Transcript pps

PAGRINDINĖS TEKSTILĖS
GAMINIŲ PRIEŽIŪROS
TECHNOLOGIJOS.
SKALBIMAS
Pagrindinės
tekstilės gaminių
priežiūros technologijos
skalbimas
balinimas
standinimas
lyginimas
valymas
dažymas
2
Skalbimas – tai tekstilės
gaminių priežiūros technologija, nešvarumų
šalinimas skalbiamuoju tirpalu.
Skalbimo tirpalas gaminamas iš
vandens skalbiklio.
3
Nešvarumai
vandenyje tirpios medžiagos – prakaitas, maistas
riebalai – maistas, kosmetika, odos riebalai,
mineralinės alyvos
baltymai – kraujas, kiaušinis, kakava, pienas
angliavandeniai – miltai, padažai, bulvių ar kt.
košė
spalvinės medžiagos – vynas, daržovės, žolė,
arbata, kava, sultys
kietos vandenyje netirpios dalelės – dulkės,
suodžiai, pelenai, dirvožemis
4
Mechaninis sukibimas – nešvarumai įstringa
tekstilės pluoštų paviršiuje esančiose vagelėse,
įtrūkimuose, tarp plaušelių ar siūlų.
Tarpmolekulinė sąveika – nešvarumai
prikimba dėl dipolių sąveikos, vandenilinių
ryšių, van der Valso jėgos.
Elektrostatinė sąveika – nešvarumus
pritraukia audinio paviršiuje susidaręs
elektrostatinis krūvis ir jonai.
5
Užduotis
KODĖL MES SKALBIAME
TEKSTILĖS GAMINIUS?
Higieniniai ir fiziologiniai
reikalavimai
 pašalinti
kuo daugiau nešvarumų
 skalbiklių likučiai turi būti nepavojingi
žmogaus sveikatai
 neturi pablogėti gaminių laidumas orui ir
drėgmei
Estetiniai ir ekonominiai
reikalavimai
 ant
gaminių neturi likti dėmių
 neturi išblukti ar kitaip pasikeisti spalva
 neturi pasikeisti gaminio forma ir tvirtumas
Skalbimą (rankomis ar skalbimo
mašina), priklausomai nuo konkretaus
gaminio, gali sudaryti šie etapai:
 rūšiavimas
 skalavimas
 mirkymas
 gręžimas
 skalbimas
9
Skalbimo režimo ženklai
Skalbti nepatariama
Skalbti rankomis
10
Skalbimo režimo ženklai
Galima skalbti
maksimaliu
režimu
Galima skalbti
vidutiniu režimu
(kaip sintetinius
skalbinius)
Galima skalbti
minimaliu režimu
(kaip vilnonius
skalbinius)
11
Skalbimo temperatūros
ženklai
Paprasta skalbimo programa su
nurodytomis skalbimo temperatūromis
(30°, 40°, 50°, 60°, 70° ir 95°)
12
Skalbimo temperatūros
ženklai
Švelnus skalbimas su nurodytomis
skalbimo temperatūromis
13
Skalbimo temperatūros
ženklai
Ypatingai švelnaus skalbimo programa su
nurodytomis skalbimo temperatūromis
14
Skalbimo procesą sudaro:
 nešvarumų šalinimas nuo gaminio
skalbimo tirpalo pagalba
 nešvarumų sulaikymas skalbimo tirpale
15
Užduotis
NUO KO PRIKLAUSO
SKALBIMO REZULTATAS?
Skalbimo rezultatui įtakos turi
 vandens
kokybė
 skalbiklio sudėtis
 skalbimo trukmė
 temperatūra
 tekstilės pluošto savybės
 nešvarumų pobūdis
17
Vanduo skalbimo procese
 tirpdo
skalbiklį
 drėkina audinį
 drėkina nešvarumus
 tirpdo vandenyje tirpius nešvarumus
 kartu su skalbikliu padeda pasišalinti netirpiems
nešvarumams
18
Vanduo skalbimo procese
 perduoda skalbiniams
šiluminę energiją
 padeda mechaniškai judėti skalbiniams
 sulaiko nuo audinio atsiskyrusius nešvarumus
(emulsijos ar suspensijos forma)
19
Vandens kokybės įtaka
skalbimui
 Ca
ir Mg jonai su skalbikliais sudaro netirpias
druskas, kurios nusėda ant audinių
 aukštesnėje temperatūroje ant audinių ir
skalbyklės dalių nusėda Ca ir Mg karbonatai
 Fe ir Mn jonai sudaro sunkiai tirpias gelsvos ar
rusvos spalvos druskas, nuo kurių gali pagelsti
audiniai
20
Vandens kietumas
Vanduo
mmol/l
mg/kg
Minkštas
< 1,5
< 150
Vidutinio
kietumo
Kietas
1,5–2,5
150–250
> 2,5
> 250
21
SKALBIKLIŲ SUDĖTIS
Skalbiklių sudėtis









paviršinio aktyvumo medžiagos
vandens minkštikliai
bazinės medžiagos
cheminiai balikliai
cheminių baliklių aktyvikliai
cheminių baliklių stabilizatoriai
fermentai
optiniai balikliai
antiresorbentai
23
Skalbiklių sudėtis









dažymo inhibitoriai
korozijos inhibitoriai
priešpučiai
užpildai
hidrotropai
kvapiosios medžiagos
dažomosios medžiagos
konservantai
skaidomosios medžiagos
24
Paviršinio aktyvumo
medžiagos (PAM) – organiniai junginiai,
kurie, ištirpę skystyje, kaupiasi skysčio ir
dujų ar skysčio ir kietų kūnų sąlyčio
paviršiuje ir sumažina paviršiaus įtempimą.
