Transcript kompiuterio pagrindinė atmintis - KTU

KOMPIUTERIŲ
ARCHITEKTŪRA ir
OPERACINĖS SISTEMOS
Doc. Stasys Maciulevičius
Kompiuterių katedra
[email protected]
Ankstesnės paskaitos turinys
Hierarchinė atminčių sistema
Puslaidininkinių atminčių tipai
Lokališkumo principas
Kešas (spartinančioji atmintis)
 Kešo principai
 Procesorių kešai
 Kešo nauda
Dinaminė atmintis (DRAM)
 Klasikinių DRAM tipai
 Šiuolaikinės DRAM
2009-2013
S.Maciulevičius
2
Šios paskaitos turinys
Pagrindinė atmintis
 DRAM moduliai
 Atminčių kontrolė
 Atminties valdymas
Virtualioji atmintis
 Virtualiosios atminties esmė
 Segmentavimo mechanizmas
 Puslapiavimo mechanizmas
 Adresų transliacija
Išorinė atmintis
 Magnetiniai diskai
2009-2013
S.Maciulevičius
3
PAGRINDINĖ ATMINTIS
2009-2013
S.Maciulevičius
4
Hierarchinė atminčių sistema
CPU
reg.
Greitis, kaina
Kešas
Talpa
Pagrindinė atmintis
Išorinė atmintis
2009-2013
S.Maciulevičius
5
DRAM moduliai
SIPP – Single In-Line Pin Package
• adatiniai kontaktai
• 30 kontaktų
• nepraktiški - lankstosi, nulūžta
SIMM – Single In-Line Memory Module
• “trumpieji” (90 mm) – 30 kontaktų, 8 bitai
• “ilgieji” (108 mm) – 72 kontaktai, 4 baitai
• 32 arba 36 - su lyginumo kontrole
• ECC-36 ir ECC-40 – su klaidų korekcija
2009-2013
S.Maciulevičius
6
DRAM moduliai
DIMM – Dual In-Line Memory Module
•
•
133,35 mm – 168 kontaktai, 8 baitai
64 (paprasta) , 72 (lyginumo kontr. arba klaidų
korekcija), 80 bitų (klaidų korekcija)
2009-2013
S.Maciulevičius
7
DRAM moduliai
DDR, DDR2 ir DDR3
moduliai skiriasi lizdų
raktų geometrija.
Čia matome staliniams
kompiuteriams skirtų
modulių matmenis:
2009-2013
S.Maciulevičius
8
SPD mikroschema
 Pagal JEDEC standartą kiekviename modulyje
turi būti nedidelė speciali ROM mikroschema,
vadinama SPD (Serial Presence Detect), kurioje
laikoma informacija:






apie konfigūraciją ir tipą,
apie laiko diagramą,
apie temperatūrinį režimą,
apie gamintoją (jo kodas),
serijinis numeris,
pagaminimo data.
2009-2013
S.Maciulevičius
9
SPD mikroschema
Pavyzdžiui, testas CPU-Z rodo tokią
informaciją apie modulį iš SPD:
 tai Supertalent DDR2 atminties
modulis, kurio talpa 2 GB, galintis
perduoti duomenis 666 MHz dažniu
(magistralė sinchronizuojama 333
MHz dažniu)
 pagamintas 2007 metų 13-ą
savaitę, klaidų korekcijos nėra
 lentelėje nurodyti laiko
parametrai, kurių reikšmės
priklauso nuo magistralės dažnio
(200, 266 ar 333 MHz)
2009-2013
S.Maciulevičius
10
Lyginumo kontrolė
0 1 0 1 0 1 1 0 k
k = b0  b1  …  b7
- lyginumo
k = 1  b0  b1  …  b7 - nelyginumo
1
Adreso
magistr. AR
1
Informaciniai
baitai
Duomenų
magistralė
n
k
DR
n
m
Kontroliniai bitai
k
Kontrolinių
bitų
formavimo /
kontrolės
schema
n
klaida
Duomenų
magistralė
Paprastai k=n/8
2009-2013
S.Maciulevičius
11
Klaidų kontrolė ir korekcija
Hemingo kodas: ištaiso pavienes klaidas ir
fiksuoja daugelį kartotinių.
Kodo ilgis paprastai k=log2n + 1;
plius lyginumo kontrolė - k=log2n + 2
1
Adreso
magistr.
