“ATLIEKŲ” SĄVOKA IR ATLIEKŲ SKIRSTYMAS ATLIEKŲ TVARKYMAS ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI Atliekos – tai įvairioje žmogaus veikloje panaudotų medžiagų likučiai, kurių negalima vartoti anksčiau numatytiems tikslams Atliekos (pagal LR.
Download ReportTranscript “ATLIEKŲ” SĄVOKA IR ATLIEKŲ SKIRSTYMAS ATLIEKŲ TVARKYMAS ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI Atliekos – tai įvairioje žmogaus veikloje panaudotų medžiagų likučiai, kurių negalima vartoti anksčiau numatytiems tikslams Atliekos (pagal LR.
“ATLIEKŲ” SĄVOKA IR ATLIEKŲ SKIRSTYMAS
ATLIEKŲ TVARKYMAS
ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI
Atliekos
– tai įvairioje žmogaus veikloje panaudotų medžiagų likučiai, kurių negalima vartoti anksčiau numatytiems tikslams
Atliekos
(pagal LR ATT) – atliekos tai bet kokios medžiagos ar daiktai, kuriais atliekų turėtojas
atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti
Pagal ATT – medžiagos ar daiktai
laikomi atliekomis
tik tada, kai
tenkina dvi sąlygas
: Priklauso vienai iš 16 atliekų
kategorijų
Patenka į AM patvirtintą
atliekų sąrašą
ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI
Atliekų kategorijos:
Q1 Gamybos ar vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau.
Q2 - Produktai, neatitinkantys gaminio charakteristikos.
Q3 Produktai, kurių vartojimo laikas pasibaigęs.
Q4 Išsipylusios, išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos, įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo atsitikimo metu.
Q5 Medžiagos, užterštos vykdant planuotą veiklą (valymo operacijų liekanos, pakuotės ir t. t.).
Q6 Nenaudojamos dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.).
Q7 Medžiagos, kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai ir t. t.).
Q8 Pramoninių procesų liekanos (pvz., šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.).
Q9 Teršalų valymo liekanos (pvz., skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.).
Q10 Mechaninio apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz., tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir t. t.).
Q11 Žaliavų gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz., kasybos atliekos, naftotiekių paplavos ir t. t.).
Q12 Medžiagos su priemaišomis (pvz., naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir t. t.).
Q13 Bet kurios medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas.
Q14 Gaminiai, kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz., žemės ūkio, namų ūkio, biuro, komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.).
Q15 Q16 Užterštos medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą.
Bet kurios medžiagos, junginiai ar produktai, nepaminėti aukščiau išvardytose kategorijose.
ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI
Atliekų tvarkymas
– atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, įskaitant tokios veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo įrenginių priežiūrą po uždarymo
Atliekų turėtojas
– tai bet koks subjektas (juridinis ar fizinis asmuo), kuris atliekas gamina arba, kuris turi atliekų
Atliekų gamintojas
prigimtis ar sudėtis. - juridinis ar fizinis asmuo, kurio veikloje susidaro atliekų arba kuris atlieka pirminį atliekų apdorojimą, maišymą ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų
Atliekų vežėjas
- juridinis ar fizinis asmuo, kuris nustatyta tvarka priima atliekas iš jų turėtojų ir gabena bei perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui.
ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI
Atliekų surinkimas
– surinkimas, rūšiavimas, ir (arba) maišymas su tikslu jas pervežti
Atliekų pirminis rūšiavimas
– tam tikros rūšies atliekų, tinkančių antriniam panaudojimui, atskyrimas jų susidarymo vietoje
Laikinasis saugojimas
ilgiau kaip
tris vienus
– pavojingų atliekų saugojimas ne mėnesius, o nepavojingų atliekų – ne ilgiau kaip metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo
Saugojimas –
neterminuotas atliekų kaupimas, laikymas neribotą laiką specialiame tam skirtame įrenginyje ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti ATĮ nurodytais
R1-13
ir
D1-15
būdais
ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI
Atliekų naudojimas
vienas iš atliekų tvarkymo
R1-13
numatytų atliekų naudojimo būdų sąraše būdų,
Atliekų šalinimas
– vienas iš atliekų tvarkymo
D1-15
numatytų atliekų šalinimo būdų sąraše būdų,
Atliekų perdirbimas
atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį perdirbimą ( išskyrus energijos panaudojimą) norint jas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį
Energijos naudojimas
degiųjų atliekų naudojimas energijai gauti, jas deginant atskirai arba kartu su kitomis atliekomis ir naudojant gautą šilumą
Pakartotinis naudojimas
– gaminio ar jo dalies naudojimas tam pačiam tikslui, kuriam jis buvo pagamintas
ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI
Atliekų naudojimo būdai ( R ecycling):
R1
Naudojimas kurui arba kitais būdais energijai gauti.
R2
Tirpiklių atnaujinimas (regeneracija).
R3
Organinių medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus).
R4 R6
Metalų ir metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas).
Rūgščių arba bazių regeneracija.
R9
- Pakartotinis naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas.
R10
Apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę.
R13
Atliekų, skirtų naudoti
R1 –R12
nurodytais būdais, saugojimas (išskyrus laikinąjį saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo).
ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI
Atliekų šalinimo būdai ( D eposition):
D1
Išvertimas ant žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.).
D2
Apdorojimas žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t. t.).
D3
Giluminis įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas ir t.t.).
D5
Šalinimas specialiai įrengtuose sąvartynuose (izoliuotos sekcijos).
D6 D7
Išmetimas į vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus).
Išmetimas į jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną.
D9 D10 D12
smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas - Deginimas sausumoje.
D11
Deginimas jūroje.
Nuolatinis saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.).
D13
Maišymas prieš naudojant bet kurį D1–D12 nurodytą būdą .
D15
- D1 D14 nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo).
ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI Atliekų apdorojimas, tai
fizikiniai,
terminiai,
cheminiai
ar biologiniai procesai,
įskaitant rūšiavimą,
kurių metu pakeičiamos atliekos charakteristikos tam, kad
sumažėtų jų tūris
ar
pavojingumas
,
supaprastėtų
jų
naudojimas
ar
tvarkymas
ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI
Nepavojingos atliekos
pavojingoms atliekoms
-
bet kokios atliekos, nepriskiriamos
Pavojingos atliekos
neigiamai įtakoti aplinką ir žmonių sveikatą. Atliekos, pasižyminčios viena ar keliomis
pavojingumą sąlygojančiomis savybėmis pavojingumo kriterijus
– atliekos turinčios pavojingų savybių, galinčių ir atitinkančios atliekų
Buityje susidarančios
atitinkančios
pavojingos atliekos
namų ūkyje, smulkiose įmonėse, organizacijose, ūkininkų ūkiuose susidarančios atliekos,
pavojingų atliekų apibrėžimą
Priklauso vienai iš 16 atliekų
kategorijų
Patenka į AM patvirtintą
atliekų sąrašą
ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI
Biodegraduojančios atliekos
(biologiškai skaidžios, bioirios)
-
bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu (sodo atliekos, maisto atliekos ir kt.)
Žaliosios atliekos
tai biologiškai skaidžios sodų, parkų, kapinių ir kitų apželdintų teritorijų bei žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekos.
Antrinės žaliavos
– tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.
Stambiosios atliekos
(stambiagabaritės, didžiosios) stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, dviračiai, buitinė technika arba kitokios didelių matmenų atliekos, susidarančios naudojant gaminius ar jiems tapus nebetinkamais naudoti pagal paskirtį.
