“ATLIEKŲ” SĄVOKA IR ATLIEKŲ SKIRSTYMAS

ATLIEKŲ TVARKYMAS

ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI



Atliekos

– tai įvairioje žmogaus veikloje panaudotų medžiagų likučiai, kurių negalima vartoti anksčiau numatytiems tikslams 

Atliekos

(pagal LR ATT) – atliekos tai bet kokios medžiagos ar daiktai, kuriais atliekų turėtojas

atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti

 Pagal ATT – medžiagos ar daiktai

laikomi atliekomis

tik tada, kai

tenkina dvi sąlygas

:  Priklauso vienai iš 16 atliekų

kategorijų

 Patenka į AM patvirtintą

atliekų sąrašą

ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI

               

Atliekų kategorijos:

Q1 Gamybos ar vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau.

Q2 - Produktai, neatitinkantys gaminio charakteristikos.

Q3 Produktai, kurių vartojimo laikas pasibaigęs.

Q4 Išsipylusios, išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos, įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo atsitikimo metu.

Q5 Medžiagos, užterštos vykdant planuotą veiklą (valymo operacijų liekanos, pakuotės ir t. t.).

Q6 Nenaudojamos dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.).

Q7 Medžiagos, kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai ir t. t.).

Q8 Pramoninių procesų liekanos (pvz., šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.).

Q9 Teršalų valymo liekanos (pvz., skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.).

Q10 Mechaninio apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz., tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir t. t.).

Q11 Žaliavų gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz., kasybos atliekos, naftotiekių paplavos ir t. t.).

Q12 Medžiagos su priemaišomis (pvz., naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir t. t.).

Q13 Bet kurios medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas.

Q14 Gaminiai, kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz., žemės ūkio, namų ūkio, biuro, komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.).

Q15 Q16 Užterštos medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą.

Bet kurios medžiagos, junginiai ar produktai, nepaminėti aukščiau išvardytose kategorijose.

ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI



Atliekų tvarkymas

– atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, įskaitant tokios veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo įrenginių priežiūrą po uždarymo 

Atliekų turėtojas

– tai bet koks subjektas (juridinis ar fizinis asmuo), kuris atliekas gamina arba, kuris turi atliekų 

Atliekų gamintojas

prigimtis ar sudėtis. - juridinis ar fizinis asmuo, kurio veikloje susidaro atliekų arba kuris atlieka pirminį atliekų apdorojimą, maišymą ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų 

Atliekų vežėjas

- juridinis ar fizinis asmuo, kuris nustatyta tvarka priima atliekas iš jų turėtojų ir gabena bei perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui.

ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI



Atliekų surinkimas

– surinkimas, rūšiavimas, ir (arba) maišymas su tikslu jas pervežti 

Atliekų pirminis rūšiavimas

– tam tikros rūšies atliekų, tinkančių antriniam panaudojimui, atskyrimas jų susidarymo vietoje 

Laikinasis saugojimas

ilgiau kaip

tris vienus

– pavojingų atliekų saugojimas ne mėnesius, o nepavojingų atliekų – ne ilgiau kaip metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo 

Saugojimas –

neterminuotas atliekų kaupimas, laikymas neribotą laiką specialiame tam skirtame įrenginyje ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti ATĮ nurodytais

R1-13

ir

D1-15

būdais

ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI

  

Atliekų naudojimas

vienas iš atliekų tvarkymo

R1-13

numatytų atliekų naudojimo būdų sąraše būdų,

Atliekų šalinimas

– vienas iš atliekų tvarkymo

D1-15

numatytų atliekų šalinimo būdų sąraše būdų,

Atliekų perdirbimas

atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį perdirbimą ( išskyrus energijos panaudojimą) norint jas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį 

Energijos naudojimas

degiųjų atliekų naudojimas energijai gauti, jas deginant atskirai arba kartu su kitomis atliekomis ir naudojant gautą šilumą 

Pakartotinis naudojimas

– gaminio ar jo dalies naudojimas tam pačiam tikslui, kuriam jis buvo pagamintas

ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI

Atliekų naudojimo būdai ( R ecycling):

       

R1

Naudojimas kurui arba kitais būdais energijai gauti.

R2

Tirpiklių atnaujinimas (regeneracija).

R3

Organinių medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus).

R4 R6

Metalų ir metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas).

Rūgščių arba bazių regeneracija.

R9

- Pakartotinis naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas.

R10

Apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę.

R13

Atliekų, skirtų naudoti

R1 –R12

nurodytais būdais, saugojimas (išskyrus laikinąjį saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo).

ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI

Atliekų šalinimo būdai ( D eposition):

          

D1

Išvertimas ant žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.).

D2

Apdorojimas žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t. t.).

