DUMBLIAI Sukūrė: biologijos mokytoja Ana Pansevič [email protected] Dumbliai - tai dažniausiai žali organizmai, kai kurie iš jų panašūs į augalus, kiti į pirmuonis. Jie turi žalio.
Download ReportTranscript DUMBLIAI Sukūrė: biologijos mokytoja Ana Pansevič [email protected] Dumbliai - tai dažniausiai žali organizmai, kai kurie iš jų panašūs į augalus, kiti į pirmuonis. Jie turi žalio.
DUMBLIAI Sukūrė: biologijos mokytoja Ana Pansevič [email protected] Dumbliai - tai dažniausiai žali organizmai, kai kurie iš jų panašūs į augalus, kiti į pirmuonis. Jie turi žalio pigmento – chlorofilo, dėka kurio gali vykdyti fotosintezę ir gaminti sau organines medžiagas. Dumbliai priklauso protistų karalystei. Jie skiriasi nuo augalų tuo, kad tarp jų yra ir vienaląsčių atstovų, tuo tarpu augalai niekada nebūna vienaląsčiai. Būtent dėl tos priežasties dumbliai nėra priskiriami augalų karalystei. Dumbliai gali būti vienaląsčiai (valkčiadumblis), daugialąsčiai (kanadinė elodėja) ir kolonijiniai (maurakulis). Dažniausiai pasitaikantis vienaląstis dumblis mūsų upėse ir ežeruose – tai valkčiadumblis. Didele jų sankaupa vandenyje, ypač pavasarį, nuspalvina jį žalia spalva. Tada yra sakoma, kad vanduo“žydi”. Valkčiadumblis juda judindamas žiuželius. Jis turi šviesai jautrią akutę, dėka to gali judėti šviesos link. Jis turi chloroplastų, todėl vykdo fotosintezę ir minta savo pagamintomis organinėmis medžiagomis. Dumbliai yra skirstomi į žaliadumblius, rudadumblius ir raudondumblius. Lietuvos dumblių įvairovė gerai neištirta. Kiekvienais metais mūsų šalyje aptinkama po kelias dešimtis dar neužregistruotų rūšių vienaląsčių ir kolonijinių dumblių, pasaulyje nuolat aprašomos mokslui naujos jų rūšys. Dabar šalyje jų žinoma apie 30 rūšių. Visoje Baltijoje paplitęs rudadumblis pūslėtasis guveinis (Fucus vesiculosus) Dumblių įvairovė Maurabragainis Plunksnalapė Dumblių įvairovė Ričija Nitela Dumblių įvairovė Egagropila Aponogeton Dumblių įvairovė Vandeninė kabomba Spiralinė valisnerija Pastaruoju metu pagausėjo dumblių Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėse. Yra sakoma, kad čia „žydi“ vanduo. Dumbliai gyvena ne tik jūrose, bet ir upėse, ežeruose, tvenkiniuose, kur sukelia vandens “žydėjimą”. “Žydintis” vanduo jūros pakrantėje Plūdės (Potamogeton) Kuršių mariose Kuo šiltesnis vanduo, kuo daugiau šviesos, tuo gausiau dauginasi dumbliai. Daugiausia vandenyje randama maurarykštės – siūlinių, panašių į plaukus, žaliadumblių, kurie labai išplito praėjusiame šimtmetyje ir dažnai sutinkami įvairiose vietovėse. Jie auga labai greitai, 5-10 kartų greičiau nei kiti dumbliai. Jūriniai dumbliai Akvariumo dumbliai Akvariumo dumblis - Cladophora aegagropila Akvariumo dumblių įvairovė Caulerpa racemosa Caulerpa serrulata Caulerpa sertularioides Caulerpa taxifolia Akvariumo dumblių įvairovė Halimeda discoidea Halimeda opuntia Valonia aegragropila Valonia ventricosa Akvariumo dumblių įvairovė Dictyota friabilis Hydroclathrus clathratus Padina japonica Rosenvingea intricata Iš dumblių gaminami maisto papildai, vaistai, kosmetinės priemonės. Dumblius žmonės naudoja maistui. Gerai žinomas valgomas dumblis - tai jūros kopūstai. Dumbliai kartais įeina į ledų sudėtį. Dumbliai yra naudojami fotojuostų gamyboje.