Transcript Pagrindinė atmintis. Kompiuterio išorinė atmintis

KOMPIUTERIŲ
ARCHITEKTŪRA
Doc. Stasys Maciulevičius
Kompiuterių katedra
[email protected]
Ankstesnės paskaitos turinys








Hierarchinė atminčių sistema
Spartinančioji atmintis [kešas]
Kešo tipai
Išrinkimas iš kešo ir įrašymas į jį
Specialūs kešai
DRAM, jos tipai
DDR, DDR 2, DDR 3 atmintys
Atminčių laiko parametrai
2013
©S.Maciulevičius
2
Šios paskaitos turinys

Pagrindinė atmintis
 DRAM
moduliai
 Klaidų kontrolė ir korekcija
 Atminties valdymas
 1, 2, 4, ... kanalai

Išorinė atmintis
 Magnetiniai
diskai
 Flash atmintis
 SSD
2013
©S.Maciulevičius
3
Hierarchinė atminčių sistema
CPU
reg.
Sparta,
kaina
Kešas
Talpa
Pagrindinė atmintis
Išorinė atmintis
2013
©S.Maciulevičius
4
Pagrindinė
atmintis
2013
©S.Maciulevičius
5
DRAM moduliai
SIPP – Single In-Line Pin Package
 adatiniai kontaktai (30 kontaktų)
 nepraktiški - lankstosi, nulūžta
SIMM – Single In-Line Memory Module
 “trumpieji” (90 mm) – 30 kontaktų, 8 bitai
 “ilgieji” (108 mm) – 72 kontaktai, 4 baitai
 32, 36 (lyginumo kontr.) - galimas baito išrinkimas
DIMM – Dual In-Line Memory Module
 133,35 mm – 168 kontaktai, 8 baitai
 64 (paprasta) , 72 (lyginumo kontr. arba klaidų korekcija), 80 bitų
(klaidų korekcija)
SO DIMM– Small Outline Dual In-Line Memory
Module
 60 mm – 72 kontaktai, 4 baitai; talpa – 2 - 32 MB
 60 mm – 144 kontaktai, 8 baitai; talpa – 8 - 64 MB
2013
©S.Maciulevičius
6
DRAM moduliai
2013
©S.Maciulevičius
7
DDR, DDR2 ir DDR3 DIMM’ai
2013
©S.Maciulevičius
8
Registrinės atminties moduliai
 Registrinės atminties DIMM’ų adreso ir valdymo
signalų linijose yra įmontuoti registrai, kurie veikia
kaip buferiai tarp CPU ir atminties. Aišku, jie šiek tiek
padidina išrinkimo laiką
 Registrinės atminties DIMM’us rekomenduojama
naudoti serveriuose, tačiau žaidimams skirtuose
kompiuteriuose jie nerekomenduojami
 Registrinė atmintis dar vadinama buferizuota
atmintimi, skiriant ją nuo nebuferizuotos atminties
 Todėl, naudojant nebuferizuotus DIMM, jų skaičius
neviršija 4, o buferizuotų DIMM skaičius gali siekti
nuo 8 iki 16
2013
©S.Maciulevičius
9
FB-DIMM
 Siekiant padidinti serveriuose naudojams
atminties talpą, buvo sukurti FB-DIMM (Fully
Buffered DIMM) moduliai
 Pagrindinis jų skirtumas nuo yra tai, kad FB-DIMM
moduliai jungiami su DRAM kontroleriu (VSR)
nuosekliąja magistrale (panašiai kaip kad PCI
Express), tuo tarpu kai tradiciniai - lygiagrečiąja
 Nuoseklus perdavimas reikalauja mažiau linijų, tad
galima didinti kanalų skaičių, t.y. - pralaidumą
2013
©S.Maciulevičius
10
FB-DIMM
 FB-DIMM nuoseklioje magistralėje naudoja 10
porų linijų duomenims perduoti iš VSR į DIMM
lizdus, taip pat 12 ar 14 porų – priešinga kryptimi
 Kiekvienos poros viena linija perduodamas
signalas, o kita – jo inversija (taip daroma
duomenų mainų teisingumui užtikrinti ir vadinama
diferencialiniu perdavimu)
2013
©S.Maciulevičius
11
LRDIMM
 LRDIMM – Load Reduced Dual In-Line Memory
Module (išbalansuotos apkrovos DIMM, Elpida),
pasižymi didžiausiu tankiu tarp DIMM; skirtingai
nuo RDIMM čia buferizuojami ir duomenys
 LRDIMM sudaro net 72 šiuolaikinės 40nm
technologijos 4 gigabitų DDR3 SDRAM
 Du procesorius turinčiame serveryje gali būti ne
daugiau kaip 16 paprastų DIMM, tuo tarpu
daudojant LRDIMM – net 24 DIMM. Naudojant
32GB LRDIMM, sistemos atmintis gali siekti
768GB - 1.5 kartų daugiau
2013
©S.Maciulevičius
12
LRDIMM ir FBDIMM
2013
©S.Maciulevičius
13
SPD
Pagal JEDEC standartą kiekviename modulyje
turi būti nedidelė speciali ROM mikroschema,
vadinama SPD – Serial Presence Detect,
kurioje laikoma informacija:






