Transcript Audiovizualin*s medij* rinkos tendencijos

Tendencijos Lietuvos medijų
rinkoje
Raida, iššūkiai, problemos
LRTK narys Kęstutis Petrauskis
• Kam reikalinga organizacija?
• Atsakymas vertas Nobelio premijos!
Atsakymas
• Ronald Coase, britų ekonomistas, būdamas 21 metų
iškėlė sau klausimą: kam reikalinga organizacija, įmonė?
• 1937 m. straipsnyje „Firmos prigimtis“ (The Nature of the
Firm) jis pabrėžė įmonės gebėjimą veikti rinkos jėgas. Jis
buvo pirmasis ekonomistas atmetęs vyravusią nuomonę,
kad pagrindinis vaidmuo tenka rinkos mechanizmui.
• O 1960 m. straipsnyje „Socialinės naštos problema“ (The
Problem of Social Cost) padarė išvadą, kad esant išorės
efektams būtinas ir valstybės įsikišimas.
• Šios įžvalgos 1991 m. įvertintos Nobelio ekonomikos
premija.
Žiniasklaidos sistemos kaita
Lietuvos žiniasklaidos rinkoje atsipindi
pasaulinės rinkos tendencijos.
Todėl žiniasklaidos įmonėms tenka prisitaikyti
prie svarbiausių pokyčių:
- Vartotojų pokyčių;
- Reklamos rinkos pokyčių;
- Technologinių pokyčių;
- Didesnės medijų įvairovės;
- Ir dėl to išaugusios konkurencijos.
• Kaip keičiasi Lietuvos reklamos rinka?
Lietuvos žiniasklaidos reklamos
rinka
Milijonai Lt.
600
500
542
497
400
329
300
325
341
342
341
Milijonai Lt.
200
100
0
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
Interneto reklamos rinka
Milijonai Lt.
45
39
40
34
35
30
30
25
25
20
28
20
Milijonai Lt.
16
15
10
5
0
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
Interneto reklamos rinka
• Interneto reklamos rinkos augimas parodo:
- Interneto vartojimo plėtrą (žiniasklaidos
vartosenos kaitą);
- Patrauklumą tarp reklamos užsakovų (lengva
pamatuoti efektyvumą, mažos sąnaudos)
- Taip pat problemas: interneto reklamos rinkos
koncentraciją, spaudos reklamos rinkos mažėjimą.
Interneto reklamos rinka:
problemos
Reklamos rinkos dalis proc.
27.3
40
Delfi
15min.lt
Lrytas.lt
Kiti
14.3
18.4
„Delfi“ 2013m. pajamos 17,8 mln. Lt (pelnas 2,8 mln. Lt)
Reklamos rinkos problemos
• Pigesni įkainiai;
• Lengvesnis efektyvumo išmatavimas;
• Auditorijos persiskirstymas;
• Sąlygoja:
- Staigų laikraščių reklamos rinkos kritimą.
Spaudos reklamos rinka
TNS.LT duomenys
Tendencijos Vakarų šalyse
• Visose Vakarų šalyse tendencijos panašios:
- “FT”: Vokietijos spaudos pajamos per 5 m.
nukrito 2 mlrd. dolerių;
- Italijoje 1,5 mlrd. dolerių;
- Prancūzjoje 1,2; Ispanijoje nuo 3 iki 1,8 mlrd.
dolerių;
- Didžiojoje Britanijoje per dešimtmetį krito 50
proc.: nuo 7 iki 3,2 mlrd. svarų sterlingų.
Tendencijos Vakarų šalyse
Ką daro Vakarų valstybės?
- Prancūzija praėjusiais metais spaudos paramai
skyrė 400 mln. Eurų.
- Šiais metais „Google“ skirta 60 mln. Eurų
bauda bus skirta prancūzų spaudos
internetinėms paslaugoms plėtoti.
- JAV: nepriklausomi tiriamosios žurnalistikos
fondai (pvz.: „ProPublica“)
- Vokietijoje, Olandijoje nepriklausomi fondai.
Paskutinis “Newsweek”?
• Kokią įtaką daro internetinė žiniasklaida
televizijai, radijui?
• Kokios televizijos ir radijo rinkos
tendencijos?
TV reklamos rinkos tendencijos
Šaltinis: TNS.LT
TV reklamos rinkos dalis
Šaltinis: TNS.LT
TV kanalai/ įmonės
Šaltinis: TNS.LT
Skaitmeninimo įtaka TV žiūrėjimui
Kaip „sugaudoma“ auditorija?
Problema: rinkos išbalansavimas
Kitos TV:
22,5%
MTG grupė: TV3,
TV6, TV8
23%
30%
MG Baltic grupė:
15,7%
NTV MIR,
REN LIETUVA,
RTR PLANETA,
PBK
LRT
8,8%
LNK, TV1, BTV,
INFO TV, LIUKS!
