Pranešimas (pps failas)

Download Report

Transcript Pranešimas (pps failas)

Slide 1

LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJOS, TELŠIŲ RAJONO
SAVIVALDYBĖS IR LIETUVOS ŠILUMOS TIEKIMO
ASOCIACIJOS KONFERENCIJOS „AVARIJOS TELŠIŲ
ŠILUMOS ŪKYJE PAMOKOS“

KONFERENCIJA
VALSTYBINĖS ENERGETIKOS INSPEKCIJOS VEIKSMAI IR UŽDAVINIAI
GERINANT AVARIJŲ ŠILUMOS ŪKYJE PREVENCIJOS PRIEMONIŲ
ĮGYVENDINIMO KONTROLĘ

2006 m. gegužės 23 d., Telšiai

VEI viršininkas inž. dr. Vytautas Miškinis
www.vei.lt


Slide 2

Energetikos įstatymo 3 str.
Pagrindiniai valstybės energetikos veiklos
reguliavimo tikslai


Energijos tiekimo saugumas;



Energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas;



Neigiamo energetikos veiklos poveikio aplinkai mažinimas;



Pagrįstos konkurencijos skatinimas;



Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo skatinimas.


Slide 3

Energetikos valdymo institucijos (EĮ 4str.)

 Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos (Nacionalinė energetikos strategija,
ekstremali energetikos padėtis ir pan.) ;
 Ūkio ministerija (taisyklių, tvarkos aprašymų, kitų teisės aktų ruošimas ir
tvirtinimas) ;
 Aplinkos ministerija (statybos, aplinkos apsaugos reglamentavimas,
įrengimo taisyklių derinimas ar tvirtinimas );
 Savivaldybės (aprūpinimas šiluma, teritorijų apšvietimas, efektyvaus
energijos vartojimo propaganda).


Slide 4

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
funkcijos (EĮ 17 str.)





tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas;
nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas;
išduoda, sustabdo, panaikina energijos perdavimo, skirstymo, laikymo,
tiekimo licencijas, kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą
atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

VALSTYBINĖ ENERGETIKOS INSPEKCIJA
prie Ūkio ministerijos (EĮ 18 str.)


Pagrindinis VEI uždavinys – vykdyti Lietuvos energetikos objektų,
energetikos (elektros, šilumos, dujų, naudojamų kurui, bei naftos ir jos
produktų) įrenginių valstybinę kontrolę, siekiant užtikrinti patikimą, efektyvų
ir saugų energijos išteklių ir energijos gamybą, tiekimą ir vartojimą bei naftos
ir jos produktų atsargas.


Slide 5

Tiekimo saugumo (patikimumo) pagrindinės
dedamosios
 Šilumos tinklų ir katilinių schemos;
 Schemos elementų būklė;
 Personalo (tame skaičiuje ir vadovų) kvalifikacija, kiekis;
 Rezervinis kuras;
 Alternatyviniai šaltiniai pas svarbiausius vartotojus.

Visa tai kainuoja, todėl tai yra naujų kapitalistų nemėgstamos problemos.


Slide 6

Telšiai, 2006-01-20
UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ avarija
Trūko magistralinis Ds 400 dviejose vietose, skirstomasis Ds 250 vamzdynai.
Nutrauktas šildymas 216 daugiaaukščiuose pastatuose.
Pamokos:
– Bloga tiekimo schema (iš 3 katilinių palikta 1 – renovuota, iš jos vienas
magistralinis vamzdis);
– Blogas (sukorodavęs) vamzdis. Apie 20 metų eksploatuotas be
deaeracijos, laiku nepakeistas;
– Blogai atliekami bandymai (pavasarį ~20 barų nebandyta savivaldybei
bijant, rudenį 16 barų išbandyta, bet daugiau kaip 5 metus nebandyta
skaičiuojamai temperatūrai);
– Nemodeliuota avarinė tokio masto situacija (tik 8 santechnikai 216
namų, neveikianti informacinė sistema gyventojams, ~25% butų tušti);


Slide 7

– Blogas drenavimas gyvenamuosiuose namuose (radiatoriai sumontuoti
blogais nuolydžiais, žemutiniai vamzdynų taškai be drenažinių ventilių,
oro įleisti 8 santechnikai apie tūkstantyje taškų negalėjo);
– Bloga namų būklė. Nerenovuoti namai - butai peršalo, o ypač greitai ten,
kur netvarkingi rūsiai ir įėjimo durys. Apie 70 namų atstatytas šildymas
greitai, kitur užsitęsė daugiau savaitės;
– Blogi norminiai teisės aktai (dėl rezervinių katilinių, dėl vamzdynų
rezervo, dėl gyv. namų šildymo sistemų drenažo ir t.t.);
– Didelis šaltis (-260C).