2013
apie konfigūraciją ir tipą
apie laiko diagramą (“taimingus”)
apie temperatūrinį režimą (DDR2 moduliams)
apie gamintoją (jo kodas)
serijinis numeris
pagaminimo data
©S.Maciulevičius
14
SPD
Pavyzdžiui,
testas CPU-Z
rodo tokią
informaciją
apie modulį iš
SPD:
2013
©S.Maciulevičius
15
Lyginumo kontrolė
0 1 0 1 0 1 1 0 k
k = b0  b1  …  b7
- lyginumo
k = 1  b0  b1  …  b7 - nelyginumo
1
Adreso
magistr. AR
1
Informaciniai
baitai
Duomenų
magistralė
n
k
DR
n
m
Kontroliniai bitai
k
Kontrolinių
bitų
formavimo /
kontrolės
schema
n
klaida
Duomenų
magistralė
Paprastai k=n/8
2013
©S.Maciulevičius
16
Klaidų kontrolė ir korekcija
Hemingo kodas: ištaiso pavienes klaidas ir
fiksuoja daugelį kartotinių.
Kodo ilgis paprastai k=log2n + 1;
plius lyginumo kontrolė - k=log2n + 2
1
Adreso
magistr.
AR
1
Informaciniai
baitai
Duomenų
magistralė
n
k
DR
Hemingo
kodo k
kontrolė
n
m
Kontroliniai bitai
k
Hemingo kodo
formavimas
Korekcijos
n
n
schema
k
klaida
2013
©S.Maciulevičius
17
Hemingo kodas
Bitas
12
11
10
9
8
7
6
5
4
3
2
1
2013
Pozicija Kontr. Duom.
1100
1011
1010
1001
1000
0111
0110
0101
0100
0011
0010
0001
D8
D7
D6
D5
K8
D4
D3
D2
K4
D1
K2
K1
©S.Maciulevičius
Hemingo kodas ištaiso
pavienes klaidas ir
fiksuoja daugelį
kartotinių
Kodo ilgis paprastai
k=log2n + 1;
plius lyginumo kontrolė -
k=log2n + 2
18
Hemingo kodo formavimas
K1 = D1  D2 
D4  D5 
D7
K2 = D1 
D3  D4 
D6  D7
K4 =
D2  D3  D4 
D8
K8 =
D5  D6  D7  D8
Pvz., tegul duomenų žodis yra 00111001, o D1 bitas - dešinėje.
Tuomet:
K1 = 1  0  1  1  0 = 1
K2 = 1  0  1  1  0 = 1
K4 = 0  0  1  0 = 1
K8 = 1  1  0  0 = 0
Duomenų žodis saugomas kartu su kontroliniais bitais:
001101001111
2013
©S.Maciulevičius
19
Klaidos korekcija
Tegul dėl trikio pasikeite vienas bitas, pavyzdžiui, vietoj:
001101001111
turime
001101101111
Paskaičiuojame Hemingo kodą:
K1 = 1  0  1  1  0 = 1
K2 = 1  1  1  1  0 = 0
K4 = 0  1  1  0 = 0
K8 = 1  1  0  0 = 0
Kodus susumuokime mod2:
K8 K4 K2 K1
0
0
0
2013
1
0
1
1
0
1
1
1
0 – tai pakeisto bito numeris
©S.Maciulevičius
20
Atminties valdymas