Televizijų auditorijos dalis pagal žiūrėtą laiką, 2013 m. % - TNS LT
Lietuvos televizijų rinka
•
-
Problemos:
Auditorijos rinkos koncentracija;
Komercinių ir rusiškų kanalų dominavimas;
Visuomeninis transliuotojas – nišinis,
neturintis auditorijos, o tuo pačiu negalintis
sukurti alternatyvos.
Koks yra kaimyninių šalių kontekstas?
Vokietijos televizijos auditorijos
rinka
Auditorijos rinka (proc.)
13
Visuomeninis
transliuotojas (ARD/ZDF)
43
RTL Group
22
ProSiebenSat1 Group
Kiti
22
Lenkijos televizijos rinka
Auditorijos dalis proc.
Lenkijos TV
(TV1,TVP2,Tvinfo)
28
32
Polsat (Polsat, Polsat2)
TVN (TVN,TVN24,TVN7)
TV4
2.5
2.5
TVPlus
20
15
Kiti
Estijos TV auditorijos rinka
Auditorijos dalis (proc.)
19
29
Estijos TV (ETV1, ETV2)
EstiMedia (Kanal2, Kanal1)
15
MTG (TV3,TV6, 3+)
Rusiški kanalai
Kiti
19
18
Latvijos auditorijos rinka
Auditorijos dalis (proc.)
10.4
30.9
LTV
MTG
30.6
Rusiški kanalai
Kiti
28.1
Lietuvos televizijų metinės pajamos
(2013m.)
• TV3 – 80 mln. (pelnas 10mln.)
• LRT – 72 mln. (Reklama – 18 mln. Lt)
• LNK – 64 mln. (pelnas 1 mln.)
Lietuvos televizijos ir radijo rinka
• Didžiulė vietinių ir užsienio transliuotojų
konkurencija:
• Televizijos transliuotojų 51 (nacionalinių
programų 11);
• Radijo transliuotojų – 48 (programų 53, 12
nacionalinių);
• Televizijos kovoja dėl 164 mln. Lt rinkos;
• Radijas – dėl 27mln. Lt.
Radijo rinka
• Radijas vis dar išlieka viena pagrindinių medijų;
• Lietuvos radijo rinkoje didžiulė konkurencija;
• Tačiau kaip ir TV atveju, matyti koncetracijos
tendencijos.
Radijo auditorijos rinkos
pasiskirstymas
Radijo rinkos koncentracija
Radijo auditorijos struktūra pagal klausytą laiką, 2013 m. TNS LT
Kita
25%
RC grupė
17%
LRT radijo
grupė
21%
M-1 grupė
37%
M-1 grupės auditorijos struktūra didžiuosiuose miestuose 2013 m.
Vilnius
Kaunas
Šiauliai
Panevėžys
Klaipėda
31.4
34.6
38.9
54.2
57.3
Kontekstas
• Lietuva neišsiskiria iš Vakarų šalių žiniasklaidos
rinkoje vykstančių tendencijų;
• Lyginant su Baltijos šalimis: Estijoje vis dar
daugiau skaitoma spauda ir mažesnė TV įtaka;
• Anglosaksų šalyse interneto reklamos rinka
pralenkė spaudą ir TV dar 2010-2011m.
Vakarų tendencijos
Šaltinis FT
2013m. JK žiniasklaidos reklamos rinka buvo 18 mlrd. Svarų: TV - 4,6 mlrd.;
Internetas - 6,3 mlrd.; spauda - 3.2 mlrd. Palyginimui: 2003m. – 7 mlrd
svarų.
Pagrindinės audiovizualinės medijų
rinkos tendencijos, iššūkiai
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Komunikacijos pokyčiai;
Žiniasklaidos gausa ir persisotinimas;
Fragmentacija;
Bulvarizacija;
Koncentracija;
Žiniasklaidos bendrovių ekonominės galios
smukimas.
Medijų krizė
„Vilmorus“ duomenys
Apibendrinant
• Televizija/radijas išlieka svarbiausios
žiniasklaidos priemonės;
• Didžiausia konkurencija joms – auganti
internetinė medija (spaudos mažėja);
• TV tarpusavio konkurencija ir konkurencija su
naujosiomis medijomis įtakoja jų turinį
(bulvarizacijos tendencijos);
• Reklamos rinka maža, ji koncentruojama kelių
bendrovių (todėl auga žiniasklaidos
pažeidžiamumas);
Apibendrinant
• Valstybės, visuomenės interesas - išlaikti
kokybišką žiniasklaidą;
• Privačios iniciatyvos pavyzdys – kelių
verslininkų investicijos į „Veido“ žurnalą;
• Valstybės uždavinys: stiprinti paramą Spaudos
radijo ir televizijos rėmimo fondui.