SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR FUNKCIJOS SAVIVALDOJE Savivaldybių kontrolierių asociacija 2009-04-15 Kontrolės ir audito raida 1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra.
Download ReportTranscript SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR FUNKCIJOS SAVIVALDOJE Savivaldybių kontrolierių asociacija 2009-04-15 Kontrolės ir audito raida 1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra.
Slide 1
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 2
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 3
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 4
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 5
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 6
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 7
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 8
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 9
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 10
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 11
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 12
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 13
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 14
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 15
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 16
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 17
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 18
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 19
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 20
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 21
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 22
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 23
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 24
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 25
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 26
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 27
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 28
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 29
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 30
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 31
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 32
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 33
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 34
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 35
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 36
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 37
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 38
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 39
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 40
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 41
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 42
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 43
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 44
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 45
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 46
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 47
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 48
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 49
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 50
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 51
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 52
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 53
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 2
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 3
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 4
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 5
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 6
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 7
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 8
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 9
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 10
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 11
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 12
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 13
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 14
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 15
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 16
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 17
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 18
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 19
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 20
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 21
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 22
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 23
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 24
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 25
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 26
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 27
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 28
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 29
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 30
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 31
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 32
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 33
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 34
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 35
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 36
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 37
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 38
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 39
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 40
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 41
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 42
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 43
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 44
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 45
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 46
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 47
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 48
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 49
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 50
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 51
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 52
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Slide 53
SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR
AUDITO INSTITUCIJOS VIETA IR
FUNKCIJOS SAVIVALDOJE
Savivaldybių kontrolierių asociacija
2009-04-15
Kontrolės ir audito raida
1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
1) valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
2) valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
3) revizijos komisija.
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos
deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo
Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
Kontrolės ir audito raida
1990-11-20 Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies
papildymo įstatymas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį antra
pastraipa:
“Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių
naudojimo teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui,
taip pat savivaldybės turto apsaugai kontroliuoti
steigiama Tarybos kontrolės tarnyba, kurios veiklą
reglamentuoja įstatymai.”
Kontrolės ir audito raida
1994-07-07 Vietos savivaldos įstatymas
Savivaldos institucijos yra:
l) renkama atstovaujamoji - savivaldybės taryba (toliau -taryba);
2) vykdomosios - savivaldybės meras arba savivaldybės meras
ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu);
3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius.
Taryba savo įgaliojimų laikui skiria kontrolierių.
Kontrolieriaus kompetencija
Kontrolierius, neviršydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
tarybos sprendimų
nustatytų
įgaliojimų,
prižiūri,
kaip
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir
efektyviai eksploatuojama
savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė.
Kontrolės ir audito raida
1995-03-28 Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimo įstatymas
Tarybų kontrolės tarnybos reorganizuojamos į savivaldybių
kontrolierių tarnybas
1998-11-24 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu skiria
savivaldybės
kontrolierių.
Savivaldybės
kontrolierius
skiriamas slaptu balsavimu. Savivaldybės kontrolierius
laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo nustatyto
viso tarybos narių skaičiaus dauguma.
Kontrolės ir audito raida
2000-10-12 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą
bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas
Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5
metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali
pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas naujam
terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui
neribojamas.
Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto
naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje.
Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su
savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.
Kontrolės ir audito raida
2003-10-14 Vietos Savivaldos įstatymo pakeitimai
Savivaldybės kontrolės ir audito institucija –
savivaldybės
kontrolierius
(savivaldybės
kontrolieriaus
tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir
rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas.
Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba –
savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas
vidaus
auditui
atlikti
savivaldybės
administracijoje,
savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės
kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės
turtą ir juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas
savivaldybės administracijos direktoriui.