- tai
ATLIEKŲ APIBRĖŽIMAI
Statybos ir griovimo atliekos
atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius -
Inertinės atliekos
nevyksta jokie pastebimi fizikiniai, cheminiai ar biologiniai pokyčiai – atliekos, kuriose
Monolitinės atliekos
– atliekos, kurios buvo specialiai sukietintos ir surištos
ATLIEKŲ SKIRSTYMAS Gali būti išskiriamos 4 atliekų grupės:
nepageidaujami objektai
, kurių susidarymas nenumatytas arba jų neišvengta, ir kuriems niekada nebus nustatyta perdirbimo atliekos, valymo procesų atliekos);
paskirtis
(nepanaudojami šalutiniai produktai, išmetalai, gamybos ar
objektai
, kuriems nustatyta apibrėžta
paskirtis
, kurią įvykdžius, jie tampa
nenaudingi
(vienkartiniai produktai, vienkartinės pakuotės, vienkartiniai vystyklai);
objektai
, kuriems aiškiai nustatyta
paskirtis
, bet jų
panaudojimo
veiksmingumas nutrūko dėl jų
struktūros
(pasenę, susidėvėję ar sugadinti produktai, neveikiantys buitiniai prietaisai, griovimo darbų atliekos); bei
būvio pokyčių
objektai
, kuriems aiškiai nustatyta
paskirtis
,
o jų
struktūra
ir
būvis
užtikrintų veiksmingą
panaudojimą
turėtojas daugiau nebenori).
, bet vartotojai jų
nenaudoja
pagal paskirtį (nesaikingai naudojami produktai, daiktai, kurių
ATLIEKŲ SKIRSTYMAS Skirstymas p agal agregatinę būseną:
Kietos atliekos
Pusiau skystos atliekos (pastos pavidalo)
Skystos atliekos D ujinės atliekos
Kanalizuojamos (skystosios atliekos)
(vandens pagalba šalinamos ir transportuojamos)
Nekanalizuojamos (kietosios atliekos)
ATLIEKŲ SKIRSTYMAS
Pagal prigimtį bei keliamą pavojų sveikatai ir aplinkai:
Nepavojingos Pavojingos
sprogstamosios oksiduojančios, degios, labai degios dirginančios, ėsdinančios kenksmingos, toksiškos, kancerogeninės infekcinės teratogeninės, mutageninės pavojingos aplinkai
Radioaktyvios (ypatingai pavojingos)
ATLIEKŲ SKIRSTYMAS Pavojingos atliekos / Hazardous wastes
kenksmingos, degios, sprogstamosios, ėsdinančios, toksiškos, sukeliančios koroziją ar turinčios kitų savybių, galinčių neigiamai įtakoti aplinką ir žmonių sveikatą. Atliekos, pasižyminčios viena ar keliomis
pavojingumą sąlygojančiomis savybėmis
ir atitinkančios
atliekų pavojingumo kriterijus
(
LR ATT 3 Priedas
).
ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ (H 1-14) LEMIANČIOS SAVYBĖS
H7 ar
Kancerogeninės
: medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti prasiskverbę per odą gali sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę.
H10
Teratogeninės
arba padidinti : medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus jų skaičių.
ATLIEKŲ SKIRSTYMAS BUITIES CHEMIJOS PRODUKTAI
daugelis turi pavojingų savybių – degios, sprogios, toksiškos, kenksmingos aplinkai medžiagos
NE IKI GALO SUVARTOTI
PRODUKTAI
SUGEDĘ
GAMINIAI
PASIBAIGĘS GALIOJIMAS
NEBEREIKALINGI
PRODUKTAI
ATLIEKŲ SKIRSTYMAS Buityje susidarančios pavojingos atliekos
Galvaniniai elementai
, turintys sunkiųjų metalų (Pb, Ni-Cd, Hg),
Akumuliatoriai
(rūgštys, šarmai, Pb-Sn)
Vaistai
(pasenę, pasibaigęs galiojimas, nebereikalingi)
Dezinfekcijos skysčių, baliklių, valiklių, ploviklių Lakų, dažų, skiediklių, rūdžių surišėjų
atliekos atliekos
Kosmetikos
(nagų lako, lako nuėmėjo, plaukų lako ir kt. liekanos)
Naftos produktų atliekos
(panaudoti tepalai, tepalo ar kuro filtrai)
Autokosmetika Hg turinčios
atliekos (liuminescencinės lempos, termometrai
Pakuotės
(užteršta cheminėmis medžiagomis)
ATLIEKŲ SKIRSTYMAS PAVOJINGOS ATLIEKOS UTILIZAVIMO SISTEMĄ
TRIS GRUPES: PAGAL NUMATOMĄ YRA SKIRSTOMOS Į
I – DEGINTINOS; II – FIZINIAIS-CHEMINIAIS METODAIS
TVARKYTINOS;
III – SKIRTOS GALUTINIAM ŠALINIMUI
(SAUGOJIMUI SPECIALIAME SĄVARTYNE).