AR
1
Informaciniai
baitai
Duomenų
magistralė
n
k
DR
Hemingo
kodo k
kontrolė
n
m
2009-2013
Kontroliniai bitai
k
S.Maciulevičius
Hemingo kodo
formavimas
Korekcijos
n
n
schema
k
klaida
12
Atminties valdymas
CPU, kreipdamasis į atmintį, naudoja tokius signalus
(linijas) :
 adresą,
 RD (skaityti) ir WR (įrašyti),
 duomenų linijas.
Kaip matėme, DRAM valdymui reikalingi signalai:





adresas (eilutės ir stulpelio numeriai),
strobavimo signalai RAS ir CAS,
WE (įrašyti),
duomenų žodis,
OE (išėjimo buferių valdymui).
2009-2013
S.Maciulevičius
13
Atminties valdymas
D
D
A
A
Rd
CPU
Wr
DRAM
kontroleris
DRAM
RAS#
CAS#
WE#
OE#
2009-2013
S.Maciulevičius
14
Atminties valdymas

DRAM kontroleris, transformuodamas CPU
kreipinio signalų rinkinį į atminčiai valdyti
reikalingus signalus, kartu ir formuoja laiko
diagramą pagal konkrečiam DRAM tipui (DDR2,
DDR3, ...) reikalingą jų tarpusavio išdėstymą (žr.
skaidres apie dinaminę atmintį su laiko diagramų
pavyzdžiais)
 Anksčiau išleistuose kompiuteriuose toks
atminties kontroleris įeidavo į valdymo schemų
rinkinio (VSR) sudėtį
 Kai kuriuose šiuolaikiniuose kompiuteriuose
toks atminties kontroleris jau realizuojamas
procesoriaus kristale.
S.Maciulevičius
2009-2013
15
Atminties kontrolerio vieta kompiuteryje
CPU
CPU
AK
ATM
FSB
FSB
ATM
VSR
(šiaurinis tiltas)
AK
VSR
AK – atminties kontroleris
2009-2013
S.Maciulevičius
16
Dviejų kanalų atmintis
 Siekiant padidinti mainų tarp procesoriaus ir
atminties arba tarp atminties ir spartinančiosios
atminties spartą, buvo pradėta naudoti du
atskirus kanalus
 Tai toks atminties realizavimo būdas, kai
duomenys perskaitomi dvigubu pločiu, o DRAM
kontroleris juos perduoda į procesorių per du
kartus
 Tam reikia, kad DRAM kontroleris palaikytų tokį
darbo režimą
2009-2013
S.Maciulevičius
17
Dviejų kanalų atmintis
 Norint naudoti, pavyzdžiui, dviejų kanalų
atmintį, reikia:
 turėti VSR (ar procesorių) su atminties
kontroleriu, palaikančiu du kanalus;
 turėti du (keturis ar šešis) poromis identiškus
atminties modulius;
 tinkamai juos įdėti į lizdus pagrindinėje
plokštėje.
2009-2013
S.Maciulevičius
18
2 kanalų atmintis
2009-2013
S.Maciulevičius
19
Lizdai dviejų kanalų atminčiai
1 kanalas
2 kanalas
3 kanalų atmintis ir Core i7
DDR3 modulis (8,5 GB/s)
Intel Core i7
DDR3 modulis (8,5 GB/s)
DDR3 modulis (8,5 GB/s)
QPI (21,6 GB/s)
X58 IOH
(I/O Hub)
2009-2013
S.Maciulevičius
21
4 kanalai
Intel Core i7-3960K, Core i7-3960X, Core i73820, Intel Xeon E5-16xx ir Xeon E5-16xx
procesoriuose integruotas atminties kontroleris
palaiko net 4 kanalų DDR3-1600 atmintis
4 kanalų DDR3 atmintis palaiko ir Opteron 6100
serijos Magny-Cours (45 nm) ir Opteron 6200
serijos Interlagos (32 nm) procesoriai
2009-2013
S.Maciulevičius
22
VIRTUALIOJI ATMINTIS
2009-2013
S.Maciulevičius
23
Virtualioji atmintis
 Šiuolaikiniai kompiuteriai vienu metu
gali vykdyti kelias programas
(pseudolygiagretus ar lygiagretus darbas)
 Kiekviena tokia programa (procesas) turi
atskirą kodo ir duomenų sritį
 Mechanizmas, kuris užtikrina sąlygas
keliems procesamas vykti vienu metu,
korektiškai pasidalijant atmintį ir teisingai
vykdant informacijos adresavimą, bei
programos loginių adresų transformavimą į
