Transcript Venclovu_namai
Slide 1
VILNIAUS MEMORIALINIŲ MUZIEJŲ
DIREKCIJOS
VENCLOVŲ NAMAI-MUZIEJUS
Vilniuje, Pamėnkalnio g. 34 yra įsikūrusi Vilniaus memorialinių
muziejų direkcija ir vienas iš keturių šiai direkcijai priklausančių
memorialinių muziejų – Venclovų namai-muziejus. Aplankykime jį...
Slide 2
Venclovų namai-muziejus įrengtas buvusiame Venclovų
šeimos bute, kuriame šeima gyveno 1945-71 m. Nuotraukoje
matome Antaną, Elizą ir Tomą Venclovas šiame bute
1955 m. su svečiu iš Kinijos.
Slide 3
Muziejuje veikia ekspozicija - autentiškai įrengtas rašytojo
Antano Venclovos darbo kabinetas, atkurta XX a. penktojošeštojo dešimtmečių aplinka, kuri puikiai atspindi to
laikotarpio Vilniaus inteligentijos buitį ir darosi vis
įdomesnė ne tik smalsiems užsieniečiams, bet ir mūsų
jaunajai kartai.
Slide 4
Venclovų namų-muziejaus
fondas pradėtas kaupti dar
1973 metais, bute įkūrus
Vilniaus rašytojų muziejų.
Labai daug eksponatų
muziejui perdavė Antano
Venclovos žmona Eliza
Venclovienė, o pastaruoju
metu ir profesorius Tomas
Venclova, su kuriais
bendradarbiaujame ir
dabar. Šiuo metu Venclovų
namų rinkiniuose yra per 8
tūkstančius eksponatų.
Slide 5
Antanas Venclova mūsų
visuomenėje kartais yra vertinamas
prieštaringai. Tai plačių kultūrinių
interesų rašytojas, vertęs į lietuvių
kalbą W. Witmaną, J. Becherį,
M. Gorkį ir G. Mopasaną, išleidęs
kritikos etiudus apie F. Viloną ir U. Sinklerį. Jis gi ir Tarybų
Lietuvos himno autorius, ir žinoma, stalininės premijos
laureatas, užėmęs įvairius aukštus postus sovietinėje
hierarchijoje.
Slide 6
Tačiau ne politika, o kultūra Antanui Venclovai buvo
fundamentinis dalykas, lemiąs žmogaus ir tautos egzistencijos
pilnavertiškumą. Todėl jam labiau rūpėjo įamžinti K. Donelaičio
atminimą Tolminkiemyje, J. Biliūno gimtinėje Niūronyse įrengti
muziejų, išsaugoti Tomo Mano vasarvietę Nidoje (nuotraukoje
matome Tomo Mano muziejaus atidarymo momentą 1967 m.),
formuoti visuomenės
nuomonę apie M. K.
Čiurlionį, išleisti
knygų serijas
,,Lituanistinė
biblioteka” ir
,,Lietuvių liaudies
menas”.
Slide 7
Rašytojas bendravo su V.
Mykolaičiu–Putinu, rūpinosi
A. Vienuoliu. Bendrauta ir
su S. Krasausku, J. Mikėnu.
Jo bute lankėsi M. Sluckis,
J. Avyžius, K. Korsakas,
J. Baltušis, P. Cvirka,
B. Sruoga, K. Boruta ir kt.,
taip pat dešimtys vokiečių,
lenkų, estų, rusų,
ukrainiečių, baltarusių, kinų
kultūrininkų. Nuotraukoje
Antanas Venclova savo
kabinete su Alg. Baltakiu ir Just. Marcinkevičium 1953 m.
Slide 8
Venclovų namų kultūrinei aplinkai turėjo
įtakos ne tik A. Venclovos asmenybė, bet ir
jo žmonos Elizos Venclovienės artimieji:
tėvas, Kauno, vėliau Vilniaus universiteto
filologijos profesorius, senųjų kalbų,
antikinės literatūros žinovas ir vertėjas,
eruditas Melchioras Račkauskas
(fotografija kairėje), tėvo brolis rašytojas ir
vertėjas Karolis Vairas–
Račkauskas (dešinėje nuotraukoje
viršuje), sesuo dailininkė Marija
Cvirkienė (dešinėje centre).
