PLAŠTAKOS EKSTRAARTIKULINIŲ MINKŠTŲJŲ AUDINIŲ SINDROMŲ CHIRURGINIS GYDYMAS

Dr. Kęstutis Maslauskas Gyd. Donatas Samsanavičius KMUK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika

Paskaitos tikslas.

 Supažindinti su:     riešo bei ulnariu tuneliniais sindromais Dupuytreno kontraktūra stenozuojančiu tendinitu riešo ganglionu

RIEŠO KANALO SINDROMAS (RKS)

PRISTATYMĄ PARUOŠĖ: :

GYDYTOJAS INTERNAS REMIGIJUS VAIČIULIS

VADOVAS

GYDYTOJAS KĘSTUTIS MASLAUSKAS

ISTORIJOS APŽVALGA

Riešo kanalo sindromo raidą pasaulio medicinos istorijoje atspindi kelios svarbiausios datos:  James Paget (1854) – klinikinio atvejo aprašymas.

 Pierre Marie – Charles Foix (1913) – patomorfologinis tyrimas.

   Herbert Galloway (1924) – pirma nepublikuota operacija.

James Learmonth (1933) – pirma publikuota operacija.

George Phalen – RKS diagnostikos ir operacinio gydymo populiarinimas.

APIBRĖŽIMAS

Riešo kanalo sindromas –  dėl vidurinio nervo suspaudimo riešo kanale atsirandantis deginantis plaštakos bei pirštų delninės pusės skausmas,   jutimo susilpnėjimas I-II-III pirštuose nykščio pakylos raumenų atrofija.

RIEŠO KANALO ANATOMIJA I

    Riešo kanalo sienos Riešo kanalu praeinačios struktūros Riešo kanalo paskirtis Vidurinio nervo anatomija ir funkcija

RIEŠO KANALO SIENOS

    Riešo kanalas yra siauras netamprus kaulinis-fibrozinis tunelis.

Tris jo sienas sudaro įdubęs iš riešo kaulų sudarytas lankas.

Ketvirtoji siena yra skersinis riešo raištis, arba arba lenkiamųjų raumenų laikiklis (retinaculum flexorum), kuris abipus tvirtinasi prie riešo kaulų. Raištis yra 2,5-3,5 mm storio. Jo plotis, kartu ir kanalo ilgis, yra apie 3 cm.

RIEŠO KANALU EINANČIOS SRUKTŪROS Riešo kanalu eina dešimt struktūrų:    ilgoji nykščio lenkėjo sausgyslė II-V pirštų paviršinės ir giliosios lenkėjų sausgyslės vidurinis nervas (n. medianus).

   

RIEŠO KANALO PASKIRTIS

Tai atrama įsitempiančioms pirštų lenkiamosioms sausgyslėms todėl ankštas tunelis tokio sąnario srityje neatsitiktinis.

Taip užtikrinamas pirštų judrumas ir jėga bet kokioje riešo padėtyje.

Riešakauliai yra taip išsigaubę, kad į riešo kanalo gilumą panirusios sausgyslės atsiduria visai šalia skersinės riešo ašies.

Panašią paskirtį turi ir pirštų lenkiamųjų sausgyslių fibrozinės makštys, sudarytos iš žiedinių ir kryžminių raiščių.

VIDURINIO NERVO ANATOMIJA IR FUNKCIJA      Vidurinis nervas yra mišrus sensorinis ir motorinis nervas.

Dilbyje jo pagrindinė funkcija yra motorinė, jis inervuoja daugumą lenkiamųjų raumenų. Plaštakoje vyrauja sensorinė vidurinio nervo funkcija, tai pagrindinis plaštakos juntamasis nervas.

Jo autonominė zona apima beveik visą darbinį delninį plaštakos paviršių – nykštį, smilių, vidurinį pirštą ir pusę bevardžio piršto.

Tik mažylis ir pusė bevardžio piršto inervuojami alkūninio nervo.

VIDURINIO NERVO ANATOMIJA IR FUNKCIJA

  Motorinė vidurinio nervo funkcija plaštakoje, ne taip kaip dilbyje, yra daug mažiau svarbi.

Motorinė šakelė atsišakoja iškart už riešo kanalo ir inervuoja tik dalį nykščio didžiosios pakylos raumenų, todėl ir pažeidus nervą nykščio priešpastatymas išlieka.