fizinius adresus, vadinamas VIRTUALIĄJA
ATMINTIMI
2009-2013
S.Maciulevičius
24
Virtualioji atmintis
Be to, virtualioji atmintis pasirūpina,
kad procesui reikalinga informacija (programos
kodas bei duomenys) reikiamu momentu
atsidurtų pagrindinėje atmintyje, saugo procesui
išskirtą sritį nuo kitų procesų
 Virtualioji atmintis fiziniu požiūriu – pagrindinė
atmintis plius dalis išorinės (disko), apjungtos
priemonėmis adresams transformuoti ir
informacijai persiųsti tarp šių lygmenų
 Virtualioji atmintis loginiu požiūriu – išplėsta
vieningai adresuojama atminties sritis
2009-2013
S.Maciulevičius
25
Atminties adresavimas
Kalbėdami apie virtualiąją atmintį ir adresus,
turime skirti kelias sąvokas:
 vykdomasis arba loginis adresas –
informacijos (komandos ar duomenų) adresas,
kuris paskaičiuojamas procesoriuje pagal
naudojamą adresacijos būdą; dažnai jis
vadinamas virtualiuoju adresu
 fizinis adresas – informacijos (komandos ar
duomenų) adresas, kuris nurodo tikrąją jos vietą
atmintyje
2009-2013
S.Maciulevičius
26
Virtualiosios atminties tipai
Du pagrindiniai virtualiosios atminties realizacijos
principai:
1) Segmentavimas. Uždaviniui spręsti reikalinga
atminties sritis vadinama segmentu. Segmentas –
ištisinė atminties sritis. Jo dydis priklauso nuo
uždavinio poreikių. Vienam uždaviniui gali būti
suformuoti keli segmentai – kodo (programos),
duomenų, steko.
2) Puslapiavimas – atmintis padalinama į fiksuoto
dydžio blokus, vadinamus puslapiais. Uždaviniui
spręsti reikalinga atminties sritis užima tam tikrą
puslapių skaičių. Vienam uždaviniui išskirti puslapiai
gali būti išdėstyti atmintyje bet kuria tvarka.
2009-2013
S.Maciulevičius
27
Segmentai atmintyje
Op. sistema
Op. sistema
Op. sistema
Op. sistema
2 procesas
2 procesas
2 procesas
2 procesas
3 procesas
3 procesas
3 procesas
3 procesas
4 procesas
4 procesas
5 procesas
5 procesas
1 procesas
2009-2013
6 procesas
5 procesas
S.Maciulevičius
5 procesas
28
Segmentavimo mechanizmas
31
24 23
Segmento Nr.
0
Atmintis
Baito adresas
8000
2 segm
Segmentų lentelė
8
Segm.Nr.
0
1
2
…
32 bitų
bazė
20000H
4F000H
8000H
….
24
20000
0 segm.
4F000
1 segm.
2009-2013
S.Maciulevičius
29
Segmentavimo mechanizmas
Čia pateiktas paprastas virtualiosios atminties
segmentavimo realizacijos principas:
1. Aukščiausiasis adreso baitas skirtas segmento
numeriui. Vadinasi, segmento dydis ribojamas 24
bitų ilgio adresu – 224 = 16 MB
2. Informacija apie segmentų pradžios adresus
(bazes) laikoma specialioje lentelėje, pavadintoje
segmentų lentele.
3. Pagal segmento numerį iš lentelės išrenkamas
segmento pradžios adresas, kuris sumuojamas su
24 bitų baito adresu
2009-2013
S.Maciulevičius
30
Segmentavimo mechanizmas IA-32
15
0 31
Selektorius
0
Vykdomasis adresas
Deskriptorių lentelė
Segmento
deskriptorius
Bazės adresas
+
31
0
Fizinis adresas
2009-2013
S.Maciulevičius
31
Segmentavimo mechanizmas IA-32
Čia pateiktas Intel 32 bitų architektūroje priimtas
virtualiosios atminties segmentavimo
realizacijos principas:
1. Segmento informacija laikoma specialioje duomenų
struktūroje, pavadintoje segmento deskriptoriumi:
• segmento pradžios adresas – bazė;
• segmento dydis, ....
