Transcript Dolomitas, smėlis, žvyras. Kaip racionaliai naudoti valstybės turtą?
Slide 1
Lietuvos karjerų
asociacija
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Dolomitas, smėlis, žvyras.
Kaip racionaliai naudoti valstybės turtą?
Strateginė, finansinė ir visuomeninė nauda valstybei
naudojant savo medžiagas vietoj importinių.
Pasiūlymai teisinio reglamentavimo tobulinimui.
Pranešimą skaito dr. Skirmantas Skrinskas
Slide 2
Lietuvos teisė apie žemės gelmių išteklius
• Lietuvos Respublikos Konstitucija, 47 straipsnis:
„Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės
vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.“
• Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnis:
„1. Teritorijos turi būti planuojamos įvertinus teritorijų žemės gelmių sandarą ir jų išteklius, numatant ūkinės
veiklos poveikį žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms.
2. Visų lygių ir rūšių teritorijų planavimo sprendiniai ir jų poveikio aplinkai pasekmės, susijusios su žemės
gelmių ir jų išteklių naudojimu bei apsauga, rengiami, vertinami ir vykdomi Teritorijų planavimo,
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos
sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje.”
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir
miško naudojimo sąlygų XXIII skyriaus nuostatos žemės savininkui, naudotojui draudžia išžvalgytuose
naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviniuose naudingųjų
iškasenų plotuose statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius. Perspektyviniuose
naudingųjų iškasenų plotuose sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo
sutinka asmuo, kuriam grąžinama žemė.
• Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 45 straipsnis:
„Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui
valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities
viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal
specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo nustatyta tvarka, reikalinga:
<...> 6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti; <...> “
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Lietuvos karjerų
asociacija
Slide 3
Strateginė nuosavų išteklių nauda valstybei
• Nerūdinės statybinės medžiagos–gausiausiai pasaulyje naudojami
seniausiai naudojami išliekamąją vertę turintys gamtos ištekliai
Gavybos pramonė – sunkiosios pramonės dalis yra valstybių
ekonomikų pagrindas.
• Lyginant su kaimyninėmis šalimis dolomitu, smėliu ir žvyru Lietuva
santykinai gerokai turtingesnė nei kaimyninės Latvija, Lenkija ar
Estija.
• Vienas svarbiausių valstybės nepriklausomybės pagrindų – saugus
racionalus apsirūpinimas pagrindinėmis žaliavomis. Jos yra viena iš
svarbiausių dabartinės politikos–geopolitikos–svertų.
• Naudingosios iškasenos 2007m duomenimis sudaro 30,5 % šalies
nacionalinio turto. Ir tai yra pati vertingiausia valstybėje žemė. Netgi
vertinant tik detaliai išžvalgytus išteklius. Realioji vertė gerokai
didesnė.
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Lietuvos karjerų
asociacija
Slide 4
Finansinė nuosavų išteklių nauda valstybei
• Lietuvoje kasmet sunaudojama 800 000 – 1 mln. t. ir daugiau granito
skaldos (iš užsienio įvežamos žaliavos). Jos žaliavos kaina Lietuvos
pasienyje viršija 50 litų už toną ir pastoviai auga. Tad po 50 mln litų
kasmet ir vis daugiau iškeliauja iš Lietuvos (per 10 metų jau gerokai
virš 0,5-0,6 mlrd. LTL). Apie 30% granito skaldos gali pakeisti vietinė
kiek silpnesnė bet pakankamai stipri ir gerokai pigesnė dolomito arba
žvirgždo skalda. Tada per dešimtmetį užsienio šalių ekonomikoms
remti nebūtų sumokama per 200 mln.lt. O šie pinigai liktų šalies
ekonomikos srautuose, didintų gyventojų perkamąją galią, mažintų
biudžeto deficitą, augintų mokestines pajamas.
• Galinčia pakeisti atvežtinio granito skaldą gamina šalies dolomito ir
žvirgždo skaldos gamintojai, turintys modernius ir brangius įrengimus
ir pakankamus tokioms investicijoms naudingųjų išteklių telkinius.
