Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų gebėjimų

Download Report

Transcript Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų gebėjimų

Metodinė diena ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų metodinių būrelių pirmininkams
R. Bernotienė
Ugdymo plėtotės centras
2013-09-04
„Nuo ko galima jau šiandien pradėti?
Absoliučiai atsisakyti melo visur. Pamažu savyje
slopinti ir naikinti autoritariškumą. Nuo darželio
pradėti ugdyti sąžiningumą, darbštumą bei
pareigingumą. Iš vaiko turime reikalauti tiek, kiek
jis nesunkiai pajėgia ir geba atlikti kuo geriausiai.
<...> Bet lygiai tokį pat matą mokytojas turi taikyti
ir sau pačiam, dirbti sąžiningai.“
Meilė Lukšienė


Ikimokyklinio amžiaus vaikų gebėjimų ugdymo
pavyzdžiai
Priešmokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų
ugdymo pavyzdžiai


Šio amžiaus vaikai mokosi žaisdami, spontaniškai
tyrinėdami, veikdami savarankiškai ir drauge su
kitais vaikais.
Svarbu, kad veikla būtų tikslinga, artima vaiko
patirčiai, tada jis geriau suvoks ugdymosi
prasmingumą ir patirs sėkmę.






Esminių nuostatų ir gebėjimų ugdymas svarbus tuo, kad
vaikystėje įgyjami gebėjimų pradmenys daro įtaką
tolesniam vaiko ugdymui (si). Kryptingai ugdomas vaikas
išmoksta:
spręsti įvairias problemas;
priimti sprendimus;
bendrauti, bendradarbiauti su vaikais ir suaugusiais;
kūrybiškai išreikšti save įvairiose srityse;
pažinti, tyrinėti supančią aplinką.




Ugdymo pavyzdžiai skirti:
ikimokyklinio amžiaus vaikų esminėms
nuostatoms ir gebėjimams ugdyti;
priešmokyklinio amžiaus vaikų
kompetencijoms ugdyti.
Pateikiamos užduotys / veiklos parodo, kaip,
atsižvelgus į esamą situaciją ir vaikų
pasiekimus, organizuoti tikslingą veiklą
integraliai ugdant įvairių sričių
gebėjimus.
Vaikų amžius
Ugdymosi situacija
Tikslas
Užduotis/veikla
Kaip ir kokius gebėjimus vaikai ugdosi
Komentarai
Vertinimas