Kontrolės ir audito raida
2005-09-27 Vietos Savivaldos įstatymo
pakeitimai
Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas
konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kontrolės ir audito raida
2002-12-24 Konstitucinis teismas konstatavo, kad
savivaldybėse
suformuota
savivaldybės
kontrolieriaus institucija yra teisėta ir neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Europos vietos savivaldos chartija ir konstitucinė
Lietuvos teisės sistema įtvirtina demokratinės
valstybės modelį, pagal kurį įteisinama vietos
bendruomenių savivalda. Vienas iš esminių
bendruomenės savivaldos požymių – savivaldybės
bendruomenės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis
per tiesiogiai išrinktų atstovų tarybą bei jos
sudarytas institucijas.
SAVIVALDOS STRUKTŪRA
BENDRUOMENĖ
TARYBA
KOMITETAI
*Kontrolės komitetas
MERAS
ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLIERIUS
SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIUS
(SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA)
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai
ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės
turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip
vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti
piniginiai ištekliai.
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos ir darbuotojų skaičius
3
2
3
2
4
2 3
6
3
10
3
3
2
2
2
8
1
3
1
2
1
2
1
2
3
3
2
3
3
2
4
2
1
21
1
2
3
4
2
1
2
2
1
3
1
4
4
1
4
3
2
3
2
2
3
4
3
5
1
3
18
2
Kontrolės ir audito tarnybose dirba
193 kontrolieriai ir specialistai, iš jų
186 turi universitetinį išsilavinimą
7 turi neuniversitetinį aukštesnįjį išsilavinimą
Vidutinis darbuotojų darbo stažas šioje srityje
9 metai
Savivaldybės kontrolieriaus veikla grindžiama
NEPRIKLAUSOMUMAS
PROFESIONALUMAS
VIEŠUMAS
MŪSŲ
VERTYBĖS
OBJEKTYVUMAS
TEISĖTUMAS
Savivaldybės kontrolierius savo
veikloje vadovaujasi
Vietos savivaldos įstatymu
Valstybinio audito reikalavimais
Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis
Kitais teisės aktais
Geros praktikos pavyzdžiais
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išvados savivaldybės tarybai:
dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų
ėmimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
dėl koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos
sutarties sąlygų, dėl galutinių koncesijos sutarčių
projektų;
dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų
įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės,
taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų
paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo
pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Išorės finansiniai ir veiklos auditai:
Savivaldybės administracijoje;
Savivaldybės
administravimo
subjektuose
(savivaldybės biudžetinėse įstaigose, viešosiose
įstaigose, kitose savivaldybės institucijose);
Savivaldybės
kontroliuojamose
įmonėse
(savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse,
uždarosiose akcinėse bendrovėse).
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Finansinis (teisėtumo) auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 23 punktas.
Finansinio audito tikslas įvertinti audituojamo
subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų
valdymą, audituojamo subjekto turto (valstybės
ar
savivaldybės)
valdymo,
naudojimo,
disponavimo
juo
teisėtumą
ir
pareikšti
nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Veiklos auditas
Valstybinio audito 4 reikalavimo 51 punktas.
Tikslas – įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir
vidaus
administravimą
ekonomiškumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti
veiklos tobulinimo galimybes.
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Ribotos apimties auditas
Valstybinio audito 3 reikalavimo 24.2 punktas.
Gali būti atliekamas ir ribotos apimties finansinis
auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finansų
valdymo ar vidaus kontrolės tyrimą, ar kita.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
400
350
407
300
vnt.
250
300
249
200
215
150
169
100
50
102
11
40
19
44
0
2008-2009
2007-2008
metai
Finansiniai auditai
Išvados dėl skolinimosi
Prokuratūros prašymai
Veiklos auditai
Skundų tyrimas
Ribotos apimties auditai
Valstybės kontrolės prašymai
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Kontrolės ir audito tarnyba
rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus
priimti reikalingas išvadas
dėl savivaldybės
naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir
teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams
už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas
paskolas
Limitai skaičiuojami ir vertinami savivaldybės
skoliniai įsipareigojimai vadovaujantis 2004-03-26
Vyriausybės
nutarimas
Nr.345
“Savivaldybių
skolinimosi taisyklės“
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
Savivaldybių skolinimosi limitai
Savivaldybių
skolinimosi limitai*
2008 metai
2009 metai
Savivaldybės
skola
≤ 35 proc.
