Transcript Krauzaite-Tichomirova

JEVGENIJA TICHOMIROVA
LIETUVOS VYRŲ SVEIKATOS
RODIKLIŲ ANALIZĖ
EUROPOS KONTEKSTE
Darbą pristatys
Vidmantė Krauzaitė
Darbo vadovė:
doc. Vida Staniulienė
Temos aktualumas
• Vienas iš svarbiausių bet kurios šalies
išsivystymo požymių yra gyventojų sveikata
(Jasilionis, 2003), o Lietuvos vyrų sveikatos
rodikliai yra ypač žemi.
• 2010 metais Lietuvos vyrų mirtingumas buvo
1,2 karto didesnis negu moterų (Lietuvos
statistikos departamento duomenų bazė, 2011).
2
Temos aktualumas
• Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo
trukmė (VTGT) yra 10 metų trumpesnė už
moterų (VTGT) : moterų vidutinė tikėtina
gyvenimo trukmė 2011 metais buvo 78,8
metų, vyrų – 68 metai.
3
Temos aktualumas
• 2010/2011 metais dalyvavau tarptautiniame
projekte “Vyrų sveikata ir gerovė Europos
kontekste”, kuriame dalyvavo šalys: Belgija,
Estija, Graikija, Lietuva, Ispanija, Suomija.
• Išryškėjo kad Lietuvos vyrų sveikatos rodikliai
yra žemiausi projekte dalyvavusių Europos šalių
kontekste, tai ir sudarė prielaidas išsamiau
analizuoti esamą vyrų sveikatos padėtį Lietuvoje.
4
Tyrimo problema
• Tyrimo problema keliama išskiriant tris
probleminius klausimus:
1. Kokie yra Lietuvos vyrų sveikatos rodikliai
lyginant su Lietuvos moterų sveikatos
rodikliais?
2. Kokie yra Lietuvos vyrų sveikatos rodikliai
lyginant su Europos šalių vyrų sveikatos
rodikliais?
3. Kokie buvo vyrų sveikatos rodiklių pokyčiai
2004 – 2009 mm.
5
Darbo tikslas:
• Išanalizuoti Lietuvos vyrų sveikatos rodiklius
Europos šalių kontekste.
Tyrimo objektas:
• Lietuvos vyrų sveikatos rodiklių analizė.
6
Darbo uždaviniai
1. Išanalizuoti Lietuvos vyrų sveikatos rodiklių
pokyčius.
2. Identifikuoti bendruomenės slaugytojo veiklą
sprendžiant vyrų sveikatos problemas.
3. Ištirti Lietuvos vyrų sveikatos rodiklius ir
palyginti su Europos šalių vyrų sveikatos
rodikliais.
7
Tyrimo metodika
• Tyrimo pobūdis - kokybinis tyrimas.
• Tyrimo metodas – dokumentų analizės
metodas
8
Tyrimo metodika
• Duomenų rinkimo metodas – dokumentų
(kontent) analizė. Buvo analizuojami Lietuvos
statistikos departamento bei Europos statistikos
duomenų bazėse pateikti statistiniai duomenys.
9
Tyrimo metodika
• Buvo renkami ir analizuojami tokie vyrų
sveikatos rodikliai:
vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė;
mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų;
mirtingumas dėl piktybinių navikų;
mirtingumas dėl savižudybių.
10
Tyrimo metodika
• EUROSTAT internetinėje duomenų bazėje
statistiniai duomenys buvo renkami pagal
tarptautinį statistinį ligų ir sveikatos problemų
klasifikatorių.
11
Tyrimo metodika
• Dokumentų analizės metodas – tradicinė
(klasikinė) dokumentų analizė. Jos etapai:
išorinė analizė, kurios tikslas buvo nustatyti
dokumento tikrumą, paskirtį, ar dokumentas
atitinka tyrimo tikslus ir uždavinius.
vidinė (dokumento) analizė, jos tikslas buvo
nustatyti dokumentų rengimo datą, jo
kontekstą, tikslą, kokias išvadas galima
padaryti juos išanalizavus.