2. Segmentų deskriptoriai laikomi specialioje lentelėje,
pavadintoje deskriptorių lentele.
3. Segmento deskriptoriaus numeris laikomas 2 baitų
žodyje, pavadintame selektoriumi.
2009-2013
S.Maciulevičius
32
Puslapiavimo mechanizmas
Loginis adresas: Loginio puslapio numeris Baito poslinkis
Puslapių lentelė
Apsaugos bitai
Fizinis adresas:
2009-2013
Fizinio puslapio numeris Baito poslinkis
S.Maciulevičius
33
Puslapiavimo mechanizmas
Čia pateiktas paprastas virtualiosios atminties
puslapiavimo principas:
1. Visi puslapiai yra vienodo dydžio, tarkime, 4 KB.
2. Todėl adresą padalijame į dvi dalis:
- žemiausioji adreso dalis skirta baito
poslinkiui,
- aukščiausioji adreso dalis skirta loginio puslapio
numeriui.
3. Pagal loginio puslapio numerį iš lentelės išrenkamas
fizinio puslapio numeris, kuris kartu su baito
poslinkiu ir duoda tikrąjį (fizinį) adresą
2009-2013
S.Maciulevičius
34
Adresų transliacija
Loginio adreso transformacija į fizinį vadinama adresų
transliacija.
x86 procesoriuose naudojama tokia adresų transliacijos
schema:
Loginis
adresas
2009-2013
Segmentų
lentelė
Linijinis
adresas
Puslapių
lentelė
S.Maciulevičius
Fizinis
adresas
35
Adresų transliacija
Puslapiai
Kodo
segmentas
Progr.
kodas
Užduotis
Pagrindinė
atmintis
Duomenų segmentas
Steko
segmentas
Duomenys
Puslapių
lentelė
Stekas
2009-2013
Diskas
S.Maciulevičius
Diskas
36
Adresų transliacija
 Matome, kad norint sužinoti tikrąją informacijos
vietą atmintyje gali tekti du kartus papildomai
kreiptis į atmintį (įrašams iš lentelių pasiekti)
 Šios lentelės užima daug vietos (pavyzdžiui, 4 GB
atmintį sudaro milijonas puslapių po 4 KB), todėl
jas saugoti procesoriaus keše – nerealu
 Todėl dabar adresų transliacijai reikalinga
informacija laikoma procesoriuje esančiame
specialiame keše, kurį vadinsime sparčiosios
transliacijos buferiu (TLB – angl. Translation
Lookaside Buffer). Kiekvienas tokio kešo įrašas
užtikrina sparčią transliaciją, kreipiantis net į 1000
žodžių po 4 baitus
2009-2013
S.Maciulevičius
37
Sparčiosios transliacijos buferis
Loginis adresas
iš procesoriaus
Loginio puslapio numeris Baito poslinkis
Nepataikyta
Puslapių
lentelė
Puslapio
atmintyje
nėra
Puslapių
mainai su
disku
2009-2013
Sparčiosios
transliacijos
buferis
Įkrauti
TLB
Pataikyta
OR
Fizinis adresas
į atmintį
Fizinio puslapio numeris Baito poslinkis
S.Maciulevičius
38
Sparčiosios transliacijos buferis
 Pagal loginiame adrese esantį loginio puslapio
numerį sparčiosios transliacijos buferyje ieškome
reikalingo puslapių lentelės įrašo
 Jei įrašą randame (“pataikyta”), iš jo paimame
fizinio puslapio numerį, kuris kartu su baito
poslinkiu ir sudaro fizinį adresą
 Jei įrašo šiame buferyje nėra (“nepataikyta”),
tenka kreiptis į atmintyje laikomą puslapių lentelę,
iš jos perskaitytą įrašą įkeliame į sparčiosios
transliacijos buferį, o jame esantį fizinio puslapio
numerį perduodame į formuojamą fizinį adresą
2009-2013
S.Maciulevičius
39
Sparčiosios transliacijos buferiai
procesoriuje AMD K7
IŠORINĖ ATMINTIS
2009-2013
S.Maciulevičius
41
Išorinė atmintis
Ilgalaikiam informacijos (programų ir duomenų)
saugojimui kompiuteriuose naudojami:





standieji diskai,
optiniai kompaktiniai diskai (CD),
skaitmeniniai universalūs diskai (DVD),
flash laikmenos („atmintukai”),
elektroniniai diskai (SSD).