Metinė grynojo
skolinimosi (MGS)
suma
≤ 20 proc., iš jų 10 ≤ 15 proc., iš jų 10
proc. trumpalaikio proc. trumpalaikio
skolinimosi suma
skolinimosi suma
Garantijų limitas
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
ES projektams
vykdyti
≤ 30 proc.
≤ 5 proc.
Nustatomas
papildomas 18 proc.
skolos limitas
Limitus kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Savivaldybių skolinimosi tendencijos
4000
3500
4109,9
2500
3238,7
2000
2007 m
2008 m
52,1
304,7
38,1
500
233,9
1000
1200,6
1500
905,7
mlj. Lt
3000
0
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybių
skola
MGS suma
Suteiktos
garantijos
Informacija apie savivaldybių skolinimosi
limitų laikymąsi 2008 – 12 - 31
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
Vilniaus
miesto
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
697.399,00
375.978,60
53,9
97.607,30
14
Alytaus miesto
90.356,80
20.067,20
22,2
2.110,50
2,3
Birštono
18.252,70
18,9
0,1
Druskininkų
38.434,90
11.833,50
30,8
2.182,80
5,7
Kauno miesto
474.705,40
153.068,70
32,2
36.630,30
7,7
Klaipėdos
miesto
244.252,20
51.679,60
21,2
22.732,70
9,3
Marijampolės
82.468,90
24.260,30
29,4
2.013,80
2,4
Neringos
24.075,60
1.902,30
7,9
Palangos
miesto
44.040,10
5.792,90
13,2
2.335,20
Panevėžio
miesto
114.219,10
38.695,80
33,9
17.275,30
%
16.120,00
2,3
115,1
0,3
5,3
1.220,00
2,8
15,1
381,3
0,3
Tūkst.Lt
Metinis grynasis
skolinimasis
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadini
mas
Šiaulių miesto
2008 m.
Savivaldybės skola
suma
159.935,60
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
%
44.604,20
27,9
21.532,10
13,5
180
0,1
59,6
0,2
6.802,20
17,5
488,8
1,2
1.400,00
4,7
99,8
0,3
375,5
1
Visagino
41.003,60
neturi
Akmenės
rajono
34.533,10
8.261,70
23,9
838,1
2,4
Alytaus rajono
35.440,90
11.063,50
31,2
4.859,30
13,7
Anykščių
rajono
38.815,90
302,9
0,8
Biržų rajono
40.013,80
9.349,80
23,4
Ignalinos
rajono
29.507,60
5.101,20
17,3
Jonavos rajono
65.376,70
8.378,30
12,8
2.928,90
4,5
Joniškio
rajono
37.020,60
13.650,90
36,9
4.071,50
11
Jurbarko
rajono
38.900,30
4.576,50
11,8
Kaišiadorių
rajono
46.697,60
460,4
1
Kauno rajono
96.185,20
23.502,50
24,4
678
3.729,00
1,7
3,9
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kėdainių
rajono
75.142,10
11.426,90
15,2
1.630,70
2,2
Kelmės rajono
45.563,80
11.773,30
25,8
3.726,40
8,2
Klaipėdos
rajono
55.980,70
18.783,90
33,6
5.761,60
10,3
Kretingos
rajono
49.627,60
12.513,10
25,2
2.554,50
5,1
Kupiškio
rajono
28.538,20
5.223,80
18,3
Lazdijų rajono
29.725,70
8.565,50
28,8
2.306,20
Mažeikių
rajono
77.754,80
32.765,40
42,1
Molėtų rajono
