Lietuvi* kalbos ir literat*ros egzamino vertinimas 2015 m.

Download Report

Transcript Lietuvi* kalbos ir literat*ros egzamino vertinimas 2015 m.

Lietuvių kalbos ir literatūros
egzamino vertinimas 2015 m.
Aurelija Lesauskienė, Aldona Šventickienė
2014 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai
skirtingo tipo mokyklose ir apskrityse*:
Įvertinimas balais
Laikė
valstybinį
brandos
egzaminą
16-100
16-35
36-85
86-100
Skč.
Proc.
Skč.
Proc.
Skč.
Proc.
Skč.
Proc.
21691
19155
88.31
8040
37.07
8686
40.04
2429
11.20
Bendrojo 21149
lavinimo
vidurinės
mokyklos
18878
89.26
7825
37
8623
40.77
2429
11.20
Prof.
542
mokyklos
277
51.11
214
39.48
63
11.62
0
0
Lietuva
VBE kandidatų surinktų taškų bendras pasiskirstymas
MBE kandidatų surinktų taškų bendras pasiskirstymas
MBE vertinimas

Pastebėjimai pervertinant MBE:
Vis dar nesilaikoma instrukcijų, vertinimo tvarkos aprašo


Akivaizdūs „absoliutūs nuliai“ įvertinti kaip tinkami.

Nėra privalomo autoriaus konteksto (1.4 punktas) – nerašoma 0 taškų.

Klaidų žymėjimas

Nesutampa klaidų skaičius ir vertinimas kriterijuose.

Nevertinamos akivaizdžios klaidos, paliekama nepažymėjus.

Nemotyvuotai žymimos klaidos.

Nereaguota vertinant į akivaizdų nusirašymą (Vertintojo ir Pirmininko atsakomybė)

Vertinta tik vieno vertintojo.

Be galo skirtingas vertinimas skirtinguose centruose.
Pasekmė – galvojama vertinimą centralizuoti (?)
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos
egzamino programa:

27. Kalbos taisyklingumo ir kalbinės raiškos normų aprašas kandidatų iš
mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir tautinės mažumos mokomąja kalba
darbams vertinti pereinamuoju laikotarpiu yra nustatomas pagal Nacionalinio
egzaminų centro tyrimų duomenis ir skelbiamas tinklalapyje www.nec.lt iki
2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m.
lapkričio 15 d.

