Transcript Neoromantizmas

NEOROMANTIZMAS
TIKSLAS
Padėti mokiniams išsiaiškinti svarbiausius
neoromatizmo krypties bruožus, atsižvelgiant į
literatūros tekstą ir meno kūrinį.

UŽDAVINIAI



1. Išanalizuoti pagrindinius
neoromantizmo akcentus A.
Vaičiulaičio tekste.
2. Išanalizuoti simbolinę reikšmę
turinčius įvaizdžius.
3. Padėti suvokti žmogaus
dvasingumo galimybę.
PAMOKOS TIPAS

Mišrus.
Metodai:








Pokalbis.
Skaitymo metodas.
Aiškinimas.
Demonstravimas multimedija.
Klausimų metodas.
,,Minčių temos žemėlapis“.
Darbas grupelėmis.
Svarbaus įvykio analizė.
Vaizdinės ir techninės priemonės




Multimedija.
Lenta – ekranas (pamokos medžiagai
demonstruoti).
Klausimai paskirtoms mokinių grupėms
(keturios grupės).
Simbolinių reikšmių žodynas. Vilnius. 2003.
Sąvokų aiškinimas
Pagrindinė mintis – tai būtinas teksto teiginys
(aiškiai pasakytas ar numanomas), kuris
apima ir temą, ir autoriaus požiūrį į ją ir
susumuoja tai, kas buvo ar bus pasakyta visu
tekstu.
Idėja (gr. idea – sąvoka, vaizdinys) –
meniniais vaizdais išreikšta kūrinio mintis.
NEOROMANTIZMO KRYPTIES BRUOŽAI


Neoromantizmas − XIX a. pabaigos − XX a.
pradžios meno tendencijos, artimos
romantizmui.
Neoromanikos termino vartosena nėra griežtai
nusistovėjusi. Neoromanika vadinama
tradicinių romantizmo formų gaivinimas,
naujai suvokto romantizmo bruožų jungimas
su impresionizmo, simbolizmo ar realizmo
ypatybėmis.
Neoromantizmas literatūroje


Neoromantizmas literatūroje natūrali žmogaus
prigimtis, jo gaivališkos emocijos, gamtos grožis
keliamas kaip priešprieša techninei civilizacijai,
literatūros buitiškumo tendencijoms.
Dažnas herojus trokšta nuotykių, nepaprastumo,
siekia etinių vertybių, bet jaučiasi vienišas,
pasmerktas nesėkmėms. Kūriniams yra būdinga
emocingumas, intymus pasakojimo tonas, realistinių
detalių ir simbolių derinimas, muzikalumas, kai kada
polinkis į tautosakinę poetiką.
Žymiausi neoromantizmo
rašytojai


R.Kiplingas (anglų), Dž.Konradas (anglų),
Š.Georgė (vokiečių), K.Hamsunas (norvegų).
Lietuvių literatūroje neoromantizmo bruožai
būdingi kai kuriems V.Krėvės, L.Giros,
S.Kymantaitės−Čiurlionienės,
V.Mykolaičio−Putino, B.Sruogos ir ypač
J.Graičiūno, K.Inčiūros, A.Miškinio,
A.Vaičiulaičio kūriniams.
Neoromantizmo stilius
architektūroje

Penos rūmai Sintroje
(Portugalijoje).
Neoromantizmo muzika



Būdingas didelis emocingumas, dramatiškas
romantinio idealo, būties tragizmo perteikimas.
Kūrinių faktūra sudėtinga, harmonija dažnai
disonansinė (su gausiomis moduliacijomis).
Būdingiausi žanrai: simfoninė poema, monumentalių
formų simfonija, muzikinė drama.
Neoromanikos elementų esama F.Listo, R.Vagnerio,
G.Malerio, R.Štrauso kūryboje.
Lietuvių muzikoje neoromanikos tendencijų buvo
M.K.Čiurlionio kūryboje.
Antanas Vaičiulaitis (1906 –
1992)




Šis rašytojas savo novelėse kviečia labiau pasitikėti ne protu, o
emocijomis ir tikrovę regėti “dvasios akimis”. Vaičiulaičio
novelėse nėra painių žmogaus išgyvenimų, jo veikėjai dažnai
patiria didelių sukrėtimų, tačiau rašytojas juos vaizduoja
santūriai, parenka taiklių detalių, iš kurių paaiškėja, kas dedasi
vaizduojamo veikėjo viduje.
Pasakotojo dėmesys paprastai sutelkiamas į veiksmą ir judesį.
Ne tik žmonės, bet ir daiktai, gamta parodo veikėjų būseną:
nerimą, išgąstį, nežinios baimę.
Gamta dažniausiai atspindi veikėjų išgyvenimus, sustiprina
tragiškos atomazgos nuojautą.
Novelių pasakotojas nesmerkia ir neteisina savo veikėjų,
tačiau žino ir supranta už juos kur kas daugiau. Kaip
pagrindinės vertybės išaukštinamas žmogaus gerumas,
humaniškumas.
Pasakojimo būdas



Pasakotojas dažnai tarsi teigia, kad žmogaus
išmintis, norai priklauso ne nuo jo paties, kad
yra galių, vedančių žmogų tolyn.
Ne vienoje novelėje supinami skirtingi
pasakojimo planai (būdai): realistinis,
filosofinis, pasakos.
Vaičiulaičiui būdingas ramus pasakojimo
būdas, elegiška (rami) nuotaika, prasmingos
metaforos, raiškios detalės, puikūs gamtos
vaizdai ir gili potekstė.
Novelė ,,Tavo veido šviesa"