Išorinėje atmintyje yra naudojamos ne tik
stacionarios laikmenos (pavyzdžiui, visiems
gerai žinomi standieji diskai), bet ir keičiamos
laikmenos (išoriniai diskai, DVD, flash
laikmenos)
2009-2013
S.Maciulevičius
42
Pirmasis MD įtaisas
Pirmasis MD įtaisas sukurtas IBM 1956 m. Įtaiso
parametrai:
•
•
•
•
•
24” skersmuo,
talpa – apie 5 MB,
50 plokštelių,
sukimosi greitis – 1200 aps/min,
paieškos laikas – apie 1 s.
1961 IBM sukurtas MD su ant oro pagalvės pakibusiomis
galvutėmis.
1963 IBM sukurtas MD su keičiamu diskų paketu.
1970 IBM sukurtas 8 colių diskečių įtaisas.
2009-2013
S.Maciulevičius
43
Pirmasis MD įtaisas
• 50 plokštelių
• 1 galvutė
2009-2013
S.Maciulevičius
44
1 GB diskas - įdomu
Pirmasis gigabaito talpos diskų įtaisas, IBM 3380,
sukurtas 1980 m., buvo šaldytuvo dydžio,
svėrė 550 svarus (apie 250 kg), kainavo
$40,000.
The world's first gigabyte-capacity disk drive, the IBM
3380, introduced in 1980, was the size of a
refrigerator, weighed 550 pounds (about 250 kg), and
had a price tag of $40,000.
2009-2013
S.Maciulevičius
45
Magnetiniai diskai
Sektorius
Velenas
Cilindras
Takelis
Sektorius
2009-2013
S.Maciulevičius
Takelis
46
Informacija magnetiniame diske
• Takelis – vienas iš koncentrinių apskritimų;
numeruojami nuo išorės (0) į vidų
• Cilindras – tą patį numerį turinčių takelių visuma
• Sektorius – takelio dalis, anksčiau buvo 512
baitų, o nuo 2007 metų įvesti 4096 baitų
sektoriai, kurie tampa šiuolaikinių diskų standartu
• Klasteris – grupė sektorių, apjungtų į stambesnį
junginį failų sistemos darbo efektyvumui
padidinti; failas užima tam tikrą klasterių skaičių
2009-2013
S.Maciulevičius
47
Klasteriai magnetiniame diske
Disko talpa
Rekomenduojamas
klasterio dydis
Mažiau nei 1 GB
Mažiau nei 4 GB
Nuo 4 iki 32 GB
Daugiau nei 32 GB
4 KB (8 sektoriai)
8 KB (16 sektorių)
32 KB (64 sektoriai)
64 KB (128 sektoriai)
2009-2013
S.Maciulevičius
48
Informacija magnetiniame diske
• Pirmaisiais metais sektorių skaičius takeliuose
buvo vienodas
• Kadangi takelių ilgis išorėje ir prie centro žymiai
skiriasi, vėliau pradėta takeliuose naudoti
skirtingą sektorių skaičių
• Šiuolaikiniuose diskuose takeliai suskirstyti į
“zonas” su vienodu sektorių skaičiumi
2009-2013
S.Maciulevičius
49
Magnetiniai diskai
Velenas
Magnetinis
paviršius
Skaitymoįrašymo
galvutės
Korpusas
2009-2013
Kontroleris Duomenų
kešas
S.Maciulevičius
50
Magnetiniai diskai
2009-2013
S.Maciulevičius
51
Magnetiniai diskai
Pagrindiniai naudotoją dominantys disko parametrai
yra:
• disko talpa,
•
•
išrinkimo laikas,
maksimali duomenų įrašymo ir skaitymo sparta.
Disko talpa priklauso nuo:
• įrašo tankio,
•
•
plokštelių diametro (ploto),
plokštelių skaičiaus.
Šiuolaikinių diskų talpa siekia bent 500 GB, o
talpiausieji diskai pasiekė net 4 TB
2009-2013
S.Maciulevičius
52
Magnetinių diskų įrašo tankis
 Įrašo tankį apsprendžia pasiektas technologijos lygis.