ETIOLOGIJA IR PATOGENEZĖ

     Nespecifinis tenosinovitas (sausgyslių dangalų uždegimas) Reumatinis arba kitoks specifinis tenosinovitas Infekcinis tenosinovitas Hormoninės priežastys Traumos, artritas, navikai

ETIOLOGIJA IR PATOGENEZĖ

Spaudimas riešo kanale gali padidėti dviem patogeneziniais mechanizmais:  padidėjus kanalu einančių struktūrų apimčiai  sumažėjus paties tunelio spindžiui

EPIDEMIOLOGIJA

   Paplitimas. Kai kurių autorių duomenimis, rie š o kanalo sindromu serga apie 1 proc. visų gyventojų. Gerokai dažniau serga tie, kurie dirba fizinį darbą.

Lytinė priklausomybė.

ginekologinių operacijų.

Moterys serga šešis kartus dažniau negu vyrai. Moterims liga dažnai prasideda arba paūmėja hormoninių pokyčių laikotarpiais: nėštumo, menopauzės metu, po Pacientų amžius. metus.

Pacientų amžius svyruoja nuo 13 iki 92 metų. Amžiaus vidurkis yra apie 52

RYŠYS SU KITOMIS LIGOMIS

Penktadaliui ligonių, be RKS, pasireiškia ir kitų rankos ligų:  sausgyslių stenozuojantis tendovaginitas,  kiti tuneliniai sindromai( alkūnės kanalo ar krūtinės angos sindromas).

KLINIKINĖ DIAGNOSTIKA

      Ligonio skundai ir jų interpretacija Objektyvūs duomenys Provokaciniai testai Tinelio simptomas Elektroneuromiografija (ENMG) Diferencinė diagnostika

LIGONIO SKUNDAI IR JŲ INTERPRETACIJA   jutimo sutrikimai (hipestezija, hiperestezija, anestezija, parestezijos), naktinė simptomatika (būdinga tai, jog po valandos ar kelių valandų iš miego prikelia stiprus tirpimas ir deginantis riešo ir plaštakos skausmas, sklindantis aukštyn link alkūnės ar peties),

   LIGONIO SKUNDAI IR JŲ INTERPRETACIJA sutrikęs smulkių daiktų suėmimas (pagrindinė šio simptomo priežastis neurogeninė – motorinio impulso sklidimo sutrikimas), griebimo susilpnėjimas (tendogeninis simptomas: patinusių sinovinių dangalų apsuptos lenkiamosios sausgyslės yra suspaustos riešo kanale, jų slankiojimas suvaržytas), rytinis pirštų sąstingis ir plaštakos tinimas (šio simptomo priežastis ne neurogeninė, o sausgyslinė naktį ilgesnį laiką pabuvę suveržti siaurame kanale, sausgyslių dangalai deformuojasi: kanale jie suspausti, o abipus kanalo išburkę - tai sunkina pirštų judesius).



OBJEKTYVŪS DUOMENYS

nykščio pakylos raumenų atrofija (dėl stipraus vidurinio nervo užspaudimo motoriniai impulsai nepasiekia nykščio pakylos raumenų, ilgainiui jie atrofuojasi – labiausiai į akis krinta trumpojo nykščio atitraukiamojo raumens m. abductor pollicis brevis atrofija, nes šis raumuo yra arčiausiai paviršiaus)



OBJEKTYVŪS DUOMENYS

inervuojamos zonos neurotrofikos sutrikimai (kartu su juntamaisiais nervais eina simpatinės nervinės skaidulos, inervuojančios prakaito liaukas, kraujagysles, kitus audinius – sutrikus jutimui, paprastai sutrinka ir šios vegetacinės funkcijos – sausa šerpetojanti nejautrių pirštų oda, nudegimai nuo palyginti nekarštų daiktų, savaime atsirandančios pūslės su seroziniu skysčiu, pirštų pabalimas nuo menkiausios vėsos yra audinių trofikos pažeidimai, atspindintys sutrikusias nervo vegetacines funkcijas)

OBJEKTYVŪS DUOMENYS

 lokalus arba visos plaštakos patinimas (nors uždegimas apima delninę pusę, labiausiai patinsta nugarinis paviršius – tai yra dėl skirtingos minkštųjų audinių struktūros delniniame ir nugariniame plaštakos paviršiuje).