ATLIEKŲ SKIRSTYMAS
GALUTINIS VEIKLOS SU RADIOAKTYVIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS PRODUKTAS YRA
RADIOAKTYVIOSIOS ATLIEKOS (RA)
RADIOAKTYVIOSIOS ATLIEKOS
lygius – tai nenumatomi tolesniam naudojimui panaudotas branduolinis kuras ir kitos medžiagos, užterštos radionuklidais arba turinčios jų savo sudėtyje, kai radionuklidų koncentracijos arba jų aktyvumas viršija nebekontroliuojamuosius (švarumo)
RA
Lietuvoje išskirtos į atskirą
ypač pavojingų atliekų kategoriją
ir apskaitomos bei tvarkomos atskirai nuo kitų pavojingų atliekų. Lietuvoje didžiausi
RA
kiekiai susidaro eksploatuojant
Ignalinos atominę elektrinę
ATLIEKŲ SKIRSTYMAS
PAGRINDINIS RA TVARKYMO TIKSLAS
poveikio – tvarkyti radioaktyviąsias atliekas taip, kad dabar ir ateityje būtų apsaugotas žmogus, visuomenė ir aplinka nuo neigiamo jonizuojančiosios spinduliuotės
RA
klasifikuojamos, rūšiuojamos ir tvarkomos atsižvelgiant į jų
aktyvumą
ir
ilgaamžiškumą
: 1 2 3 TRUMPAAMŽĖS MAŽO IR VIDUTINIO AKTYVUMO RA ILGAAMŽĖS MAŽO IR VIDUTINIO AKTYVUMO RA PANAUDOTI UŽDARIEJI ŠALTINIAI
1
turinčios beta ir/arba gama spindulių, kurių pusėjimo trukmė mažesnė negu 30 metų, įskaitant Cs137, ir/arba ilgaamžių alfa spinduolių, kurių išmatuotas ir/arba apskaičiuotas, naudojant aprobuotus metodus, savitasis aktyvumas atskiroje atliekų pakuotėje neviršija 4000 Bq/g, su sąlyga, kad suvidurkinus pagal visas atliekų pakuotes vidutinis vienos atliekų pakuotės ilgaamžių alfa spinduolių savitasis aktyvumas neviršija 400 Bq/g.
ATLIEKŲ SKIRSTYMAS
Be to,
RA
gali būti
kietos, skystos ir dujinės
, todėl pagal jų pavojingumą bei agregatinę būseną parenkami tolesnio perdirbimo ir laidojimo (šalinimo) būdai bei metodai: LABAI MAŽO AKTYVUMO ATLIEKŲ KAPINYNE PAVIRŠINIAME KAPINYNE KAPINYNE, KURIO ERTMĖS VIDUTINIAME GYLYJE GILUMINIAME KAPINYNE
ATLIEKŲ SKIRSTYMAS
Organinės / Neorganinės (mineralinės)
(pagal cheminę sudėtį)
Gyvūninės / augalinės kilmės
Lengvai / sunkiai bioirios
Degios / Nedegios / Sunkiai degios
( pagal kaloringumą)
Inertinės
kurios priešingai aktyvioms, lengvai bioirioms organinėms medžiagoms, laikui bėgant praktiškai nekeičia savo savybių, labai sunkiai suyra, į aplinką neskleidžia kenksmingų dujų ar skysčių.