Šioje novelėje vaizduojamos senutės Teresės
paskutinės gyvenimo akimirkos. Išėjimas naktį iš
namų simbolizuoja gero, tačiau vienišo, nesuprasto ir
neįvertinto žmogaus kelionę per gyvenimą į Anapus,
kur jos laukia seniai prarasti artimieji. Kūrinyje gausu
nerimą bei įtampą keliančių ženklų (tamsi naktis,
vėjas, liūdni prisiminimai).
Susitikimas su nepažįstamuoju ir senutės šviesūs
regėjimai reiškia viltį, gerumą, žmogiškuosius ryšius.
Tai yra kontrastas nakčiai, abejingumui, nepagarbai,
meilės nebuvimui.
Novelė ,,Šiaurietė"



Šioje novelėje veikėjų išgyvenimai išreiškiami per
veikėjų elgesį bei aplinką, net per daiktus, gamtos
įvaizdžius. Nurodomos vyraujančios būsenos:
nerimas, išgąstis, sutrikimas, ir sustiprinama tragiškos
atomazgos nuojauta. Pasakotojas nesmerkia ir
neteisina veikėjų.
Žmogus Vaičiulaičio kūrinyje turi pats patirti santarvę
su pasauliu, išlaikyti dvasinę harmoniją, paklusti
aukštesnėms jėgoms.
Aukštinamos tokios vertybės,kaip meilė artimam
žmogui,dorovingumas.
Romanas "Valentina"




Romanas “Valentina” (1936 m.) - žymiausias Vaičiulaičio
kūrinys, artimas neoromantinei pasaulėjautai. Lietuvių
literatūroje tai - naujo tipo romanas, nes jame įtampą kuria ne
išorinės aplinkybės, o vidiniai veiksniai: žmogaus prigimtis,
moralinės ir etinės vertybės. Konfliktas kyla ne dėl išorinių
priežasčių - čia susiduria laimės siekimas ir pareigos jausmas,
meilė ir dorovinio elgesio normos.
Kūrinio pavadinimas rodo, kad svarbiausia veikėja yra
Valentina. Ji mėgsta poeziją, muziką, rimtus pokalbius,
idealistiškai žiūri į gyvenimą, tačiau jos asmenybė - dvilypė.
Valentina svyruoja tarp meilės ir pareigos, tarp žemiško moters
vaidmens ir kažko didesnio, visuotinesnio.
Antanas yra inteligentiškas jaunuolis, atvykęs į kaimą padėti
profesoriui parašyti knygą. Jis - poetiškos prigimties ir lengvai
pažeidžiamas. Jam mielesnė - įsivaizduojama Valentina, todėl
Antanas pats lieka nelaimingas ir merginą padaro nelaimingą.
Pasakotojas šiame romane neretai sutapatinamas su Antanu.
I grupė

1. Aptarkite teksto pasakotoją, nusakykite jo
poziciją.
II grupė

Apibūdinkite veikėjų išgyvenimus, teiginius
pagrįsdami citatomis.
III grupė

Kuo erdvė ir laikas neįprasti ir įspūdingi,
stengiantis perteikti pagrindinę mintį?
IV grupė

Atskleiskite veikėjų nuotaikos kaitos
ypatumus.
Darbas su ,,Minčių temos žemėlapiu”

1. Svarbiausi įvaizdžiai ir jų reikšmės.
Kiekvieną įvaizdį pagrįskite argumentais iš
teksto.
Minčių žemėlapis pagal I. Šeiniaus
,,Narą”

Mirties motyvai
šūvis
blaškosi
ėmė spurdėti
spurdo vandeny
ėmė rėkti
mirtis
ėmė rėkti
mėgino nertis
visomis pajėgomis plakė
paplavom skrido
metėsi
akis išsivertė
padėjo galvelę
nudribo
neįstengė
Minčių žemėlapis pagal J. Biliūno
,,Kliudžiau”

Mirties motyvai
strėlė suzvimbė
pervirto kūliais
skaudžiai sumiaukė
stireno kojytėmis
mirtis
bandė atsistoti
šliaužė
akys primerktos
gulėjo aukštielninka
veidas pervertas skausmo
Minčių žemėlapis pagal I. Šeiniaus
,,Narą”
,,stunkterėjo...”
Dvasinio praregėjimo plėtotė
Kaltės supratimas
,,persivertė...”
,,padėjau...”
Sąžinės graužatis
,,akis...”
,,vėrė...”
,,atsistojo...”
Atgaila
Elgesys
,,įmečiau...”
Praregėjimas
,,nustvėręs...”
Emocijos
,,išplaukiau...”
Minčių žemėlapis pagal J. Biliūno
,,Kliudžiau”

Dvasinio praregėjimo plėtotė
,,nustebęs...”
,,pajutau šaltį”
širdyje jautė skausmą
kaltė
našta krūtinėje
sąžinės graužatis
nusiminęs
numetė lanką
parlėkė namo
atgaila
praregėjimas
sulaužė strėlę
trečią dieną išėjo
Rašytojai tikėjo žmogumi

Argumentai
,,Manyje lyg kas stunkterėjo...”
(I. Šeinius)
,,Tai buvo vienintelis mano
gyvenime šūvis...”
(J. Biliūnas)
Vydūnas yra pasakęs:

„ Pasaulis yra pilnas taisytojų ir gerintojų,
kurie žmonijos medį nori pagerinti, jį iš
paviršiaus apkarpydami. Bet žmonija tik iš
vidaus pagerinama, savo aukštąją esybę
išpažindama ir joje gyvendama. Tik tada
išnyksta ir tai, kas tarp žmonių viso piktumo ir
žemumo pradžia yra.“