PROVOKACINIAI TESTAI I

Provokaciniai testai, tam tikromis padėtimis arba veiksmais padidina spaudimą riešo kanale. Jie per trumpą laiką sukelia arba sustiprina tirpimą, o kartais ir skausmą. Tokie veiksmai nesukeltų jokių sveikos rankos jutimų pokyčių. Ribinės riešo padėtys (fleksija ir ekstenzija), tiesioginis riešo srities spaudimas susiaurina kanalą ir padidina spaudimą jame. a) b)    riešo hiperfleksija – Phaleno testas, tiesioginis spaudimas – McMurthry testas Testai atliekami apie 1 minutę.

Jei per tokį laiką testas nesukėlė tirpimo, jis yra neigiamas.

Sergant RKS, provokaciniai testai nebūtinai yra teigiami.

TINELIO SIMPTOMAS

   Tinelio simptomas – tai parestezijos, sukeltos perkutuojant nervo projekciją.

Jis plačiai naudojamas nervo pažeidimo vietai nustatyti ir regeneracijai įvertinti.

Jeigu nervo projekcijos perkutavimas sukelia parestezijas, sklindančias žemyn į inervacijos zoną arba aukštyn pagal nervo eigą, simptomas teigiamas.

ELEKTRODIAGNOSTIKA

 Elektromiografija (registruojami skersaruožių raumenų bioelektriniai potencialai, įsmeigus į raumenį adatinį elektrodą arba uždėjus elektrodus ant odos virš raumens).

 Elektroneurografija (matuojamas impulso sklidimo greitis motorinėmis ir sensorinėmis nervo skaidulomis).

Literatūros šaltiniuose rašoma apie sonoskopiją ir magnetinio rezonanso tyrimą riešo kanalo sindromui nustatyti. Ir Lietuvoje šie metodai kartais naudojami RKS diagnostikai.

DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

    Krūtinės angos sindromas (kai kada pasireiškia kaip tipiškas RKS – tirpimu vidurinio nervo zonoje, būdinga naktine simptomatika – tokiais atvejais atskirti ligą gali padėti kruopšti skundų analizė, ne tik įprastinių, bet visų galimų provokacinių testų atlikimas, pakartotinė konsultacija, pacientui atidžiai įsidėmėjus simptomus), Alkūnės kanalo sindromas (diferencijuoti padeda kruopštus tirpimo zonos patikrinimas, patikslinta informacija apie paciento naktinius veiksmus, kuriais sumažinamas tirpimas ar skausmas),

Plaštakos sausgyslių uždegimas, Reumatoidinis artritas.

GYDYMAS

    Konservatyvus gydymas, Chirurginis gydymas, Pooperacinė taktika, Komplikacijos.

   

KONSERVATYVUS GYDYMAS

Reikalinga ramybė, tačiau ne plaštakos imobilizacija, o tolygus saikingas krūvis be didesnių ir staigių perkrovų.

Tinka nesteroidiniai vaistai, lokalios priemonės nuo uždegimo – tepalai, kompresai, vonelės su druska, fizioterapinės procedūros.

Steroidinių preparatų (kenologo, hidrokortizono) injekcijos į riešo kanalą.

Kraujagysles plečiantys medikamentai.

     

CHIRURGINIS GYDYMAS

Ilgalaikį įsisenėjusį riešo kanalo sindromą lemia negrįžtami anatominiai pokyčiai – sustorėję sausgyslių dangalai. Tokiu atveju vienintelis būdas spaudimui panaikinti yra chirurginis riešo kanalo atvėrimas. Tėra vienas būdas kanalui atverti – skersinio riešo raiščio perpjovimas, arba retinakulotomija. Nuskausminimas operacijai atlikti pasirenkamas laisvai. Vietinė infiltracinė nejautra yra parankiausia, nes ji paprasta ir visiškai pakankama.

Galima rinktis ir petinio rezginio blokadą ar bendrinę nejautrą, tačiau tokiu atveju nuskausminimas gali būti sudėtingesnis už pačią chirurginę procedūrą.