Slide 8

Svarbiausios VEI funkcijos (darbo formos)
 Išduoda įmonių atestatus energetikos įrenginių eksploatavimui bei
kontroliuojama, ar laikomasi atestatuose nurodytos veiklos sąlygų (per
2005 metus išduota virš 500 atestatų). Viso elektros sektoriuje dirba 918,
šilumos – 492, dujų – 420, naftos - 96 atestuotų įmonių;
 Teisės aktų nustatyta tvarka bei periodiškumu atlieka eksploatuojamų
energetikos objektų ir energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimus
(atliekama apie 4 tūkst. patikrinimų per metus);
Eksploatuojamų energetikos objektų ir (ar) energetikos
įrenginių patikrinimai 2004-2005 metais
dujos
702

šiluma
1997

nafta
252

elektra
4704


Slide 9

 Atlieka visų naujų ir rekonstruotų statinių energetikos įrenginių atitikties teisės
aktų reikalavimams patikrinimus (atliekama apie 30 tūkst. patikrinimų per
metus);
Naujų ir rekonstruotų objektų pripažinimas tinkamais
naudoti 2004-2005 metais
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Šiauliai
Panevėžys
Alytus

elektra

šiluma

6000

8000

dujos

nafta

Utena
0

2000

4000

10000

12000


Slide 10

 Organizuoja visų energetikos objektus bei įrenginius statančių ir
eksploatuojančių įmonių esamų ir naujai paskirtų specialistų ir vadovų
atestavimą teisės aktų nustatyta tvarka bei periodiškumu ir išduoda atitinkamą
atestavimo pažymėjimą (atestuojama apie 7 tūkst. asmenų per metus);
Energetikos darbuotojų atestavimas 2004-2005 metais
Centras
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Šiauliai
Panevėžys
Alytus
elektra

Utena
0

500

1000

šiluma
1500

dujos
2000

nafta
2500


Slide 11

 Išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl
energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo,
energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą
energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar
ribojimo (per 2005 metus ištirta virš 500 skundų);
2004-2005 m. VEI gauti skundai
(pagal sektorius)
300

283

250
204

Skundų skaičius, vnt.

200
155

150

140

100

50
19
8

0
2004 metai
elektra

2005 metai
šiluma

dujos


Slide 12

 Teisės aktų nustatyta tvarka tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir
sutrikimus, o taip pat nelaimingus atsitikimus darbe bei buityje, susijusius su
energetikos įrenginiais ir energijos vartojimu;
2004-2005 metais ištirtos

2004-2005 metais ištirti
Nelaimingi atsitikimai

Avarijos ir sutrikimai
40

25

37

35

Elektros įrenginiuose
Šilumos įrenginiuose
Dujų įrenginiuose
Naftos įrenginiuose

30
25
20
15

20

20

Elektra
Šiluma
Dujos

15

19

10

12

8

10
5

5
1

2

1

2

1

0

0

1

1

0
Avarijos

Sutrikimai

Mirtini

Sunkūs

0


Slide 13

 Kontroliuoja, ar energijos išteklių valstybės ir rezervinės atsargos yra
kaupiamos bei laikomos teisės aktų nustatyta tvarka (per 2005 metus atlikti
152 patikrinimai);
 Įvedus šalyje ekstremalią energetikos padėtį kontroliuoja teisės aktų nustatytas
energijos išteklių ir energijos tiekimo ir vartojimo apribojimo priemones.
 VEI pareigūnams suteikta teisė surašyti pažeidimų protokolus pagal Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamus
straipsnius, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti
administracines nuobaudas (per 2005 metus surašyta 339 protokolų ir priimti
atitinkami sprendimai nubausti pažeidėjus). ATPK straipsniai šilumos srityje
99(2), 99(3), 99(4).

