Transcript 2012 06 19 ivaizdis, motyvavimas ir viesieji rysiai Kelme

ĮVAIZDŽIO VADYBA,
MOTYVAVIMAS IR VIEŠIEJI
RYŠIAI
B. Sabaliūtė
A. Smailys
2012 06 19
Kelmė
1
Numatomos temos
• Įvaizdis ir jo reikšmė organizacijos veiklos
efektyvumui.
• Įvaizdžio formavimas, veiksniai ir sudedamos dalys.
• Tikslinės organizacijos grupės ir bendravimo su
jomis priemonės.
• Viešas pasisakymas (pranešimo pristatymas) prieš
auditoriją ir per žiniasklaidos priemones.
• Sunkios situacijos bendraujant su žiniasklaidos ir
kitų organizacijų atstovais.
2
Siūloma pasirinkti temą
Motyvavimas
• Klausymasis – kaip
tikrų poreikių
supratimo technika
• Psichologiniai
žmogaus poreikiai
Motyvavimas – kaip
poreikio ir jūsų tikslo
suderinimas
• Praktinės užduotys:
aktualių situacijų
modeliavimas
•
•
•
•
•
Įvaizdžio vadyba
Įvaizdžio samprata
Įvaizdžio formavimo
būdai;
Įvaizdžio sudedamos
dalys.
4 organizacijos įvaizdį
lemiantys veiksniai;
Tikslinės
organizacijos
įvaizdžio grupės;
Įvaizdžio samprata(1)
• Įvaizdis, iš esmės, yra emocinis
organizacijos, jos produktų ir paslaugų
suvokimas, kuris, būdamas nematerialus
įmonės turtas, padeda užtikrinti ir ilgalaikę
materialią gerovę.
4
Klausimas
Kokia pirma mintis jums kyla išgirdus
pavadinimą:
• Kražių M.K. Sarbievijaus kultūros centras?
• ... ... ... .................................?
• ... ... ... .................................?
5
Įvaizdžio samprata(2)
• Organizacijos įvaizdis yra tai, kas
pirmiausia ateina į galvą išgirdus
organizacijos pavadinimą ar pamačius
logotipą (Gray, Balmer 1998).
• Žmonės neretai labiau reaguoja į įvaizdį,
o ne į realybę.
6
Teigiamo įvaizdžio nauda (pagal
H. Shirley)
•
•
•
•
Didina organizacijos populiarumą.
Spartina prasiskverbimą į naujas rinkas.
Padeda išlaikyti gerus partnerius.
Didina investuotojų ir kitų finansinės
bendruomenės narių susidomėjimą.
7
2 pagrindiniai įvaizdžio
formavimo būdai:
• Savaiminis įvaizdžio formavimas yra
paliekamas likimui, atsitiktinumui.
Dažniausiai tokiu atveju pagrindiniais
įvaizdžio “kūrėjais” tampa gandai,
paskalos...;
• Planingas įvaizdžio kūrimas - tai
kruopščiai planuojami ir vykdomi viešieji
ryšiai, kai nuolat pabrėžiamos
organizacijos stipriosios pusės.
8
Įvaizdžio formavimas
• Įvaizdžio kūrimas yra vienas iš
organizacijos strateginių tikslų.
• Teigiamas organizacijos įvaizdis nėra
atsitiktinis, jis yra sukuriamas,
pasiekiamas, o kartu ir valdomas.
• Įvaizdis, kurį norima sukurti, iš tiesų turi
atitikti tikrovę.
9
3 pagrindiniai dalykai Įvaizdžio
formavime:
• Nuoseklumas (nesimėtyti, nekeisti
“kurso”, “nebalamutinti” žmonių...);
• Ilgalaikiškumas (įvaizdis kuriamas ilgai,
palaikomas kone amžinai...);
• Išskirtinumas (išsiskirk arba mirk;
skirtingi pritraukia, panašūs susilieja...).
10
Klausimas
Kuo jūsų organizacijos (bendruomenės,
bibliotekos) įvaizdis skiriasi nuo kitų
organizacijų (bendruomenių)?
11
Organizacijos įvaizdžio kūrimo
procesą apima 4 verslo šakos:
• Vadybos ir organizavimo paslaugos;
• Ryšiai su visuomene;
• Reklamos agentūros, kurios rūpinasi
paslaugos (produkto) įvaizdžiu;
• Organizacinio dizaino kūrėjai.
