 4%, tai pvz.: N1=1,45 m3/žmogui; N2(15) – 2,32 m3/žm.; N2(20) – 2,61 m3/gyv.; G1 ir G2 – numatomas aptarnauti gyventojų skaičius pirmais ir paskutiniais sąvartyno eksploatacijos metais; T – sąvartyno eksploatacijos trukmė (pvz.: 15 ar 20 metų); K1 – atliekų sutankinimo koeficientas, priklausantis nuo sąvartos aukščio ir nuo naudojamos technikos svorio; K2 – izoliacinio sluoksnio koeficientas, priklausantis nuo sąvartos aukščio. ATLIEKŲ SĄVARTYNO SKAIČIAVIMAI Sutankinimo koeficiento priklausomybė nuo kompaktoriaus svorio ir sąvartos aukščio Volo-tankintuvo svoris (t) Sąvartos aukštis (m) K1 3-6 <10 3 12-14 10-20 3,7 12-14 20-40 4 20-22 >40 4,5 ATLIEKŲ SĄVARTYNO SKAIČIAVIMAI Izoliacinio sluoksnio koeficiento priklausomybė nuo sąvartos aukščio Atliekų sąvartos aukštis (m) <5 10 10-30 30-50 >50 K2 1.37 1.25 1.2 1.18 1.16 ATLIEKŲ SĄVARTYNO SKAIČIAVIMAI Tuomet bendras sąvartyno užimamas plotas S (m2) gali būti paskaičiuojamas pagal tokią formulę: S = K3 ∙ Q / H + S1 S – sąvartyno plotas, m2; K3 – sąvartos šlaitų nuolydžio koeficientas, jei nuolydis 1:4, tai K31,3; Q – atliekų kiekis, m3; H – sąvartos aukštis, m; S1 – ūkinio sklypo ir pastatų, kelių infrastruktūros, technikos aikštelės, konteinerių remonto-plovimo aikštelės ir kt. bendras plotas, m2. ATLIEKŲ SĄVARTYNO SKAIČIAVIMAI Užduotis: Paskaičiuoti kokį plotą užimtų naujai projektuojamas sąvartynas, jei numatoma aptarnauti teritoriją su 600 tūkst. gyventojų, sąvartyną eksploatuoti 30 metų, atliekas pilant į vidutinį 25 m aukštį. Pasirinktas saugus sąvartos šlaitų nuolydžio santykis (1:4), atliekų sutankinimui numatoma įsigyti 12 t svorio kompaktorių, pagal atliekų apskaitos duomenis atliekų susidarymo metinė norma šiame regione 1,1 m3/gyventojui, numatomas gyventojų skaičiaus padidėjimas iki 800 tūkst., bei 2% kasmetinis atliekų susikaupimo normos padidėjimas. Numatomas infrastruktūros plotas 3 ha. SĄVARTYNO REKULTIVACIJA PO UŽDARYMO Uždarymas ir priežiūra po uždarymo reikalauja daug lėšų, o pajamų už atliekų deponavimą sąvartynas po uždarymo jau nebegauna Todėl, pagal principą „teršėjas moka“, lėšos reikalingos rekultivacijai turi būti sukauptos sąvartyno eksploatacijos metu SĄVARTYNO REKULTIVACIJA PO UŽDARYMO Rekultivuojant sąvartynus, jų teritorijose negalima vykdyti statybos darbų dėl dviejų priežasčių: 1. Pastoviai besiskiriančių degių ir sprogių dujų 2. Netolygių ir neprognozuojamų sąvartos sėdimų (vykstant fermentacijai, mažėja organinių atliekų, tuo pačiu ir sąvartos, tūris) SĄVARTYNO REKULTIVACIJA PO UŽDARYMO Rekultivuojant sąvartyną turi būti atliekami sekantys darbai: 1. Sąvartyno lauko uždengimas (paviršinio sluoksnio sudarymas) 2. Filtrato problemų sprendimas 3. Biodujų surinkimas ir galimas panaudojimas Sąvartyno lauko uždengimo paskirtis: sumažinti ar visai sustabdyti paviršinio vandens patekimą į sąvartą apriboti nekontroliuojamą