Transcript PARAMOS KAIMO PLĖTRAI 2014-2020 M. REGLAMENTAVIMAS Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos Žemės ūkio Fondo kaimo.

PARAMOS KAIMO PLĖTRAI 2014-2020 M.
REGLAMENTAVIMAS
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos
kaimo plėtrai, teikiamos Europos Žemės ūkio Fondo kaimo plėtrai
(EŽŪFKP) lėšomis
ESMINĖS NUOSTATOS TAIKOMOS LEADER PROGRAMAI
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kaimo plėtros departamento
Alternatyviosios veiklos skyriaus vyr. specialistė
Ilona Sadovskaitė
2012 m. kovo 22 d.
ELEMENTŲ TARPUSAVIO SUDERINAMUMO
SCHEMA
Bendrasis strateginis dokumentas (BSD), atspindintis strategijos “Europa 2020”
tikslus
Nacionalinės valstybių narių plėtros strategijos, atspindinčios BSD
Kaimo plėtros politika
Kitos ES politikos (sanglaudos,
žuvininkystės politikos)
Kaimo plėtros
programos:
Tikslai / prioritetai
Uždaviniai
Priemonių rinkiniai
2
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
TIKSLAI (4 str.)
Parama kaimo plėtrai, kaip BŽŪP dalis, padeda siekti šių tikslų:
1. žemės ūkio konkurencingumo didinimo,
2. tausaus gamtos išteklių valdymo ir klimato politikos tikslų,
3. subalansuotos teritorinės kaimo vietovių plėtros.
3
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
PRIORITETAI (5 str.)
2007 – 2013 m. laikotarpiu –
politikos
įgyvendinimo
kryptys:
I kryptis „Žemės, maisto ūkio ir
miškininkystės
sektoriaus
konkurencingumo didinimas“;
II
kryptis
„Aplinkos ir
kraštovaizdžio gerinimas“;
III kryptis „Gyvenimo kokybė
kaimo vietovėse ir kaimo
ekonomikos įvairinimas“;
IV kryptis „LEADER metodo
įgyvendinimas“ ;
2014 – 2020 m. laikotarpiu – Sąjungos kaimo plėtros
prioritetai:
1. skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje,
miškininkystėje ir kaimo vietovėse;
2. didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir
ūkių perspektyvumą;
3. skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą
žemės ūkyje;
4. atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir
miškininkystės priklausančias ekosistemas;
5. skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie
klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio
technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės
sektoriuose;
6. skatinti socialinę įtraukti, skurdo mažinimą ir ekonominę
plėtrą kaimo vietovėse.
V kryptis „Techninė pagalba“.
4
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
I-ASIS PRIORITETAS (5 str.)
1. Skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo
vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a) inovacijų skatinimui ir žinių bazės vystymui kaimo vietovėse,
b) žemės ūkio bei miškininkystės ir mokslinių tyrimų bei inovacijų
ryšių stiprinimui,
c) mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo žemės ūkio ir
miškininkystės sektoriuose skatinimui
5
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
II-ASIS PRIORITETAS (5 str.)
2. Didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių
perspektyvumą, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a) ūkių, kurie susiduria su didelėmis struktūrinėmis problemomis, visų
pirma ūkių, kurių dalyvavimo rinkoje laipsnis mažas, tam tikrų
sektorių į rinką orientuotų ūkių ir ūkių, kuriems reikalingas žemės ūkio
veiklos įvairinimas, restruktūrizavimo palengvinimui,
b) kartų kaitos žemės ūkio sektoriuje palengvinimui.
6
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
III-IASIS PRIORITETAS (5 str.)
3. Skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje,
daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a)
geresniam pirminės produkcijos gamintojų integravimui į maisto
grandinę taikant kokybės schemas, populiarinant gamintoją vietos
rinkose ir trumpose tiekimo grandinėse, gamintojų grupėse ir
tarpšakinėse organizacijose,
b) ūkių rizikos valdymo rėmimui.
7
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
IV-ASIS PRIORITETAS (5 str.)
4. Atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias
ekosistemas, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a) biologinės įvairovės gerinimui, įskaitant „Natura 2000“ teritorijose,
didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ir Europos kraštovaizdžių
būklei,
b) vandentvarkos gerinimui,
c)
dirvožemio valdymo gerinimui.
8
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
V-ASIS PRIORITETAS (5 str.)
5. Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios
mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio ir
miškininkystės sektoriuose, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a) vandens naudojimo žemės ūkyje veiksmingumo didinimui,
b) energijos vartojimo žemės ūkyje ir maisto perdirbimo sektoriuje
efektyvumui didinimui,
c)
atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų,
liekanų ir kitų ne maistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo
palengvinimui bioekonomikos tikslais,
d) žemės ūkyje išmetamo azoto oksido ir metano kiekio mažinimui,
e)
anglies dioksido
skatinimui.
sekvestracijos
žemės
ūkyje
ir
miškininkystėje
9
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
VI-ASIS PRIORITETAS (5 str.)
6. Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo
vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a) veiklos įvairinimo, naujų mažų įmonių ir darbo vietų kūrimo
lengvinimui,
b) vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimui,
c)
prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų (IRT) plėtrai, jų
naudojimo skatinimui ir kokybės gerinimui kaimo vietovėse.
10
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS (III antraštinė dalis)
Žinių perdavimas ir informavimo veikla (15 str.);
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų
pavadavimo paslaugos (16 str.);
3.
Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemos
(17 str.);
4.
Investicijos į materialųjį turtą (18 str.);
5.
Stichinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto
žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir
atitinkamų prevencinių priemonių diegimas (19
str.);
6.
Ūkio ir verslo plėtra (20 str.);
6.1. Parama verslo kūrimo skatinimui;
6.2. Investicijos į ne žemės ūkio veiklas;
6.2. Išmokos perleidžiantiems smulkias valdas.
7. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo
vietovėse (21 str.);
8. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų
gyvybingumo gerinimą (22 str.);
8.1. Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas (23 str.);
8.2. Agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimas (24 str.);
8.3. Miškų gaisrų, stichinių nelaimių ir katastrofinių
įvykių žalos prevencija ir atlyginimas (25 str.);
1.
2.
8.4. Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų
atsparumas ir aplinkosauginė vertė (26 str.);
8.5. Investicijos į naujas miškininkystės technologijas ir
į miško produktų perdirbimą ir prekybą (27 str.).
9. Gamintojų grupių įsikūrimas (28 str.);
10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (29 str.);
11. Ekologinis ūkininkavimas (30 str.);
12. Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva
susijusios išmokos (31 str.);
13. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar
kitokių specifinių kliūčių (32 str.);
13.1. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų
specifinių kliūčių, nustatymas (33 str.);
14. Gyvūnų gerovė (34 str.);
15. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų
išsaugojimas (35 str.);
16. Bendradarbiavimas (36 str.);
17. Rizikos valdymas (37 str.);
18. Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas (38 str.);
19. Tarpusavio pagalbos fondai gyvūnų bei augalų ligų
ir su aplinka susijusių įvykių atvejais (39 str.);
20. Pajamų stabilizavimo priemonė (40 str.);
21. LEADER programa (II antraštinė dalis, 2 skirsnis)
11
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
LEADER PROGRAMA (II ANTRAŠTINĖ DALIS, 2 SKIRSNIS)
 LEADER principai išlieka aktualūs ir 2011–2020 m. programavimo laikotarpiu, nes būtent jie skatina kaimo plėtrą.
 LEADER – privalomas visų valstybių nacionalinėms kaimo plėtros programoms. Jam turi būti skirta ne mažiau kaip 5
proc. nacionalinės kaimo plėtros programos lėšų.
LEADER strategijų tikslas – siekti vieno ar kelių BSP tikslų įgyvendinimo, t. y. reglamentas nenustato konkrečių
priemonių strategijoms įgyvendinti.
Iššūkiai:
• Europos Komisija siūlo galimybę kurti ir įgyvendinti strategijas, finansuojamas iš kelių ES fondų (EŽŪFKP,
EŽF, ESF, ERPF, SF). Valstybė narė turi apsispręsti, ar ir kaip vyks bendradarbiavimas, funkcijų ir atsakomybės
pasidalinimas tarp valdymo institucijų/mokėjimo agentūrų?