CPU, kreipdamasis į atmintį, naudoja tokius
signalus (linijas):
 adresą,
 RD
(skaityti) ir WR (įrašyti),
 duomenų

Kaip matėme, DRAM valdymui reikalingi signalai:
 adresas
(eilutės ir stulpelio),
 strobavimo signalai RAS ir CAS,
 WE (įrašyti)
 duomenų žodis,
 OE (išėjimo buferių valdymui).
2013
©S.Maciulevičius
21
Atminties valdymas
Todėl reikalingos schemos, transformuojančios CPU
kreipinio signalų rinkinį į atminčiai valdyti reikalingus
signalus:
D
D
A
A
Rd
CPU
Wr
DRAM
kontroleris
DRAM
RAS#
CAS#
WE#
OE#
2013
©S.Maciulevičius
22
DRAM kontroleris

DRAM kontroleris, transformuodamas CPU
kreipinio signalų rinkinį į atminčiai valdyti
reikalingus signalus, kartu ir formuoja laiko
diagramą pagal konkrečiam DRAM tipui
(DDR2, DDR3, ...) reikalingą jų tarpusavio
išdėstymą (žr. skaidres su laiko diagramų
pavyzdžiais)
2013
©S.Maciulevičius
23
Atminties valdymas

2013
Šiuolaikiniuose
kompiuteriuose
toks atminties
kontroleris
dažnai įeina į
VSR (chipset)
sudėtį:
©S.Maciulevičius
CPU
ATM
FSB
VSR
(šiaurinis tiltas)
24
Atminties valdymas

2013
Kai kuriuose
šiuolaikiniuose
kompiuteriuose
toks atminties
kontroleris jau
realizuojamas
procesoriaus
kristale:
©S.Maciulevičius
CPU
FSB
ATM
VSR
25
Skaitymo ir įrašymo sparta


Skaitymo ir įrašymo sparta teoriškai
ribojama tik pačios DRAM pralaidumu
Pavyzdžiui, dviejų kanalų DDR2-800
atminties kontroleris teoriškai gali užtikrinti
tokią spartą: 8 B (magistralės plotis) * 2
(kanalų skaičius) * 2 (DDR protokolas,
užtikrinantis 2 duomenų paketų perdavimą
per 1 taktą) * 400 000 000 (faktinis
magistralės dažnis 400 MHz) = 12800 mln.
baitų per sekundę
2013
©S.Maciulevičius
26
Skaitymo ir įrašymo sparta



Praktiniai testai rodo mažesnę skaitymo ir
įrašymo spartą
Čia pasireiškia ir atminties kontrolerio
konstrukcijos “neįdealumas”, papildomi
nuostoliai dėl CPU kešavimo posistemio
darbo
Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad “linijinė”
skaitymo ir įrašymo sparta nėra vienintelė
charakteristika, turinti įtakos faktinei CPU
darbo su atmintimi spartai
2013
©S.Maciulevičius
27
Skaitymo ir įrašymo delsa