biodujų emisiją iš sąvartyno atliekas izoliuoti nuo sąlyčio su aplinka – nuo gyvūnų, žmonių, augalų šaknų ir kt. SĄVARTYNO REKULTIVACIJA PO UŽDARYMO Sąvartyno danga sudaroma iš tokių sluoksnių: Molio sluoksnis apie 0,5 m storio Sintetinė geomembrana gali būti naudojama papildomai (šiuo atveju geriau tinka PP ar LDPE plėvelė, nes turi didesnes leistinas deformacijos charakteristikas nei HDPE, kas svarbu sąvartos sėdimo atveju) Drenažinio žvyro sluoksnis apie 0,3 m storio (šlaito apačioje šiame sluoksnyje paklojami perforuoti drenažiniai vamzdžiai) Nesutankinto grunto sluoksnis - apie 1 m storio (griovys šlaito apačioje) Derlingos žemės sluoksnis - apie 0,3 m storio Augalijos sluoksnis - želdinių asortimentą lemia vietos klimatinės sąlygos. Paprastai parenkami žemi (kad dar daugiau neišskirti iš kraštovaizdžio ir taip aukšto sąvartos kalno) medžiai ir krūmai, kurie būdingi vietos landšaftui SĄVARTYNO REKULTIVACIJA PO UŽDARYMO Filtrato valymo įrenginiai Kauno Lapių regioniniame sąvartyne SĄVARTYNO BIODUJŲ SURINKIMAS Skaidantis organinėms atliekoms susidaro: CaHbOcNdSe → CH4 + CO2 + N2 + H2O + NH3 + H2S + humusas + neorg. frakcija Biodujos sąvartyne susidaro pagal klasikinę trijų stadijų organinių medžiagų irimo schemą: 1. Hidrolizė (aerobinis) 2. Acidogenezė (aerobinis) 3. Metanogenezė (anaerobinis) SĄVARTYNO BIODUJŲ SURINKIMAS Sąvartynuose anaerobinės sąlygos susidaro po kelių metų: - atliekų OF oksiduojasi veikiama aerobinių bakterijų - senka deguonies atsargos - kyla temperatūra - gilesniuose sluoksniuose prasideda anaerobinis irimas (metanogenezė) Anaerobinės bakterijos energiją gauna skaidydamos: - angliavandenilius - organines rūgštis SĄVARTYNO BIODUJŲ SURINKIMAS Metanogenezės procesui reikia: kad atliekos būtų drėgnos (50-65%) pakaktų šilumos (35-60C) stigtų deguonies (anaerobinės sąlygos) būtų pakankamai heterotrofinių metanogeninių bakterijų (kurios minta gatavomis organinėmis medžiagomis) Metanogenenezės proceso metu organinės medžiagos lėtai ỹra ir visą tą laiką skiriasi biodujos SĄVARTYNO BIODUJŲ SURINKIMAS Sąvartynų dujų sudėtis priklauso nuo atliekų sudėties Vidutinė biodujų sudėtis: 40-60% CH4 (degus) 30-45% CO2 10-20% N2 ir nedidelis kiekis - H2S, NH3, O2, H2O (drėgmė), merkaptanai Paskaičiuota, kad iš 1 tonos atliekų per metus išsiskiria 12-18 m3 dujų Vidutinis sąvartynų biodujų kaloringumas – 6000 kcal/m3 Iš 1 t kietų buitinių atliekų visiškai joms suirus susidaro apie 200 m3 biodujų Tipinis dujų susidarymo greitis įprastiniame sąvartyne - 20÷50 ml/kg per dieną Šis procesas sąvartoje tęsiasi 10÷100 metų SĄVARTYNO BIODUJŲ SURINKIMAS Sąvartynų dujos pagal PSO 1985 metų direktyvą priskiriamos didžiausio pavojingumo (toksiškumo) klasės medžiagoms, dėl šių priežasčių: Migruodamos sąvartyno aplinkoje gali kauptis 300-350 m atstumu uždarose patalpose, po rekultivuota sąvartyno