29.990,00
1.548,00
Pakruojo
rajono
35.934,30
Panevėžio
rajono
Pasvalio
rajono
%
300
0,4
1.357,50
2,4
443,8
1,6
7,8
1.413,50
4,8
8.842,50
11,4
1.407,30
1,8
5,2
1.278,00
4,3
13.933,80
38,8
5.345,90
14,9
60
0,2
46.301,80
15.669,90
33,8
4.011,70
8,7
971,5
2,1
38.349,70
8.985,70
23,4
2.878,20
7,5
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Plungės rajono
48.006,40
14.825,10
30,9
2.869,30
6
Prienų rajono
36.399,40
7.443,30
20,4
590
1,6
Radviliškio
rajono
57.785,50
13.422,40
23,2
3.274,00
5,7
Raseinių
rajono
46.166,30
18.600,80
40,3
6.649,20
14,4
Rokiškio
rajono
47.023,20
10.794,00
23
1.000,00
2,1
Skuodo rajono
27.887,20
4.332,80
15,5
385,4
1,4
Šakių rajono
38.719,00
5.196,80
Šalčininkų
rajono
38.213,90
Šiaulių rajono
%
673
1,4
1.775,30
3,1
1.390,00
5
13,4
1.669,00
4,3
11.147,40
29,2
1.499,50
3,9
55.090,90
9.463,60
17,2
238
0,4
Šilalės rajono
34.941,60
7.822,60
22,4
441,2
1,3
Šilutės rajono
51.834,00
13.170,90
25,4
Širvintų
rajono
24.966,10
3.922,10
15,7
650
2,6
329
19,3
0,6
0,1
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
Švenčionių
rajono
36.786,30
4.910,90
13,3
Tauragės
rajono
52.199,80
12.071,40
23,1
Telšių rajono
58.684,00
19.623,50
33,4
Trakų rajono
41.184,90
8.100,40
19,7
Ukmergės
rajono
48.822,90
14.901,30
Utenos rajono
63.602,10
Varėnos
rajono
%
suma
%
994,6
2,7
5.282,70
9
595,1
1
30,5
3.069,10
6,3
1.910,30
3,9
20.446,80
32,1
8.618,10
13,6
35.791,40
8.852,80
24,7
1.833,00
5,1
3.798,00
10,6
Vilkaviškio
rajono
49.926,80
10.569,40
21,2
4.263,30
8,5
2.416,90
4,8
Vilniaus
rajono
94.289,50
Zarasų rajono
28.529,00
6.605,30
23,2
333,8
1,2
282,5
1
Elektrėnų
35.046,20
8.398,80
24
1.872,30
5,3
1.492,00
4,3
Kalvarijos
13.984,30
3.863,40
27,6
1.105,90
7,9
90
0,6
neturi
Tūkst.Lt
Patvirtintos
pajamos
Savivaldybės
pavadinimas
2008 m.
Metinis grynasis
skolinimasis
Savivaldybės skola
suma
Savivaldybės suteiktos
garantijos
Iš viso
%
suma
%
suma
Kazlų Rūdos
15.582,50
2.805,60
18
1.321,80
8,5
Pagėgių
12.311,90
4.100,20
33,3
993,8
8,1
Rietavo
11.581,10
1.466,90
12,7
Iš viso
4.109.900,50
1.200.597,50
29,2
304.665,10
7,4
%
3
0,03
52.119,70
1,3
Savivaldybių paskolų ir palūkanų
mokėjimas
300000
250000
303383,1
242013
tūks.Lt
200000
153998
150000
102546,5
100000
50000
0
2007 m.
2008 m.
31394,8
19718,09
Paimta paskolų
Grąžinta
paskolų
Sumokėta
palūkanų
Pateikta išvadų dėl skolinimosi ir
koncesijų
160
146
140
120
100
2008 m.
2009 m.
80
60
40
20
0
33
Dėl paskolų
8
15
3
Dėl garantijų
8
Dėl koncesijų
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Rekomendacijos audituotiems subjektams
1751
2097
1500
2117
vnt.