Slide 9
Šiame bute užaugo ir Venclovų sūnus Tomas Venclova, poetas, vertėjas,
literatūros kritikas ir publicistas, Jeilio (JAV) universiteto profesorius,
1995 m. Lietuvos Prezidento apdovanotas LDK Gedimino ordinu,
Komandoro kryžiumi, Nacionalinės kultūros ir meno premijos 2000 m.
laureatas, 2001 m. ,,Paribio žmogus” (vardą teikia Seinuose esantis
,,Paribio” fondas, tą iškilmingą momentą matome nuotraukoje), 2002 m.
Šv. Kristoforo skulptūrėlės už nuopelnus meno srityje laureatas.
Slide 10
2007 metai muziejuje
buvo paskelbti Tomo
Venclovos metais.
Minėjome profesoriaus
70-metį.
Tomas Venclova gimė 1937 m. Klaipėdoje. Vaikystės
prisiminimuose - baisūs karo metai, kuriuos daugiausia praleido
Kaune, Fredoje, senelio Melchioro Račkausko namuose. Nuo
1947 m. mokėsi Vilniaus pirmoje berniukų gimnazijoje. 1954 m.
įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos - Filologijos fakultetą
studijuoti lituanistikos.
Slide 11
1961-65 m. gyveno Maskvoje, kur susidūrė su sovietų bandoma
nustumti ar net sunaikinti tikrąja rusų kultūra, su sovietinės
santvarkos nepriimančiais ir su ja kovojančiais žmonėmis.
Lankėsi ir Leningrade, kur artimai draugavo su valdžios
netoleruojamu poetu Josifu Brodskiu, vėliau tapusiu Nobelio
premijos laureatu. Nuotraukoje Ramūnas Katilius , Josifas
Brodskis ir Tomas Venclova 1972 m.
Slide 12
T. Venclova
K. Garuckas
E. Finkelšrteinas O.Lukauskaitė-Poškienė
V. Petkus
1976 m. lapkričio 25 d. Vilniuje susikūrė Lietuvos
Helsinkio grupė. Tomas Venclova kartu su kunigu
jėzuitu Karoliu Garucku, fiziku Eitanu Finkelšteinu,
poete, buvusia politine kaline Ona Lukauskaite-Poškiene
ir buvusiu politiniu kaliniu Viktoru Petkumi buvo tos
organizacijos steigėjas ir narys. Lietuvos Helsinkio
grupės 30-metį paminėjome surengdami tarptautinę
mokslinę konferenciją “LHG. Susitikimas po 30 metų”.
Slide 13
1977 m.
T. Venclova
emigravo į JAV,
ten dirbo Berklio,
vėliau Ohajo
universitetuose.
Nuo 1980 m. dirba
Jeilio universitete,
kur apsigynė doktoratą
,,Неустойчивое
равновесие. Восемь
русских поэтических
текстов”.
Slide 14
Su Nobelio premijos laureatu Česlavu Milošu Tomas
Venclova susipažino ir artimai susidraugavo jau būdamas
emigracijoje. Vienas pačių žinomiausių T. Venclovos kūrinių
– kartu su Milošu 1978 metais parašytas dialogas ”Vilnius
kaip dvasinio gyvenimo forma”, iš kurio nemažai žmonių
pirmą kartą sužinojo apie Lietuvos ir Vilniaus problemas.
Vilniaus, kuris abiems
buvo jų jaunystės miestu.
2011-ieji, Č. Milošo metai,
muziejuje buvo paminėti
kultūros vakarais.
Nuotraukoje: T. Venclova su žmona
Tania ir Č. Milošu 2002 m.
Slide 15
1991 m. sausio 13 d. pareiškimas, išspausdintas laikraštyje
,,New York Times” sausio 15 d., prieš sovietų išpuolį prieš
Lietuvos žmones, pasirašytas trijų artimų draugų: T. Venclovos,
J. Brodskio ir Č. Milošo. Trijų žymių poetų draugystei skirtas
tęstinis muziejaus projektas „Tolerancijos sala“. Tai renginiai,
vykdomi muziejuje ir visoje respublikoje nuo 2005 metų.