Nedideliems karjerams į kokybę investuoti neapsimoka ir jie šalies
piniginių srautų netaupo.
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Lietuvos karjerų
asociacija
Slide 5
Visuomeninė nuosavų išteklių nauda valstybei
• Akmens medžiagos daugiausia naudojamos viešiesiems statiniams: namams; kelių tiesimui; tiltams ir viadukams; elektrinėms, namams,
sąvartynams.
• Tai žaliava, kuri yra pagrindas visuomeninei naudai gauti. Štai,
pavyzdžiui, Žvyrkelių asfaltavimo programoje per 8 metus
investavus 750 mln. LTL į statybos pradžios metu diskontuotomis
kainomis, valstybė vien iš santaupų transporto priemonių
naudotojams sukaupė 1,1 mlrd. LTL naudą.
• Tačiau visuomeninis interesas kartais maišomas su privačiu interesu.
Dėl to neretai prarandami ar gerokai apsunkinama naudingųjų
iškasenų gavyba ateityje; valstybės naudą už žemės gelmes siekia
perimti žemės paviršiaus savininkai.
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Lietuvos karjerų
asociacija
Slide 6
Didžiosios žemės gelmių praradimo rizikos
• Žemės reformos eigoje prarandami įvairaus išžvalgymo
detalumo naudingųjų išteklių telkinių plotai:
žemė grąžinama ant naudingųjų išteklių telkinių;
į žemės nuosavybės dokumentus neįrašomi žemės naudojimo
ribojimai;
• Žemės paskirties keitimo ir atkeitimo gremėzdiška procedūra
užtrunka kelis kartus ilgiau negu pačių naudingųjų iškasenų
eksploatavimo laikas;
• Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 45 straipsnis dėl žemės
paėmimo visuomenės poreikiams neveikia, nes nėra numatyta
inicijuojanti organizacija;
• Mažųjų karjerų naudingosios iškasenos dalijamos nemokamai
iškreipia konkurenciją;
• Nelegalūs karjerai.
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Lietuvos karjerų
asociacija
Slide 7
Pasiūlymai dėl žemės gelmių apsaugos bei naudojimo sąlygų teisinio
reglamentavimo tobulinimo
•
Žemės gelmių įstatymas
Žemės gelmių įstatymą reiktų papildyti nuostata, numatančia, kad jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę
arba atkuriant nuosavybės teises į žemę, kuri yra išžvalgytų naudingų iškasenų telkinių bei perspektyvių ir prognozinių
telkinių ribose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų
nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su žemės gelmėmis, juos į šio registro duomenis Vyriausybės
įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo
turto registro tvarkytojas;
Žemės gelmių įstatymą taip pat reiktų papildyti nuostata, numatančia, kad kompensacijų dėl nustatytų su žemės gelmių
apsauga susijusių apribojimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
•
Kadastro įstatymas
Kadastro įstatyme rekomenduotina nustatyti, kad naudingų iškasenų telkinių bei perspektyvių ir prognozinių telkinių ribos
turėtų būti “klojamos” kaip georeferencinis pagrindas kadastro žemėlapyje, t.y. įrašomas į kadastrą. Nekilnojamųjų daiktų
kadastras yra viešas, todėl yra privalomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Pagal valstybės registrų ir kadastrų
sąveiką, žemės gelmių registro duomenys turėtų būti derinami su nekilnojamojo turto kadastro duomenimis ir integruojami
įgyvendinant LGI (Lietuvos geografinės infrastruktūros) projektą. Tokių būdu būtų užtikrinta, kad naujai formuojami žemės
sklypai, kurių ribos kerta detaliai ir parengtinai išžvalgytų telkinių ribas, nebūtų įrašomi į kadastro žemėlapį. Atitinkamai
reikia papildyti Kadastro įstatymo 2 dalį 9 punktu įrašant: detaliai išžvalgytų naudingųjų iškasenų teritorijų ribos (duomenys
gaunami iš Lietuvos geologijos tarnybos tvarkomo naudingųjų išteklių registro).