PAM paskirtis − stabilizuoti nešvarumus
tirpale, sudaryti putas.
25
Paviršinio aktyvumo
medžiagos (PAM)
 tik
iš natūralių riebalų ir aliejų pagamintos
PAM (pvz., muilas)
 tik iš naftos produktų pagamintos PAM
 mišrios PAM.
26
Paviršinio aktyvumo
medžiagos (PAM)
 anijoninės
(pvz. muilai, sudaro 60 proc.
visų gaminamų PAM)
–
 katijoninės
(naudojamos audinių
minkštikliuose, kai kurios sunaikina
bakterijas)
+
27
Paviršinio aktyvumo
medžiagos (PAM)
 amfolitinės
(puikiai dera su kitomis
PAM, nejautrios kietam vandeniui,
mažai toksiškos ir nekenksmingos
odai, turi antimikrobinių savybių, bet
brangios)
+
–
28
Paviršinio aktyvumo
medžiagos (PAM)
 nejoninės
(mažiau jautrios kietam
vandeniui, jų tirpalai mažiau putoja)
29
Anijoninės PAM
–
muilai
alkilbenzensulfonatai (gerai tirpsta šaltame
vandenyje, putoja bet kokioje temperatūroje, bet
jautrūs kietam vandeniui)
antriniai alkansulfonatai (gerai tirpsta vandenyje,
putoja, pasižymi gera vilgymo geba, bet jautrūs
kietam vandeniui ir yra higroskopiški)
aukštesniųjų alkoholių sulfatai ir aukštesniųjų
alkoholių eterių sulfatai (geriau tirpsta vandenyje,
putoja, mažiau jautrūs kietam vandeniui)
30
Nejoninės PAM
aukštesniųjų alkoholių etoksilatai (nejautrūs
kietam vandeniui, mažai putoja, gerai skalbia
žemoje
temperatūroje,
gerai
sulaiko
nešvarumus)
alkilfenoletoksilatai
(nebrangūs,
beveik
nejautrūs kietam vandeniui, bet skildami sudaro
toksiškus ir sunkiai skylančius produktus)
alkil(poli)gliukozidai (netoksiški, gerai šalina
nešvarumus, gerai putoja, bet silpnai erzina odą)
31
Katijoninės PAM
distearildimetilamonio
chloridas
biologiškai skyla, kenksmingas
organizmams)
+
(sunkiai
vandens
ketvirtiniai amonio junginiai su esterinėmis
grupėmis (ekologiškesni, minkština audinį,
stabdo bakterijų augimą)
imidazolino dariniai (nepavojingi odai, geri
antiseptikai)
32
Amfolitinės PAM
+
–
alkilbetainai (gerai putoja, nejautrūs kietam
vandeniui, mažai toksiški, mažai pavojingi
odai, pasižymi antimikrobinėmis savybėmis,
bet brangūs)
alkilamidopropilbetainai
alkilsulfobetainai
33
Paviršinio aktyvumo
medžiagos molekulė
 hidrofobinė
dalis – tirpi riebaluose, bet
netirpi vandenyje
 hidrofilinė dalis – tirpi vandenyje, bet
netirpi riebaluose
34
PAM molekulės modelis
hidrofilinė PAM molekulės dalis
hidrofobinė PAM molekulės dalis
35
Micelės susidarymas
ORAS
VANDUO
PAM
PAM
MICELĖ
36
1. Audinio ir teršalo drėkinimas
PAM
TERŠALAS
PAM
AUDINYS
37
2. Teršalo atskyrimas nuo audinio
PAM
TERŠALAS
PAM
AUDINYS
PAM
38
3. Teršalų sulaikymas tirpale
39
2. Vandens minkštikliai
 suriša
vandens kietumą lemiančius ir skalbimo
procesui trukdančius Ca2+ ir Mg2+ jonus
 suriša nešvarumuose esančius metalų jonus
40
Vandens minkštikliai
(pvz., natrio trifosfatas –
nenuodingas, bet turi įtakos gamtinių vandenų
ekosistemos kitimui)
 fosfonatai (blogai biologiškai skyla, nors tris
kartus efektyvesnis nei natrio trifosfatas)
 polifosfatai
41
Vandens minkštikliai
(natrio aliumosilikatas – netirpus
vandenyje, nenuodingas ir nekenksmingas
gamtai; kad pradėtų veikti, reikia nedidelio
kiekio kito greitai veikiančio minkštiklio)
 polikarboksilatai (naudojami kartu su ceolitais,
pagerina paviršinio aktyvumo medžiagų veikimą,
išskaido sunkiai tirpstančias teršalų dalis,
neleidžia atsiskyrusiems nešvarumams vėl
nusėsti ant paviršiaus)
 ceolitai
42
3. Bazinės medžiagos
bazinė terpė (OH- jonai) reikalinga:
 nešvarumams
pašalinti (angliavandeniai ir
baltymai išbrinksta, riebalai ir aliejai iš dalies
skyla, todėl lengviau pašalinami)
 sustiprinti peroksidinių baliklių veikimą
43
13 14
Rūgštinis tirpalas
Bazinis tirpalas
Neutralus tirpalas
Spalvotų audinių skalbiklių pH=9–11.
Universalių skalbiklių pH=9–11.
Vilnonių audinių skalbiklių pH=7.