Ikimokyklinis amžius. 2–3 metai.
Ugdymo (si) situacija. Šio amžiaus vaikai yra labai
judrūs, smalsūs. Jie mėgsta klausytis pasakų, ypač
tų, kurių veikėjai yra įvairūs gyvūnai. Klausantis
pasakų jiems kyla daugybė klausimų, tačiau ne
visuomet pavyksta suprantamai išsakyti savo mintis.
Todėl buvo pasirinkta veikla, kurios metu vaikai turi
galimybę ir kalbėti, ir aktyviai veikti, ir kurti.
Tikslas. Klausytis sekamos pasakos, atsakyti į
klausimus.
Priemonės: molbertai (lentos, popieriaus lapai ar kt.),
raudonos spalvos kreidelės, guašas, žaislinės pelytės.
Užduotis / veikla
Kaip ir kokius gebėjimus vaikai ugdosi?
Pasekite trumpą pasakėlę vaikams:
Dvi baltos pelytės gyveno ant balto popieriaus lapo.
Vieną dieną netikėtai šios mažos gražios pelytės įlipo į
raudoną, spalvą. Pelytės išsigando ir iššoko iš raudonos
spalvos. Jos bėgo ir paliko pėdsakus.
Vaikų klausiama:
 Kur gyveno pelytės?
 Kas joms nutiko?
Pasiūloma vaikams nupiešti pelyčių pėdsakus.
Ant grupėje esančio molberto (lentos, popieriaus lapų ar
kito paviršiaus) vaikai raudonos spalvos kreidelėmis ar
guašu vaizduoja pelyčių pėdsakus. Brėžia (piešia) įvairių
formų linijas: tiesias horizontalias, vertikalias, įstrižas,
zigzagines ir banguojančias, lenktas įvairiomis
kryptimis – pirmyn ir atgal, žemyn ir aukštyn ir t. t.
Vaikų klausiama (individualiai ar grupelėse):
 Ar smagu buvo piešti?
 Kaip pelytės bėgo?
 Kokias pėdas jos paliko?
Atliekant šią veiklą ugdomi komunikavimo įgūdžiai:
sekant trumpą pasakojimą vaikai pratinami sukaupti
dėmesį ir išklausyti pasakojimą iki galo. Pateikus
vaikams klausimus lavinama jų atmintis, gebėjimas
atsakyti į klausimus, turtėja žodynas.
Braižydami vertikalias ir horizontalias linijas vaikai
lavina smulkiųjų ir stambiųjų raumenų įgūdžius, rankos
bei akies koordinaciją.
Pažinimo gebėjimai plėtojami išbandant kelias piešimo
priemones, orientuojantis skirtingose plokštumose (ant
didelio lapo molberte, piešimo lentos, A4 popieriaus
formato lape), įvardijant spalvą.
Socialinius įgūdžius vaikai ugdosi pratindamiesi
sukaupti dėmesį trumpam laikui, išklausyti kitą, sulaukti
savo eilės.
Meniniai vaikų gebėjimai lavėja, kai jie kuria įvairias
linijas ir atranda skirtingų dailės raiškos priemonių
(kreidelių, teptuko) galimybes.
Komentarai
 Sekant pasaką naudinga pasinaudoti vaizdine medžiaga (pasiruošti
popierines pelytes ar pirštukines lėles ir kt.). Ši medžiaga padėtų
vaikams formuotis tam tikrų veiksmų ar reiškinių vaizdinius.
 Užduodant vaikams klausimus svarbu kiekvieną klausimą pakartoti
keletą kartų – pakartojimas padeda kiekvienam vaikui išgirsti ir
suprasti klausimą. Šio amžiaus vaikams reikia laiko suprasti
klausimo prasmę, todėl svarbu neskubėti ir sulaukti atsakymo.
 Siekiant
pakalbinti daugumą vaikų, rekomenduotina kelti
papildomus klausimus, padedančius vaikams rasti atsakymą,
pavyzdžiui, „Kiek buvo pelyčių: viena ar dvi?“, „Kokios spalvos
pėdutes paliko pelytės?“ ir kt.
 Jei pastebima, kad vaikas baigia piešti, prasminga jį pakalbinti ir
paklausti, ar jam patiko piešti, ką jis pavaizdavo, kokia spalva piešė.
 Svarbu: išklausyti vaiko atsakymus, juos atkartoti, kad vaikas geriau
išgirstų ir suprastų savo išsakytas mintis.
Kaip tai padeda vertinant vaikų pasiekimus?

Atliekant šią veiklą pastebėtus būdingus kai kurių
vaikų atsakymus, išsakytas mintis galima įvairiai
užfiksuoti (vaiko dienoraštyje, piešinyje su trumpu
komentaru ar kitu būdu) ir taip papildyti vaiko
pasiekimų aplanką.