 Įrašo tankis per daugiau nei 50 metų išaugo nuo 2
Kbitų/kv.colyje iki 620 Gbitų/kv.colyje (apie 300 mln.
kartų!), o pastaruoju metu jau pasiekta 1
terabito/kv.colyje riba
 Tai tiesiogiai įtakoja takelių skaičių (kartais nurodomas
takelių skaičius 1 colyje – skersinis tankis) ir įrašo tankį
takelyje (atitinkamai bitų skaičius 1 colyje – išilginis
arba linijinis tankis)
 Kitoje skaidrėje pateikti apie prieš keletą metų išleisto
MD Maxtor 33073H3 parametrai; čia rasite ir skersinio
bei linijinio tankio reikšmes
2009-2013
S.Maciulevičius
53
MD Maxtor 33073H3
Talpa
Integruota sąsaja
Buferio dydis/ tipas
Paviršių sk. / Galvučių sk.
Plokštelių skaičius
Įrašo tankis
Takelių tankis
Linijinis tankis
Baitų sektoriuje / Blokas
Sektorių takelyje
Sektorių diske
2009-2013
30 GB
ATA-5 / Ultra ATA/100
2 MB SDRAM
3
2
14,7 Gb / kv. colyje max
34 000 tpi
354 - 431 kbpi
512
373 - 746
60 032 448
S.Maciulevičius
54
MD Maxtor 33073H3
Paieškos laikai (skaitymo op.)
Takelis-takelis
Vidutinis
Sukimosi greitis (+ 0.1%)
Duomenų perdavimo sparta
Į / iš sąsajos (Ultra ATA / 100, DMA - M5)
Į / iš laikmenos
Starto laikas
2009-2013
S.Maciulevičius
1,0 ms
9,5 ms
5400 aps/min
iki 100 MB/s.
iki 46,7 MB/s
8,5 s
55
MD kešas
Mainams tarp pagrindinės atminties ir disko
paspartinti naudojamas disko kešas (buferis),
nes:
• dažniausiai iš kešo skaitoma nuosekliai, 512 B
blokais (sektoriais);
• disko galvutei pozicionuoti reikia gana nemažai
laiko (apie 1 ms);
• reikiamo sektoriaus gali tekti palaukti, iki jis
atsisuks ties skaitymo galvute.
2009-2013
S.Maciulevičius
56
MD kešas
• Todėl tikslinga diske įtaisyti RAM disko dalies
turinio kopijai laikyti, o į patį diską kreiptis tik
tuomet, kai reikiamos informacijos nėra keše.
• Šis kešas dirba panašiai kaip ir tikrasis:
– mainams naudojama write-through arba write-back
strategijos;
– pakeitimui naudojama LRU strategija;
– blokų dydis - 512 B (atitinka sektorių);
– užpildant kešą, perkeliamas ne tik blokas, į kurį
kreipiamasi, bet ir kiti.
Disko kešo talpa siekia 16 MB
2009-2013
S.Maciulevičius
57
Magnetiniai diskai
Kreipties laikas priklauso nuo:
• cilindro paieškos laiko
• vėlinimo dėl sukimosi
Sukimosi greitis - 5400, 7200, 10000, 15000
aps/min.
Informacijos perdavimo laikas priklauso
nuo:
• įrašo tankio ir
• disko sukimosi greičio
2009-2013
S.Maciulevičius
58
Magnetiniai diskai
Perdavimo
laikas
Vėlinimas dėl
sukimosi
Skaitymo ir
įrašymo galvutė
2009-2013
S.Maciulevičius
Reikalingas
sektorius
Paieškos
laikas
59
Magnetinių diskų įrašo tankis
 Seagate, MD gamyboje užimanti antrą vietą
pasaulyje, sukūrė 3,5” magnetinį diską, kurio
vienoje plokštelėje telpa 1 terabaitas (625 Gb
kvadratiniame colyje)
 3 ТB (3 plokštelės) MD sutalpins 120 didelės
raiškos filmų, 1500 videožaidimų, tūkstančius
fotonuotraukų ir muzikinių kompozicijų
2009-2013
S.Maciulevičius
60
Diskai – įrašymo būdai
Tradicinis įrašymo būdas – horizontalusis rašymas:
N
S N
S S
N S
N N
S S
N N
S
Pradedamas naudoti naujas įrašymo būdas –
vertikalusis rašymas:
S
N
N
S
S
N
S
S
S
N
N
S
S
N
N
S
N
N
N
S
Įrašant vertikaliuoju būdu, magnetinės dalelės
išdėstomos statmenai disko paviršiui, tad diske telpa
daugiau bitų, sumažėja magnetinių trikdžių.
2009-2013
S.Maciulevičius
61