Delsa (vėlinimas, latentiškumas) – kita ne
mažiau svarbi atminties posistemio darbo
spartos charakteristika
Didelė mainų sparta reikalinga tuomet, kai
duomenų apimtis santykinai didelė; tačiau
kai reikia perskaityti (ar įrašyti) “po truputį
iš/į įvairių vietų”, į pirmąjį planą iškyla delsa
– laikas, reikalingas pradėti skaityti
duomenis tam tikru adresu
2013
©S.Maciulevičius
28
DDR2 laiko diagrama ir delsa
Delsa
2013
©S.Maciulevičius
29
1, 2, 4, ... kanalai
 Kiekviena kompiuterinė (ypač – multiprocesorinė)
sistema turi būti gerai subalansuota: per greita
atmintis yra brangi, per lėta – smarkiai sumažina
našumą.
 Jei vienprocesorinei sistemai pakanka dviejų kanalų
DDR, tai dviprocesorinei sistemai reikėtų keturių
kanalų, dar sudėtingesnei - aštuonių (?).
 Keturi kanalai Intel VSR planuojami netolimai
ateičiai.
 2008 metais sukurti FB-DIMM leidžia kurti 6 ir 8
kanalų atminties sistemas serveriams.
2013
©S.Maciulevičius
30
2 kanalų atmintis
2013
©S.Maciulevičius
31
2 kanalų atmintis kompiuteryje
1 kanalas
2 kanalas
Atkreipkite dėmesį, kad spalvomis išskiriami lizdai
kiekviename kanale
2013
©S.Maciulevičius
32
3 kanalų atmintis ir Core i7
DDR3 modulis (8,5 GB/s)
Intel Core i7
DDR3 modulis (8,5 GB/s)
DDR3 modulis (8,5 GB/s)
QPI (21,6 GB/s)
X58 IOH
(I/O Hub)
2013
©S.Maciulevičius
33
3 kanalų atmintis
Tai firmos Corsair
sukurti DDR3
atminties modulių
komplektai,
optimizuoti darbui su
Core i7
Jų darbo dažnis 1333,
1600 arba 1866 MHz
Modulių talpa - 1 arba
2 GB
2013
©S.Maciulevičius
34
Išorinė atmintis
2013
©S.Maciulevičius
35
Magnetiniai diskai
Sektorius
Velenas
Cilindras
Takelis
Sektorius
Takelis
2013
©S.Maciulevičius
36
Informacija magnetiniame diske
• Takelis – vienas iš koncentrinių apskritimų;
numeruojami nuo išorės (0) į vidų
• Cilindras – tą patį numerį turinčių takelių visuma
• Sektorius – takelio dalis, anksčiau buvo 512
baitų, o nuo 2007 metų įvesti 4096 baitų
sektoriai, kurie tampa šiuolaikinių diskų standartu
• Klasteris (clusters, allocation units) – grupė
sektorių, apjungtų į stambesnį junginį failų
sistemos darbo efektyvumui padidinti; failas
užima tam tikrą klasterių skaičių
2013
©S.Maciulevičius
37
Klasteriai magnetiniame diske
Disko talpa
Rekomenduojamas
klasterio dydis
Mažiau nei 1 GB
4 KB (8 sektoriai)
Mažiau nei 4 GB
8 KB (16 sektorių)
Nuo 4 iki 32 GB
32 KB (64 sektoriai)
Daugiau nei 32 GB 64 KB (128 sektoriai)
2013
©S.Maciulevičius
38
Informacija magnetiniame diske
• Pirmaisiais metais sektorių skaičius takeliuose
buvo vienodas
• Kadangi takelių ilgis išorėje ir prie centro žymiai
skiriasi, vėliau pradėta takeliuose naudoti
skirtingą sektorių skaičių
• Šiuolaikiniuose diskuose takeliai suskirstyti į
“zonas” su vienodu sektorių skaičiumi
2013
©S.Maciulevičius
39
Magnetiniai diskai
2013
©S.Maciulevičius
40
MD kešas
Mainams tarp pagrindinės atminties ir disko
paspartinti naudojamas disko kešas, nes:
• dažniausiai iš kešo skaitoma nuosekliai, 512 B
blokais (sektoriais);
• disko galvutei pozicionuoti reikia gana nemažai
laiko (apie 1 ms);