•
Žemės įstatymas
Šiame įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatas dėl valstybės pirmumo teisės išpirkti žemės sklypus, kurie randasi (yra) naudingų
iškasenų telkinių teritorijose. Šiuo atveju, atsižvelgiant į galimą valstybinių lėšų trūkumą, būtina ieškoti galimybės, kad tuo
atveju, jei yra išduotas leidimas žvalgyti ar naudoti išteklius, ar nustatytos konkrečios naudingų iškasenų telkinio ribos,
pirmumo teisė įsigyti atitinkamą žemės sklypą galėtų būti perleista tokį naudojimo ar žvalgybos leidimą turinčiam subjektui
arba telkinio ribose, kad ir kitame sklype žvalgybą ar naudingų iškasenų kasimą atliekančiam subjektui.
•
Vyriausybės nutarimas “Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo”
Šiuo metu minimas nutarimas numato specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas tik žemei esančiai Naudingųjų
iškasenų teritorijose. Tačiau siekiant tinamai apsaugoti žemės gelmes yra tikslinga nustatyti papildomas specialiąsias žemės
ir miško naudojimo sąlygas Naudingųjų iškasenų teritorijų apsaugos zonose esančiai žemei. Šiuo tikslu rekomenduotina
Įstatymo lygmenyje įtvirtinti Naudingųjų iškasenų teritorijų apsaugos zonos sampratą.
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Lietuvos karjerų
asociacija
Slide 8
•
Teritorijų planavimo įstatymas
Rekomenduotina įstatyme nustatyti, kad racionaliam žemės gelmių (naudingų iškasenų) išteklių naudojimui
turi būti atliekamas Specialusis teritorijų planavimas (atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio
organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas). Tuo pačiu, atsižvelgiant į tai, kad jį
ruošiant atliekamos procedūros bei derinimai su kompetentingomis institucijomis yra identiškos detalaus
bei specialaus plano ruošimo bei derinimo procedūroms, naudingųjų iškasenų telkinio naudojimo (kasybos
ir rekultivavimo) projektas, turėtų būti prilyginamas specialiajam teritorijos planui. Šiuo būdu būtų išvengta
neracionalių papildomų teritorijų planavimo procedūrų.
•
Žemės įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 924
Minėtu nutarimu patvirtintos “Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo
taisyklės ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės”. Deja, jose
nenumatyta įgaliota suinteresuota institucija (valstybės institucija arba jos įgaliota institucija ar įstaiga),
kuri galėtų ir turėtų inicijuoti procedūras bei kreiptis į atsakingas institucijas dėl žemės, esančios
naudingųjų iškasenų telkinių teritorijose, paėmimo visuomenės poreikiams. Tokiu būdu Žemės įstatymo
45 str. 1 d. 6 p. nuostatos yra neįgyvendinamos. Taip pat siūlytina svarstyti galimybę žemės paėmimo
visuomenės poreikiams reglamentavimą perkelti į įstatyminį lygmenį.
•
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas
Šiuo metu neretai susiklosto tokia situacija, kad remiantis šio įstatymo nuostatomis, kurios turėtų užtikrinti
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įvertinimą, galimybė atlikti poveikio aplinkai vertinimo
procedūras atimama argumentais, kurie neatlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo
procedūrų negali būti laikomi motyvuotais. Šiuo tikslu įstatymas turėtų būti atitinkamai tobulinamas,
numatant, kad iki bus atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros jokie
subjektai neturėtų teisės užkirsti kelio atitinkamai žemės gelmių eksploatavimo veiklai, t.y. Planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 9 dalį siūloma išdėstyti taip, kad poveikio
aplinkai vertinimo procedūra nebūtų stabdoma dėl neigiamo savivaldybės tarybos sprendimo, jei iki to laiko
nėra atlikta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, o galutinį sprendimą dėl planuojamos
ūkinės veiklos galimumo konkrečiu atveju visais atvejais turėtų teisę priimti atsakinga institucija,
atsižvelgdama į visų šiame procese dalyvaujančių subjektų išvadas.
