Transcript PASAULIO PAŽINIMAS 4 KLASĖ PAMOKOS TIKSLAI • Atskleisti paukščių migracijos ypatumus. • Padėti atskirti migruojančius paukščius. • Aptarti paukščių gripo pavojus. TEMA: PAUKŠČIŲ MIGRACIJA PAMOKOS UŽDAVINYS Naudodamiesi duotu tekstu ir.

PASAULIO PAŽINIMAS
4 KLASĖ
PAMOKOS TIKSLAI
• Atskleisti paukščių migracijos ypatumus.
• Padėti atskirti migruojančius paukščius.
• Aptarti paukščių gripo pavojus.
TEMA:
PAUKŠČIŲ
MIGRACIJA
PAMOKOS UŽDAVINYS
Naudodamiesi duotu tekstu ir klausimais,
mokiniai suranda bent 2( iš 4 )svarbius
teiginius, tinkančius jų temai.
Rudenį ir pavasarį per dieną
praskrenda daugybė paukščių.
Kur jie keliauja?
Kodėl?
Kas juos to išmokė?
Ar jie žino, kur reikia skristi?
Ar sugrįš?
Tai tik dalis klausimų, kylančių
mums stebint keliaujančius
paukščius.
Gyvūnų kelionės, vykstančios pagal tam tikrą tvarką,
įprastu laiku ir tam tikrais keliais, vadinamos MIGRACIJA
Tačiau gyvūnai gali keliauti nesilaikydami tvarkos ir tradicijų.
Kas nutinka tada? Kaip klostosi jų likimai? Pamėginkim
pakeliauti kartu su jais ir viską pamatyti bei suprasti patys.
Ištisus metus paukščiai migruoja į šiltus kraštus, t.y. į savo gimtasias
vietas. Tūkstančius kilometrų trunkančioje kelionėje jiems tenka susidurti su
daugybe netikėtumų ir pavojų, kuriuos dažniausiai sukelia blogas oras,
kankinantis nuovargis, brakonierių pinklės ir ginkluoti medžiotojai. Jie iš visų
jėgų stengiasi neatsilikti nuo savo pulko, nes tik tokiu atveju turi galimybių
išlikti gyvi. Vieni paukščiai skrenda be sustojimo dieną ir naktį, antri stengiasi pailsėti bet kokioje įmanomoje vietoje (netgi ant vandenyne
plaukiančio laivo denio), o treti - nebeišlaiko tokio intensyvaus tempo ir žūsta.
Jie išdidžiai skrenda virš didžiųjų miestų (Paryžius, Niujorkas dar su
pasaulinio prekybos centro dangoraižiais), didingų kalnų (Himalajai), smėlėtų
dykumų (Sahara), bekraščių vandenynų (Atlantas, Ramusis, Arkties) ir kitų
nuostabaus grožio vietų (Didysis kanjonas, Amazonės džiunglės, Sibiro
taiga, Islandijos ledynai). Jie sumaniai naudojasi vėjo kryptimis, puikiai
orientuojasi pagal saulę ir žvaigždes, todėl kiekvieną kartą neklysdami
suranda kelią į pamėgtas vietas, kur prasideda ilgas poravimosi procesas.
Tai dar vienas neįtikėtinas gamtos dėsnis, kad paukščiai sulaukia savo
palikuonių tik tose pasaulio vietose, kuriose jie patys gimė.
Kadangi šiaurėje vasara tęsiasi labai trumpai, paukščiai privalo kuo greičiau
apmokyti mažylius skraidymo meno ir paruošti juos sudėtingiausiam
gyvenimo išbandymui - pirmajai migracijai.
KODĖL PAUKŠČIAI KELIAUJA?
• Dažniausia migracijos priežastis – metų
laikų kaita.
• Būtinybė ieškoti maisto.
• Ieškojimas tinkamos vietos perėjimui.
• Bėgimas nuo natūralių priešų.
KAIP PAUKŠČIAI SUSIRANDA
KELIĄ?
• Daugelis skrenda pulkais, todėl galima
daryti prielaidą, kad vyresnieji, turintys
daugiau patirties, skrenda pirmi, rodydami
kelią jaunesniems paukščiams.
• Vadovaujasi įgimtu instinktu, kuris
pakužda,kada ir kokia kryptimi skristi.
• Paukščiai skrydžio metu orientuojasi į saulę,
pagal vidinį biologinį laikrodį jaučia jos padėtį
ir nustato tikslę maršruto kryptį.
• Skrendantys naktį, kelio kryptį nustato pagal
žvaigždžių padėtį danguje.
• Paukščiai įsimena tam tikrus taškus ar
objektus, esančius žemėje, pagal kuriuos
sudaro vidinį žemėlapį, kuriuo vadovaujasi.