• reikiamo sektoriaus gali tekti palaukti, iki jis
atsisuks ties skaitymo galvute.
Disko kešo talpa siekia 16 MB ir daugiau
2013
©S.Maciulevičius
41
MD kešas
• Todėl tikslinga diske įtaisyti RAM disko dalies
turinio kopijai laikyti, o į patį diską kreiptis tik
tuomet, kai reikiamos informacijos nėra keše.
• Šis kešas dirba panašiai kaip ir tikrasis:
– mainams naudojama write-through arba write-back
strategijos;
– pakeitimui naudojama LRU strategija;
– blokų dydis - 512 B (atitinka sektorių);
– užpildant kešą, perkeliamas ne tik blokas, į kurį
kreipiamasi, bet ir kiti (Read-Ahead).
2013
©S.Maciulevičius
42
Magnetiniai diskai
Talpa = cilindrų_sk.  sekt._sk./cilindre 
sekt._dydis  paviršių_sk.
• Kreipties laikas priklauso nuo cilindro
paieškos laiko ir vėlinimo dėl sukimosi
• Sukimosi greitis - 5400, 7200, 10000,
15000 aps/min.
• Informacijos perdavimo laikas priklauso
nuo įrašo tankio ir disko sukimosi greičio
•
2013
©S.Maciulevičius
43
Magnetiniai diskai
Perdavimo
laikas
Vėlinimas
dėl sukimosi
Skaitymo ir
įrašymo galvutė
2013
©S.Maciulevičius
Reikalingas
sektorius
Paieškos
laikas
44
MD Maxtor 33073H3
Talpa
Integruota sąsaja
Buferio dydis/ tipas
Paviršių sk. / Galvučių sk.
Plokštelių sk.
Įrašo tankis
Takelių tankis
Linijinis tankis
Baitų sektoriuje / Blokas
Sektorių takelyje
Sektorių diske
2013
30 GB
ATA-5 / Ultra ATA/100
2 MB SDRAM
3
2
14,7 Gb / kv. colyje max
34 000 tpi
354 - 431 kbpi
512
373 - 746
60 032 448
©S.Maciulevičius
45
MD Maxtor 33073H3
Paieškos laikai (skaitymo op.)
Takelis-takelis
Vidutinis
Sukimosi greitis (+ 0.1%)
Duomenų perdavimo sparta
Į / iš sąsajos (Ultra ATA / 100, DMA - M5)
Į / iš laikmenos
Starto laikas
2013
©S.Maciulevičius
1,0 ms
9,5 ms
5400 aps/min
iki 100 MB/s.
iki 46,7 MB/s
8,5 s
46
Diskai – įrašymo būdai
Tradicinis įrašymo būdas – horizontalusis rašymas:
N
S N
S S
N S
N N
S S
N N
S
Pradedamas naudoti naujas įrašymo būdas –
vertikalusis rašymas:
S
N
N
S
S
N
S
S
S
N
N
S
S
N
N
S
N
N
N
S
Įrašant vertikaliuoju būdu, magnetinės dalelės
išdėstomos statmenai disko paviršiui, tad diske telpa
daugiau bitų, sumažėja magnetinių trikdžių.
2013
©S.Maciulevičius
47
Flash atmintis
• Tai informaciją išsaugančios (atjungus
maitinimą) atminties tipas.
• Pagal savo darbo principą flash atmintis
priklauso EEPROM klasei, tačiau
naudoja ypatingą atminties ląstelių
sudarymo technologiją.
• Trinama iš karto ląstelių sritis (blokas
arba visa). Tai paspartino informacijos
įrašymą (programavimą).
2013
©S.Maciulevičius
48
Flash atmintis
Flash atmintyje dera keletas naudingų savybių:
• didelis pakavimo tankis (jos ląstelė 30%
mažesnė nei DRAM),
• informacijos išsaugojimas atjungus maitinimą,
• trynimas ir informacijos įrašymas elektriniais
signalais,
• mažas energijos sunaudojimas,
• didelis patikimumas ir
• nedidelė kaina.
2013
©S.Maciulevičius
49
Flash atmintis
1 - USB jungtis
2 - USB kontroleris
3 - Testavimo taškai
4 - Flash atminties
mikroschema
5 - Kvarcas
6 - LED
7 - Įrašymo apsaugos
jungiklis (papild.)
8 - Vieta antrai
atminties
mikroschemai
2013
©S.Maciulevičius
50
Flash atmintis