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Lietuvos karjerų
asociacija
Slide 9
Kadangi šiuo metu Lietuvos valstybės, t.y. visos visuomenės
nuosavybė dar neretai yra pamirštama ir prarandami, o perspektyvūs
naudingųjų iškasenų telkinių plotai dėl subjektyvių priežasčių nuolatos mažėja,
yra būtina neatidėliotinai imtis priemonių, kad Įstatymo lygmenyje būtų
papildomai įtvirtinta efektyvesnė žemės gelmių apsauga.
Šiuo tikslu norisi prašyti gerbiamų Seimo narių imtis iniciatyvos
teikiant įstatymų pakeitimus, reikalingus valstybės bei visos visuomenės
interesams apsaugoti nuo neadekvačių pavienių asmenų tikslų. Tikimės, kad
Jūs įvertinsite taip pat ir Aplinkos ministerijoje sukurtos darbo grupės
Žemės gelmių išteklių efektyvaus panaudojimo klausimams spręsti
parengtus bei su kitom atsakingom institucijom suderintus įstatymų
paketo pakeitimų pasiūlymus ir išanalizavę bei išdiskutavę priimsite dar
iki dabartinės kadencijos pabaigos.
Delsimo laikas mažina brangiausią nacionalinį turtą, be reikalo skatina
kaimyninių šalių ekonomikas, mažina visuomenės/mokesčių
mokėtojų/rinkėjų naudą!
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Lietuvos karjerų
asociacija
Slide 10
Lietuvos karjerų
asociacija
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Kvietimas
Tarptautinių planetos Žemės metų proga Jus,
gerbiami Seimo nariai, kviečiame pritarti ir prisidėti
prie Nacionalinio Žemės metų komiteto iniciatyvos
2008 m. rugsėjo 22 dieną, pirmadienį (per rudens
lygiadienį), savo ar kolegų rinkiminių apygardų
mokyklose dalyvaujant planetos Žemės Lietuvoje
grožiui, dvasiai, ypatingumui ir rūpesčiui dėl jos skirtoje
visuotinėje pamokoje.
Lietuvos karjerų
asociacija
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Dolomitas, smėlis, žvyras.
Kaip racionaliai naudoti valstybės turtą?
Strateginė, finansinė ir visuomeninė nauda valstybei
naudojant savo medžiagas vietoj importinių.
Pasiūlymai teisinio reglamentavimo tobulinimui.
Pranešimą skaito dr. Skirmantas Skrinskas
Slide 2
Lietuvos teisė apie žemės gelmių išteklius
• Lietuvos Respublikos Konstitucija, 47 straipsnis:
„Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės
vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.“
• Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnis:
„1. Teritorijos turi būti planuojamos įvertinus teritorijų žemės gelmių sandarą ir jų išteklius, numatant ūkinės
veiklos poveikį žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms.
2. Visų lygių ir rūšių teritorijų planavimo sprendiniai ir jų poveikio aplinkai pasekmės, susijusios su žemės
gelmių ir jų išteklių naudojimu bei apsauga, rengiami, vertinami ir vykdomi Teritorijų planavimo,
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos
sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje.”
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir
miško naudojimo sąlygų XXIII skyriaus nuostatos žemės savininkui, naudotojui draudžia išžvalgytuose
naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviniuose naudingųjų
iškasenų plotuose statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius. Perspektyviniuose
naudingųjų iškasenų plotuose sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo
sutinka asmuo, kuriam grąžinama žemė.
• Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 45 straipsnis:
„Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui
valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities
viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal
specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo nustatyta tvarka, reikalinga:
<...> 6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti; <...> “
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Lietuvos karjerų
asociacija
Slide 3
Strateginė nuosavų išteklių nauda valstybei
• Nerūdinės statybinės medžiagos–gausiausiai pasaulyje naudojami
seniausiai naudojami išliekamąją vertę turintys gamtos ištekliai
Gavybos pramonė – sunkiosios pramonės dalis yra valstybių
ekonomikų pagrindas.