2000
Pateikta rekomendacijų audituotiems
subjektams
1600
Įgyvendinta rekomendacijų
1000
Neįgyvendinta rekomendacijų
Nesibaigęs įgyvendinimo terminas
2007 m.
2008 m.
226
291
0
346
500
Kontrolės ir audito tarnybos išvados
Atlikus finansinį auditą yra pareiškiamos šios
nuomonės:
Besąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ataskaitų,
apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie
keistų auditorių nuomonę.
Sąlyginė nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir/ar be tam tikrų
pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.
Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai
nustato teisės aktų pažeidimus ir esmines klaidas,
kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto
finansinėms ataskaitoms.
Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai auditoriai
audito metu negali gauti pakankamų, patikimų ir
tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų
auditorių darbo apribojimų.
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Finansinių auditų išvados
Išvadų skaičius
275
263
Besąlyginė nuomonė
Besąlyginė nuomonė su
dalyko pabrėžimu
117
135
4
2007 m.
Sąlyginė nuomonė
128
4
3
134
4
2008 m.
Neigiama nuomonė
7
2
Atsisakymas pareikšti
nuomonę
Kontrolės ir audito tarnybų veikla
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būdama atskaitinga tik
Tarybai ir veikianti kaip atskira biudžetinė įstaiga, yra nepriklausoma
nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darbą, taikydama
metodologiją ir naudodama atskirai savivaldybės biudžete jai
numatytus finansinius išteklius.
Savivaldybės kontrolierius ir specialistai yra atsakingi už
įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų įgaliojimų vykdymą,
taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą.
Audito ataskaitos periodiškai yra teikiamos ir svarstomos
Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete, prireikus Taryboje.
Atliktų auditų išorės peržiūrą vykdo Valstybės kontrolė.
Audito išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą prižiūri Vyriausybės
atstovas.
Savivaldybės kontrolieriaus
atskaitingumas ir priėmimas į pareigas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai vadovauja ir už
jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius
savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės
tarybai
savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso
būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka
savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija:
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir
sprendimo dėl jos priėmimas
Kontrolės komitetas:
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
rezultatų
siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai
yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos
pagrindai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia
pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti
reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės
tarybai
svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano
įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai
išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) veiklos planas
Savivaldybės kontrolieriaus bei
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojų veiklos vertinimas
savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų,
centralizuotos savivaldybės vidaus audito
tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir
savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę
veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali
būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar)
Finansų ministerijos atstovas
Savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos veiklos viešumas
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos
veiklos ataskaita arba jos santrauka
paskelbiama vietinėje spaudoje,
savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei
įmanoma, - ir per kitas visuomenės
informavimo priemones
Kontrolės ir audito tarnybos veikla
1998 metais Savivaldybių kontrolierių tarnybos susivienijo į vieną
organizaciją ir įkūrė
Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA)
bendriems veiklos tikslams siekti.
Išvystytas bendradarbiavimas su:
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrole;
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
Vyriausybės atstovais apskrityse;
tarptautinėmis audito organizacijomis (EURORAI narėmis);
su kitomis kontroliuojančiomis ir auditą atliekančiomis institucijomis.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Savivaldybių kontrolierių asociacija, siekdama
stiprinti savo funkcinius ir administracinius
gebėjimus, aktyviai bendradarbiauja su
Jungtinės Karalystės regionų audito institucija
Audit Commision, kuri įkurta 1983 metais.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stiprinant metodologinį savivaldybių auditų pagrindą ir
siekiant geresnės auditų kokybės 45 Lietuvos savivaldybių
kontrolieriai 2005 metais lankėsi Jungtinės Karalystės
savivaldybių ir apskričių audito institucijos Audito komisija
(Audit Commission) rengiamuose mokymuose Anglijoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublikos Savivaldybių kontrolierių asociacija nuo 2006 metų
yra Tarptautinės regioninių išorės audito institucijų organizacijos
EURORAI narė.