44
4. Cheminiai balikliai
ryškias spalvines dėmes (gamtiniai
pigmentai, t. y. chromoforai, praranda spalvą,
suskyla į vandenyje tirpius junginius, todėl
lengviau atsiskiria nuo skalbiamo pluošto ir
išsiplauna)
 turi dezinfekuojamąjį poveikį
 oksiduoja
45
Cheminiai balikliai
 deguonies
pagrindo balikliai
 chloro pagrindo balikliai
46
Deguonies pagrindo balikliai
 peroksidiniai
balikliai (vandenilio peroksidas,
natrio perboratas, natrio perkarbonatas) –
efektyviai veikia kai temperatūra aukštesnė kaip
600C, o tirpalo pH=10–11
 peroksirūgštys – efektyviai veikia kai temperatūra
žemesnė nei 600C, tačiau skalbikliuose
nenaudojamos, nes veiksmingos tik kai pH=9, yra
brangios ir nestabilios saugant
47
Hipochloritiniai balikliai
natrio hipochloritas
 geriausiai balina neutralioje ir silpnai šarminėje
terpėje (pH=7–7,5), esant kambario temperatūrai
 turi dezinfekuojamąjį poveikį
 parduodama kaip atskira pagalbinė skalbimo
priemonė
 trūkumas – nuotekose gali susidaryti kenksmingi
chloro organiniai junginiai
48
5. Cheminių baliklių
aktyvikliai
tetraacetiletilendiaminas (TAED)
 aktyvina peroksidinių baliklių
veikimą skalbiant
žemose temperatūrose (30–400C).
49
6. Cheminių baliklių
stabilizatoriai
Skalbiamajame tirpale esantys sunkiųjų metalų
(Fe2+, Mn2+) jonai mažina cheminio baliklio
stabilumą.
 magnio silikatas
 fosfonatai
50
7. Fermentai (enzimai)
 proteazės
(baltymams skaidyti)
 lipazės (riebalams skaidyti)
 amilazės (angliavandeniams skaidyti)
 celiulazės (celiuliozei skaidyti)
51
Fermentai (enzimai)
 dideles
vandenyje netirpias teršalų molekules
fermentai suskaldo iki mažesnių fragmentų, kurie
lengvai išsiskalbia
 pakanka mažo kiekio (0,5–2 proc.) fermentų
 veikiant celiulazėms pluošto paviršius tampa
lygus, PAM lengviau pašalina nešvarumus,
paryškėja pluošto spalva
52
8. Optiniai balikliai
 skalbiklių
sudėtyje būna apie 0,5 proc. baliklių
 skalbiant kaupiasi pluošto paviršiuje ir,
veikiami saulės spindulių, skleidžia melsvą
spalvą, kurią žmogaus akys mato kaip ypač
ryškų baltumą
 paryškina baltumą, bet nevalo nešvarumų
 nenaudojami spalvotiems gaminiams skalbti
skirtose priemonėse
53
9. Antiresorbentai
 neleidžia
nešvarumams nusėsti atgal ant
pluošto ir padeda juos išlaikyti tirpale
 padeda išvengti pluošto papilkėjimo
 mažina medvilninio gaminio dėvėjimąsi,
gerina išvaizdą
 susikaupę ant sintetinio pluošto, neleidžia
riebaliniams nešvarumams į jį giliai
įsiskverbti, palengvina jų pašalinimą skalbiant
kitą kartą
54
10. Dažymo inhibitoriai
 skalbikliuose
būna nedidelis kiekis
 skalbiant spalvotus tekstilės gaminius saugo juos
nuo nusidažymo
 geriausiai veikia skalbiant medvilnę, liną,
viskozę
 trūkumai – gali sumažinti optinių baliklių
poveikį, ne visas dažų rūšis suriša efektyviai, o
per didelė koncentracija gali pakenkti gaminio
spalvai
55
11. Korozijos inhibitoriai
 natrio
metasilikatas arba natrio disilikatas ant
aliuminio sudaro netirpų apsauginį sluoksnį,
saugantį nuo sąlyčio su baziniu skalbiklio tirpalu
 saugo bazinių medžiagų poveikiui jautrias
skalbyklės dalis
56
12. Priešpučiai
 netirpios
vandenyje medžiagos, kurios
neleidžia susidaryti putoms arba jas suardo
57
13. Užpildai
natrio sulfatas
 pagalbinė medžiaga, kuri
gerina skalbimo
miltelių birumą, tirpumą
 skalbimo milteliuose gali būti net 30 proc.
 koncentruotose priemonėse visai nebūna, arba tik
1–5 proc.
58
14. Hidrotropai
 naudojami skystuose
skalbikliuose, nes padeda
geriau susimaišyti sudėtinėms dalims ir
neleidžia atsiskirti fazėms
 pagerina skystų skalbiklių tirpumą
 apsaugo skystus skalbiklius nuo nuosėdų
susidarymo esant temperatūrų svyravimams
59
15. Kvapiosios medžiagos
 skalbikliuose
jų būna mažiau nei 1 proc., gali
būti sudaryti net iš 50 natūralių ir sintetinių
komponentų
 maskuoja tipišką, dažnai nemalonų
skalbiamojo tirpalo kvapą
 suteikia skalbiniams malonų kvapą
 trūkumas – gali sukelti alergiją
60
16. Dažomosios medžiagos
 kiekis
skalbikliuose nedidelis
 pagerina skalbiklių prekinę išvaizdą: užmaskuoja
žaliavų, iš kurių gaminami skysti skalbikliai,
nepatrauklią spalvą arba nudažo skalbimo
miltelių bespalvę žaliavą
61
17. Konservantai
 dedama
į vandens pagrindu pagamintus
skystus skalbiklius
 padeda ilgiau išlaikyti nepakitusią ir vartoti
tinkamą priemonę, net jei pakuotė būna
ilgesnį laiką atidaryta
62
18. Skaidomosios medžiagos
 dedama
į tablečių pavidalo skalbiklius
 skaidomųjų medžiagų tabletėje būna 5–8 proc.,
nors gali būti ir iki 30 proc.
 pagerina skalbiklio tirpimą vandenyje – tirpstant
skaidomosios medžiagoms, tabletėje atsiranda
tarpelių, kuriais vanduo įsiskverbia į tabletę ir ją
ištirpina
63
Medžiagos skystųjų
skalbiklių kapsulėms
gaminti
 naudojamas
polivinilo alkoholis, kuris gerai
tirpsta šaltame vandenyje
 tokia kapsulė ištirpsta per 10–50 sek.