Slide 16
T. Venclova yra tarptautinio masto poetas, susilaukęs plataus
pripažinimo. Tai išskirtinis, išeivijoje gyvenąs lietuvis autorius, kurio
kūrybą kitataučiai taip gausiai verčia į savo kalbas. Įvairiose pasaulio
leidyklose yra išleista apie 20 T. Venclovos poezijos ir publicistikos knygų
lietuvių kalba ir arti 30–ties knygų kitų tautų kalbomis. Nuotraukoje
matome gausią T. Venclovos knygų kolekciją, kuri yra mūsų muziejuje.
Slide 17
Muziejaus renginiai šiuo metu daugiausia skirti Tomo
Venclovos ir jo kultūrinės aplinkos žmonių veiklos ir kūrybos
populiarinimui. Tai poezijos bei prisiminimų vakarai, parodos.
Muziejuje dažnai lankosi Tomo Venclovos draugai: Ramūnas
Katilius, Pranas Morkus, Irena Veisaitė, Marcelijus
Martinaitis, Bronys Savukynas, Donata Mitaitė ir kt.
Pasirodo žymūs aktoriai ir muzikos atlikėjai.
Slide 18
Muziejuje rengiami dainuojamosios poezijos koncertai.
Nuotraukoje bardas Domantas Razauskas su klausytojais 2010 m.
Slide 19
J. Maksimovičius ir A.Gotesmanas
Su L. Mockūnu
Projektas ,,Gotesmanas ir draugai Venclovų svetainėje”
A. Pabarčiūtė
E. Kanevičius
Su P. Vyšniausku
D. Pulauskas
Slide 20
Bendradarbiaujame su Nacionaline M. K. Čiurlionio menų
mokykla ir kuriame bendrus projektus.
Nuotrauka iš ,,Muziejų nakties 2006’’. Lankytojų laukiame
pirmadieniais-penktadieniais nuo 10 iki 17 val.
Daugiau informacijos rasite Venclovų namų-muziejaus interneto svetainėje
www.vilniausmuziejai.lt
VILNIAUS MEMORIALINIŲ MUZIEJŲ
DIREKCIJOS
VENCLOVŲ NAMAI-MUZIEJUS
Vilniuje, Pamėnkalnio g. 34 yra įsikūrusi Vilniaus memorialinių
muziejų direkcija ir vienas iš keturių šiai direkcijai priklausančių
memorialinių muziejų – Venclovų namai-muziejus. Aplankykime jį...
Slide 2
Venclovų namai-muziejus įrengtas buvusiame Venclovų
šeimos bute, kuriame šeima gyveno 1945-71 m. Nuotraukoje
matome Antaną, Elizą ir Tomą Venclovas šiame bute
1955 m. su svečiu iš Kinijos.
Slide 3
Muziejuje veikia ekspozicija - autentiškai įrengtas rašytojo
Antano Venclovos darbo kabinetas, atkurta XX a. penktojošeštojo dešimtmečių aplinka, kuri puikiai atspindi to
laikotarpio Vilniaus inteligentijos buitį ir darosi vis
įdomesnė ne tik smalsiems užsieniečiams, bet ir mūsų
jaunajai kartai.
Slide 4
Venclovų namų-muziejaus
fondas pradėtas kaupti dar
1973 metais, bute įkūrus
Vilniaus rašytojų muziejų.
Labai daug eksponatų
muziejui perdavė Antano
Venclovos žmona Eliza
Venclovienė, o pastaruoju
metu ir profesorius Tomas
Venclova, su kuriais
bendradarbiaujame ir
dabar. Šiuo metu Venclovų
namų rinkiniuose yra per 8
tūkstančius eksponatų.
Slide 5
Antanas Venclova mūsų
visuomenėje kartais yra vertinamas
prieštaringai. Tai plačių kultūrinių
interesų rašytojas, vertęs į lietuvių
kalbą W. Witmaną, J. Becherį,
M. Gorkį ir G. Mopasaną, išleidęs
kritikos etiudus apie F. Viloną ir U. Sinklerį. Jis gi ir Tarybų
Lietuvos himno autorius, ir žinoma, stalininės premijos
laureatas, užėmęs įvairius aukštus postus sovietinėje
hierarchijoje.
