Slide 1

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 2

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 3

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 4

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 5

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 6

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 7

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 8

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 9

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 10

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 11

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 12

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 13

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 14

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 15

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 16

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 17

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 18

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 19

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 20

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.


Slide 21

Medžiagų apykaita
ir pernaša ląstelėje

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Medžiagų apykaita
Sintezė
(iš mažų dalelių
susidaro didelės)
Pvz.
Fotosintezė
(energija
sunaudojama)

Skaidymas
(iš didelių dalelių
susidaro mažos)
Pvz.
Kvėpavimas
(energija
išsiskiria)

Fotosintezė
 Procesas vykstantis augaluose, kuriuo
metu esant chlorofilui ir saulės šviesai iš
neorganinių junginių – vandens ir anglies
dioksido susidaro organiniai junginiai –
gliukozė.
 Sutrumpinta fotosintezės lygtis:

6CO2 + 6H2O + E → C6H12O6 + 6O2

Kvėpavimas
 Tai procesas, kuriuo metu, naudojant deguonį,
skaidomi sudėtingi organiniai junginiai. Šio
proceso metu išsiskiria energija, naudojama
įvairioms gyvybinėms funkcijoms.
Kvėpavimas yra atvirkštinis fotosintezei
procesas.
 Sutrumpinta jo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O + E

 Tam, kad vyktų fotosintezė, kvėpavimas
ar kiti procesai ląstelėje, į ją vienos
medžiagos turi patekti, o kitos iš jos išeiti.
Tas dalelių transportas vyksta per
ląstelės pusiau laidžią plazminę
membraną.

Pernašos būdai
Pasyvioji pernaša
(kai nereikia energijos)
1. Difuzija
2. Osmosas

Aktyvioji pernaša
(reikalinga energija)
1. Pinocitozė
2. Fagocitozė

Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos.
Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti
apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai
rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių
reiškinių yra difuzija (lot. diffusio - sklidinas
išsiliejimas) - savaiminis medžiagų judančių dalelių
maišymasis.
Difuzija
Į stiklinę vandens
įmeskite
mažą kruopelę dažų.
Visas vanduo
nusidažys.

 Difuzija – tai medžiagų
judėjimas iš mažesnės
koncentracijos į didesnę.

Ant popieriaus lapelio užlašinkite kelis lašus kvepalų.
Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad
kvepalų molekulės pasiskverbia visur. Judėdamos jos
susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia
judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda
po visą kambarį.
Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus
oras vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu
pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o
maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Tehnikoje, remiantis
difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų
medžiagų, kurios pagerina jų savybes. Dėl difuzijos išsisklaido
dūmai, teršalai ir kt. medžiagos.

Difuzija mūsų
organizme

Šlapimo susidarymas nefronų
kapsulėse
- difuzijos
pavyzdys.

Brauno judėjimas
1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas mikroskopu tyrė
skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos
nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio
mokslininko garbei buvo pavadintas Brauno judėjimu. Jį
galima paaiškinti taip: mažos žiedadulkės juda, nes į jas
atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios daug mažesnės skysčio
dalelės.

Robertas Braunas
(Robert Brown)
(1773-1858) –
škotų botanikas.

Osmosas
 Tai vandens molekulių judėjimas per
pusiau laidžią membraną ir didesnės
koncentracijos tirpalo į mažesnę (tam,
kad praskiesti).

 Augalinė ląstelė

 Gyvūninė ląstelė

Pinocitozė
 Ištirpusių
medžiagų lašelių
pernaša. Pvz.
augalų
šakniaplaukiai
pinocitozės būdu
pasisavina iš
dirvos vandenį su
jame ištirpusiomis
mineralinėmis
medžiagomis.

 Žmogaus plonųjų žarnų gaureliai
pinocitozės būdu pasisavina suvirškintas
ir vandenyje ištirpusias maisto
medžiagas.

Fagocitozė
 Mikroskopinių organizmų, netirpių
maisto dalelių pasisavinimas, jų
pernašą per membraną. Pvz.
amebos maitinimasis pseudopodijų pagalba.

 Leukocitai
(baltosios kraujo
ląstelės)
fagocitozės
būdu praryja
bakterijas ir
apsaugo tokiu
būdu mūsų
organizmą nuo
ligų.