64
SKALBIKLIŲ RŪŠYS
Skalbiklių rūšys pagal paskirtį
Skalbikliai
pagrindiniai
skalbikliai
pagalbiniai
skalbikliai
apdailos
priemonės
66
1. Pagrindiniai skalbikliai

universalūs

spalvotų audinių
67
1. Pagrindiniai skalbikliai
vilnonių ir
šilkinių
audinių

specialieji:
juodų audinių
užuolaidų
68
1.1. Universalūs skalbikliai
 tinka
visų rūšių audiniams, išskyrus vilnonius
ir šilkinius
 skalbimo temperatūra nuo 300 iki 950 C
 skalbiklio tirpalas pH=10–11
 pagrindinė sudėtis – PAM, vandens
minkštikliai, bazinės medžiagos, muilai,
optiniai balikliai, cheminiai balikliai, jų
aktyvikliai ir stabilizatoriai
 kenkia audiniams, teršia aplinką
69
1.2. Spalvotų audinių
skalbikliai
 tinka
visų rūšių audiniams (išskyrus vilnonius
ir šilkinius)
 skalbimo temperatūra 30–600 C
 skalbiklio tirpalas pH=9–10
 neturi optinių ar cheminių baliklių, baliklių
aktyviklių ir stabilizatorių
 sudėtyje yra dažymo inhibitorių, celiulazės
 mažiau kenkia audiniams ir aplinkai
70
1.3. Specialieji skalbikliai
 vilnoniams
ir šilkiniams audiniams; juodiems ar
baltiems audiniams; užuolaidoms
 pritaikyti alergiškiems žmonėms ar vaikams,
skalbti tik rankomis
 saugantys nuo ultravioletinių spindulių; su
kvapus absorbuojančiomis medžiagomis
71
Vilnonių ir šilkinių audinių
skalbikliai
 skalbimo
temperatūra 30–400 C
 skalbiklio tirpalas pH=7
 skalbikliai labiau putoja
 neturi optinių ar cheminių baliklių, baliklių
aktyviklių ir stabilizatorių, proteazių
 negadina audinių
 sudėtyje yra nemažai užpildų (Na2SO4)
 1 kg skalbiklio = 20 kg skalbinių
72
Užuolaidų skalbikliai
 skirti
baltoms sintetinių ir mišrių
pluoštų užuolaidoms skalbti
 skalbimo temperatūra 30–400 C
 sudėtyje yra optinių ir cheminių baliklių,
antiresorbcinių medžiagų
73
Priemonės skalbti rankomis
 sudėtyje
daugiau PAM ir fermentų
 nėra priešpučių
74
Pagrindinių skalbiklių rūšys
pagal pavidalą
Pagrindiniai
skalbikliai
milteliai
skysti
skalbikliai
porcijiniai
skalbikliai
75
1. Miltelių pavidalo skalbikliai
mažiau koncentruoti (įprasti)
turi net iki 30 proc. užpildo (Na2SO4)


labiau koncentruoti
(kompaktiniai ir itin kompaktiniai)
Turi nedaug užpildo (Na2SO4), daugiau PAM,
efektyvesnių vandens minkštiklių, aktyviojo
deguonies turinčio baliklio, baliklių aktyviklių ir
fermentų.
76
Miltelių pavidalo skalbikliai
mažiau koncentruoti (įprasti)
pakuotės svoris 3 kg
1 kg skalbiklio = 30 kg skalbinių


kompaktiniai (compact)
pakuotės svoris 2 kg
1 kg skalbiklio = 45 kg skalbinių

itin kompaktiniai (super-compact)
pakuotės svoris 1,35 kg
1 kg skalbiklio = 66 kg skalbinių
77
Nuo 1991 m. kompanija Henkel
užpatentavo smulkių žirnelių
pavidalo skalbimo miltelių
gamybą (Megaperls).
78
2. Skysti skalbikliai
 jų
sudėtyje gali būti net iki 50 proc. PAM, turi
daugiau fermentų, kaip vandens minkštiklis
naudojami muilai, nėra cheminių baliklių
 efektyvūs žemesnėje nei 600C temperatūroje
79
3. Porcijiniai skalbikliai
 tabletės
 skysčių
kapsulės
80
PAGALBINIAI
SKALBIKLIAI
Mirkymo
priemonės
Dėmių
valikliai
Audinių
balikliai
Vandens
minkštikliai
81
Pagalbiniai skalbikliai
pagerina pagrindinių skalbiklių
veikimą ir įsisenėjusių nešvarumų
pašalinimą
82
1. Mirkymo priemonės
 mirkoma 30–400 C
temperatūros vandenyje
1–2 val.
 sudėties veikliosios dalys – bazinės
medžiagos ir fermentai
83
2. Dėmių valikliai
riebalinių ar spalvinių dėmių valikliai
 sudėties veiklioji dalis – PAM
84
3. Audinių balikliai
spalvinėms dėmėms šalinti,
audiniams balinti,
dezinfekuoti
 sudėties veiklioji dalis –
cheminis baliklis.
