Slide 1

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 2

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 3

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 4

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 5

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 6

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 7

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 8

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 9

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 10

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 11

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 12

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 13

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 14

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 15

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 16

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 17

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 18

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 19

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 20

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 21

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 22

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 23

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 24

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 25

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 26

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 27

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 28

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 29

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 30

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 31

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 32

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 33

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 34

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 35

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 36

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 37

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 38

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 39

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!


Slide 40

Gamtos mokslų turinio kaitos
būtinumas ugdant mokinių
kompetencijas praktine veikla.

Parengė: L. Vingiliauskienė ir R. Nakienė
ŠPRC Mechanikos sektorius



Viena iš valstybinės 2003 – 2012
metų švietimo strategijos
įgyvendinimo krypčių yra
ugdymo turinio tobulinimas.

Kodėl turi keistis ugdymo turinys?






Keičiasi visuomenė.
Keičiasi technologijos.
Keičiasi kokybiško išsilavinimo
samprata.
Atsiranda naujos žinios apie
vaikų vystimąsi ir mokymosi
teorijas.

Ugdymo turinio tobulinimo kryptys




Informacinės kompetencijos.
Bendrosios kompetencijos.
Profesinės kompetencijos pagal
darbo rinkos poreikius.

Svarbu organizuoti ugdymo
procesą taip, kad mokiniai:













Gebėtų ieškoti informacijos įvairiuose
šaltiniuose, ją apibendrinti ir perteikti kitiems;
Mokytųsi patys atrasti žinias ir jas taikyti
naujose situacijose;
Tyrinėtų gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką;
Gebėtų kelti hipotezes, planuoti stebėjimus,
atlikti bandymus, formuluoti išvadas;
Modeliuotų įvairius reiškinius ir procesus;
Gebėtų taikyti įvairių dalykų žinias sprendžiant
kasdienines gyvenimo problemas;
Domėtųsi mokslo istorija, moderniomis
technologijomis, mokslo raida Lietuvoje ir
pasaulyje.

Mokykloje vykdomos praktinės
veiklos pavyzdžiai:









Tiriamieji darbai.
Laboratoriniai darbai.
Įvairių modelių kūrimas.
Projektai.
Konferencijos.
Integruotos pamokos.
Ekskursijos.

Tyrimas
Duonos pelijimas

Darbą atliko:
Šiaulių PRC
Mechanikos sektoriaus
SAK9 gr. moksleiviai
Matas Būdava ir Aušrius Medžiavepris

Mes patys išauginome pelėsį,
sužinojome ar jis kenksmingas, ar
naudingas, per kiek laiko išauga , nuo
kokių sąlygų priklauso jo augimas.

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, per kiek
laiko užauga pelėsis, kokia jo nauda ir
žala.
Tyrimo uždaviniai:
1.Sužinoti, per kiek dienų duona
apsitraukia pelėsiu.
2.Išsiaiškinti, ar ant visų duonos rūšių
pelėsis išauga vienodai.
3.Nustatyti, ar pelėsio augimas priklauso
nuo aplinkos sąlygų.
4.Sužinoti, ar pelėsis naudingas.

Tyrimo metodika..

Pagrindiniai tyrimo metodai — eksperimentas,
stebėjimas, stebėjimo duomenų užrašymas,
lyginimas, informacijos šaltinių analizė.
Eksperimentui naudojome keturių rūšių duoną:
tai UAB „Joniškio duona“ — „Šeimynos“
raikyta duona forminė (kampuota)— F),
UAB „Joniškio duona“ — „Paprastas batonas“
— B,
UAB „Senoji eglė“ — juoda duona — J
ir UAB „Fazer Gardėsis“ — „Daigintų grūdų“
juoda duona

Kokios reikalingos sąlygos, kad užaugtų
pelėsis?
Kad užaugtų augalas, jam reikia šviesos,
šilumos, drėgmės (sužinojome tai per
biologijos pamokas).
Tad ir pelėsio auginimui pasirinkome tas
pačias sąlygas.