12
Įvaizdį lemiantys veiksniai
•
•
•
•
Darbuotojų atsiliepimai;
Išorinė reklamos kokybė;
Klientų atsiliepimai;
Personalo elgesys ir laikysena.
13
Klausimas
• Ką pasakote pristatydami savo
organizaciją pažįstamiems, kurie domisi?
• Kokia išorinė reklama?
• Kokių esate girdėję atsiliepimų apie savo
organizaciją?
• Kaip patys elgiatės su savo klientais,
partneriais, rėmėjais ... ?
14
Įvaizdžio sudedamosios dalys
•
•
•
•
•
•
•
Paslaugos įvaizdis
Vartotojo įvaizdis
Vidinis įvaizdis
Vadovo įvaizdis
Personalo įvaizdis
Veiklos įvaizdis
Socialinis įvaizdis.
15
Užduotis
Įvertinkite (10 balų sistemoje) savo
organizacijos įvaizdžio visus 7 punktus:
• Paslaugos įvaizdis
• Vartotojo įvaizdis
• Vidinis įvaizdis
• Vadovo įvaizdis
• Personalo įvaizdis
• Veiklos įvaizdis
• Socialinis įvaizdis.
16
Užduotis
• Ko dar reikia, kad šie vertinimai būtų 10
balų?
Gyvenimo tiesa
• Jei uždarysite duris visoms klaidoms, tiesa
liks už durų. (R. Tagorė)
Tikslinės grupės
Vartotojai
Investuotojai
ORGANIZACIJOS
ĮVAIZDIS
Darbuotojai
Bendruomenė
Vyriausybė,
savivaldybė
19
Tikslinės grupės formuojasi įvaizdį
apie organizaciją:
• Asmeninio susidūrimo metu;
a) bendraujant telefonu;
b) tiesioginio kontakto metu;
c) viešų organizacijų atstovų
pasisakymų metu;
• Iš sklindančių gandų;
• Žiniasklaidos pranešimų.
TIESOS
Nebūna antros progos padaryti
pirmą įspūdį!
21
MOTYVAVIMAS
Motyvavimo menas – poreikio
supratimas, jo patenkinimo kelio
parinkimas ir mokėjimas tai
suderinti su savo interesais.
Klausymasis
•
•
•
•
•
•
•
•
Ar nebūna taip, kad besiklausydami:
Mes tik vaizduojam klausymą, o iš tikrųjų . . .;
Nebenorime toliau klausyti, nes jau turime savo
nuomonę ir sprendimus;
Nerimaujame, nes laikas bėga, o savų rūpesčių
mums per akis;
Laukiame progos pasakyti savo mintis;
Koncentruojamės ties tuo, ką atsakysim
pašnekovui;
Ruošiame kontrargumentus, nes mūsų požiūris
kitoks;
Pertraukinėjame partnerį savo klausimais arba
teiginiais;
Nuolat vertiname tai, kas sakoma ir pan.
Aktyvaus klausymosi
technikos
• Dėmesingas tylėjimas.
• Minties persakymas.
“Jei aš jus teisingai supratau, jūs ...”. “Kitaip
sakant, jūs manote ... ." ir pan.
• Pasitikslinimas.
“Ką turėjote galvoje, sakydamas...”
• Apibendrinimas.
Klausytojo veiksmai
Geras klausytojas
Blogas klausytojas
Rodo dėmesį
Vertina
Susilaiko nuo komentarų
Kritikuoja
Pasitikslina, ar teisingai
suprato
Pertraukinėja kalbantįjį
Išsiaiškina, kas liko
neaišku
Neturi išankstinės
nuostatos
Veržiasi spręsti problemą
Interpretuoja
Užduoda atvirus klausimus Užduoda daug uždarų
klausimų
Klausimų tipai
• Atviri klausimai.
Prasideda raide “K”
Pvz.: Ką manote apie psichologinius mokymus?
• Nukreipiantys klausimai.
Pvz.: kokią naudą davė psichologinai mokymai?
• Uždari klausimai.
Prasideda žodžiais “Ar”, “Gal”
Pvz.: Ar tenkina Jums suteiktų psichologinių
mokymų kokybė?
Gyvenimo tiesa
• Tas, kuris klausia yra kvailys penkioms
minutėms, tas kuris nepaklausė, lieka
kvailiu amžinai.
