Transcript Priedas

Vaikų saugaus elgesio
įgūdžių formavimas
Temos, kurias su vaikais ir tėvais
turėtų aptarti pedagogai












- saugus vaikų elgesys gatvėje;
- eismo aplinkos stebėjimas;
- kelio samprata, pagrindinės kelio dalys, kelio ženklai;
- transporto priemonės;
- aplinkos teršimas automobilių išmetamomis dujomis,
poveikis sveikatai;
- žiemos pavojai;
- atšvaitų įsigijimas;
- saugus vaikų išleidimas į namus;
- veiksmai, įvykus nelaimingam atsitikimui;
Savižudybės;
Kenksmingos medžiagos;
- pagalbos iškvietimas, įvykus nelaimei.
Vienas namuose








Vaikas, liekantis vienas namuose, turi gerai žinoti ir
mokėti:
užrakinti ir atrakinti duris,
įjungti ir išjungti šviesą,
tinkamai elgtis su virykle ar mikrobangų krosnele,
paskambinti pagalbos telefonu, žinoti kokią
informaciją pasakyti dispečeriui,
žinoti, kaip jis turi elgtis kilus gaisrui, suveikus
dūmų detektoriui,
žinoti, kaip elgtis, jeigu kažkas ieško tėvų, kurių šiuo
metu namuose nėra,
žinoti, kaip elgtis, jeigu suveikia apsauginė
signalizacija.
Kaip elgtis, kai skambina
nepažįstamas žmogus?




-
neprisistatyti pakėlus telefono ragelį, ištarti tik
,,klausau“,
- nieko nesakyti ir nepasakoti apie savo šeimą,
- nesakyti skambintojui, kad yra vienas namuose,
jeigu prašoma pakviesti tėvelį ar mamytę, galima
atsakyti, kad šiuo metu jie yra užsiėmę svarbiais
darbais ir atsiliepti negali, bet jie gali paskambinti
paliktu telefonu.
Pakeliui namo





Į mokyklą ir iš jos visuomet eiti tuo pačiu keliu;
pranešti tėvams, kad sėkmingai grįžo namo, ir tik po
to eiti žaisti į kiemą;
nežaisti kieme su vyresniais nepažįstamais vaikais,
nepasiduoti įkalbinėjimams eiti su jais kur nors
toliau nuo namų, ar kviestis juos į svečius;
neimti iš nepažįstamojo dovanų, saldumynų, gėrimų
ir t. t.;
griežtai draudžiama sėstis į mašiną su nepažįstamais
žmonėmis ar prašyti, kad nepažįstami pavežtų.







Pirmoji pagalba, įkandus
gyvatei:
o paguldyti nukentėjusįjį ant šono;
O nuo įkąstos galūnės nuimti žiedus, apyrankes;
o stipriai užveržti galūnę 5–10 cm virš įkandimo vietos.
Žemiau užveržtos vietos turi būti jaučiamas pulsas;
o išspausti iš žaizdos nuodus. Negalima čiulpti nuodų iš
žaizdos, nes žmogus, teikiantis pagalbą, gali pats
apsinuodyti;
o įkąstą galūnę nuleisti kiek galima žemiau. Malšinti
skausmą;
o kviesti greitąją pagalbą ar skubiai vykti į ligoninę.
Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad
savižudybė ir suicidinis elgesys yra labai
retas tarp jaunimo. Tačiau statistiniai
duomenys rodo ką kita - savižudybė yra
vyraujanti paauglių mirčių priežastis.
Kasdien iš spaudos, radijo ir televizijos
sužinome apie savo noru iš gyvenimo
pasitraukusius žmones. Pirmuose
dienraščių puslapiuose matome nuotraukas
iš asmeninių albumų, vos ne kas antro
politiko kalboje girdime, kad pagal
savižudybių skaičių Lietuva pirmauja
pasaulyje. Tokį problemų sprendimo kelią
vis dažniau renkasi jauni. Atrodo, kad
savižudybė ima integruotis į mūsų
gyvenimą kaip natūrali išeitis.
Mokykla, po kurios stogu kasdien susirenka tūkstančiai
vaikų, yra puiki arena prevencinių programų
įgyvendinimui. Deja, ne visose mokyklose šiandien
dirba psichologai ir socialiniai darbuotojai.
Mokytojai yra reali jėga, galinti daug padėti
jaunų žmonių savižudybių prevencijai. Jie turi
unikalią galimybę bendrauti ir stebėti mokinius
kasdieninėje jų veikloje, tačiau mažai tikėtina,
kad be specialaus pasiruošimo galėtų
efektyviai dalyvauti jaunimo savižudybių
prevencijoje.
Skiriami trys prevencijos lygiai:
 pirminė arba tiesiog prevencija,
 antrinė – kitaip intervencija,
 tretinė arba postvencija.
Efektyvi savižudybių prevencija
privalo apimti ir postvencinę veiklą.