Kaip matote, netvarkingų pastatų VEI neįgaliota kontroliuoti.
Smulkiau apie VEI veiklą interneto puslapyje www.vei.lt


Slide 14

Skundų nagrinėjimas (EĮ 26 str.)






Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos
išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja fizinių asmenų
skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių
nesąžiningų sąlygų taikymo.
Valstybinė energetikos inspekcija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme
tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos
priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos
apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos
tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.
Komisija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja
skundus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant,
perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis
nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir
tarifų taikymo.


Slide 15

Valstybinė energetikos inspekcija pagal savo
kompetenciją nagrinėja skundus išankstine skundų
nagrinėjimo ne teisme tvarka
Esminiai gyventojų skundai:
– dideli mokesčiai už šildymą;
– karšto vandens kokybė (temperatūra < nei 50ºC); -savavališkas įsirengimas
grindinio šildymo butuose ar šildymo įrengimas balkonuose padidinant butų plotą;
– netolygiai šildo butus (pažeista šildymo sistemos hidraulika dėl padidintos šildymo
prietaisų galios);
– mokesčiai už sunaudotą elektros energiją šilumos punktų eksploatacijai;
– dėl gyvenamų namų atskiruose butuose įrengtų šilumos energijos apskaitos
prietaisų pripažinimo atsiskaitomaisiais prietaisais (šiuo metu šie prietaisai yra
naudojami tik šilumos energijos paskirstymo proporcijoms)
– butų ir atskirų patalpų savininkai negauna informacijos apie šilumos ir karšto
vandens kainas, mokėjimų skaičiavimo ir atsiskaitymų tvarkas, mokėjimams
skaičiuoti panaudotus duomenis, šilumos ir karšto vandens išdalijimo butams ir
kitoms patalpoms metodus, atsiskaitomųjų šilumos ir karšto vandens apskaitos
prietaisų rodmenų ataskaitas iš pastato šildymo ir karšto vandens sistemų
prižiūrėtojo ar šilumos tiekėjo.
– savavališki atsijungimai nuo šildymo sistemos.


Slide 16

 Reikėtų pasidžiaugti, kad paskutiniu metu didelis dėmesys kreipiamas į
gyvenamųjų namų šilumos punktų renovavimą. Tačiau ši priemonė namų
energetinių problemų neišsprendžia. Namo energetines problemas gali
išspręsti tik viso namo modernizavimas:
– sienų, stogo apšiltinimas;
– langų, durų keitimas;
– šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas.

 LR Vyriausybė 2004-09-23 priėmė, o 2005-06-21 patvirtino naujos redakcijos
Daugiabučių namų modernizavimo programą.
 Parama daugiabučiams namams modernizuoti gali siekti iki 30 procentų
investicijų sumos. Dalį sumos pagal savivaldybių programas ir atskirus
sprendimus galės būti finansuojama iš savivaldybių lėšų.
 Programos įgyvendinimą bei valstybės paramos teikimą administruos viešoji
įstaiga Būsto agentūra.


Slide 17

Išvados

 Nemenkinant visų institucijų darbo šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo
efektyvumo kryptimi reikia kritiškai įvertinti konkrečių miestų šilumos
tiekimo patikimumą (atlikti auditą) ir šalinti pastebėtus trūkumus;
 Pagrindinę gyventojų nepasitenkinimo centriniu šildymu priežastį –
„per didelės“ sąskaitos už šildymą – galima ir reikia spręsti tvarkant pačius
pastatus;

 Už įvykius šilumos ūkyje atsako savininkas (ŠT direkcija, savivaldybė, pastato
savininkas);
 VEI ir toliau darys spaudimą savininkams patikimumo didinimo (tame
skaičiuje rezervinio kuro) klausimais, bet gerų rezultatų galima tikėtis tik tuo
atveju, jei atsakingai dirbs visi šilumos ūkyje dirbantys partneriai.