DUMBLIAI Sukūrė: biologijos mokytoja Ana Pansevič [email protected] Dumbliai - tai dažniausiai žali organizmai, kai kurie iš jų panašūs į augalus, kiti į pirmuonis. Jie turi žalio.

Download Report

Transcript DUMBLIAI Sukūrė: biologijos mokytoja Ana Pansevič [email protected] Dumbliai - tai dažniausiai žali organizmai, kai kurie iš jų panašūs į augalus, kiti į pirmuonis. Jie turi žalio.

DUMBLIAI
Sukūrė:
biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]
Dumbliai - tai dažniausiai žali organizmai, kai
kurie iš jų panašūs į augalus, kiti į pirmuonis.
Jie turi žalio pigmento – chlorofilo, dėka kurio
gali vykdyti fotosintezę ir gaminti sau organines
medžiagas.
Dumbliai priklauso protistų karalystei. Jie
skiriasi nuo augalų tuo, kad tarp jų yra ir
vienaląsčių atstovų, tuo tarpu augalai niekada
nebūna vienaląsčiai. Būtent dėl tos priežasties
dumbliai nėra priskiriami augalų karalystei.
Dumbliai gali būti vienaląsčiai
(valkčiadumblis), daugialąsčiai (kanadinė
elodėja) ir kolonijiniai (maurakulis).
Dažniausiai pasitaikantis
vienaląstis dumblis mūsų upėse
ir ežeruose – tai valkčiadumblis.
Didele jų sankaupa vandenyje,
ypač pavasarį, nuspalvina jį
žalia spalva. Tada yra sakoma, kad vanduo“žydi”.
Valkčiadumblis juda judindamas žiuželius. Jis turi
šviesai jautrią akutę, dėka to gali judėti šviesos
link. Jis turi chloroplastų, todėl vykdo
fotosintezę ir minta savo pagamintomis
organinėmis medžiagomis.
Dumbliai yra skirstomi į žaliadumblius,
rudadumblius ir raudondumblius.
Lietuvos dumblių įvairovė gerai neištirta.
Kiekvienais metais mūsų šalyje aptinkama po
kelias dešimtis dar neužregistruotų rūšių
vienaląsčių ir kolonijinių dumblių, pasaulyje
nuolat aprašomos mokslui naujos jų rūšys.
Dabar šalyje jų žinoma apie 30 rūšių.
Visoje Baltijoje paplitęs rudadumblis
pūslėtasis guveinis (Fucus vesiculosus)
Dumblių įvairovė
Maurabragainis
Plunksnalapė
Dumblių įvairovė
Ričija
Nitela
Dumblių įvairovė
Egagropila
Aponogeton
Dumblių įvairovė
Vandeninė kabomba
Spiralinė valisnerija
Pastaruoju metu
pagausėjo dumblių
Kuršių mariose ir Baltijos
jūros priekrantėse. Yra
sakoma, kad čia
„žydi“ vanduo. Dumbliai
gyvena ne tik jūrose, bet
ir upėse, ežeruose,
tvenkiniuose, kur sukelia
vandens “žydėjimą”.
“Žydintis” vanduo jūros pakrantėje
Plūdės (Potamogeton) Kuršių mariose
Kuo šiltesnis vanduo, kuo daugiau šviesos,
tuo gausiau dauginasi dumbliai. Daugiausia
vandenyje randama maurarykštės – siūlinių,
panašių į plaukus, žaliadumblių, kurie labai
išplito praėjusiame šimtmetyje ir dažnai
sutinkami įvairiose vietovėse. Jie auga labai
greitai, 5-10 kartų greičiau nei kiti dumbliai.
Jūriniai dumbliai
Akvariumo dumbliai
Akvariumo dumblis -
Cladophora aegagropila
Akvariumo dumblių įvairovė
Caulerpa racemosa
Caulerpa serrulata
Caulerpa sertularioides
Caulerpa taxifolia
Akvariumo dumblių įvairovė
Halimeda discoidea
Halimeda opuntia
Valonia aegragropila
Valonia ventricosa
Akvariumo dumblių įvairovė
Dictyota friabilis Hydroclathrus clathratus
Padina japonica
Rosenvingea intricata
Iš dumblių gaminami
maisto papildai, vaistai,
kosmetinės priemonės.
Dumblius žmonės naudoja
maistui. Gerai žinomas valgomas
dumblis - tai jūros kopūstai.
Dumbliai kartais įeina į ledų
sudėtį.
Dumbliai yra naudojami
fotojuostų gamyboje.