• reglamentas nedraudžia įtraukti miesto bendruomenes į vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. Valstybė narė
turi apsispręsti, ar numatys galimybę kurti naujo tipo VVG (įtraukiant miesto viešąjį-privatųjį sektorių)?
 Remiamos veiklos:
• parama strategijų parengimui (pvz. mokymai, studijos, tyrimai, reikalingi strategijai parengti;
• parama strategijų įgyvendinimui;
• parama strategijos administravimui, veiklos viešinimui – iki 25 proc. strategijai įgyvendinti skirtų lėšų. Šiai
veiklai siūlomas avansas iki 50 proc.;
• parama bendradarbiavimui (teritoriniam ir tarptautiniam (įskaitant ikiprojektinę veiklą). Remiama veikla
diegianti naujoves įvairiame kontekste: socialiniame, ekonominiame, aplinkosauginiame.
12
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKAI ĮGYVENDINTI
SKIRTI TINKLAI:
VIETOS INOVACINIO BENDRADARBIAVIMO KAIMO
VIETOVĖSE APDOVANOJIMAS (IV skyrius, 56 STR.)
Apdovanojimas už inovatyvius ir vietos bendradarbiavimo projektus kaimo vietovėse skiriamas
projektams, kuriuos vykdo bent du ūkio subjektai, įsikūrę skirtingose ES valstybėse narėse ir
įgyvendinantys inovacinius, vietos lygmens projektus.
 Europos Komisija kasmet skelbia kvietimą teikti paraiškas. Kvietimas teikti paraiškas yra
skirtas tiek VVG, tiek pavieniams ūkio subjektams, bendradarbiaujantiems įgyvendinant
konkretų projektą, vykdomą ne ilgiau kaip dvejus metus.
 Paraiškos teikiamos nacionaliniam kaimo tinklui.
 Kiekvienais metais nacionalinis kaimo tinklas atrenka ne daugiau kaip 10 paraiškų ir jas
perduoda Europos Komisijai, kuri atrenka 50 laimėjusių projektų.
 Didžiausia apdovanojimo suma vienam projektui neturi viršyti 100 000 EUR.
13
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKAI ĮGYVENDINTI
SKIRTOS FINANSINĖS NUOSTATOS
 EŽŪFKP įnašo dydis negali viršyti 85 proc. reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų mažiau
išsivysčiusiuose regionuose;
 Ne mažiau kaip 5 proc. viso kaimo plėtros programai numatyto EŽŪFKP įnašo skiriama LEADER
programai;
Ne mažiau kaip 25 proc. kaimo plėtros programai skirto bendro EŽŪFKP įnašo turi būti skirta klimato
kaitos švelninimui bei prisitaikymui prie jos ir žemės valdymui pagal agrarinės aplinkosaugos ir klimato,
ekologinio ūkininkavimo ir išmokomų vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių,
priemones.
 EŽŪFKP lėšomis finansuojamos išlaidos negali būti bendrai finansuojamos struktūrinių fondų,
Sanglaudos fondo arba bet kurios kitos Sąjungos finansinės priemonės įnašu;
 Reikalavimus finansavimui gauti atitinka tik tos išlaidos, kurios patiriamos po paraiškos pateikimo
kompetentingai institucijai, išskyrus bendrąsias sąnaudas.
14
BŽŪP PO 2013 – TVARKARAŠTIS
Viešos
konsultacijos
Konferencija
Komunikatas
dėl BŽŪP po
2013
2011 (n-3)
Teisinių
pasiūlymų
pristatymas /
publikavimas
Derybos,
prasidėsiančios
EP ir ES
Taryboje
2012 (n-2)
Derybos su
EP ir ES
Taryba dėl
teisinių
pasiūlymų
2013 (n-1)
Programinių
dokumentų
projektų
rengimas
2014 (n)
Naujos
politikos
įgyvendinimas
2010 (n-4)
15
AČIŪ UŽ DĖMESĮ !
16