Vystantis sugebėjimui abstrakčiai
mąstyti, paaugliui yra ypatingai
svarbu išsiaiškinti, kas jis yra ir
koks turėtų būti jo vaidmuo
visuomenėje. Naujus
intelektualinius sugebėjimus
paaugliai naudoja siekdami atitolti
nuo vaikams taikomų apribojimų.
Jie bando įvairius elgesio būdus,
keičia socialinę orientaciją.
Dėl ypatingų pereinamojo laikotarpio charakteristikų,
paaugliai gali būti linkę rizikingai elgtis. Rizikinga
elgsena peržengia normalaus vystymosi stadijai
būdingas elgesio ribas. Rūkymas, alkoholio ir
narkotikų vartojimas, agresija, ankstyvi ir nesaugūs
lytiniai santykiai dažniausiai yra susiję, sudarydami
bendrą rizikingos elgsenos sindromą.
Tyrimų duomenys rodo, kad minėtos elgsenos
charakteristikos labiau būdingos suicidiškiems
paaugliams.
Nustatytas ir priešingos krypties
dėsningumas: šeimos tarpusavio
komunikacijos pagerėjimas
sumažina ne tik įtampą tarp
šeimos narių, bet ir vaikų
suicidiškumą.
Vienas iš negatyviausių mokyklinių reiškinių –
patyčios. Nerimas, mokyklos baimė,
nelaimingumo jausmas - reiškiniai, kurie
susiję su nuolat patiriamomis patyčiomis.
Tyčiojimosi reiškinį paprastai lydi visa eilė
mokyklinių problemų ir sunkių išgyvenimų.
Moksleiviai, iš kurių tyčiojamasi, ir tie, kurie
tyčiojasi iš kitų, yra silpniau socialiai
integruoti, dažniau mano esą bendraamžių
nesuprasti, atstumti, dažniau jaučiasi
vieniši, nelaimingi ir dažniau pasižymi
blogais akademiniais rodikliais.
 Patiriamos patyčios ypač siejasi su
depresija bei mintimis apie savižudybę.
Mažai tikėtina, kad mokytojas, skeptiškai vertinantis
psichologinę pagalbą, aktyviai skatins sunkumų
prislėgtą mokinį jos ieškoti. Daugiau nei pusė
apkaustų pedagogų manė, kad kiekvienas savo
sunkumus turi spręsti pats.
Kol psichologinio pobūdžio sunkumai bus suvokiami
kaip silpnumo įrodymas arba kažkas gėdingo, net ir
labai išvystytas psichologinės pagalbos tinklas
nedarys bent kiek reikšmingesnio poveikio
visuomenės dvasinei sveikatai.
Sąmoningai ir nesąmoningai mokytojas perteikia savo
įsitikinimus mokiniams. Todėl teigiamos pedagogų
nuostatos į psichologinę pagalbą formavimas svarbus jaunimo savižudybių prevencijos uždavinys.

Įvykusi savižudybė sutrikdo
nusistovėjusį darbo ritmą
mokykloje. Todėl mokyklos
administracija nedelsiant turėtų
imtis priemonių įprasto darbo ritmo
atstatymui ir palaikymui. Tai
padeda išvengti sumaišties ir
suteikia saugumo.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų
samprata

Narkotinės ir psichotropinės
medžiagos - į Sveikatos apsaugos
ministerijos patvirtintus kontroliuojamų
medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar
sintetinės medžiagos, kurios dėl
kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo
jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos
sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine
ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų
žmogaus sveikatai.