• Kai kurie pasikliauja kvapais.
• Kiti naudoja visus būdus.
MIGRUOJANTYS PAUKŠČIAI
• Dauguma mūsų paukščių keliauja: vieni nenuskrenda
toliau kaip iki Viduržemio jūros, kiti žiemą praleidžia
visai netoli, vos užtikę vietas, kur nebūna ištisos
sniego dangos. Kai kurie sparnuočiai skrenda net į
Afriką.
• Į Pietų Afrikos Respubliką žiemoti nuskrenda
kregždės.
Tokie, regis, silpni paukščiai
(sveriantys iki 10 g) keliauja iki Centrinės Afrikos.
Norėdamos pailsėti, tupiasi antpraplaukiančių laivų.
Išlenkti siauri sparnai padeda joms įveikti didelius
atstumus
• Baltieji gandrai.
Keliauja vis apsistodami
poilsio ar maitintis, tad visą kelią įveikia per 2–3 mėn.
Lietuvos gandrai skrenda gana saugiu keliu: iš pradžių
tiesiai į pietus ir, aplenkę Karpatų kalnus, per Ukrainą
pasieka Bulgariją, kur apsistoja ilgesniam laikui,
maitinasi ir ilsisi. Toliau per Mažąją Aziją (Turkiją)
traukia iki Sinajaus pusiasalio ir vėl ilsisi. Afrikoje jų
kelias vingiuoja virš Nilo slėnio iki didžiųjų šio žemyno
ežerų – Viktorijos, Tanganikos. Kai kurie paukščiai čia
jau lieka žiemoti, kiti pasiekia net Pietų Afrikos
Respubliką.
SĖSLŪS PAUKŠČIAI
•
•
•
Sėslūs paukščiai per visus metus nesitraukia iš gimtųjų vietų.
Lietuvoje tokie yra žvirbliai, šarkos, kurtiniai, kurapkos. Gerokai daugiau
paukščių išvedę vaikus ieško palankesnių maitinimosi sąlygų, todėl
klajoja įvairiomis kryptimis, (kryžiasnapiai, geniai, zylės, krankliai).
Kurtinys – senų šviesių miškų, dažniausiai pušynų, gyventojas.
Kadaise Lietuvoje jų būta daug, dabar likę vos keletas šimtų Lazdijų,
Varėnos, s rajonuose. Tai stambus paukštis: patinas gali sverti 5 kg.
Patinas nors ir nespalvingas, bet gana puošnus: jo pabarzdėje styro
plunksnų kuokštas, akis juosia rausvi plikos odos antakiai, o ilgas
tvirtas uodegos plunksnas per tuoktuvių ritualą paukštis išskleidžia it
vėduoklę. Kurtiniu šis paukštis pavadintas dėl keistos savybės:
giedodamas pavasarinę giesmę, jis trumpam apkursta. Patelės peri ant
žemės, todėl nemažai jų žūva lapių ir mangutų nasruose.
IŠSKRENDA •
•
•
•
•
•
•
•
•
Varnėnas
Gegutė
Pempė
Kregždė
Kovas
Gandras
Vieversys
Žąsys
Gulbės
ŽIEMOJA
•
•
•
•
•
•
•
•
Varna
Šarka
Žvirblis
Kryžiasnapis
Zylė
Tetervinas
Kurtinys
Sniegena
PAUKŠČIŲ GRIPAS
•
•
•
•
Tai greitai plintanti užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir
laukiniai paukščiai. Naminiai paukščiai yra ypač jautrūs šiam virusui.
Šiuo gripu sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja,
pamėlsta skiauterės, blauzdelės.
Kovos su šia liga būdas, kurio metu turi būti gerinamos biologinės
apsaugos priemonės visose naminių paukščių ūkio šakose,
užtikrinama, kad naminiai paukščiai neturėtų jokių kontaktų su
laukiniais paukščiais ar vandens telkiniais.
Nėra žinoma nei vieno žmonių užsikrėtimo paukščių gripu nuo laukinių
paukščių atvejo. Šiuo metu virusas neplinta tarp žmonių, o visais
ankstesniais žinomais atvejais žmonės užsikrėtė tik po betarpiškų
kontaktų su užkrėstais naminiais paukščiais. Žmogui ligos sukėlėjai per
laukinius paukščius gali būti perduoti tik turint tiesioginį kontaktą su
užkrėstais paukščiais.
PATEIKTĮ PARUOŠĖ:
Jurgita Sadauskaitė-Barysienė [email protected]
Rumšiškių vyskupo Antano Baranausko vidurinė mokykla
Sutikime paukščius su meile...