• Lyginant su kaimyninėmis šalimis dolomitu, smėliu ir žvyru Lietuva
santykinai gerokai turtingesnė nei kaimyninės Latvija, Lenkija ar
Estija.
• Vienas svarbiausių valstybės nepriklausomybės pagrindų – saugus
racionalus apsirūpinimas pagrindinėmis žaliavomis. Jos yra viena iš
svarbiausių dabartinės politikos–geopolitikos–svertų.
• Naudingosios iškasenos 2007m duomenimis sudaro 30,5 % šalies
nacionalinio turto. Ir tai yra pati vertingiausia valstybėje žemė. Netgi
vertinant tik detaliai išžvalgytus išteklius. Realioji vertė gerokai
didesnė.
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Lietuvos karjerų
asociacija
Slide 4
Finansinė nuosavų išteklių nauda valstybei
• Lietuvoje kasmet sunaudojama 800 000 – 1 mln. t. ir daugiau granito
skaldos (iš užsienio įvežamos žaliavos). Jos žaliavos kaina Lietuvos
pasienyje viršija 50 litų už toną ir pastoviai auga. Tad po 50 mln litų
kasmet ir vis daugiau iškeliauja iš Lietuvos (per 10 metų jau gerokai
virš 0,5-0,6 mlrd. LTL). Apie 30% granito skaldos gali pakeisti vietinė
kiek silpnesnė bet pakankamai stipri ir gerokai pigesnė dolomito arba
žvirgždo skalda. Tada per dešimtmetį užsienio šalių ekonomikoms
remti nebūtų sumokama per 200 mln.lt. O šie pinigai liktų šalies
ekonomikos srautuose, didintų gyventojų perkamąją galią, mažintų
biudžeto deficitą, augintų mokestines pajamas.
• Galinčia pakeisti atvežtinio granito skaldą gamina šalies dolomito ir
žvirgždo skaldos gamintojai, turintys modernius ir brangius įrengimus
ir pakankamus tokioms investicijoms naudingųjų išteklių telkinius.
Nedideliems karjerams į kokybę investuoti neapsimoka ir jie šalies
piniginių srautų netaupo.
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Lietuvos karjerų
asociacija
Slide 5
Visuomeninė nuosavų išteklių nauda valstybei
• Akmens medžiagos daugiausia naudojamos viešiesiems statiniams: namams; kelių tiesimui; tiltams ir viadukams; elektrinėms, namams,
sąvartynams.
• Tai žaliava, kuri yra pagrindas visuomeninei naudai gauti. Štai,
pavyzdžiui, Žvyrkelių asfaltavimo programoje per 8 metus
investavus 750 mln. LTL į statybos pradžios metu diskontuotomis
kainomis, valstybė vien iš santaupų transporto priemonių
naudotojams sukaupė 1,1 mlrd. LTL naudą.
• Tačiau visuomeninis interesas kartais maišomas su privačiu interesu.
Dėl to neretai prarandami ar gerokai apsunkinama naudingųjų
iškasenų gavyba ateityje; valstybės naudą už žemės gelmes siekia
perimti žemės paviršiaus savininkai.
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Lietuvos karjerų
asociacija
Slide 6
Didžiosios žemės gelmių praradimo rizikos
• Žemės reformos eigoje prarandami įvairaus išžvalgymo
detalumo naudingųjų išteklių telkinių plotai:
žemė grąžinama ant naudingųjų išteklių telkinių;
į žemės nuosavybės dokumentus neįrašomi žemės naudojimo
ribojimai;
• Žemės paskirties keitimo ir atkeitimo gremėzdiška procedūra
užtrunka kelis kartus ilgiau negu pačių naudingųjų iškasenų
eksploatavimo laikas;
• Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 45 straipsnis dėl žemės
paėmimo visuomenės poreikiams neveikia, nes nėra numatyta
inicijuojanti organizacija;
• Mažųjų karjerų naudingosios iškasenos dalijamos nemokamai
iškreipia konkurenciją;
• Nelegalūs karjerai.