Slide 6
Tačiau ne politika, o kultūra Antanui Venclovai buvo
fundamentinis dalykas, lemiąs žmogaus ir tautos egzistencijos
pilnavertiškumą. Todėl jam labiau rūpėjo įamžinti K. Donelaičio
atminimą Tolminkiemyje, J. Biliūno gimtinėje Niūronyse įrengti
muziejų, išsaugoti Tomo Mano vasarvietę Nidoje (nuotraukoje
matome Tomo Mano muziejaus atidarymo momentą 1967 m.),
formuoti visuomenės
nuomonę apie M. K.
Čiurlionį, išleisti
knygų serijas
,,Lituanistinė
biblioteka” ir
,,Lietuvių liaudies
menas”.
Slide 7
Rašytojas bendravo su V.
Mykolaičiu–Putinu, rūpinosi
A. Vienuoliu. Bendrauta ir
su S. Krasausku, J. Mikėnu.
Jo bute lankėsi M. Sluckis,
J. Avyžius, K. Korsakas,
J. Baltušis, P. Cvirka,
B. Sruoga, K. Boruta ir kt.,
taip pat dešimtys vokiečių,
lenkų, estų, rusų,
ukrainiečių, baltarusių, kinų
kultūrininkų. Nuotraukoje
Antanas Venclova savo
kabinete su Alg. Baltakiu ir Just. Marcinkevičium 1953 m.
Slide 8
Venclovų namų kultūrinei aplinkai turėjo
įtakos ne tik A. Venclovos asmenybė, bet ir
jo žmonos Elizos Venclovienės artimieji:
tėvas, Kauno, vėliau Vilniaus universiteto
filologijos profesorius, senųjų kalbų,
antikinės literatūros žinovas ir vertėjas,
eruditas Melchioras Račkauskas
(fotografija kairėje), tėvo brolis rašytojas ir
vertėjas Karolis Vairas–
Račkauskas (dešinėje nuotraukoje
viršuje), sesuo dailininkė Marija
Cvirkienė (dešinėje centre).
Slide 9
Šiame bute užaugo ir Venclovų sūnus Tomas Venclova, poetas, vertėjas,
literatūros kritikas ir publicistas, Jeilio (JAV) universiteto profesorius,
1995 m. Lietuvos Prezidento apdovanotas LDK Gedimino ordinu,
Komandoro kryžiumi, Nacionalinės kultūros ir meno premijos 2000 m.
laureatas, 2001 m. ,,Paribio žmogus” (vardą teikia Seinuose esantis
,,Paribio” fondas, tą iškilmingą momentą matome nuotraukoje), 2002 m.
Šv. Kristoforo skulptūrėlės už nuopelnus meno srityje laureatas.
Slide 10
2007 metai muziejuje
buvo paskelbti Tomo
Venclovos metais.
Minėjome profesoriaus
70-metį.
Tomas Venclova gimė 1937 m. Klaipėdoje. Vaikystės
prisiminimuose - baisūs karo metai, kuriuos daugiausia praleido
Kaune, Fredoje, senelio Melchioro Račkausko namuose. Nuo
1947 m. mokėsi Vilniaus pirmoje berniukų gimnazijoje. 1954 m.
įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos - Filologijos fakultetą
studijuoti lituanistikos.
Slide 11
1961-65 m. gyveno Maskvoje, kur susidūrė su sovietų bandoma
nustumti ar net sunaikinti tikrąja rusų kultūra, su sovietinės
santvarkos nepriimančiais ir su ja kovojančiais žmonėmis.
Lankėsi ir Leningrade, kur artimai draugavo su valdžios
netoleruojamu poetu Josifu Brodskiu, vėliau tapusiu Nobelio
premijos laureatu. Nuotraukoje Ramūnas Katilius , Josifas
Brodskis ir Tomas Venclova 1972 m.