A. Maslow pagrindinių žmogaus
poreikių piramidė
Saviraiška
Savigarba
Pripažinimas
Bendravimas
Saugumas
Fiziologiniai poreikiai
Savireguliacija (nuostata)
motyvavimo metu
• Priimkite partnerį tokį, koks jis yra.
• Suformuluokite savo prielaidas apie
pagrindinius partnerio poreikius, kurie
skatina partnerį, koreguokite tas prielaidas
bendravimo eigoje.
• Atsižvelkite į partnerio kompetenciją,
sugebėjimus.
• Atsižvelkite į partnerio emocinę būseną,
parinkite tinkamą elgesio taktiką ir
strategiją.
Elgesys motyvavimo metu (1)
• Kreipkitės į pašnekovą asmeniškai, jeigu
galima - vardu.
• Remkitės bendra praeitimi, jūsų
panašumais ar kuo nors kitu, kas bendra
jums abiems.
• Suraskite pageidaujamam poelgiui
analogą partnerio gyvenime.
• Paskatinkite stipriąsias pašnekovo puses.
• Pateikite tokius argumentus, kurie susiję
su pagrindinėmis partnerio gyvenimo
vertybėmis.
Elgesys motyvavimo metu (2)
• Neišsakykite visų argumentų vienu
atsikvėpimu.
• Netrukdykite pašnekovui išsisakyti, palikite
pakankamai pauzių.
• Savo norus, pageidavimus formuluokite
trumpai ir aiškiai.
• Neapeliuokite į pareigos jausmą, venkite
išsireiškimų “tu privalai ...”,
“tu turi ...” ir
pan.
• Palikite partneriui pasirinkimo galimybę ir
teisę galutiniam apsisprendimui.
SĖKMINGOS VIEŠOS KALBOS
KOMPONENTAI
• Pranešėjui ir auditorijai yra aiški
pasisakymo paskirtis arba tikslas;
• Pranešėjas supranta savo klausytojų
poreikius;
• Pranešėjas išmano tai, apie ką kalba;
• Pranešėjas iš anksto susiplanavo
kalbą;
• Pranešėjas kaip reikiant parepetavo;
• Pranešėjas pasitiki savimi.
32
KODĖL PASIRODOMA PRASTAI
(dažniausiai pasitaikančios klaidos)
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Padrikai dėsto;
Stokoja pasirengimo;
Neturi humoro;
Neturi vaizdinių priemonių;
Prastai paiso laiko; ištęsia;
Neaiškiai taria žodžius;
Nežiūri į akis;
Nesigirdi, ką sako; per garsiai; painiai;
Prasčiokiškai – ne specialistas;
Per daug kandžiai; šlubuoja logika;
Per greitai; per lėtai;
Nukrypsta nuo temos;
Nervinasi;
Neatsako į klausimus ir t. t.
33
FAKTAI
Vienai minutei efektyvios kalbos
reikia 30 minučių kruopštaus
pasirengimo
34
PRANEŠIMO PARENGIMO
ETAPAI
1. Sprendimas pasisakyti.
2. Pirmas kontaktas su auditorijos
atstovais.
3. Atsakymai į šešis klausimus (6
K).
4. Pasisakymo plano parengimas;
5. Padalomosios ir vizualinės
medžiagos parengimas;
6. Nuostatos pasirinkimas.
35
1. SPRENDIMAS PASISAKYTI
• Kokie Jūsų motyvai?
• Kokios aplinkybės?
• Kiti veiksniai?
36
2. PIRMAS KONTAKTAS SU
AUDITORIJOS ATSTOVAIS
• Ar bendradarbiausime?
• Jei taip, tai – kaip?
• Aptarti temą,
• Tikslą,
• Susitikimo sąlygas: vietą,
trukmę ir kt.
37
3. ATSAKYMAI Į ŠEŠIS KLAUSIMUS
(6 K)
• Kas dalyvauja?
• Ką jie nori išgirsti?
• Kodėl šito imuosi?
• Kada?
• Kur?
• Kaip pasisakysiu?
38
4. PASISAKYMO PLANO PARENGIMAS (1)
Plano apmatai:
• Tikslas- svarbiausia, ką reikia pranešti.
• Ko noriu pasiekti?
• Kokie pagrindiniai klausimai
(problemos), apie kuriuos kalbėsiu?