Riešo kanalui atverti gali būti naudojamos skirtingos metodikos: didelis arba mažas operacinis pjūvis, endoskopinis metodas.

OPERACIJA

METODAS - per mažą pjūvį pusiau uždaru būdu daroma retinakulotomija vietinės 2 proc. lidokaino nejautros sąlygomis 1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

Delno proksimalinėje dalyje daromas išilginis 3-4 cm pjūvis per išilginę raukšlę arba šalia jos.

Prapjaunama delno aponeurozė, m. palmaris brevis, pasiekiamas skersinis riešo raištis.

Per tokį pjūvį gerai matoma raiščio distalinė dalis ir kraštas.

Matomoji raiščio dalis prapjaunama, raiščio kraštai prasiskiria.

Didelė proksimalinė raiščio dalis lieka nematoma.

Po ja pakišamas lovėtas zondas: iš kanalo pusės prispaustas prie raiščio, zondas stumiamas centrine kryptimi iki dilbio apačios kur pirštu pajuntamas jo galas.

Zondo loveliu stumiant skalpelį, perpjaunama visa likusi raiščio dalis. Paprastai atliekama tik nervo dekompresija be neurolizės, t.y. Tik atveriamas kanalas. Jei susidaręs nervo sustorėjimas – pseudoneurinoma, gali prireikti ir išorinės neurolizės epineurotomijos

  

POOPERACINĖ TAKTIKA

   Po operacijos ranka neimobilizuojama.

Leidžiama laisvai judinti pirštus ir saikingai riešą.

Iškart galima naudotis plaštaka – valgyti, rašyti, dirbti kompiuteriu ir kt.

Nepatartina dirbti sunkių darbų.

Pavojus praeina maždaug po mėnesio, tvirtėjant randui, kuris jungia prasiskyrusio raiščio kraštus.

Reabilitacinis gydymas (kineziterapija, fizioterapija) labiausiai reikalingas, jei RKS užleistas ar pasikartojęs.

KOMPLIKACIJOS

    Žaizdos supūliavimas.

Dėl netinkamai pasirinkto operacinio pjūvio pažeidus vidurinio nervo delninę šakelę, gali susidaryti skausminga neurinoma.

Jei daroma neurolizė, padidėja galimybė nervui prirandėti prie skersinio raiščio, o tai gali sukelti nepageidaujamų reiškinių.

Galimos endoskopinio kanalo atvėrimo komplikacijos – paviršinio arterinio lanko, vidurinio ar alkūninio nervo šakų nupjovimas.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

  

Pagrindinė literatūra: M. Minderis “Riešo kanalo sindromas”, 2005 m., Vilnius, R. Luchetti, P. Amadio “Carpal Tunnel Syndrome”, 2007.

A.Staponas. Galūnių periartikulinių audinių ligos ir tuneliniai sindromai. Vilnius, 1999 Papildoma literatūra:

 

D.Green. Operative hand surgery, New York, Churchill Livingstone, 1988 G. Barauskas ir kt. Chirurgija. Vilnius : Charibdė, 2006

ALKŪNINIO KANALO NEUROKOMPRESINIS SINDROMAS

APIBRĖŽIMAS

 Tai alkūninio nervo neuropatija dėl nervo spaudimo rieše (Guyono kanale) bei žastikaulio alkūninėje vagoje

EPIDEMIOLOGIJA

  Lyginant su riešo kanalo sindromu pasitaiko rečiau (santykiu 1:8) Dažniau serga vyresnės kaip 40m. moterys

ALKŪNINIO NERVO ANATOMIJA IR FUNKCIJA

   Dilbyje eina kartu su a.ulnaris ir m.flexor carpi ulnaris Rieše pereina i Guyono kanalą Proksimaliau os pisiforme skyla į paviršinę ir giliąją šakeles

ALKŪNINIO NERVO ANATOMIJA IR FUNKCIJA

  Paviršinė šakelė inervuoja:  M.brevis palmaris  Hipothenar srities odą  Smulkios šakelės IV-V pirštų delninę pusę Gilioji šakelė inervuoja:  m.abductor dig.minimi

 M.fexor dig. III profundus

PRIEŽASTYS:

       Nuolatinis šio srities traumavimas Intensyvūs stereotipiniai pirštų ir riešo judesiai Peršaimai sutrikdantys audinių mikrocirkuliaciją Ganglionai Gerybiniai navikai Os pisiforme aseptinė nekrozė Riešo sąnario uždegiminiai procesai

PRIEŽASTYS:

 Antrinai uždegiminiai reiškiniai sergant  reumatoidiniu artitu  Amiloidoze  Endokrininiais ir medžiagų apykaitos sutrikimais

KLINIKA

       Eiga lėta, Deginantys skausmai IV-V pirštų parestezijos Skausmai ir parestezijos sustiprėja naktį Surtinka IV-V pirštų atlenkimas ir pritraukimas Ilgainiui atsiranda hypothenar raumanų atrofija Skausmingas V piršto aktyvus atlenkimas

DIAGNOSTIKA

   Palpuojant medialiau os pisiforme ar alkūniniame kanale skausmas sustiprėja Perkutuojant šias sritis atsiranda skausmas ir parestezijos Diagnostikai padeda ENMG tyrimas

GYDYMAS

   Konservatyvus gydymas neefektyvus Operacija analogiška riešo kanalo sindromo gydymui riešo srityje Alkūnės srityje operuojama laidinėje ar bendrinėje nejautroje. Operacijos metu praskiriamos flexor carpi ulnaris skaidulos

DUPUYTRENO KONTRAKTŪRA

Apibrėžimas

 Tai delno fascijos (aponeurozės) fibroproliferacinė liga, formuojanti pirštų fleksinę kontraktūrą.

Kitos fibromatozės

   Krumplių balneliai (knuckle pads, Garod liga) Pado fibromatozė (Lederhose liga) Varpos fibromatozė (Peyronie liga)

Epidemiologija

   Pacientų amžius vyrauja tarp 40-60m.

Vyrai serga 10 kartų dažniau nei moterys.

Juodaodžiai serga retai.

Etiologija

 Tikslios Dupuytreno kontraktūros priežastys nėra aiškios.

 Įvairių studijų metu yra nustatyti galimi predisponuojantys ligos faktoriai.

Predisponuojantys faktoriai

       Genetiniai faktoriai: Zf9 geno transkripcijos sutrikimas, kuris didina augimo faktoriaus (TGF-β 1) ir cytokinų kiekį, kurie skatina fibroblastų proliferaciją. Trauminis plaštakos sužalojimas bei vidinės hemoragijos Alkoholio vartojimas Rūkymas Cukrinis diabetas Epilepsija ir antiepilepsinių vaistų vartojimas Didelis darbo krūvis plaštakoms

Patogenezė

   Formuojantis Dupuytreno kontraktūrai delno aponeurozė pradeda randėti.

Randinis audinys sudarytas iš padidinto nesubrendusio III tipo kolageno kiekio.

Dupuytreno ligos fibroblastai turi pakitusį aktino kiekį bei sutrikusį kontraktiliškumą.

Patogenezė

   Proliferuojant fibroblastams pradžioje atsiranda mazgeliai, į procesą įtraukiami aplinkiniai poodiniai audiniai bei oda.

Procesui plečiantis formuojasi pakitusios randinės delno aponeurozės stygos, nueinačios į pirštus.

Formuojasi kontraktūra.

Klinika

    Galimas skausmas mazgų srityje.

Sutrikusi į procesą įtrauktų pirštų funkcija: pilna aktyvi ir pasyvi piršto ekstenzija negalima.

Pirštas fleksinėje padėtyje.

Galimi jutimų sutrikimai pirštuose

Diagnostika

    Anamnezė Klinika Apžiūra Apčiuopa

Diferencinė diagnostika

    Reumatoidiniai mazgeliai Plaštakos ganglionai Plaštakos minkštųjų audinių tumorai Piršto sąnarių kontraktūra dėl stenozuojančio tenosinovito, sausgyslių pažeidimo

Gydymas

 Konservatyvus – praktiškai nenaudojamas, neefektyvus.

 Chirurginis - vienintelis efektyvus gydymo metodas.