PQI pradėjo gaminti
mažytes flash atmintis,
turinčias USB 3.0
sąsają
Jų matmenys 31,5 х
14,8 х 7,3 mm
Intelligent Drive U819V
turi 4, 8, 16, 32 GB
talpą, sveria tik iki 6 G
2013
©S.Maciulevičius
Į turinį
51
SSD – MD pakaitalas
• SSD (Solid state drive) – įtaisas, kuris funkcionuoja kaip
magnetinis diskas, tačiau neturi judančių dalių
• Sparčiai mažėjant flash atminties kainoms, šio tipo
elementai imti naudoti kaip SSD pagrindas
• Flash kaupikliai pranašesni už diskinius – eikvoja mažiau
energijos, greičiau perduoda informaciją todėl tokie
kaupikliai pradėjo konkuruoti su diskiniais kaupikliais ir
įstatomi į nešiojamus kompiuterius
2012 m. SSD diskas Crucial CT512M4SSD2 2.5'' 500GB SATA3, Sparta
415/260MBs (alphashop.lt/112-ssd-diskai) 2214 Lt
Tuo tarpu MD kaina mažesnė - HDD Western Digital My Book Studio
Edition II 2 TB USB 2.0/eSATA/Firewire 400/800 External Hard Drive
649 Lt
2013
©S.Maciulevičius
52
SSD flash atminties pagrindu
Sparčiai mažėjant flash atminties kainoms, šio tipo
elementai imti naudoti kaip SSD pagrindas
Flash kaupikliai pranašesni už diskinius – eikvoja
mažiau energijos, greičiau perduoda informaciją
todėl tokie kaupikliai pradėjo konkuruoti su
diskiniais kaupikliais ir įstatomi į nešiojamus
kompiuterius
2012 m. SSD diskas Crucial CT512M4SSD2 2.5'' 500GB SATA3, Sparta
415/260MBs (alphashop.lt/112-ssd-diskai) 2214 Lt
Tuo tarpu MD kaina mažesnė - HDD Western Digital My Book Studio
Edition II 2 TB USB 2.0/eSATA/Firewire 400/800 External Hard Drive
649 Lt
2013
©S.Maciulevičius
53
Kas yra SSD viduje?
2013
©S.Maciulevičius
54
SSD ir MD
2013
©S.Maciulevičius
55
SSD vs HD
SSD privalumai:
•
•
•
•
•
•
•
•
Sistema greičiau paleidžiama – maždaug per 20 sek.
Nėra mechanininių besisukančių ar judančių dalių;
Skaitymo vėlinimas ~65 µs, rašymo vėlinimas ~85 µs;
Mažas energijos suvartojimas;
Nėra triukšmo;
Didelis darbo temperatūrų diapazonas;
Visiškai vienodas failų skaitymo laikas, nepriklausantis
nuo jų vietos ar fragmentavimo;
Nedideli gabaritai ir svoris
2013
©S.Maciulevičius
56
SSD vs HD
SSD trūkumai:
•
•
•
Ribotas informacijos perrašymo ciklų skaičius - (50nm
MLC) flash atmintį leidžia perrašyti 10 000 kartų,
brangesnė atmintis (SLC) – daugiau nei 100 000
Santykinai aukšta 1 GB kaina (maždaug nuo 2 USD, tuo
tarpu HD – apie 9 centus). Žinoma, kaina nuolat mažėja
SSD kaina tiesiai proporcinga jų talpai, tuo tarpu tradicinių
HD kaina priklauso nuo plokštelių skaičiaus ir lėtai auga
didėjant jų talpai
2013
©S.Maciulevičius
57
Superkompiuteriai su SSD
Kalifornijos universiteto superkompiuterių centre San Diege
(JAV) pagamintas pirmasis pasaulyje superkompiuteris