Psichotropinės arba psichiką
veikiančios medžiagos – tai
medžiagos, pakeičiančios organizme
vykstančius cheminius procesus,
sąlygojančios elgesio bei mąstymo
sutrikimus, keičiančios emocinę
būseną bei sukeliančios
priklausomybės ligą.
Psichotropinių medžiagų grupės
(PSO):









alkoholis;
tabakas ir tabako gaminiai;
opioidai;
raminamosios ir migdomosios medžiagos;
kokainas ir preparatai iš kokos augalo;
stimuliatoriai ir kofeinas;
haliucinogenai;
lakiosios medžiagos;
kitos psichoaktyvios medžiagos ir jų mišiniai
Tabakas

Nikotinas nepriskiriamas prie narkotinių
ar psichotropinių medžiagų grupės, tačiau
jis yra psichiką veikianti medžiaga ir jo
vartojimas sukelia sunkią priklausomybę.
Veiklioji tabako medžiaga nikotinas –
bespalvis, savotiško aštraus kvapo, gerai
tirpstantis vandenyje ir riebaluose skystis,
ore ruduoja. Tabakas dažniausiai rūkomas
cigaretėmis, cigarais, pypke, rečiau
uostomas.
Alkoholis

Alkoholis – paplitusi svaigioji
medžiaga. Skirtinga jos
koncentracija yra aluje, vyne ir
stipriuosiuose (distiliuotuose)
gėrimuose.
Analizuojant Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro
2007 m. pateiktos metinės ataskaitos apie narkotikų problemą
Europoje duomenis, išskrėme šiuos psichoaktyvių medžiagų
vartojimo ypatumus tarp nepilmanečių:


Nelegalių psichoaktyvių medžiagų (narkotikų)
vartojimas tarp labai jaunų žmonių (jaunesnių nei
15 metų) yra retas reiškinys. Reguliarus narkotikų
vartojimas tarp jaunesnių nei 15 metų asmenų
yra dar retesnis reiškinys, dažniausiai
pasireiškiantis tam tikrose asmenų grupėse,
kurioms būdingi ir kiti psichologiniai bei socialiniai
nukrypimai.
Jaunesni nei 15 metų asmenys dažniausiai vartoja
kanapes, antrą vietą užima uostomosios
medžiagos (pvz., klijai, aerozoliai). Tarp 15–16
metų mokinių, prisipažįstančių vartojus kanapes,
labai mažai tokių, kurie pirmą kartą jų pavartojo,
dar nesulaukę 13 metų (1–4 %).


Lakių medžiagų uostymas dažniausiai paplitęs
tarp vaikų. Beveik visada šis įprotis praeina
išaugant iš tam tikro amžiaus periodo –
uostantis lakias medžiagas vyresnis nei 18 m.
amžiaus asmuo – retenybė. Esant lakių
medžiagų uostymui svarbu išlaikyti gerus
santykius tarp tėvų ir vaikų, skatinti teigiamus
elgesio pokyčius ir alternatyvias pozityvias
veiklas, ugdyti socialinius įgūdžius.
Kanapė bene dažniausia uždrausta psichiką
veikianti medžiaga, su kuria eksperimentuoja
paaugliai. Nors vienkartinis kanapės
pavartojimas nesudaro pagrindo gydyti vaiką
nuo priklausomybės, bet koks kanapės
vartojimas privalo sutelkti tėvų ir specialistų
dėmesį, kadangi jos vartojimą gali sekti
eksperimentavimas su kitomis psichoaktyviomis
medžiagomis (heroinu, amfetaminais,
raminamaisiais) bei narkotinių ir psichotropinių
medžiagų švirkštimas.
Nelegalių narkotikų vartojimo
priežastys(2)