29. Kriteriniam vertinimui taikoma skalė, kurioje numatyti trys lygiai –
minimalusis (I), pagrindinis (II) ir aukščiausiasis (III). Kiekviena egzamino
užduoties vertinimo sritis (rašinio turinys, kalbos taisyklingumas ir teksto
raiška) yra apibrėžiama pagal šiuos lygius (žr. 3 priedą). Jie apima septynias
vertinimo pakopas: minimalusis ir pagrindinis lygiai turi po tris pakopas,
aukščiausiasis lygis – vieną pakopą. Detalios kiekvienos pakopos vertinimo
normos skelbiamos iki einamųjų mokslo metų lapkričio 15 d.
Turinio vertinimas
Literatūrinis rašinys:
Kūrinio analizė, interpretavimas
Kūrinių interpretacija išsami, pagrįsta analize arba ne daugiau kaip 1 interpretavimo
trūkumas / fakto klaida,
„arba“ – 1) viena kitą išskiriančioms sakinio dalims ar sakiniams jungti.
Samprotavimo rašinys:
Argumentavimas, pagrindimas
Artgumentai tinkami, svarūs. Rašančiojo požiūris pagrįstas kultūrine (literatūrine)
patirtimi. Išlaikomas tinkamas idėjų ir pagrindimo santykis arba ne daugiau kaip 1
argumentavimo trūkumas / fakto klaida, nenaikinantys argumento svarumo.
Teksto gilioji struktūra
3 Tema plėtojama kryptingai. Pagrindinė mintis aiškiai suformuluota.
Įžanga motyvuota.
Dalinės ir baigiamosios išvados pagrįstos.
2 Tema plėtojama kryptingai. Pagrindinė mintis aiški.
Įžanga turi trūkumų / dalinės / baigiamosios išvados iš dalies pagrįstos.
1 Temos plėtotei trūksta kryptingumo. Pagrindinė mintis aiški.
Įžanga ir išvados turi trūkumų / įžanga / dalinės / baigiamosios išvados
netinkamos.
Rėmimasis privalomu autoriumi ir jo kontekstu
1 Bandoma remtis vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau ne visai
tinkamai,
kultūrinis / istorinis / biografinis kontekstas tik paminėtas. / Tikslingai ir tinkamai
remiamasi vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau kultūriniu / istoriniu /
biografiniu kontekstu remiamasi netinkamai / nesiremiama.
(Ne daugiau kaip 2 fakto klaidos.)
6Rėmimasis
privalomu autoriumi vertinamas, jei, pagrindžiant samprotavimo rašinio
temos teiginį, yra įvardytas autoriaus kūrinys ir remiamasi jo medžiaga( siužetu /
veikėjais / menine raiška ir pan.).
Formalioji struktūra
3
Teksto struktūros (įžangos, dėstymo dalių ir pabaigos) proporcijos tinkamos.
Tekstas pagrįstai suskirstytas pastraipomis.
Nėra nemotyvuotų minties šuolių.
Nėra nereikalingų minties pasikartojimų.
2
Yra 1–2 trūkumai.
1
Yra 3–4 trūkumai.
0
Yra 5 ir daugiau trūkumų.
Paaiškinimai
3. Viena klaida laikoma: a) ta pati žodyno klaida visame rašinyje; b) ta pati gramatikos
klaida, pasikartojanti kelis kartus tame pačiame žodyje; c) dvejybinių linksnių, susietų
vienu valdymu, vartojimo klaidos tame pačiame sakinyje (pvz.: Lengva žmogui būti geru,
sunkiau – teisingu.). Kitos gramatikos (morfologijos, sintaksės) klaidos laikomos
atskiromis.
4. Ta pati žodžių rašybos klaida, pasikartojanti kelis kartus tame pačiame žodyje, laikoma
viena klaida. Galūnių rašybos klaidos laikomos atskiromis (išskyrus tą pačią klaidą tame
pačiame žodyje).
Paaiškinimai
11. Išskirtiniai gebėjimai analizuoti, vertinti, apibendrinti – kūrėjų novatoriškumo /
kūrybos tradicijos / tendencijų atskleidimas / gilesnės kūrinių analizės / originalios
įžvalgos lyginant ir vertinant kūrinius pasirinktu aspektu / netikėtų sąsajų su kitais
kūriniais pateikimas ir pan.
12. Literatūrinis (kultūrinis) išprusimas – gilus kūrinio išmanymas / kontekstinių
autorių pažinimas / platesnio apsiskaitymo pateikimas / ir pan.
Turinys – 0
S1 (Vaižgantas,
Katiliškis,
Kunčinas)
<...> Meilė gali būti įvairi, pradedant nuo meilės gyvai
būtybei ir baigiant neapčiuopiamais dalykais, kaip meilė
tėvynei. Viename iš Jono Tumo Vaižganto kurinyje ,,Dėdės
ir diedienės“ aprašyta Mykoliuko ir Severjos meilė, kuri