D3

Giluminis įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas ir t.t.).

D5

Šalinimas specialiai įrengtuose sąvartynuose (izoliuotos sekcijos).

D6 D7

Išmetimas į vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus).

Išmetimas į jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną.

D9 D10 D12

smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas - Deginimas sausumoje.

D11

Deginimas jūroje.

Nuolatinis saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.).

D13

Maišymas prieš naudojant bet kurį D1–D12 nurodytą būdą .

D15

- D1 D14 nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo).

ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI Atliekų apdorojimas, tai



fizikiniai,



terminiai,



cheminiai



ar biologiniai procesai,



įskaitant rūšiavimą,

kurių metu pakeičiamos atliekos charakteristikos tam, kad

sumažėtų jų tūris

ar

pavojingumas

,

supaprastėtų

jų

naudojimas

ar

tvarkymas

ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI



Nepavojingos atliekos

pavojingoms atliekoms

-

bet kokios atliekos, nepriskiriamos 

Pavojingos atliekos

neigiamai įtakoti aplinką ir žmonių sveikatą. Atliekos, pasižyminčios viena ar keliomis

pavojingumą sąlygojančiomis savybėmis pavojingumo kriterijus

– atliekos turinčios pavojingų savybių, galinčių ir atitinkančios atliekų 

Buityje susidarančios

atitinkančios

pavojingos atliekos

namų ūkyje, smulkiose įmonėse, organizacijose, ūkininkų ūkiuose susidarančios atliekos,

pavojingų atliekų apibrėžimą

  Priklauso vienai iš 16 atliekų

kategorijų

Patenka į AM patvirtintą

atliekų sąrašą

ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI



Biodegraduojančios atliekos

(biologiškai skaidžios, bioirios)

-

bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu (sodo atliekos, maisto atliekos ir kt.) 

Žaliosios atliekos

tai biologiškai skaidžios sodų, parkų, kapinių ir kitų apželdintų teritorijų bei žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekos. 

Antrinės žaliavos

– tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.



Stambiosios atliekos

(stambiagabaritės, didžiosios) stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, dviračiai, buitinė technika arba kitokios didelių matmenų atliekos, susidarančios naudojant gaminius ar jiems tapus nebetinkamais naudoti pagal paskirtį.

- tai

ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI



Statybos ir griovimo atliekos

atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius -



Inertinės atliekos

nevyksta jokie pastebimi fizikiniai, cheminiai ar biologiniai pokyčiai – atliekos, kuriose



Monolitinės atliekos

– atliekos, kurios buvo specialiai sukietintos ir surištos

ATLIEKŲ SKIRSTYMAS Gali būti išskiriamos 4 atliekų grupės:

   

nepageidaujami objektai

, kurių susidarymas nenumatytas arba jų neišvengta, ir kuriems niekada nebus nustatyta perdirbimo atliekos, valymo procesų atliekos);

paskirtis

(nepanaudojami šalutiniai produktai, išmetalai, gamybos ar

objektai

, kuriems nustatyta apibrėžta

paskirtis

, kurią įvykdžius, jie tampa

nenaudingi

(vienkartiniai produktai, vienkartinės pakuotės, vienkartiniai vystyklai);

objektai

, kuriems aiškiai nustatyta

paskirtis

, bet jų

panaudojimo

veiksmingumas nutrūko dėl jų

struktūros

(pasenę, susidėvėję ar sugadinti produktai, neveikiantys buitiniai prietaisai, griovimo darbų atliekos); bei

būvio pokyčių

objektai

, kuriems aiškiai nustatyta

paskirtis

,

o jų

struktūra

ir

būvis

užtikrintų veiksmingą

panaudojimą

turėtojas daugiau nebenori).

, bet vartotojai jų

nenaudoja

pagal paskirtį (nesaikingai naudojami produktai, daiktai, kurių

ATLIEKŲ SKIRSTYMAS Skirstymas p agal agregatinę būseną:



Kietos atliekos



Pusiau skystos atliekos (pastos pavidalo)

 

Skystos atliekos D ujinės atliekos



Kanalizuojamos (skystosios atliekos)

(vandens pagalba šalinamos ir transportuojamos)



Nekanalizuojamos (kietosios atliekos)

ATLIEKŲ SKIRSTYMAS

Pagal prigimtį bei keliamą pavojų sveikatai ir aplinkai:

  

Nepavojingos Pavojingos

        sprogstamosios oksiduojančios, degios, labai degios dirginančios, ėsdinančios kenksmingos, toksiškos, kancerogeninės infekcinės teratogeninės, mutageninės pavojingos aplinkai

Radioaktyvios (ypatingai pavojingos)

ATLIEKŲ SKIRSTYMAS Pavojingos atliekos / Hazardous wastes

 kenksmingos, degios, sprogstamosios, ėsdinančios, toksiškos, sukeliančios koroziją ar turinčios kitų savybių, galinčių neigiamai įtakoti aplinką ir žmonių sveikatą. Atliekos, pasižyminčios viena ar keliomis

pavojingumą sąlygojančiomis savybėmis

ir atitinkančios

atliekų pavojingumo kriterijus

(

LR ATT 3 Priedas

).

ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ (H 1-14) LEMIANČIOS SAVYBĖS

  H7 ar

Kancerogeninės

: medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti prasiskverbę per odą gali sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę.

H10

Teratogeninės

arba padidinti : medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus jų skaičių.

ATLIEKŲ SKIRSTYMAS BUITIES CHEMIJOS PRODUKTAI

daugelis turi pavojingų savybių – degios, sprogios, toksiškos, kenksmingos aplinkai medžiagos   

NE IKI GALO SUVARTOTI

PRODUKTAI

SUGEDĘ

GAMINIAI

PASIBAIGĘS GALIOJIMAS



NEBEREIKALINGI

PRODUKTAI

ATLIEKŲ SKIRSTYMAS Buityje susidarančios pavojingos atliekos

         

Galvaniniai elementai

, turintys sunkiųjų metalų (Pb, Ni-Cd, Hg),

Akumuliatoriai

(rūgštys, šarmai, Pb-Sn)

Vaistai

(pasenę, pasibaigęs galiojimas, nebereikalingi)

Dezinfekcijos skysčių, baliklių, valiklių, ploviklių Lakų, dažų, skiediklių, rūdžių surišėjų

atliekos atliekos

Kosmetikos

(nagų lako, lako nuėmėjo, plaukų lako ir kt. liekanos)

Naftos produktų atliekos

(panaudoti tepalai, tepalo ar kuro filtrai)

Autokosmetika Hg turinčios

atliekos (liuminescencinės lempos, termometrai

Pakuotės

(užteršta cheminėmis medžiagomis)

ATLIEKŲ SKIRSTYMAS PAVOJINGOS ATLIEKOS UTILIZAVIMO SISTEMĄ

TRIS GRUPES: PAGAL NUMATOMĄ YRA SKIRSTOMOS Į

  

I – DEGINTINOS; II – FIZINIAIS-CHEMINIAIS METODAIS

TVARKYTINOS;

III – SKIRTOS GALUTINIAM ŠALINIMUI

(SAUGOJIMUI SPECIALIAME SĄVARTYNE).

ATLIEKŲ SKIRSTYMAS

GALUTINIS VEIKLOS SU RADIOAKTYVIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS PRODUKTAS YRA

RADIOAKTYVIOSIOS ATLIEKOS (RA)

RADIOAKTYVIOSIOS ATLIEKOS

lygius – tai nenumatomi tolesniam naudojimui panaudotas branduolinis kuras ir kitos medžiagos, užterštos radionuklidais arba turinčios jų savo sudėtyje, kai radionuklidų koncentracijos arba jų aktyvumas viršija nebekontroliuojamuosius (švarumo)

RA

Lietuvoje išskirtos į atskirą

ypač pavojingų atliekų kategoriją

ir apskaitomos bei tvarkomos atskirai nuo kitų pavojingų atliekų. Lietuvoje didžiausi

RA

kiekiai susidaro eksploatuojant

Ignalinos atominę elektrinę

ATLIEKŲ SKIRSTYMAS

PAGRINDINIS RA TVARKYMO TIKSLAS

poveikio – tvarkyti radioaktyviąsias atliekas taip, kad dabar ir ateityje būtų apsaugotas žmogus, visuomenė ir aplinka nuo neigiamo jonizuojančiosios spinduliuotės

RA

klasifikuojamos, rūšiuojamos ir tvarkomos atsižvelgiant į jų

aktyvumą

ir

ilgaamžiškumą

:    1 2 3 TRUMPAAMŽĖS MAŽO IR VIDUTINIO AKTYVUMO RA ILGAAMŽĖS MAŽO IR VIDUTINIO AKTYVUMO RA PANAUDOTI UŽDARIEJI ŠALTINIAI

1

turinčios beta ir/arba gama spindulių, kurių pusėjimo trukmė mažesnė negu 30 metų, įskaitant Cs137, ir/arba ilgaamžių alfa spinduolių, kurių išmatuotas ir/arba apskaičiuotas, naudojant aprobuotus metodus, savitasis aktyvumas atskiroje atliekų pakuotėje neviršija 4000 Bq/g, su sąlyga, kad suvidurkinus pagal visas atliekų pakuotes vidutinis vienos atliekų pakuotės ilgaamžių alfa spinduolių savitasis aktyvumas neviršija 400 Bq/g.