ATLIEKŲ SKIRSTYMAS
PAGAL JŲ
ATSIRADIMO ŠALTINĮ
GALIMA SUSKIRSTYTI Į GRUPES:
I – BUITINĖS
(organinė ir neorganinė frakcijos; stambiosios, žaliosios, pavojingos atliekos)
II – KOMERCINĖS III – INSTITUCIJŲ
valdymo centrai) (parduotuvės, prekybos centrai, turgūs). (mokyklos, universitetai, institutai, kalėjimai, ligoninės,
IV – STATYBINĖS
(statybų, rekonstravimo, griovimo, remonto darbų atliekos)
V – MUNICIPALINIŲ TARNYBŲ
atliekos (miesto tarnybų tvarkos palaikymo veiklos gatvių sąšlavos, kraštovaizdžio tvarkymo atliekos)
VI – ATLIEKŲ TVARKYMO ĮMONIŲ
gamybos atliekų tvarkymo įrenginių produktai – nuotekų dumblas, pelenai, šlakas, nedegios atliekos) (sudaro kieti ir skysti vandens, nuotekų ir
I-VI – KOMUNALINĖS ATLIEKOS
(susidaro miesto gyvenimo, veiklos proceso metu).
VII – GAMYBINĖS ATLIEKOS VIII – ŽEMĖS ŪKIO ATLIEKOS
ATLIEKŲ SKIRSTYMAS
KIETOS GAMYBINĖS ATLIEKOS ŠALTINIAI IR RŪŠYS .
KASYBOS PRAMONĖ
(metalų rūdos, anglys, nafta ir dujos, smėlio karjerai, durpės)
MAISTO PRODUKTŲ PRAMONĖ
(perdirbimas, pakavimas, gabenimas, sandėliavimas)
TEKSTILĖS, ODOS IR KAILIŲ PRAMONĖ
(išdirbimas, siuvimas, audimas, dažymas)
MEDŽIO APDIRBIMO IR BALDŲ PRAMONĖ
(mech. apdirbimas, dažymas, lakavimas).
CELIULIOZĖS, POPIERIAUS PRAMONĖ IR LEIDYBA CHEMIJOS PRAMONĖ
(stiklo, cemento, kitų ch. medž., nuo muilo ir sprogmenų, gamyba)
NAFTOS IR KOKSO PERDIRBIMO PRAMONĖ
(perdirbimo produktai)
METALURGIJA IR METALO GAMINIŲ PRAMONĖ
mechaninis apdirbimas, suvirinimas, paviršiaus padengimas) (metalo lydymas, liejimas,
ELEKTROS IR ELEKTRONIKOS PRIETAISŲ GAMYBOS PRAMONĖ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR KITŲ MAŠINŲ, ĮRENGINIŲ BEI PRIETAISŲ GAMYBOS PRAMONĖ
ATLIEKŲ SKIRSTYMAS
Lietuvoje per metus:
Susidaro apie
3 mln. t 6 mln. t nepavojingų atliekų
nepavojingų atliekų išvežama į sąvartynus
1,5 mln. t
sudaro nerūšiuotos komunalinės atliekos
100 150 tūkst. t pavojingų atliekų
apie pusę visų Lietuvoje susidarančių pavojingų atliekų – sudaro
naftos produktų atliekos mineralinės vatos atliekos
10 tūkst. t.
naftos produktais užterštas gruntas
9 tūkst. t.
Į šią statistiką neįtraukti specifinių atliekų srautai – pvz.:
vandens valymo įrenginių dumblas
nėra įtrauktas į pavojingų atliekų grupę dėl specifinio jo tvarkymo