85
4. Vandens minkštikliai
minkština vandenį
 sudėties veiklioji dalis –
vandens minkštiklis
86
Vandens kietumas
Vanduo
mmol/l
mg/kg
Minkštas
< 1,5
< 150
Vidutinio
kietumo
Kietas
1,5–2,5
150–250
> 2,5
> 250
87
APDAILOS
PRIEMONĖS
Lyginimą Užuolaidų
Audinių
Audinių
lengvinančios skalavimo
minkštikliai standikliai
priemonės priemonės
88
Apdailos priemonės
Gerina audinių vartojamąsias savybes
89
1. Audinių minkštikliai
 sudėties
veiklioji dalis – katijoninės PAM
 padengia pluošto paviršių ir neleidžia sulipti
 suteikia audiniui antistatinių savybių
 suteikia malonų kvapą
 perdozavus blogėja audinių kokybė (mažiau
sugeria vandens)
 aplinkos teršimas
 kvapiosios medžiagos gali alergizuoti
90
2. Audinių standikliai
sudėties veiklioji dalis –
polivinilacetatas – padengia audinio
paviršių. Jis džiūdamas kietėja ir
suteikia gaminiui standumą.
91
3. Lyginimą lengvinančios priemonės
 padengia lyginamą
paviršių ir
lengvina lygintuvo slydimą
 sudėtyje turi standiklio (krakmolo)
92
4. Užuolaidų skalavimo priemonės
 sudėtyje
esantys baltas pigmentas ir optinis
baliklis sustiprina baltą spalvą
 sudėtyje turi standiklio (krakmolo)
93
SKALBIKLIŲ POVEIKIS
ŽMOGUI IR GAMTAI
PAM skilimas
biologinis skilimas – pasikeičia PAM
struktūra, todėl prarandamos paviršinio
aktyvumo savybės
 tarpiniai biologiniai skilimai
 galutinis biologinis skilimas – esant deguoniui
mikroorganizmai visiškai sunaudoja PAM: ji
suskyla į CO2, H2O, biomasę ir PAM sudėtyje
esančių metalų druskas
 pirminis
95
PAM skilimas
pirminis
skilimas
galutinis
skilimas
+
CO2 + H2O + druskos
CH4 + H2O + H2S ir kt.
96
PAM skilimas
nuo 2005 m. ES reikalaujama, kad
 pirminis PAM
skaidumas būtų ne mažesnis nei
80 proc.
 galutinis aerobinis PAM skaidumas ne mažesnis
nei 60–70 proc.
 galutinis anaerobinis PAM skaidumas nėra
reglamentuojamas
97
Paviršinio aktyvumo
medžiagų poveikis gamtai
 alkilbenzensulfonatai
vandeniui
suteikia
nemalonų prieskonį, o didesnė jų koncentracija
stabilizuoja kitų medžiagų nemalonius kvapus
 gerina naftos produktų ir kitų organinių
medžiagų emulsavimą ir sklidimą vandenyje,
todėl gali didėti vandens užterštumas naftos ir
kitais produktais
98
Paviršinio aktyvumo
medžiagų poveikis gamtai
putas, kuriose koncentruojasi pačios
PAM ir kitos organinės medžiagos, taip pat
mikroorganizmai
 susidariusi mikroplėvelė ar putos sutrikdo
vandens telkinio prisotinimą oru, todėl sustoja
savaiminis vandens valymasis, mažėja dumblių
gyvybingumas
 sudaro
99
Paviršinio aktyvumo
medžiagų poveikis gamtai
 kaupiasi
ant žuvų žiaunų, sutrikdo dujų apykaitą,
deguonies patekimą į kraują ir taip sukelia žuvų
žūtį
 pagreitina kitų nuodingų medžiagų patekimą į
žuvų audinius
100
Paviršinio aktyvumo
medžiagų poveikis žmogui
natūralų odos riebalinį sluoksnį, todėl
oda gali pasidaryti jautresnė, sausesnė,
šiurkštesnė, gali pleiskanoti
 netyčia prarijus – apima šleikštulys, vemiama,
viduriuojama
 galima alerginė reakcija
 veikia
101
Fosfatų poveikis gamtai
skalbimo milteliai gali turėti
apie 30–50 proc. fosfatų
 didelis
fosforo kiekis vandenyje skatina
dumblių augimą (biologinis užterštumas,
vandens ,,žydėjimas“)
 sumažėja deguonies, prasideda anaerobinis
skilimas: išsiskiria nuodingi NH3, H2S
 žūsta augalai, gyvūnai, vandens telkinys virsta
pelke
102
Fosfatų poveikis žmogui
 dėl
didelio fosforo kiekio vandens telkinyje
gali padaugėti ne tik įprastų dumblių, bet ir
nuodingas medžiagas išskiriančių, todėl
tokiame telkinyje negalima maudytis
 blogėja estetinis vandens ir pakrančių
vaizdas, mažiau galimybių tokiai veiklai kaip
žvejyba, turizmas
103
Vandens minkštiklių
poveikis gamtai
stipriai suriša sunkiuosius
metalus (Ni, Cd, Pb, Fe), todėl iš vandens
telkinio dugne esančių nuosėdų gali patekti į
geriamąjį vandenį
 fosfonatai ilgai išlieka aplinkoje, sukelia
fosforo kiekio padidėjimą vandens telkiniuose
 nitrilotriacetatas
104
Vandens minkštiklių
poveikis gamtai
netirpūs vandenyje, nenuodingi,
nekenkia gamtai
 polikarboksilatai beveik netirpūs vandenyje,
sunkiai biologiškai skyla, tačiau ekologinė
rizika maža
 ceolitai
105
Peroksidinių baliklių
poveikis gamtai
skyla į boratus ir karbonatus, kurie
gerai tirpsta vandenyje
 per didelis boro kiekis gali veikti kai kurių
augalų augimą
 lengvai
106
Hipochloritinių baliklių
poveikis gamtai
 nuodingi augalams, gyvūnams, žmonėms
 chloro
junginiai greitai reaguoja su kitomis
medžiagomis ir sudaro įvairius nuodingus
chloro junginius
107
Optinių baliklių poveikis
gamtai
 sunkiai
biologiškai skyla
 nuodingi vandens gyvūnams
 užsilikę audiniuose gali sukelti alergiją
108
Cheminių baliklių
stabilizatorių poveikis gamtai
rūgštis
biologiškai
neskyla, gali surišti sunkiuosius metalus
 turi teratogeninį poveikį gyvūnams (lemia genų
arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos
sutrikimus, apsigimimą)
 etilendinitrilotetraacto
109
Fermentų poveikis gamtai
ir žmogui
 gerai
biologiškai skyla
 proteazės gali dirginti žmogaus odą
110
Antiresorbentų poveikis
gamtai
 natrio
karboksimetilceliuliozė
biologiškai
neskyla
 nenuodinga
111
Užpildų poveikis gamtai
ir žmogui
sulfatas didina druskų kiekį gamtiniuose
vandenyse
 didelis kiekis skalbiklyje (net iki 30 proc.)