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Lietuvos karjerų
asociacija
Slide 7
Pasiūlymai dėl žemės gelmių apsaugos bei naudojimo sąlygų teisinio
reglamentavimo tobulinimo
•
Žemės gelmių įstatymas
Žemės gelmių įstatymą reiktų papildyti nuostata, numatančia, kad jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę
arba atkuriant nuosavybės teises į žemę, kuri yra išžvalgytų naudingų iškasenų telkinių bei perspektyvių ir prognozinių
telkinių ribose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų
nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su žemės gelmėmis, juos į šio registro duomenis Vyriausybės
įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo
turto registro tvarkytojas;
Žemės gelmių įstatymą taip pat reiktų papildyti nuostata, numatančia, kad kompensacijų dėl nustatytų su žemės gelmių
apsauga susijusių apribojimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
•
Kadastro įstatymas
Kadastro įstatyme rekomenduotina nustatyti, kad naudingų iškasenų telkinių bei perspektyvių ir prognozinių telkinių ribos
turėtų būti “klojamos” kaip georeferencinis pagrindas kadastro žemėlapyje, t.y. įrašomas į kadastrą. Nekilnojamųjų daiktų
kadastras yra viešas, todėl yra privalomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Pagal valstybės registrų ir kadastrų
sąveiką, žemės gelmių registro duomenys turėtų būti derinami su nekilnojamojo turto kadastro duomenimis ir integruojami
įgyvendinant LGI (Lietuvos geografinės infrastruktūros) projektą. Tokių būdu būtų užtikrinta, kad naujai formuojami žemės
sklypai, kurių ribos kerta detaliai ir parengtinai išžvalgytų telkinių ribas, nebūtų įrašomi į kadastro žemėlapį. Atitinkamai
reikia papildyti Kadastro įstatymo 2 dalį 9 punktu įrašant: detaliai išžvalgytų naudingųjų iškasenų teritorijų ribos (duomenys
gaunami iš Lietuvos geologijos tarnybos tvarkomo naudingųjų išteklių registro).
•
Žemės įstatymas
Šiame įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatas dėl valstybės pirmumo teisės išpirkti žemės sklypus, kurie randasi (yra) naudingų
iškasenų telkinių teritorijose. Šiuo atveju, atsižvelgiant į galimą valstybinių lėšų trūkumą, būtina ieškoti galimybės, kad tuo
atveju, jei yra išduotas leidimas žvalgyti ar naudoti išteklius, ar nustatytos konkrečios naudingų iškasenų telkinio ribos,
pirmumo teisė įsigyti atitinkamą žemės sklypą galėtų būti perleista tokį naudojimo ar žvalgybos leidimą turinčiam subjektui
arba telkinio ribose, kad ir kitame sklype žvalgybą ar naudingų iškasenų kasimą atliekančiam subjektui.
•
Vyriausybės nutarimas “Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo”
Šiuo metu minimas nutarimas numato specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas tik žemei esančiai Naudingųjų
iškasenų teritorijose. Tačiau siekiant tinamai apsaugoti žemės gelmes yra tikslinga nustatyti papildomas specialiąsias žemės
ir miško naudojimo sąlygas Naudingųjų iškasenų teritorijų apsaugos zonose esančiai žemei. Šiuo tikslu rekomenduotina
Įstatymo lygmenyje įtvirtinti Naudingųjų iškasenų teritorijų apsaugos zonos sampratą.
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Lietuvos karjerų
asociacija
Slide 8
•
Teritorijų planavimo įstatymas
Rekomenduotina įstatyme nustatyti, kad racionaliam žemės gelmių (naudingų iškasenų) išteklių naudojimui
turi būti atliekamas Specialusis teritorijų planavimas (atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio
organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas). Tuo pačiu, atsižvelgiant į tai, kad jį
ruošiant atliekamos procedūros bei derinimai su kompetentingomis institucijomis yra identiškos detalaus
bei specialaus plano ruošimo bei derinimo procedūroms, naudingųjų iškasenų telkinio naudojimo (kasybos
ir rekultivavimo) projektas, turėtų būti prilyginamas specialiajam teritorijos planui. Šiuo būdu būtų išvengta
neracionalių papildomų teritorijų planavimo procedūrų.