Indikacijos operacijai

    Stalo-delno testas Metakarpofalanginio sąnario kontraktūra ≥ 30° Proksimalinio interfalanginio sąnario kontraktūra ≥ 20° Delne esantys mazgai trukdo dirbti

Operacijos tikslai

   funkcijos pagerinimas deformacijos pašalinimas (sumažinimas) Recidyvo galimybės sumažinimas

Operacinis gydymas:

   Subkutaninė ar sritinė aponeurektomija – operacijos metu pašalinama fibromatoziškai pakitusi delno aponeurozė.

Radikali aponeurektomija Amputacija

Pooperacinis gydymas

  Pirštų imobilizacija esant dideliai kontraktūrai (2 sav.) Žaizdoms sugijus, pradedama plaštakos reabilitacija: gydomosios mankštos bei fizioterapinės procedūros

Komplikacijos

     Nervo pažeidimas Piršto kraujotakos sutrikimas Pooperacinė hematoma Infekcija Recidyvas (0-71%)

RIEŠO GANGLIONAS

Apibrėžimas

 Tai gelio konsistencijos turiniu pripildytas darinys susijęs su sąnario kapsule, sausgysle ar sausgyslių dangalais

Etiologija

 Nėra pilnai aiški:  Galimai atsiranda dėl jungiamojo audinio ir kolageno mukoidinės degeneracijos  Traumos ar uždegimo sąlygota mucino hiperprodukcija

Paplitimas

    Ganglionai sudaro apie 50-70% visų plaštakos darinių Dažniausiai atsiranda 20 – 40 metų pacientams Moterų - vyrų santykis 2,6:1 38-58% ganglionų išnyksta netaikant jokio gydymo

Diagnostika 1

 Čiuopiamas nedaug paslankus, elastingas, nežymiai skausmingas darinys

Diagnostika 2

 UG, BMR tyrimai

Indikacijos gydymui

     Skausmingumas Aktyvumo ribojimas Kosmetinės priežastys Parestezijos Silpnumas

Gydymas

      Darinio suardymas smūgiuojant (?) Kompresija Fenestracija Punkcija Punkcija + kortikosteroidų ar hialuronidazės injekcijos Operacija

STENOZUOJANTIS TENDINITAS

Stenozuojantis tendinitas

 Sinonimai:  pirštų žiedinio raiščio stenozuojantis ligametitas   mazginis tendovaginitas spragsintis pirštas   spyruokliuojantis pirštas Noto liga

ISTORIJOS APŽVALGA

   Pirmasis 1850 aprašė Notta 1955m. Nelaton pavadino “spyruokliuojančiu pirštu Šis terminas naudojamas klinicistų (trigger finger, spring finger)



ETIOLOGIJA

Etiologija nėra visiškai aiški   Pirminiai patologiniai pokyčiai atsiranda sausgyslėje ir jos makštyje ir tik po to atasiranda antriniai žiedinio raiščio pokyčiai Pirmiau atsiranda žiedinio raiščio randėjimas ir stenozė, o sausgyslės pokyčiai antriniai

  

PATOGENEZĖ

Ligą išprvokuoja pastovi plaštakos traumatizacija Dėl reaktyvinio uždegiminio ir fibroziškai pakitusio žiedo traumavimo atsiranda sausgyslės pakitimai (mazgeliai, nelygumai) Pakitusiai sausgyslei slankiojant pro pakitusį žiedą dar didėja uždegimas, paburkimas bei išryškėja “spragsinčio piršto” klinika

EPIDEMIOLOGIJA

Paplitimas.

 Aptinkama įvairiame amžiuje   Susijusi su rankomis atliekamu darbu Dažniau serga precizišką darbą dirbantys (juvelyrai, rašytojai) arba kai dėl darbo plaštaka nuolat spaudžiama ir traumuojama   Dažniausia pažeidžiami I-IV pirštai Danžniau pakitimai aptinkami dešinėje rankoje

Lytinė priklausomybė.

 Vienodai dažnai serga tiek vyrai, tiek ir moterys

KLINIKINĖ DIAGNOSTIKA

    Ligonio skundai ir jų interpretacija Objektyvūs duomenys Kiti tyrimai Diferencinė diagnostika

OBJEKTYVŪS DUOMENYS

       Ligos eiga dažniau lėtinė Pacientas jaučia maudimą ar nestiprų skausmą žiedinio raiščio srityje pirštą lankstant ar delne spaudžiant kietą daiktą Piršto spragsėjimas gali atsirasti kartu su skausmu ar po 3-4 sav. skausmui nurimus Lenkiant pirštą jaučiamas pasipriešinimas, šį nugalėjus įvyksta spragtelėjimas ir pirštas susilenkia.