tikrai suteikia jų gyvenimo kasdienybėje kilnumo. Visą tai
parodo Mykoliuko meilę. Taigi visiškai nesvarbu ką myli ir
kaip myli, bet meilė verčia elgtis žmogų kitaip.
Problema! Įvardytas autorius, kūrinys ir veikėjai, pagrindžiama tik tiek, kiek
pasakyta temos pavadinime
Turinys – 0
S2 (Mačernis,
Škėma,
Martinaitis)
<...> Pakanka tik išvažiuoti į tolimą kelionę ar į mokslus, iš
karto mums galvoje sukasi mintis apie tą žmogų. Todėl
Antano Škėmos parašytame kūrinyje ,,Erčia kur gaivus
vanduo” dukra išvažiuoja iš savo gimtojo kaimo į kitą
miestą, tėvai liūdnai atsisveikina su ja. Jie negali nustoti
jaudintis dėl savo dukros. Nors ir ji pati visada atsimena
savo gimtąjį kraštą. <...>
Problema! Įvardijamas tik privalomas autorius. Kūrinio pavadinimas ir
argumentai pateikiami iš autoriaus kūrinio (J. Apučio novelė “Erčia kur gaivus
vanduo”), kuris nėra pateiktas po nagrinėjama rašinio tema.
Turinys – 0
S2 (Mačernis,
Škėma,
Martinaitis)
<...> Skaudžius prisiminimus kelia prarasta šeima, artimojo netektis ar
emigracija. Išvykę gyvename prisiminimais, nes tai teikia stiprybės, neleidžia
palūžti, vis prisimename linksmus nutikimus ir šeimą. Vienas rašytojas taip pat
gyvena prisiminimais, tai M. Martinaitis. Šis kūrinys nėra iš jo biografijos. Parašė
epinę dramą ,,Mažvydas“. Mažvydas turėjo žmoną, kuri laukėsi, bet jis to
nežinojo. Vardan Lietuvos išsikėlė gyventi svetur, palikdamas besilaukiančią
žmoną. Taip pat Mažvydui trūko Lietuvos, gimto krašto. Vieną dieną laivu buvo
atplukdytas ąžuoliukas iš Lietuvos Mažvydui. Pasisodinęs ąžuoliuką Mažvydas
sėdėdavo prie lango ir prisimindavo Lietuvą, bei žmoną, tai teikė stiprybės.
Antano Škėmos kūrinyje ,,Balta drobulė“, taip pat rašoma apie atsiminimus ir
įvykius kurie galbūt nebepasikartos. Taigi, kad ir kur toli gali bebūti, bet šeimos
ir tėvynės niekada nepamirši.
Problema! Įvardijamas tik privalomas autorius. Kūrinio pavadinimas ir
argumentai pateikiami iš autoriaus kūrinio (Just. Marcinkevičiaus “Mažvydas”),
kuris nėra pateiktas po nagrinėjama rašinio tema. Škėmos – tik kūrinio
pavadinimas.
Turinys – 0
L1 (Putinas, <...> Pirmasis rašytojas būtų Vincas Mykolaitis-Putinas, tai rašytojas, kurį žino galbūt tik kas
Sruoga,
trečias mokinys, tačiau jo psichologinį romaną ,,Altorių šešelį“ žino netgi kas trečias žmogus.
Škėma)
Nuotaikingam kūrinyje vaizduojamą kunigo gyvenimas carų valdžioje. Pagrindinis veikėjas
Mykoliukas, kuris yra kūnigas, tačiau vis dar neapsisprendes dėl savo pasirinkimo, ar jis tikrai
nori būti kunigų. Mykoliukui atitenką daugybę privilegijų, kurias daro ne savo norų, bet jog tai
jam tiesiog yra ,,pareiga“ – tą pareiga būtų skenduolių gelbėjimas. Tačiau Mykokliukas –
pagrindinis kurinio veikėjas, turi ir kitą problemą – jis turi mylimąją kuria jam teko palikti dėl
kunigo statuso. Toks neapsisprendimas labai sutrikdo žmogaus asmenybę, nuolatinis kamojimas
ar teisingą kelią pasirinko, ar teisingai pasielgė palykdamas savo mylimąją dėl viskupistes.
Tačiau Mykoliukui visad stengdavosi padėti ,,špitolnikai“ – (skenduoliai), kadangi kūrinio
pradžioje vyksta veiksmas, kur špitolnikai bando parplukdyti ąžuoliuką iš Lietuvos bei kuri
paprašė Mykoliukas. Bet kodėl gi tas ąžuoliukas toks įpatingas? O gi ąžuoliukas kuri jis taip
norėjo, buvo iš Lietuvos, gimtosios žemės, kuriai jis paliko dėl viskupistės posto.<...>
Problema! Įvardijamas autorius, kūrinio pavadinimas. Argumentuojama dviejų skirtingų autorių,
kurie nepateikti po tema, kūrinių detalėmis, be to, padaroma fakto klaidų
Tiesa – vis gilesnis pasaulio suvokimo procesas, kilimas nuo
nežinojimo prie žinojimo, nuo neišsamaus žinojimo prie
išsamesnio, kilimas, kuris negali liautis, nes pasaulis
neišsemiamas.
Hėgelis