danga, ir sudaryti sprogstamus mišinius su oru. Sprogimo grėsmė kyla, kada biodujų koncentracija ore C=5÷15%, užsiliepsnojimo pavojus – kai C>15% Oksidacijos metu virsta toksiškais junginiais – formaldehidu, acetaldehidu, kurie gali apnuodyti dirvožemį, augalus, gyvūniją, žmones (pvz.: formaldehido - kancerogeninis ir hepatotoksinis poveikis) Pagrindiniai biodujų komponentai (CO2 ir CH4) sukelia globalinį šiltnamio efektą SĄVARTYNO BIODUJŲ SURINKIMAS Nukenksminti sąvartyno biodujas galima jas surenkant ir: pasyviai sudeginant – pasyvi sistema išgaunant šiluminę ar elektros energiją – aktyvi sistema Pasyviai sudeginant biodujas metanas oksiduojasi iki anglies dioksido – CO2 įtaka šiltnamio efektui 21 kartą mažesnė už CH4 Pasyvią surinkimo sistemą bet kada galima perdirbti į aktyvią ir pradėti naudoti sąvartyno dujas energijos gamybai Efektyviausias biodujų panaudojimas - kogeneratoriuose Kogeneracija - tai procesas, kai elektra ir šiluma gaminamos vienu metu. SĄVARTYNO BIODUJŲ SURINKIMAS Biodujų surinkimas gana paprastas ir pigus: 1 ha plote įleidžiami 4-5 perforuoti betoniniai 1 m diametro šuliniai perforuotais 100 mm diametro PE ar PP vamzdžiais, klojamais laidžiame sluoksnyje po sąvartyno danga, sujungiami į bendrą sistemą ir įrengiama biodujų siurblinė Iš vieno šulinio išgaunama – 0,3÷0,6 m3/min Kad biodujų rinkimas ir energijos gamyba ekonomiškai apsimokėtų, atliekų sąvartyne turi būti sukaupta ne mažiau kaip 2 mln./t, o kaupo aukštis ne žemesnis kaip 10 m SĄVARTYNO BIODUJŲ SURINKIMAS Surinktos dujos prieš panaudojimą valomos Galimi 3 sąvartynų dujų išvalymo lygiai: minimalus – kai iš dujų pašalinama tik drėgmė vidutinis – kai pašalinama drėgmė, kietosios dalelės bei esant reikalui kai kurie cheminiai junginiai (pvz., H2S) maksimalus – kai iš dujų išskiriamas grynas metanas Kuo aukštesnis dujų išvalymo lygis, tuo platesnės biodujų panaudojimo galimybės LIETUVOS SĄVARTYNAI Atliekų šalinimas sąvartynuose Lietuvoje išlieka pagrindiniu atliekų atsikratymo metodu Tai nėra pats saugiausias būdas aplinkos atžvilgiu, ypač tada, kai sąvartynai yra netinkamose vietovėse, blogai įrengti, netinkamai prižiūrimi ir eksploatuojami Nuolat didėjant atliekų kiekiui, didėja sąvartynų poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai rizika, iš sąvartynų išskiriančios dujos prisideda prie globalinio šiltnamio efekto, sąvartynai užima didelius žemės plotus, gadina kraštovaizdį, sukelia nepatogumų aplinkiniams gyventojams LIETUVOS SĄVARTYNAI Lietuvos Aplinkos ministerijos duomenimis Lietuvoje yra daugiau kaip 800 eksploatuojamų ir uždarytų sąvartynų Daugelį Lietuvos mažesnių sąvartynų galima vadinti tiesiog šiukšlynais, nes juose nesilaikoma daugelio kontroliuojamiems sąvartynams keliamų reikalavimų Šiuo metu atliekos šalinamos daugiau kaip 300 sąvartynų - dideli – 35 (> 5 ha) - vidutiniai – 120 (1-5 ha) - maži – 150 (<1 ha) Vidutiniškai 1 sąvartynas aptarnauja teritoriją su 10.000 gyventojų Europos Sąjungoje šis rodiklis 10 kartų didesnis – 100.000 gyventojų LIETUVOS SĄVARTYNAI Ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu, Lietuvai vietoje šiuo metu veikiančių 300 sąvartynų būtų palankiausia turėti 10-15 modernių kontroliuojamų regioninių sąvartynų Siekiant sumažinti atliekų transportavimo kaštus, vieta sąvartynui turi būti parinkta, kiek leidžia aplinkybės, arčiau stambiausių atliekų šaltinių - didžiausių apskrities miestų Mažinti sąvartynų skaičių - vienas pagrindinių tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos aplinkosaugos politikos tikslų LIETUVOS SĄVARTYNAI Bendras Lietuvoje sąvartynuose per metus deponuotų atliekų kiekis: apie 3 mln. tonų (kartu su nepavojingomis gamybinėmis atliekomis) Didžiausi Lietuvos sąvartynai ir juose per metus deponuojamas atliekų kiekis: Vilniaus (Karijotiškių) – 0,2 mln. t (naujai įrengtas Kazokiškių sąvartynas) Kauno (Lapių) – 0,12 mln. t Klaipėdos (Kalotės, Dumpių) – 0,09 mln. t Šiaulių (Kairių, Aukštrakių) – 0,06 mln. t Alytaus, Panevėžio - 0,06 mln. t LIETUVOS SĄVARTYNAI Zabieliškio regioninis sąvartynas Zabieliškio kaime, Kėdainių raj. LIETUVOS SĄVARTYNAI LIETUVOS SĄVARTYNAI Esamų sąvartynų būklė (net didelių) prasta: sąvartynų filtratas surenkamas ir valomas vos keliolikoje sąvartynų netvarkomos susidarančios biodujos mažuose sąvartynuose atliekų šalinimas nekontroliuojamas, nevykdoma atliekų apskaita prie kai kurių sąvartynų žmonės gyvena arčiau negu 500 m atstumu kai kurie sąvartynai įrengti saugomose teritorijose, vandenviečių apsaugos zonose ar miškuose atliekoms šalinti dažnai naudojami apleisti žvyro, smėlio, molio karjerai ar natūralios gamtinės daubos be jokio inžinerinio paruošimo netinkamai įrengta arba visiškai neįrengta sąvartyno dugno izoliacija uždarius sąvartyną – neįrengiama paviršiaus izoliacija netinkamai formuojami sąvartynų šlaitų nuolydžiai, dažnos šlaitų nuošliaužos, erozija sąvartynai neaptverti, į juos gali patekti pašaliniai žmonės nevykdomas sąvartynų aplinkos monitoringas (stebėsena) neatliekama sąvartynų priežiūra po jų uždarymo LIETUVOS SĄVARTYNAI Kauno Lapių regioninis sąvartynas vienas iš seniausiai eksploatuojamų - atidarytas 1973 m užimamas plotas 37 ha per visą eksploatacijos laiką sukaupta virš 3 mln. t. atliekų. atliekos iš pradžių buvo pilamos į natūralią daubą bendras atliekų aukštis siekia 30 ir daugiau metrų hidromonitoringas rodo, kad labai užteršti požeminiai vandenys šiuo metu veikia filtrato valymo įrengimai pačiam sąvartyne arba, alternatyviai, filtratas vežamas į Kauno vandenvalą per parą išskiria 80-100 m3 filtrato įrenginių pajėgumas apie 90 m3/parą - valomas mechaniškai ir biologiškai nuo 1996 m. filtratas yra recirkuliuojamas sąvartos viduje temperatūra siekia 45-500C.