• Kokie loginiai argumentai, nepaneigiami
faktai, paremiantys pagrindinę idėją?
• Idėjos įdomiai, įspūdingai įžangai.
• Idėjos įsimintinai pabaigai.
39
4. PRANEŠIMO PLANO PARENGIMAS
(2)
Pranešimo eiga:
•
Įžanga (pradžia) – sudominti ir
supažindinti;
•
Pagrindinė (vidurinė) dalis – išdėstyti,
informuoti ir instruktuoti;
•
Pabaiga – įtvirtinti ir palikti neišdildomą
įspūdį.
40
Pasisakymo užbaigimas
• Apibendrinti ir pačiam padaryti trumpas ir
aiškias išvadas;
• Paprašyti užduoti klausimus;
• Pasistengti baigti gerame emociniame lygyje;
• Parodyti klausytojams pakankamai dėmesio,
tai gali būti:
kvietimas veikti;
žvilgsnis į ateitį;
klausimas ar pareiškimas;
įpareigojimas.
Pauzių naudojimas
• Kalbos pradžioje, kad įsitikinti, ar visi
susirinko, ir yra pasiruošę Jūsų klausyti;
• Viduryje sakinio – pabrėžti svarbų
punktą;
• Norint išsiaiškinti, kokią reakciją Jūsų
žodžiai ar veiksmai sukėlė klausytojams;
• Prieš Jūsų kelis paskutinius žodžius;
• Pateikus retorinį klausimą;
• Baigus kalbos dalį, kad klausytojai
suvoktų žodžius ir laukiant jų reakcijos.
42
5. Padalomosios ir vizualinės
medžiagos parengimas
Mes atsimename:
•
•
•
•
10 % to, ką
20 % to, ką
30 % to, ką
50 % to, ką
išgirstame.
perskaitome;
išgirstame;
pamatome;
pamatome ir
43
Praktinė užduotis:
Parašykite:
• 3 mintis (teiginius) apie savo
organizaciją, kurią atstovaujate;
• 3 mintis (teiginius) apie
žiniasklaidos atstovus, kuriems
pristatysite savo pranešimą.
44
6. Nuostatos pasirinkimas
1. Aš
2. Aš
3. Aš
4. Aš
+ , Jūs
– , Jūs
– , Jūs
+ , Jūs
–
+
–
+
45
NUOSTATA: AŠ + , JŪS –
(Aš galvoju apie save gerai,
Aš galvoju apie Jus blogai)
Tokio požiūrio pranešėjui
būdinga:
• Per didelis pasitikėjimas savimi;
• Sunkus bendravimas;
• Kitų spaudimas;
• Savo vaidmens sureikšminimas.
46
NUOSTATA: AŠ –, JŪS +
(Aš galvoju apie save blogai,
Aš galvoju apie Jus gerai)
Tokio požiūrio pranešėjui būdinga:
•
•
•
•
•
Nepakankamas pasitikėjimas,
Polinkis atsitraukti,
Nepakankamas įsitikinimas,
Nepakankamas iniciatyvumas;
Nepakankamas savo vaidmens
vertinimas,
• Polinkis į stresus.
47
NUOSTATA: AŠ – , JŪS –
(Aš galvoju apie save blogai,
Aš galvoju apie Jus blogai)
Tokio požiūrio pranešėjui būdinga:
•
•
•
•
•
Žemas energingumas,
Polinkis į pesimizmą,
Neryžtingumas,
Nepakankamas kūrybingumas,
Neigiamų santykių su auditorija
kūrimas.
48
NUOSTATA: AŠ + , JŪS +
(Aš galvoju apie save gerai,
Aš galvoju apie Jus gerai)
Tokio požiūrio pranešėjui būdinga:
• Pasitikėjimas savimi;
• Geranoriškumas;
• Geri santykiai su aplinkiniais ir
auditorija;
• Atvirumas, kūrybiškumas, emocinis
stabilumas.
49
SUDĖTINGOS BENDRAVIMO
SITUACIJOS SU AUDITORIJA (1)
R. Kisindžeris kartą pasveikino spaudos atstovus, sakydamas:
”Kas iš Jūsų turi klausimų mano atsakymams?”
Neverta atsakinėti į klausimus, o verta į juos reaguoti.
Tam reikia iš anksto sau atsakyti į šiuos klausimus:
•
•
•
•
•
•
Ką aš noriu pasakyti svarbiausia?