ATLIEKŲ SKIRSTYMAS

Be to,

RA

gali būti

kietos, skystos ir dujinės

, todėl pagal jų pavojingumą bei agregatinę būseną parenkami tolesnio perdirbimo ir laidojimo (šalinimo) būdai bei metodai:     LABAI MAŽO AKTYVUMO ATLIEKŲ KAPINYNE PAVIRŠINIAME KAPINYNE KAPINYNE, KURIO ERTMĖS VIDUTINIAME GYLYJE GILUMINIAME KAPINYNE

ATLIEKŲ SKIRSTYMAS



Organinės / Neorganinės (mineralinės)

(pagal cheminę sudėtį) 

Gyvūninės / augalinės kilmės



Lengvai / sunkiai bioirios



Degios / Nedegios / Sunkiai degios

( pagal kaloringumą) 

Inertinės

 kurios priešingai aktyvioms, lengvai bioirioms organinėms medžiagoms, laikui bėgant praktiškai nekeičia savo savybių, labai sunkiai suyra, į aplinką neskleidžia kenksmingų dujų ar skysčių.

ATLIEKŲ SKIRSTYMAS

PAGAL JŲ

ATSIRADIMO ŠALTINĮ

GALIMA SUSKIRSTYTI Į GRUPES:      

I – BUITINĖS

(organinė ir neorganinė frakcijos; stambiosios, žaliosios, pavojingos atliekos)

II – KOMERCINĖS III – INSTITUCIJŲ

valdymo centrai) (parduotuvės, prekybos centrai, turgūs). (mokyklos, universitetai, institutai, kalėjimai, ligoninės,

IV – STATYBINĖS

(statybų, rekonstravimo, griovimo, remonto darbų atliekos)

V – MUNICIPALINIŲ TARNYBŲ

atliekos (miesto tarnybų tvarkos palaikymo veiklos gatvių sąšlavos, kraštovaizdžio tvarkymo atliekos)

VI – ATLIEKŲ TVARKYMO ĮMONIŲ

gamybos atliekų tvarkymo įrenginių produktai – nuotekų dumblas, pelenai, šlakas, nedegios atliekos) (sudaro kieti ir skysti vandens, nuotekų ir   

I-VI – KOMUNALINĖS ATLIEKOS

(susidaro miesto gyvenimo, veiklos proceso metu).

VII – GAMYBINĖS ATLIEKOS VIII – ŽEMĖS ŪKIO ATLIEKOS

ATLIEKŲ SKIRSTYMAS

KIETOS GAMYBINĖS ATLIEKOS ŠALTINIAI IR RŪŠYS .

         

KASYBOS PRAMONĖ

(metalų rūdos, anglys, nafta ir dujos, smėlio karjerai, durpės)

MAISTO PRODUKTŲ PRAMONĖ

(perdirbimas, pakavimas, gabenimas, sandėliavimas)

TEKSTILĖS, ODOS IR KAILIŲ PRAMONĖ

(išdirbimas, siuvimas, audimas, dažymas)

MEDŽIO APDIRBIMO IR BALDŲ PRAMONĖ

(mech. apdirbimas, dažymas, lakavimas).

CELIULIOZĖS, POPIERIAUS PRAMONĖ IR LEIDYBA CHEMIJOS PRAMONĖ

(stiklo, cemento, kitų ch. medž., nuo muilo ir sprogmenų, gamyba)

NAFTOS IR KOKSO PERDIRBIMO PRAMONĖ

(perdirbimo produktai)

METALURGIJA IR METALO GAMINIŲ PRAMONĖ

mechaninis apdirbimas, suvirinimas, paviršiaus padengimas) (metalo lydymas, liejimas,

ELEKTROS IR ELEKTRONIKOS PRIETAISŲ GAMYBOS PRAMONĖ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR KITŲ MAŠINŲ, ĮRENGINIŲ BEI PRIETAISŲ GAMYBOS PRAMONĖ

ATLIEKŲ SKIRSTYMAS

Lietuvoje per metus:

   Susidaro apie

3 mln. t 6 mln. t nepavojingų atliekų

nepavojingų atliekų išvežama į sąvartynus

1,5 mln. t

sudaro nerūšiuotos komunalinės atliekos    

100 150 tūkst. t pavojingų atliekų

apie pusę visų Lietuvoje susidarančių pavojingų atliekų – sudaro

naftos produktų atliekos mineralinės vatos atliekos

10 tūkst. t.

naftos produktais užterštas gruntas

9 tūkst. t.

 Į šią statistiką neįtraukti specifinių atliekų srautai – pvz.:

vandens valymo įrenginių dumblas

nėra įtrauktas į pavojingų atliekų grupę dėl specifinio jo tvarkymo