12
Tyrimo metodika
• Vidinės analizės metu buvo nustatyta
statistinių lentelių paskutinio atnaujinimo data
– 10.2011, statistinėse teminėse lentelėse
išdėstyti statistiniai vyrų mirtingumo
duomenys, atitinkantys tyrimo tikslą.
13
Tyrimo metodika
• Siekiant palyginti Lietuvos vyrų ir moterų
sveikatos rodiklius, tyrime buvo analizuojami
Lietuvos moterų sveikatos rodikliai. Lietuvos
vyrų sveikatos rodikliai buvo lyginami su
Belgijos, Estijos, Graikijos Ispanijos, Suomijos
šalių rodikliais ir Europos 27 šalių bendrais
vyrų sveikatos rodiklių vidurkiais.
14
Tyrimo metodika
• Buvo analizuojami vyrų sveikatos paskutiniųjų
5 metų EUROSTATO ir Lietuvos statistikos
departamento duomenų bazių rodiklių
pokyčiai, tai apėmė 2004 – 2009 metų
statistinius duomenis.
15
Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas
2 lentelė. Vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės nuo
gimimo rodiklis2004-2009 mm. (metais).
Šaltinis – EUROSTAT
16
3 pav. Vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės
pasiskirstymas 2004-2009mm. Europos šalyse. (metais)
Diagramą sudaryta autorės J. Tichomirovos (2012)
17
5 pav. Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos
gyvenimo trukmės nuo gimimo rodiklių palyginimas
2004 – 2009 m. (metais)
Diagramą sudaryta autorės J. Tichomirovos (2012) 18
4 lentelė. Vyrų mirtingumo dėl išeminių širdies ligų rodiklis
2004-2009 mm. , kuris matuojamas standartizuotu
mirtingumu 100 000 gyventojų.
Šaltinis – EUROSTAT
19
6 pav. Vyrų mirtingumo dėl išeminių širdies ligų rodiklių
2004-2009 mm. pasiskirstymas Europos šalyse , kuris
matuojamas standartizuotu mirtingumu 100 000 gyventojų.
Diagramą sudaryta autorės J. Tichomirovos (2012)
20
8 pav. Vyrų ir moterų mirtingumo dėl išėminių širdies ligų
rodiklių 2004-2009m palyginimas, kuris matuojamas
standartizuotu mirtingumu 100 000 gyventojų.
Diagramą sudaryta autorės J. Tichomirovos (2012)
21
6 lentelė. Vyrų mirtingumo dėl piktybinių navikų rodiklis
2004-2009 mm., kuris matuojamas standartizuotu
mirtingumu 100 000 gyventojų.
Šaltinis – EUROSTAT
22
9 pav. Vyrų mirtingumo dėl piktybinių navikų rodiklių 20042009mm. pasiskirstymas Europos šalyse, kuris matuojamas
standartizuotu mirtingumu 100 000 gyventojų.
23
Diagramą sudaryta autorės J. Tichomirovos (2012)
11 pav. Vyrų ir moterų mirtingumo dėl piktybinių navikų
rodiklių 2004-2009 m. palyginimas, kuris matuojamas
standartizuotu mirtingumu 100 000 gyventojų.
Diagramą sudaryta autorės J. Tichomirovos (2012)
24
8 lentelė Vyrų, mirusiųjų nuo savižudybių skaičius 2004-2009
mm, kuris matuojamas standartizuotu mirtingumu 100 000
gyventojų.
Šaltinis – EUROSTAT
25
12 pav. Vyrų, mirusiųjų nuo savižudybių skaičiaus 20042009mm. pasiskirstymas Europos šalyse, kuris matuojamas
standartizuotu mirtingumu 100 000 gyventojų.
Diagramą sudaryta autorės J. Tichomirovos (2012)
26
14 pav. Vyrų ir moterų mirtingumo dėl savižudybių rodiklių
2004-2009 m. palyginimas, kuris matuojamas standartizuotu
mirtingumu 100 000 gyventojų.