•
Žemės įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 924
Minėtu nutarimu patvirtintos “Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo
taisyklės ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės”. Deja, jose
nenumatyta įgaliota suinteresuota institucija (valstybės institucija arba jos įgaliota institucija ar įstaiga),
kuri galėtų ir turėtų inicijuoti procedūras bei kreiptis į atsakingas institucijas dėl žemės, esančios
naudingųjų iškasenų telkinių teritorijose, paėmimo visuomenės poreikiams. Tokiu būdu Žemės įstatymo
45 str. 1 d. 6 p. nuostatos yra neįgyvendinamos. Taip pat siūlytina svarstyti galimybę žemės paėmimo
visuomenės poreikiams reglamentavimą perkelti į įstatyminį lygmenį.
•
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas
Šiuo metu neretai susiklosto tokia situacija, kad remiantis šio įstatymo nuostatomis, kurios turėtų užtikrinti
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įvertinimą, galimybė atlikti poveikio aplinkai vertinimo
procedūras atimama argumentais, kurie neatlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo
procedūrų negali būti laikomi motyvuotais. Šiuo tikslu įstatymas turėtų būti atitinkamai tobulinamas,
numatant, kad iki bus atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros jokie
subjektai neturėtų teisės užkirsti kelio atitinkamai žemės gelmių eksploatavimo veiklai, t.y. Planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 9 dalį siūloma išdėstyti taip, kad poveikio
aplinkai vertinimo procedūra nebūtų stabdoma dėl neigiamo savivaldybės tarybos sprendimo, jei iki to laiko
nėra atlikta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, o galutinį sprendimą dėl planuojamos
ūkinės veiklos galimumo konkrečiu atveju visais atvejais turėtų teisę priimti atsakinga institucija,
atsižvelgdama į visų šiame procese dalyvaujančių subjektų išvadas.
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Lietuvos karjerų
asociacija
Slide 9
Kadangi šiuo metu Lietuvos valstybės, t.y. visos visuomenės
nuosavybė dar neretai yra pamirštama ir prarandami, o perspektyvūs
naudingųjų iškasenų telkinių plotai dėl subjektyvių priežasčių nuolatos mažėja,
yra būtina neatidėliotinai imtis priemonių, kad Įstatymo lygmenyje būtų
papildomai įtvirtinta efektyvesnė žemės gelmių apsauga.
Šiuo tikslu norisi prašyti gerbiamų Seimo narių imtis iniciatyvos
teikiant įstatymų pakeitimus, reikalingus valstybės bei visos visuomenės
interesams apsaugoti nuo neadekvačių pavienių asmenų tikslų. Tikimės, kad
Jūs įvertinsite taip pat ir Aplinkos ministerijoje sukurtos darbo grupės
Žemės gelmių išteklių efektyvaus panaudojimo klausimams spręsti
parengtus bei su kitom atsakingom institucijom suderintus įstatymų
paketo pakeitimų pasiūlymus ir išanalizavę bei išdiskutavę priimsite dar
iki dabartinės kadencijos pabaigos.
Delsimo laikas mažina brangiausią nacionalinį turtą, be reikalo skatina
kaimyninių šalių ekonomikas, mažina visuomenės/mokesčių
mokėtojų/rinkėjų naudą!
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Lietuvos karjerų
asociacija
Slide 10
Lietuvos karjerų
asociacija
Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams
planetos Žemės metams paminėti
Kvietimas
Tarptautinių planetos Žemės metų proga Jus,
gerbiami Seimo nariai, kviečiame pritarti ir prisidėti
prie Nacionalinio Žemės metų komiteto iniciatyvos
2008 m. rugsėjo 22 dieną, pirmadienį (per rudens
lygiadienį), savo ar kolegų rinkiminių apygardų
mokyklose dalyvaujant planetos Žemės Lietuvoje
grožiui, dvasiai, ypatingumui ir rūpesčiui dėl jos skirtoje
visuotinėje pamokoje.