Slide 12
T. Venclova
K. Garuckas
E. Finkelšrteinas O.Lukauskaitė-Poškienė
V. Petkus
1976 m. lapkričio 25 d. Vilniuje susikūrė Lietuvos
Helsinkio grupė. Tomas Venclova kartu su kunigu
jėzuitu Karoliu Garucku, fiziku Eitanu Finkelšteinu,
poete, buvusia politine kaline Ona Lukauskaite-Poškiene
ir buvusiu politiniu kaliniu Viktoru Petkumi buvo tos
organizacijos steigėjas ir narys. Lietuvos Helsinkio
grupės 30-metį paminėjome surengdami tarptautinę
mokslinę konferenciją “LHG. Susitikimas po 30 metų”.
Slide 13
1977 m.
T. Venclova
emigravo į JAV,
ten dirbo Berklio,
vėliau Ohajo
universitetuose.
Nuo 1980 m. dirba
Jeilio universitete,
kur apsigynė doktoratą
,,Неустойчивое
равновесие. Восемь
русских поэтических
текстов”.
Slide 14
Su Nobelio premijos laureatu Česlavu Milošu Tomas
Venclova susipažino ir artimai susidraugavo jau būdamas
emigracijoje. Vienas pačių žinomiausių T. Venclovos kūrinių
– kartu su Milošu 1978 metais parašytas dialogas ”Vilnius
kaip dvasinio gyvenimo forma”, iš kurio nemažai žmonių
pirmą kartą sužinojo apie Lietuvos ir Vilniaus problemas.
Vilniaus, kuris abiems
buvo jų jaunystės miestu.
2011-ieji, Č. Milošo metai,
muziejuje buvo paminėti
kultūros vakarais.
Nuotraukoje: T. Venclova su žmona
Tania ir Č. Milošu 2002 m.
Slide 15
1991 m. sausio 13 d. pareiškimas, išspausdintas laikraštyje
,,New York Times” sausio 15 d., prieš sovietų išpuolį prieš
Lietuvos žmones, pasirašytas trijų artimų draugų: T. Venclovos,
J. Brodskio ir Č. Milošo. Trijų žymių poetų draugystei skirtas
tęstinis muziejaus projektas „Tolerancijos sala“. Tai renginiai,
vykdomi muziejuje ir visoje respublikoje nuo 2005 metų.
Slide 16
T. Venclova yra tarptautinio masto poetas, susilaukęs plataus
pripažinimo. Tai išskirtinis, išeivijoje gyvenąs lietuvis autorius, kurio
kūrybą kitataučiai taip gausiai verčia į savo kalbas. Įvairiose pasaulio
leidyklose yra išleista apie 20 T. Venclovos poezijos ir publicistikos knygų
lietuvių kalba ir arti 30–ties knygų kitų tautų kalbomis. Nuotraukoje
matome gausią T. Venclovos knygų kolekciją, kuri yra mūsų muziejuje.
Slide 17
Muziejaus renginiai šiuo metu daugiausia skirti Tomo
Venclovos ir jo kultūrinės aplinkos žmonių veiklos ir kūrybos
populiarinimui. Tai poezijos bei prisiminimų vakarai, parodos.
Muziejuje dažnai lankosi Tomo Venclovos draugai: Ramūnas
Katilius, Pranas Morkus, Irena Veisaitė, Marcelijus
Martinaitis, Bronys Savukynas, Donata Mitaitė ir kt.
Pasirodo žymūs aktoriai ir muzikos atlikėjai.
Slide 18
Muziejuje rengiami dainuojamosios poezijos koncertai.
Nuotraukoje bardas Domantas Razauskas su klausytojais 2010 m.
Slide 19
J. Maksimovičius ir A.Gotesmanas
Su L. Mockūnu
Projektas ,,Gotesmanas ir draugai Venclovų svetainėje”
A. Pabarčiūtė
E. Kanevičius
Su P. Vyšniausku
D. Pulauskas
Slide 20
Bendradarbiaujame su Nacionaline M. K. Čiurlionio menų
mokykla ir kuriame bendrus projektus.
Nuotrauka iš ,,Muziejų nakties 2006’’. Lankytojų laukiame
pirmadieniais-penktadieniais nuo 10 iki 17 val.
Daugiau informacijos rasite Venclovų namų-muziejaus interneto svetainėje
www.vilniausmuziejai.lt