Diagramą sudaryta autorės J. Tichomirovos (2012)
27
IŠVADOS
1. Vyro sveikata turi reikšmės jo asmenybės
vystymuisi ir jo šeimos gerovei. PSO
konstatavo, kad vyrai yra mažiau sveiki nei
moterys, turi daugiau socialinių problemų ir
miršta vidutiniškai 5,3 metų anksčiau nei
moterys Europoje.
28
1. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo
trukmė (VTGT) 2011 metais buvo 10,8 metų
trumpesnė negu moterų, ir sudarė atitinkamai
vyrų – 68 metus, moterų VTGT – 78,8 metų.
Žmogaus sveikata vertinama pagal mirtingumo
rodiklius. Lietuvoje pagrindinės vyrų mirties
priežastys yra širdies ir kraujagyslių ligos,
piktybiniai navikai ir išorinės mirčių
priežastys.
29
2. Bendruomenės slaugytojas atlieka svarbų
vaidmenį vyrų ligų profilaktikos vykdymo
procese. Bendruomenės slaugytojas tiesiogiai
įtakoja vyrų sveikatą vykdant bendruomenės
sveikatinimo programas. Siekiant pagerinti
vyrų kaip visuomenės narių sveikatos būklę,
pagrindinis dėmesys skiriamas ne tik ligų
gydymui, bet sveikatos išsaugojimui,
palaikymui ir stiprinimui.
30
2. Slaugytojas dirbdamas su šeimomis bei
atsižvelgiant į vyrų sveikatos rodiklių
vertinimus skatina vyrus dalyvauti
bendruomenėje vykdomose valstybinėse
profilaktikos programose, tokiose kaip širdies
ir kraujagyslių ligų profilaktika bei priešinės
liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos
programa, kuriomis siekiama mažinti
sergamumą šiomis ligomis, kurios tampa
pagrindinėmis vyrų mirties priežastimis.
31
3. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo
trukmė (VTGT) 2009 metais buvo 67,5 metų,
ir tai yra 7,1 metų trumpesnė negu Europos
šalių vyrų VTGT vidurkis - 74,6 metų (2009
m). Lietuvos vyrų VTGT rodikliai 2004 –
2009 metais svyruoja nuo 66,3 iki 67,5 metų ir
yra žemiausi Europoje.
32
3. Lietuvos vyrų mirtingumas dėl širdies ir
kraujagyslių sistemos ligų 2009 metais sudarė
428,5 vyrų 100 000 gyventojų, kai Europos
šalių vyrų vidurkis sudarė 110 vyrų 100 000
gyventojų.
Lietuvos vyrų mirtingumo nuo piktybinių
navikų rodiklis 2009 metais siekė 293,2 vyrų
100 000 gyventojų, kai Europos šalių vyrų
mirtingumo dėl piktybinių navikų rodiklis
sudarė 222,5 vyrų 100 000 gyventojų.
33
3. Lietuva lieka pirmoje vietoje pasaulyje pagal
vyrų savižudybių skaičių.
• Lietuvos vyrų sveikatos rodiklių analizė kelia
susirūpinimą prasta Lietuvos vyrų sveikata ir
iškelia sveikatos stiprinimo uždavinius
pirminės sveikatos priežiūros darbuotojams.
34
REKOMENDACIJOS
• Rekomendacijos skirtos bendruomenės
slaugytojams.
• Sveikatos priežiūros specialistams iškyla
aktuali problema aktyviai kurti vyrų sveikatos
gerinimo programas:
– Organizuoti edukacines programas
bendruomenėje.
– Pristatyti rizikos veiksnių žalingą poveikį vyrų
organizmui.
35
REKOMENDACIJOS
• Vykdyti profilaktines programas:
– širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika.
– priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos
programa.
• Tirti vyrų sveikatos rodiklių pokyčius.
36
• Ačiū už dėmesį.
37