Ugdymo(si) situacija. Susirinkus po savaitgalio tradiciškai su
vaikais aptariama, kaip sekėsi, ką veikė poilsio dienomis, kaip
jas praleido. Išklausius vaikų pasakojimų pastebima, kad
daugelis svečiavosi pas gimines, draugus, artimuosius.
Dalijantis įspūdžiais išryškėjo, kad kai kuriems vaikams
svečiuose buvo nuobodu, o kai kurie norėjo pasilikti ilgesniam
laikui, netgi nakvoti. Diskutuojant iškilo klausimas, kaip elgtis
svečiuose, ar mandagu svečiuojantis užsibūti labai ilgai ir kt.
Tikslas. Žiūrint animacinį filmą skatinti vaikus pastebėti ir
aptarti tam tikrus bendravimo ypatumus svečiuojantis, pajusti
kito žmogaus būseną, nuotaiką.
Priemonės. Kompiuteris, interaktyvi lenta.
Užduotis / veikla
Vaikams pasiūloma pasižiūrėti animacinį filmą „Mikė
Pūkuotukas eina į svečius“ ir atkreipti dėmesį, kaip Mikė
Pūkuotukas ir Knysliukas svečiavosi pas Triušį.
Po filmo peržiūros su vaikais diskutuojama:
 kodėl filmo veikėjai nusprendė eiti į svečius;
 kaip jie pasisveikino atėję pas Triušį;
 kaip elgėsi prie stalo;
 kaip svečiuose elgėsi Mikė Pūkuotukas ir kaip –
Knysliukas;
 kas nutiko, kai Mikė Pūkuotukas ketino išeiti pro
duris;
 kodėl Mikė Pūkuotukas pateko į nemalonią padėtį;
 ką pagalvojo Triušis, kai svečiai išėjo?
Aptarus filmuke pateiktą svečiavimosi situaciją
vaikams siūloma prisiminti, ką jie dažniausiai veikia, kai
būna svečiuose.
Vaikų klausiama:
 kada einate į svečius;
 kaip pasisveikinate atėję į svečius;
 kaip reikėtų elgtis svečiuose;
 ką patartumėte Mikei?
Kaip ir kokius gebėjimus vaikai ugdosi?
Veiklos metu vaikai ugdosi socialinius gebėjimus –
stebėdami animacinio filmo veikėjų elgesį, nuotaiką,
pratinasi įvertinti situaciją, įžvelgti tam tikrus
bendravimo įgūdžių požymius; aptardami filmo siužetą
stengiasi išklausyti kitą iki galo, gerbti kito nuomonę.
Komunikavimo
gebėjimai
lavėja
vaikams
analizuojant stebėto filmuko siužetą, formuluojant
atsakymus į klausimus, bandant prisiminti kai kuriuos
veikėjų žodžius, turtinant žodyną mandagiomis frazėmis,
vartojamomis pasisveikinant, atsisveikinant, prašant,
atsiprašant ar kt.
Veiklos metu ugdomi pažinimo gebėjimai –
aiškinamasi, kaip elgtis prie stalo svečiuose, kiek laiko
paprastai žmonės praleidžia svečiuose; planuojant
žaidybinę aplinką, renkantis žaislus, baldus, aprangą,
vietą ir kt.
Sveikatos saugojimo gebėjimai ugdomi, kai vaikai,
aptardami, kodėl Mikė pateko į nemalonią padėtį,
prieina išvadą, kad svarbu saikingai vaišintis.
Meniniai gebėjimai ugdomi, kai vaikai kūrybiškai
improvizuodami atlieka pasirinkus vaidmenis.




Peržiūrėjus ir aptarus animacinį filmą vaikams (ar vaikų
grupelei) siūloma suvaidinti kai kurias filmuke matytas
situacijas, jas koreguojant pagal savo turimą patirtį arba
pagal tai, kas buvo aptarta pokalbio metu.
Vaikams siūloma grupelėse žaisti žaidimus apie
svečiavimąsi. Vaikai susikuria žaidybinę aplinką,
susitaria, kaip ir su kuo žais.
Gali vaidinti; statyti ar konstruoti triušio namą; kurti
melodiją ar dainą, pritardami grupėje esančiais
muzikiniais instrumentais; piešti iliustracijas ar kt.
Filmą (ar atskirus filmo epizodus vaizduojančius
paveikslėlius, pateiktus 1 priede) galima peržiūrėti dar
kartą, siekiant pastebėti, išsiaiškinti vis naujus dalykus,
svarbius svečiuojantis.



Kaip tai padeda vertinant vaikų pasiekimus?
Veiklos metu stebimas vaikų susidomėjimas
animacinio filmo siužetu, dalyvavimas filmo
aptarime, gebėjimas atsakyti į klausimus, elgesys
su kitais vaikais, gebėjimas išklausyti iki galo, kai
kalba kitas.
Gali būti filmuojami ar fotografuojami vaikų
diskusijos apie filmą fragmentai, užrašomi įdomūs,
saviti vaikų pasisakymai, idėjos. Pagal poreikį
vertinimo informacija kaupiama vaikų pasiekimų
aplanke ar kita forma fiksuojant vaiko pasiekimus.

kodėl filmo veikėjai nusprendė eiti į
svečius;

kaip jie pasisveikino atėję pas Triušį;

Mikė
elgėsi
svečiuose
kaip
Pūkuotukas ir kaip – Knysliukas;

kaip elgėsi prie stalo;

kas nutiko, kai Mikė Pūkuotukas
ketino išeiti pro duris;
kodėl Mikė Pūkuotukas pateko į
nemalonią padėtį;
ką pagalvojo Triušis, kai svečiai
išėjo?


Ugdymo plėtotės centro parengtus darbus galite
rasti internetinėje svetainėje adresu:
http://www.upc.smm.lt
Jei kiltų klausimų, rašykite:
[email protected]