EURORAI ( the European Organisation of Regional External
Public Finance Audit Institutions) įkurta 1992 metais ir šiuo metu
vienija 70 Europos šalių regionų audito institucijas.
Organizacijos tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos regionų
višojo sektoriaus audito institucijų, skatinti informacijos mainus, remti
stažuočių ir mokslo darbus valstybinio audito srityje.
EURORAI yra atlikusi regionų išorės audito institucijų studiją ir
pateikia pagrindinius regioninių audito institucijų bruožus.
Pateiktų charakteristikų įvairovė parodo skirtumus ne tik tarp
šalių, bet ir tarp atskirų regionų. Skiriasi ir pačių regionų ir
savivaldybių išorės audito institucijų pavadinimai: regioniniai
audito teismai ( Portugalijoje), regioniniai audito rūmai
(Prancūzijoje, Vokietijoje), savivaldybių audito tarnyba ( Airijoje).
Tarptautinis bendradarbiavimas
Oficialus Lietuvos savivaldybių kontrolierių
asociacijos prisistatymas EURORAI
organizacijoje įvyko 2007 metais Crans
Montanoje, Šveicarijoje vykusiame kongrese
Tarptautinis bendradarbiavimas
SKA siekia neatsilikti ir nuo kitų Europos valstybių ir
regioninio audito institucijų bendradarbiavimo srityje.
Nauji SKA tarptautiniai bendradarbiavimo partneriai:
Norges Kommunerevisorforbund – NKRF –
Norvegijos savivaldybių išorės auditorių asociacija;
Kommunernes Revision – Danijos savivaldybių
asociacijos įsteigta Savivaldybių išorės audito
institucija;
SKYREV - Švedijos savivaldybių ir apskričių auditorių
asociacija.
Tarptautiniai mokymai
Savivaldybių kontrolieriai aktyviai dalyvauja
mokymo renginiuose, organizuojamuose
EURORAI komitetų ir darbo grupių, kurių narė
yra Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Šių mokymo programų tikslas – stiprinti
regionų audito kokybę, įvairių šalių regionų išorės
audito institucijų atstovams suteikti galimybę
tobulinti žinias ir įgūdžius, dalytis įvairių rūšių
audito patirtimi, kartu spręsti profesines
problemas.
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos savivaldybių kontrolierių ir audito
tarnybų atstovai dalyvavo tarptautiniuose
seminaruose viešojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo , skolų ir skolinių santykių,
valstybės dotacijų auditų, rizikos planavimo ,
viešojo sektoriaus audito institucijų analizės
klausimais, kurie vyko Lenkijoje, Ispanijoje,
Austrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje.
SKA partneriai Lietuvoje
2005 metų gegužės mėnesį pasirašyto susitarimo
tarp Valstybės kontrolės, vidaus auditorių
asociacijos, savivaldybių kontrolierių asociacijų ir
auditorių rūmų pagrindu vyksta nuolatinės SKA
konsultacijos, pasitarimai ir seminarai su šiais
partneriais ir, visų pirma, su Valstybės kontrole.
SKA ir toliau siekia tarpusavio bendradarbiavimo,
pasitikėjimo, audito planų ir programų derinimo,
savivaldybių kontrolierių atliekamo audito išorės
peržiūros organizavimo tobulinimo.
-
SKA įsitikinusi, kad asociacijos sistemingai
plečiama ir vykdoma tarptautinė patirtis ,
bendradarbiavimas su panašias funkcijas
atliekančiomis institucijomis padės
veiksmingai įgyvendinti:
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą
demokratinės valstybės siekį,
Europos vietos savivaldos chartijos
principus,
Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės
institucijų (INTOSAI) priimtą Limos
deklaraciją.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