Ką vertėtų pasakyti, bet nėra labai svarbu?
Ko aš nenoriu sakyti?
Kaip apeisiu šiuos klausimus?
Kokius turiu pagrindinius faktus?
Ar man pakanka informacijos? Jei ne, tai kokios
informacijos aš nežinau?
• Ką gali žinoti ir ko – nežinoti būsimi klausytojai?
• Ar yra dalykų ir kokių, kuriuos klausytojai išmano už
50
mane geriau?
SUDĖTINGOS BENDRAVIMO
SITUACIJOS SU AUDITORIJA (2)
Klausimas, į kurį neturite atsakymo:
• Jei klausimas per siauras ir uždaras, verta jį
performuluoti padarant atviru ir platesniu;
• Paklauskite auditorijos, ar niekas negalėtų
atsakyti;
• Jei nežinote atsakymo, pripažinkite, kad nesate
visažinis, bet tuo klausimu pasidomėsite ir
pateiksite atsakymą, jei to reikės;
• Nurodykite, kur galima rasti atsakymą;
• Jei negalite atsakyti, nes nėra tam tinkamas
laikas ar ne ta auditorija, tai neatsakyti, ar kitaip
apeiti tą klausimą, viduje tvirtai žinant, kodėl tai
darote.
51
SUDĖTINGOS BENDRAVIMO
SITUACIJOS SU AUDITORIJA (3)
Kaip atsakyti į provokuojantį
(nekorektišką) klausimą:
• Būti dalykišku;
• Nebūti “ekspresyvia auka”,
įvardinti sau viduje kilusias
emocijas, tada turėsite elgesio
pasirinkimą;
• Išlaikyti nuostatą “Aš +, Tu +;
• Prisiminti humoro jausmą;
• Naudoti paradoksalią intenciją.
52
SUDĖTINGOS BENDRAVIMO
SITUACIJOS SU AUDITORIJA (4)
Klausimas, neatitinkantis temos:
• Pripažinkite, kad klausimas įdomus
ar reikšmingas, bet neatitinka
pranešimo temos, taigi, vertas
dėmesio ateityje;
• Eikite prie kito klausimo.
53
SUDĖTINGOS BENDRAVIMO
SITUACIJOS SU AUDITORIJA (5)
Klausimas, atskleidžiantis didelę
Jūsų argumentų spragą:
• Pripažinkite, kad nurodytas dalykas
tikrai yra problema;
• Paaiškinkite, ką reikia ar reikės
daryti problemai išspręsti;
• Neišsisukinėkite, bendraukite su
auditorija atvirai ir sąžiningai.
54
SUDĖTINGOS BENDRAVIMO
SITUACIJOS SU AUDITORIJA (6)
Kaip “blogą” klausimą paversti
“geru”:
• Vienas BBC reporteris pasakė: “Nėra
nediskretiškų klausimų, yra nediskretiški
atsakymai” ir tam davė šį pavyzdį: Kai
buvusio federalinio kanclerio Šmito
žmoną sykį vienas reporteris paklausė,
kiek pinigų ji skirianti namų apyvokai, ji,
nenurodydama sumos, atsakė:
“Pakankamai”.
55
ĮTAMPOS VALDYMAS
• Išmanyti savo dėstomą dalyką;
• Suprasti kalbėjimo grupei pagrindus:
•
•
•
•
Praktika;
Dar daugiau praktikos;
Repetavimas;
Dar daugiau repetavimo;
• Kvėpavimo valdymas:
•
•
•
•
•
•
Atsistojęs ar atsisėdęs sustinkite;
Minutę nekvėpuokite;
Valingai giliai įkvėpkite pro nosį;
Sulaikykite kvapą sekundei ar dviem;
Lėtai iškvėpkite pro burną ilgu atodūsiu;
Padarykite taip 3- 4 kartus: įkvėpkite kaskart vis giliau,
sulaikykite kvapą 3-4 sekundėms ir iškvėpkite vis ilgesniu
atodūsiu;
• Nelaikykite kvapo ilgai (nepratus gali pasidaryti silpna).
• Tikėjimas savimi (“Man eisis labai gerai!”):
• Mokėkite atmintinai savo įžangą.
56
Geriau būti pasiruošusiam ir
neturėti progos, negu turėti
progą ir būti jai
nepasiruošusiam
!
57