Transcript Kinija
KINIJA Turinys Geografinė padėtis Istorija Paviršius Vidaus vandenys Klimatas Augalija, gyvūnija Gyventojai Žymūs žmonės Lankytinos vietos Didžioji Kinų siena Informacijos šaltiniai Geografinė padėtis (plotas, sienos) Kinija yra Azijos žemyne, šiaurės pusrutulyje, į rytus nuo Grinvičo dienovidinio. Ji yra periodiškuose drėgnuose (musoniškuose) miškuose,mišriuose ir plačialapuose miškuose, miškastepėse ir stepėse, pusdykumėse ir dykumose, vertikalaus zoniškumo rajonuose. Ją skalauja Rytų Kinijos jūra ir Pietų Kinijos jūra. Kinijoje yra dvi didesnės upės, tai Jangzė ir Hvanghė. Kinija ribojasi su Šiaurės Korėja, Rusija, Mongolija, Kazachstanu, Kirgiztanu, Tadžikistanu, Afganistanu, Pakistanu, Indija, Nepalu, Butanu, Mianmaru, Laosu, Vietnamu. Toliausiai nuo Kinijos valstybės yra Šiaurės Amerikos žemyne esanti valstybė JAV. Štai, kur randasi Kinijos valstybė. Kinija trečia šalis pasaulyje pagal teritorijos dydį (9,6 mln. kv. m). Sostinė-Pekinas ISTORIJA Kinijos istorija skaičiuojama net nuo 1500 m. pr. m. e. Ji laikoma seniausia vis dar egzistuojančia civilizacija Žemėje. Ilgą laiką šalis buvo valdoma dinastijų. Paskutinės dinastijos valdymas pasibaigė tik 1911 m., kai, vadovaujant Sun-Jan-Sen, buvo įkurta Kinijos Respublika. Nuo 1911 m. iki 1949 m. Kinijoje tvyrojo neramumų debesys, nes dėl valdžios kovojo įvairios frakcijos. Visas šis chaosas baigėsi 1949 m. spalio 1 d. ir buvo įkurta Kinijos Žmonių Respublika, kurios valdančioji komunistų partija valdžioje yra ir dabar. Paviršius Didžiąją Kinijos dalį užima kalnai, kalnynai ir aukštumos.Kalnai ir kalnuotos teritorijos sudaro 65% Kinijos teritorijos. Šalyje yra penkios kalnų grandinės. Net septynios viršukalnės siekia 8000 metrų virš jūros lygio. Aukščiausios viršukalnės: Everestas (Džomolungma) – 8850 m. (aukščiausia pasaulyje), K-2 – 8611 m. (2 vieta pasaulyje), Makalu – 8463 m. Kinijos pramonės pagrindas – akmens anglys ir geležies rūda. Anglių yra beveik visose šalies provincijose. Jų atsargos didelės, gavyba nuolat auga. Pagal geležies rūdos gavybą Kinija yra tarp pirmaujančių pasaulio šaliųKinija pirmauja pagal volframo rūdos gavybą. Be to, kasamos stibio, molibdeno, alavo, vario, cinko, švino rūdos. Vidaus vandenys Kinija turi apie 50000 upių, kurios dengia 100 kvadratinių kilometrų plotą. Ilgiausios upės: Jangdzė - 6300 km. (ilgiausia Azijoje, 3 vieta pasaulyje), Huanghė (Geltonoji upė) – 5464 km., Amūras – 3101 km. Didžiausi Kinijos ežerai yra Cinchajus (Kukunoras) – 4583 km² ir Pajanchu – 3583 km². Klimatas Kinija yra trijose klimato juostose: tropinis (pietinė pakrantė ir Hainano sala), subtropinis (vakarinė, centrinė ir rytinė šalies dalys), vidutinis (šiaurinė ir šiaurės tyrų dalys). Pietrytinėje ir rytinėje dalyse vyrauja tipiškas musoninis klimatas, kuris susijęs su sezoniniais vėjo krypčių pokyčiais. Vasara pietrytinėje ir rytinėje dalyse yra lietingas sezonas. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra nuo -5 laipsnių Pekine, 12 – 16 laipsnių Pietų Kinijos jūros pakrantėje, iki 20 ir daugiau laipsnių pietinėse salose. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra rytų Kinijoje yra 25 – 30 laipsnių. Liepos – rugsėjo mėnesiais prie pietrytinės pakrantės dažnai būna tropiniai taifūnai su liūtimis. Šiaurės rytuose vyrauja vidutinis šaltas, kontinentinis klimatas, sausio mėnesio vidutinė temperatūra yra nuo 30 iki -10 laipsnių, liepos mėnesį apie 20 – 25 laipsniai. Augalija, gyvūnija Pagrindinė žemės ūkio kultūra – ryžiai, nors auginama ir arbatžolės, medvilnė, vaisiai ir daržovės. Ryžiai sodinami užliejamuose laukuose. Gerais metais nuimami du ryžių derliai ir vienas daržovių ar javų. Šiaurėje ir vakaruose, kur sausiau ir žemės kalnuotesnės, žmonės augina kokius nors vienus javus ir laiko avių ar galvijų. Kinijos didelė gyvūnijos ir augalijos įvairovė apima daugiau kaip 6 266 rūšis stuburinių gyvūnų, apytiksliai 10 procentų pasaulinės visos sumos. Daugiau kaip 100 laukinių gyvūnų rūšių gali būti surastos tiktai Kinijoje, apimdamos tokius retus gyvūnus kaip milžiniška panda, auksinė beždžionė, Pietų Kinijos tigras, baltos vėliavos delfinas ir Kinijos aligatorius. Gyventojai Kinija yra unitarinė valstybė, kurioje gyvena 56 etninės nacionalinės grupės. Kinija yra viena iš tankiausiai apgyvendintų šalių. Didmiesčiuose 1 kv.km gyvena 400 gyventojų, centrinėje Kinijoje – daugiau kaip 200 gyv. Šeimai rekomenduojama turėti tik vieną vaiką. Pažeidusieji šią normą moka didesnius mokesčius. Bloginamos tokių šeimų galimybės gauti gyvenamąjį plotą. Vaikams sudaromos blogesnės sąlygos, skirstant mokymo vietas. Dauguma šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Šitiek žmonių galima išmaitinti todėl, kad drėkinamosios žemdirbystės rajone auginami ryžiai. Juos kinai valgo kiekvieną dieną per pusryčius, pietus ir vakarienę. Be ryžių, maistui nemažai vartojama sojų. Žymūs žmonės Čang Kaiši (1887 – 1975) Kinų generolas. Kinijos Respublikos prezidentas, Gomindano (nacionalistų partijos) vadovas. Po komunistų pergalės pabėgo į Taivaną. Mao Dzedungas (1893 – 1976) - Kinijos komunistų vadovas, pirmasis Liaudies Respublikos vadovas. Lin Bao (1907 - 1971) Liaudies išsivadavimo armijos įkūrėjas ir vadas. Šis tas apie komunistus Lankytinos vietos Didžioji Kinų siena Baltosios gyvatės pagoda Xidi Suzhou Chuang Pu Šanchajaus senamiestis Ir k.t Lankytinos vietos Didžioji Kinų siena Tai gynybinis įrengimas Kinijos šiaurėje ir šiaurės vakaruose, viena įspūdingiausių Kinijos įžymybių. Tikslūs išmatavimai nėra žinomi, bet manoma, kad sienos ilgis siekia apie 6350 km (pagrindinės sienos ilgis apie 2400 km). Kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, jog siena tęsiasi beveik 6800 km, bet ne visais laikais ilgis buvo vienodas. Tai - ilgiausias rankų darbo statinys pasaulyje. Siena nusitęsusi nuo Šanhai perėjos (Shanhaiguan) rytuose iki Lop Nuro vietovės vakaruose. Didžioji Kinų siena Informacijos šaltiniai www.vikipedija.lt http://www.chinaembassy.org www.moku.lt www.google.lt