Amžius. Jauni žmonės yra smalsesni ir labiau mėgsta
rizikuoti. Dažnai nuo amžiaus priklauso pasirenkamų
narkotinių medžiagų rūšis: pvz. tirpikliai labiau paplitę tarp 14
– 16 metų paauglių; “Extazy” – vyresniame nei 16 m.
amžiuje. Į tai svarbu atkreipti dėmesį vykdant prevenciją.
Lytis. Narkotikus dažniau vartoja vyrai, nei moterys. Tačiau
šis skirtumas nyksta didėjant amžiui.
Smalsumas. Kai kurie asmenys gali būti smalsesni nei kiti.
Tam stiprios įtakos gali turėti ir kiti veiksniai – informacinės
priemonės, narkotikų prieinamumas.
Rizika. Atsižvelgiant į daugelį atliktų tyrimų matoma, jog
rizika tarp jaunų žmonių yra normalus reiškinys. Tačiau kai
kurie asmenys linkę labiau rizikuoti nei kiti. Labai svarbu tai,
jog žmonės neįvertina rizikos laipsnio. Elkind’as įvedė sąvoką
“Asmeninis melas” (personal fable). Esmė ta, kad paaugliai
gali dažnai save laikyti nepažeidžiamais. T.y. daugelis
jaunimo mano, jog yra atsparūs nepalankiems padariniams.
Nelegalių narkotikų vartojimo
priežastys(3)


Prieinamumas. Narkotikų prieinamumas yra svarbus
veiksnys naudojimui ar piktnaudžiavimui. Be to, narkotikų
prieinamumas gali diktuoti narkotiko naudojimo būdą duotoje
aplinkoje ar subkultūroje duotuoju laiku. Kaip bebūtų, faktas,
jog narkotikai yra prieinami nepaaiškina, kodėl tik kai kurie
žmonės pradeda juos naudoti ar tampa priklausomais.
Socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai (visuomeniniai)
veiksniai. Ši teorija teigia, jog uždraustas narkotikų
vartojimas yra kaip reakcija į atitolimą nuo socialinės aplinkos
bei susvetimėjimą. Kaip alternatyva normaliam bendravimui
pasirenkamas narkotikų sukeltas malonumas. Tam turi įtakos
ir lavinimo spragos, ekonominiai ir socialiniai nepritekliai,
įskaitant bedarbystę, menką darbo perspektyvą, skurdų
apsirūpinimą gyvenama vieta ir visuomeninė būklė.
Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas tyrimas, kurio duomenys
patvirtino hipotezę jog narkotikų naudojimas yra atsakas į
kraštutinį socialinį nepriteklių. Teisinga būtų teigti ir tai, kad
neteisėtas narkotikų naudojimas stebimas visuose
socialiniuose sluoksniuose. Taip pat negalima teigti, jog tie,
kurie gyvena skurdžiuose rajonuose, yra mažai išsilavinę,
neturi pastovaus darbo ar yra visiški bedarbiai, pradės
piktnaudžiauti narkotikais.
Prastesnė socialinė padėtis gali įtakoti vartojamų narkotikų
rūšį. Žemesnio socialinio sluoksnio žmonės dažniau renkasi
Nelegalių narkotikų vartojimo
priežastys(4)




Menkas išsilavinimas. Tyrimų duomenys rodo, kad
tie, kurie dažnai naudoja ar turi problemų su
narkotikais, neretai turi išsilavinimo problemų, įskaitant
tingėjimą ir žemą išsimokslinimo lygį.
Savarankiškas gydymasis. Kai kurie gali naudoti
narkotikus, nes tokiu būdu jie patenkina specifinius
savo poreikius. Pavyzdžiui narkotinės medžiagos gali
palengvinti nemalonius pojūčius ar išgyvenimus.
Kartais tokiais atvejais narkotikų vartojimas yra
vadinamas savarankišku gydymusi.
Funkcinis naudojimas. Pastebima, jog kai kurie
narkotikai naudojami dėl funkcinių priežasčių: pvz.
amfetaminą naudoja žmonės, kurie nori ilgą laiką išlikti
budrūs ar tie, kurie nori sumažinti svorį.
Asmeninės priežastys.
• bėgimas nuo realybės;
• atsipalaidavimas;
• nes jiems tai patinka;
• nes tai jaudina ir kt.
NEIGIAMOS ASMENYBĖS FORMAVIMOSI ŠEIMOJE SĄLYGOS







Fizinė prievarta ir smurtas.
Emocinis atstūmimas .
Hipogloba arba priežiūros
nebuvimas.
Hipergloba.
Prieštaringas auklėjimas.
Paskatinimų trūkumas.
Negatyvios sąveikos ciklai.