reikalauja papildomų transportavimo išlaidų ir
pakuočių sąnaudų
 natrio
112
Kvapiųjų medžiagų poveikis
gamtai ir žmogui
 gali
sukelti alergiją
 pagal ES direktyvą nuo 2003 m. 26 kvapiosios
medžiagos
yra
laikomos
potencialiais
alergenais, todėl jei jų skalbiklyje yra daugiau
nei 0,01 proc., jos turi būti nurodytos ant
pakuotės
113
Dažomųjų medžiagų poveikis
gamtai
 sunkiai
biologiškai skyla
114
Pakuotė
 sunkiai
biologiškai suyra, todėl teršia aplinką,
didina sąvartynų plotus
 į kai kurių plastikinių pakuočių sudėtį (pvz.
polivinilchlorido) įeina chloras
115
Neigiamo skalbiklių
poveikio mažinimo būdai
 skalbiklių
gamyba iš lengvai biologiškai
skylančių medžiagų
 ekologiškesnių skalbiklių naudojimas
 tinkamas skalbiklių naudojimas
116
Ekologiškesnių skalbiklių naudojimas
ekologiniu ženklu („Mėlynasis Angelas“, „Gėlė“,
„Gulbė“) paženklinti skalbimo milteliai
117
„Žydrasis angelas“
1978 m. pradėtas naudoti
Vokietijoje.
Juo paženklinta daugiau nei
3700 produktų ir paslaugų
visame pasaulyje (valymo
priemonės, statybinės
medžiagos ir konstrukcijos,
popieriaus ir kartono gaminiai,
biurų įranga, baldai,
plastikiniai gaminiai ir t. t.).
118
Nuo 1991 m. Šiaurinėje
Europoje plačiai paplito
„Šiaurės gulbės“ ženklas.
Nustatyti ženklinimo kriterijai
60-čiai gaminių grupių,
įskaitant įvairius buitinės
chemijos preparatus,
kosmetiką.
119
Nuo 1992 m. ES ženklu „ESgėlė“ žymimi aplinkai
palankūs produktai (išskyrus
maisto produktus), o nuo 2000
m. – ir paslaugos (pavyzdžiui,
turizmo).
2007 m. ,,Gėle“ buvo
ženklinti virš 2500 įvairių
gaminių ir paslaugų.
120
Ekologiškesnių skalbiklių
naudojimas
 jie
yra koncentruoti, t. y. juose daugiau
aktyviųjų medžiagų, mažiau priedų
 pakuotei nenaudojamas plastikas su chloro
junginiais
 kartoninei pakuotei pagaminti naudojamas
perdirbtas popierius
 ribojami fosforo junginiai – fosfatai ir
fosfonatai
121
Ekologiškesnių skalbiklių
naudojimas
alkilfenoletoksilatų
grupei
priklausančios PAM, muskuso turintys kvapai,
EDTA, NTA ir kitos pavojingos medžiagos
 naudojamos tik lengvai aplinkoje skylančios
PAM
 nenaudojami
122
Ekologiškesnių skalbiklių
naudojimas
nurodomas dozavimas, įvertinant ir
vandens kietumą
 pateikiami patarimai, kaip skalbti, kad keltume
kuo mažiau žalos aplinkai
 visuomet
123
Pagrindiniai skalbiklių
pasirinkimo kriterijai
 fosfatų
kiekis neturėtų viršyti 5 proc.
 vandens minkštiklis – ceolitas
 neturėtų būti pavojingų medžiagų (EDTR, NTA ir
kt.)
 sudėtyje galėtų būti deguonies pagrindo baliklių
(geriau rinktis su Na perkarbonatu)
124
Pagrindiniai skalbiklių
pasirinkimo kriterijai
 neturėtų
būti dažomųjų ir kvapiųjų medžiagų,
optinių baliklių
 neturėtų būti kvapiųjų medžiagų, kurios įrašytos į
alergenų sąrašą
 turėtų būti koncentruota priemonė, neturinti
užpildų
 skirta jautriems žmonėms arba vaikams
125
TAUSOJANTIS SKALBIMAS
Neigiamo skalbiklių
poveikio mažinimo būdai
 skalbiklių
gamyba iš lengvai biologiškai
skylančių medžiagų
 ekologiškesnių skalbiklių naudojimas
 tinkamas skalbiklių naudojimas
127
Lietuvos gyventojų apklausa apie ploviklių
vartojimą
(Aplinkosaugos informacijos centras, 2003 m.)
miestų gyventojų ir visiems kaimų
gyventojams skalbiklių cheminė sudėtis,
nurodyta ant pakuotės, neturi įtakos pasirenkant
juos.