„Dash“, kurio duomenų saugyklos naudoja ne kietuosius
diskus, o SSD kaupiklius
Pasak „Dash“ kūrėjų, perėjimas nuo kietųjų diskų prie SSD
kaupiklių padėjo beveik dešimtadaliu padidinti duomenų
įrašymo ir nuskaitymo spartą
San Diego Supercomputer Center sukūrė superkompiuterį
Gordon, kurio teorinė sparta 341 TFLOPs; jis turi 64TB
DRAM, 300TB SSD ir 4 PB magnetinių diskų talpą
2013
©S.Maciulevičius
58
Hibridinis diskas
Hibridinio disko idėja - vienoje sistemoje
apjungti tradicinį MD ir SSD. Pirmieji
bandymai padaryti 2007 metais, kai
Samsung ir Seagate į HDD Spinpoint
MH80 и Momentus 5400 PSD įtaisus
įmontavo NAND flash atmintį
Pastebėsime, kad MD pakeisti hibridiniu disku
nėra paprasta – reikia spręsti hibridinio
disko palaikymo problemą: ar kontroleris
paslėps nuo OS visą tokios sistemos
specifiką, ar reikia modifikuoti OS ir naudoti
specializuotas tvarkykles
2013
©S.Maciulevičius
59
Hibridinis diskas
Kontroleris
2013
Kešo kontroleris
Sąsaja
Flash atmintis
©S.Maciulevičius
Magnetinis
diskas
60
Hibridinis diskas
2007 metais buvo sukurtas Hybrid Storage Alliance (į jį
įeina Seagate, Hitachi, Samsung, Fujitsu, Toshiba ir
Western Digital)
Pirmasis visavertis H-HDD, galįs pakeisti HDD be
papildomų apkrovų ОС, pasiūlė Seagate — jos
diskas Seagate Momentus XT apjungia 2,5” MD
(7200 aps/min, talpa nuo 250 iki 1000 GB) ir 4 GB
SLC
Įtaisas maždaug du kartus brangesnis nei vidutinio
našumo MD. Seagate duomenimis, hibridinio disko
našumas apie 20% nusileidžia SSD našumui, bet
30% viršija įprasto MD, kuris sukasi 10 000 aps/min
greičiu, našumą
2013
©S.Maciulevičius
61
Hibridinis diskas
Seagate Momentus XT įtaise už bendrą SSD ir HDD
komponentų darbą atsako Seagate Adaptive
Memory technologija, be OS pagalbos įgalinanti
nustatyti, kurie duomenys dažniausiai naudojami, ir
juos perkelti į SSD
Ši technologija sugeba apsimokyti — po 3-4 įjungimų
ir OS paleidimo kompiuteris ima dvigubai sparčiau
įsijungti, o jo našumas išauga iki 90%
Taikomųjų programų siunčiami duomenys pradžioje
įrašomi į MD, po to analizuojamas jų panaudojimas,
ir tik po to jie įkeliami į NAND siekiant paspartinti jų
pakartotinį išrinkimą
2013
©S.Maciulevičius
62
Intel Smart Response
Technology
Hibridinius diskus palaikys Intel Smart Response
technologija, realizuota VSR Z68
Jos esmė – dalis SSD talpos rezervuojama magnetinio
disko kešavimui. Patys duomenys laikomi
standartiniuose MD, kurie gali būti apjungti į 0, 1, 5
ar 10 lygių RAID masyvus
Minimali SSD talpa kešui – 18,6 GB, maksimali – 64
GB
Tam pritaikyti, pavyzdžiui, 20GB 311 serijos (kodinis
pavadinimas Larson Creek) SSD kaupikliai
2013
©S.Maciulevičius
Į turinį
63