Toks pat spragtelėjimas būna ir pirštą tiesiant Spragtelėjimas jaučiamas tam tikroje piršto padėtyje po to judesiai būna laisvi Palpuojant jaučiamas slankiojantis mazgelis MP srityje bei skausmingumas spaudžiant.

  

DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

Artritas Sąnario panirimas Dupuytreno liga

   

GYDYMAS

Konservatyvus gydymas, Chirurginis gydymas, Pooperacinė taktika, Komplikacijos.

KONSERVATYVUS GYDYMAS

   Rekomenduojam keisti darbą Vengti plaštakos traumavimo Kenolog injekcijos

CHIRURGINIS GYDYMAS

 Tikslingas kai neefektyvus konservatyvus gydymas bei sutrikusi piršto funkcija

OPERACIJA

   Operuojama vietinėje nejautroje (sol. Lidocaini 1%-5ml), dirbtinės išemijos sąlygomis Atliekamas skersinis ar įstrižinis pjūvis MP srityje delninėje pusėje Pasluoksniui praskiriami audiniai pasiekiant A1 žiedą bei šis išilgai atveriamas.

    

POOPERACINĖ TAKTIKA

Po operacijos ranka imobilizuojama 24-48val.

Po to leidžiama laisvai judinti pirštus ir riešą.

Iškart galima naudotis plaštaka – valgyti, rašyti, dirbti kompiuteriu ir kt.

Nepatartina dirbti sunkių darbų.

Reabilitacinis gydymas (kineziterapija, fizioterapija) labiausiai reikalingas, jei tendinitas užleistas ar pasikartojęs.

KOMPLIKACIJOS

   Kraujavimas Žaizdos supūliavimas Simptomai išlieka nepilnai atvėrus žiedą

DE QUERVAIN LIGA

Apibrėžimas

 Mb. De Quervain - tai m. abductor pollicis longus ir m. extensor pollicis brevis sausgyslių ir jų makščių uždegimas, sąlygojantis sutrikusią sausgylių funkciją.

Epidemiologija

   Pacientų amžius vyrauja tarp 30 50m.

Moterys serga 6-10 kartų dažniau nei vyrai.

Dėl tipinių nykščio ir riešo judesių dažnai serga kūdikius auginančios moterys.

Etiopatogenezė

 Didelis darbo krūvis priverčia sausgysles stipriai įsitempti, o dažnas judesys pro rigidišką retinaculum sukelia trintį – prasideda uždegiminė sausgyslių reakcija. Sausgyslės dangalai sustorėja, kanalas realiatyviai sumažėja.

Klinika

    Skausminga radialinė riešo sritis. Skausmingi riešo ir nykščio judesiai.

Apsunkinti nykščio judesiai, ypatingai ekstenzija.

Galimas radialinės riešo dalies paburkimas.

Diagnostika

    Anamnezė Klinika Apžiūra Apčiuopa (Finkelstein testas)

Diferencinė diagnostika

    Karpometakarpalinis artritas Intrakarpalinis (skafotrapeziotrapezoidinis) artritas Radiokarpalinis artritas Os scafoideum lūžimas

Gydymas

 Konservatyvus  Chirurginis

Konservatyvus gydymas

     Ramybė Imobilizacija Kortikosteroidų vietinė injekcija Konservatyvus gydymas efektingas pradedant gydymą per pirmas 6 ligos sav. Еfektingumas iki 70-80%

Konservatyvaus gydymo komplikacijos

    poodinių audinių nekrozė riebalinio audinio nekrozė odos depigmentacija hipertrofinis randas

Chirurginio gydymo indikacijos

  Neefektingas konservatyvus gydymas Nykščio funkcijos sutrikimas

Operacijos tikslai

   Skausminio sindromo mažinimas Nykščio funkcijos pagerinimas Recidyvo galimybės sumažinimas

Chirurginis gydymas

   Vietinė nejautra 2 cm pjūvis 1-2 cm proksimaliau stipinkaulio ylinės ataugos Tiesėjų retinakulumo (I guolio) atvėrimas