 Pagrindinis skalbiklių pasirinkimo kriterijus –
efektyvumas ir kaina, bet ne poveikis gamtai ir
sveikatai.
 Absoliuti dauguma gyventojų skalbiklius dozuoja
„iš akies“, todėl jų sunaudojama daugiau nei
reikia ir teršiama aplinka.
 Daugumai
Lietuvos gyventojų apklausa apie ploviklių
vartojimą
(Aplinkosaugos informacijos centras, 2003 m.)
 Žmonės
negauna išsamios informacijos apie
skalbiklius ir jų poveikį gamtai. Vartojimo
įpročiams didelį poveikį daro reklama.
 Nepakankamas
gyventojų
ekologinio
sąmoningumo lygis.
Projektas „Tausojantis
skalbimas“ (2006–2007 m.)
GEROS SKALBIMO
PRAKTIKOS KONVENCIJA
 „Procter
& Gamble“,
 „Ineza 2 M“,
 „Unilever“,
 „Henkel“,
 „Reckitt Benckiser“.
 „Cussons“,
+  „Maxima LT“.
130
Geros skalbimo praktikos
konvencija
 Mažinti
naudojamų
chemikalų,
pakavimo medžiagų kiekį ir vartoti
mažiau energijos, būtinos pagaminti ir
paskirstyti skalbimo miltelius.
bendrovė, remdamasi turimomis
technologijomis, skalbimo milteliams pritaikys
naują
formulę,
siekdama,
kad
skalbimo
efektyvumas išliktų toks pats net naudojant
mažesnį skalbimo miltelių kiekį.
 Kiekviena
131
Geros skalbimo praktikos
konvencija
 Sumažinti
skalbimo miltelių normą standartinėms
automatinėms skalbimo mašinoms iki ne mažiau
kaip 33 proc. svorio ir 25 proc. tūrio.
 Aiškiai informuoti vartotojus apie tai, kaip
geriausiai pasiekti numatytą pažangą aplinkos
apsaugos srityje ir skatinti tinkamą kompaktiškų
produktų naudojimą.
132
Geros skalbimo praktikos
konvencija
bendrovė pati nusprendžia, kaip
geriausiai pasiekti šiuos tikslus, laikantis
naujoviškumo ir atviros konkurencijos
tendencijų mūsų pramonėje.
Kiekviena
Koncentruotų
skalbimo
miltelių pakuotę žymi
„Eurocompact“ logotipas.
133
Projektas „Tausojantis
skalbimas“ (2006–2007 m.)
skalbimo miltelių savybes, 20 skalbimų
pakanka 2 kg koncentruotų skalbimo miltelių (iki
tol reikėdavo 3 kg)
 vartotojas
už 100 g vienam skalbimui
sunaudojamų koncentruotų skalbimo miltelių
moka tiek pat, kiek už 150 g nekoncentruoto
produkto
 pakeitus
134
Projektas „Tausojantis
skalbimas“ (2006–2007 m.)
 paaiškinama,
kaip dozuoti koncentruotus
skalbimo miltelius, norint skalbti taip pat
veiksmingai kaip ir nekoncentruotais skalbimo
milteliais
 nurodoma, keliems skalbimams pakanka iš
pažiūros mažesnio skalbimo priemonės kiekio
135
Projektas „Tausojantis skalbimas“
(2009–2010 m.)
136
Projektas „Tausojantis skalbimas“
(2009–2010 m.)
137
Projektas „Tausojantis skalbimas“
(2009–2010 m.)
Gaminių priežiūros technologijos
2011
138
Projektas „Tausojantis skalbimas“
(2009–2011 m.)
139
Gamtą tausojantis
skalbimas
 taupus
ir efektyvus skalbiklių vartojimas
 elektros energijos sąnaudų mažinimas
140
Tausojančio skalbimo
taisyklės
 Rūšiuokite
skalbinius pagal spalvą, pluošto
rūšį, užterštumą.
 Dėmes valykite prieš skalbdami.
 Optimaliai pakraukite skalbyklę.
 Paisykite informacijos, pateiktos ant skalbiklio
pakuotės.
 Pasirinkite tinkamos rūšies skalbiklį.
141
Tausojančio skalbimo
taisyklės
 Naudokite koncentruotus skalbiklius.
 Tiksliai
dozuokite skalbiklį.
 Rinkitės vieno skalbimo ciklo programą (be
mirkymo).
 Neskalbkite aukštesnėje negu reikia temperatūroje.
 Į elektrinę džiovyklę dėkite tik gerai išgręžtus
skalbinius.
142
1. Skalbinių rūšiavimas
 pagal
spalvą,
 pagal maksimalią skalbimo temperatūrą,
143
1. Skalbinių rūšiavimas
 pagal
leidžiamo mechaninio poveikio
intensyvumą,
 pagal
užterštumo laipsnį.
144
Skalbinių užterštumas
Skalbinių
Požymiai
užterštumo
laipsnis
Lengvai
Nėra aiškiai matomų nešvarumų ir
užteršti
dėmių. Jaučiamas prakaito kvapas.
Vidutiniškai Matyti nešvarumai ir (arba)
užteršti
neryškios dėmės.
Stipriai
užteršti
Matyti labai daug nešvarumų ir
(arba) ryškių dėmių.
145
Skalbinių rūšiavimo
nauda vartotojui
 konkrečiam skalbiniui pritaikomas
reikalingas
skalbiklis
 naudojamas tinkamiausias skalbiklio kiekis
 pasirenkama taupiausia skalbimo programa
 pasirenkama tinkama skalbimo temperatūra
146
2. Dėmių šalinimas
kaip galima greičiau (geriausia dar dėmei
neišdžiūvus)
 nustatyti užteršto tekstilės gaminio pluoštinę
sudėtį
 įvertinti dėmės kilmę
 parinkti tinkamą valymo priemonę ir būdą
 valyti
147
3. Skalbinių kiekis
skalbti 4–5 kg skalbinių (skalbiklių
dozės nurodytos būtent tokiam kiekiui)
 skalbyklės būgną užpildyti pilnai, bet
neperpildyti
 skalbiant pusę skalbinių kiekio sutaupoma tik
apie 25 proc. elektros energijos, apie 35 proc.
vandens ir apie 25 proc. skalbiklio
 geriausia
148
4. Informacija ant
skalbiklio pakuotės
 pavadinimas
ir prekės ženklas
 kiekis
 informacija apie
gamintoją ir platintoją
 pasiūlymas konsultuoti vartotoją
 pasiūlymas nemokamai užsisakyti dozavimo
indelį
 pakuotės sudėtis
149
4. Informacija ant
skalbiklio pakuotės
nurodyti skalbiklio sudedamąsias
dalis, jei jų yra daugiau nei 2 proc. (fosfatai,
fosfonatai, PAM, cheminiai balikliai, EDTR ir
jos druskos, NTA, fenoliai ir halogeninti
fenoliai, paradichlorbenzenas, aromatiniai,
alifatiniai ir halogeninti angliavandeniai,
muilas, ceolitai ir polikarboksilatai)
< 5 % 5–15 % 15–30 %
> 30 %
 privaloma
150
4. Informacija ant
skalbiklio pakuotės
 nepriklausomai
nuo koncentracijos nurodomi
fermentai, dezinfekuojančios medžiagos,
optiniai balikliai, kvapiųjų medžiagų (ypač 26
medžiagų iš ES 2003 m. sąrašo, kai jų kiekis
viršija 0,01 proc.) ir konservavimo medžiagų
pavadinimai
151
4. Informacija ant
skalbiklio pakuotės
 priemonės paskirtis
 naudojimo temperatūra ar
intervalas
 dozavimas pagal vandens kietumą ir skalbinių
užterštumą
 standartinių skalbimų skaičius
 informacija apie sausų skalbinių kiekį, kurį
galima išskalbti su 1 kg skalbiklio
 patarimai vartotojui, kaip teisingai skalbti
152
4. Informacija ant
skalbiklio pakuotės
 pavojaus
piktograma ir jo paaiškinimas
 pavojingumo frazė
 atsargumo frazė
 saugaus elgesio patarimai sutartinių grafinių
ženklų pavidalu.
153
4. Informacija ant skalbiklio pakuotės
saugaus elgesio patarimai sutartinių grafinių
ženklų pavidalu
154
5. Skalbiklio rūšis
Skalbiklio
Sudėtis
Paskirtis
rūšis
Universalusis PAM, cheminiai Veiksmingiausias
skalbiklis
ir optiniai
skalbiklis, nes
balikliai,
tinka skalbti įv.
(milteliai,
fermentai ir kt.
temperatūrose,
tabletės)
medžiagos
skirtas baltiems ir
labai užterštiems
skalbiniams.
155
5. Skalbiklio rūšis
Skalbiklio
rūšis
Spalvotų
audinių
skalbiklis
(milteliai,
tabletės)
Sudėtis
Paskirtis
Yra dažymo
inhibitorių,
celuliazių.
Neturi cheminių
ir optinių
baliklių.
Tinka skalbti
spalvotus
skalbinius
30–600 C
temperatūroje.
156
5. Skalbiklio rūšis
Skalbiklio
Sudėtis
rūšis
Universalus Neturi cheminių
arba spalvotų
ir optinių
audinių
baliklių.
skalbiklis
Vandens
(skystis, gelis, minkštiklis –
kapsulės)
muilas.
Paskirtis
Tinka skalbti
30–600 C
temperatūroje,
riebalinėms
dėmėms šalinti.
157
5. Skalbiklio rūšis
Skalbiklio
rūšis
Vilnonių ir
šilkinių
audinių
skalbiklis
Sudėtis
Paskirtis
Neturi cheminių
ir optinių
baliklių,
fermentų.
Tirpalo terpė
neutrali.
Tinka skalbti
vilnai ir šilkui.
158
6. Skalbiklio koncentracija
Įprasti
Pakuotės svoris, kg
3
Kompak- Itin komtiniai
paktiniai
2
1,35
Standartinis skalbimų
20
20
skaičius (4,5 kg)
Skalbiklio kiekis 1
230–280 150–160
standartiniam skalbimui, ml
Iš viso galima išskalbti
90
90
skalbinių, kg
Su 1 kg skalbiklio galima
30
45
išskalbti skalbinių, kg
Pakuotei sunaudotos plėvelės
0,25
0,2
kiekis, m2
20
86
90
66
0,1
159
7. Skalbiklio dozavimas
 skalbiklio
koncentracija
 vandens kietumas
 skalbinių užterštumas
160
8. Skalbimo programa
 galimas
labai užterštų skalbinių mirkymas
 skalbimo programa nurodyta skalbinių
etiketėse
161
9. Skalbimo temperatūra
nebūtinas, nes skalbiant 600 C ir
žemesnėje
temperatūroje,
dezinfekuoja
cheminis baliklis
 maksimali skalbimo temperatūra nurodyta
skalbinių etiketėse
 virinimas
162
10. Elektrinės džiovyklės
naudojimas
 sunaudojama
daug elektros energijos (tai
priklauso nuo skalbinių išgręžimo laipsnio)
 džiovinami ne mažiau nei 1 200 aps./min
greičiu išgręžti skalbiniai
 būtina patikrinti kokiu būdu galima džiovinti
(skalbinių etiketėse)
163