I grupės su visų keturių rūšių duoną sudėjome atskirai
į polietileno maišelius ir palikome ant palangės.
II grupės — sudėjome taip pat į maišelius ir padėjome
namuose ant radiatoriaus.
III grupės — sudėjome į dėžutę ir uždengėme, kad būtų
tamsu.
IV grupės — sudėjome į dėžutę ir palikome atvirą.
Stebėjimo duomenis sutartiniais ženklais užrašėme
lentelėje (1 lentelė).
Sugalvojome tokius sutartinius ženklus:
- — nėra pelėsio;
— duona kieta, sudžiūvusi;
Ñ — išaugo pelėsis;
• — duona minkšta;
• ÿ — daug pelėsio;
• • — labai daug pelėsio.
×

Tyrimo rezultatai
Po dienos pastebėjome pirmuosius pakitimus.
III – oje ir IV – oje grupėse buvusi duona sudžiūvo.
II – oje grupėje ant polietileninio maišelio atsirado vandens lašelių,
matyt, iš duonos išsiskyrė drėgmė.
Palietėme — duona minkšta.
Dar po kelių dienų I – oje grupėje pastebėjome pilkšvai žalsvą
taškelį ant juodos duonos.
II – oje grupėje pamatėme žalsvą taškelį ant juodos duonos, po to
ant batono ir forminės duonos.
III – ios ir IV – os grupės duona suskeldėjo.
Dar po kelių dienų ant I – osios grupės batono išaugo pelėsis,
truputį jo buvo ant forminės duonos, ant juodos duonos pelėsio
jau buvo daug, o ant duonos su daigintais grūdais pelėsio
nebuvo. Palietėme duoną, ji buvo minkšta.
II – osios grupės duona jau buvo sudžiūvusi. Pelėsis augo labai
pamažu.

Grupės

Dienos

Duonos
rūšys
1

I

II

III

IV

5

8

10

12

16

F

-

*

-

*



*



*



×



×

B

-

*

-

*



*



×



×



×

J

-

*



*



*



×



×



×

D

-

*

-

*

-

*

-

*



*



×

F

-

*



*



×



×



×



×

B

-

*



*



×



×



×



×

J

-

*



*



×



×



×



×

D

-

*

-

*

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

F

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

B

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

J

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

D

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

-

×

×
×
´×

Duonos nuotraukos:
1.Duona baigus tyrimą:

Išvados
1. Pelėsis išauga per 5-6 dienas.
2. Ant skirtingų duonos rūšių pelėsis
išauga nevienodai.
3. Pelėsio augimas priklauso nuo
drėgmės ir šilumos.

Rekomendacijos
Mes siūlytume laikyti duoną
švariose, sausose duoninėse, nes
ten nepelija duona.
Taip pat nerekomenduojame laikyti
duonos polietileniniuose
maišeliuose.

Atliko: ŠPRC
Moksleiviai

Šiauliai, 2009

Turinys









Įvadas
Triukšmo charakteristika
Galimi padariniai
Triukšmo mažinimo būdai
Leistinas garso lygis
Triukšmo lygis pertraukų metu
Triukšmo lygis Šiaulių mieste

Darbo tikslas


Nustatyti triukšmo lygį Šiaulių prekybos
centruose, pramogų klubuose ir kitose miesto
vietose.

Uždaviniai




Išmatuoti triukšmo lygį decibelais.
Palyginti leistiną maksimalų triukšmo lygį su
atliktais matavimais Šiaulių miesto vietose.
Įvertinti galimus pavojus žmogaus sveikatai.

Tyrimo hipotezė


Triukšmas pasirinktuose tirti Šiaulių objektuose viršija
leistinas normas.

Tyrimo aktualumas ir problema


Triukšmas gali būti problema bet kurioje darbo aplinkoje.
Pavyzdžiui, švietimo srityje triukšmo problema yra labai
svarbi. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip
pusė mokytojų mokyklose, vaikų darželiuose turi kabėti
garsiau nei dauguma negu pramonės darbuotojų, kad
galėtų susikabėti su bendradarbiais. Barų, klubų, pramogų
vietų darbuotojai, muzikantai taip pat priklauso
potencialios rizikos grupei. [1]

Triukšmo sąvoka
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip
netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo
garsus.
 Fiziologiniu požiūriu, tai bet koks garsas, kuris
trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui.
 Garso matavimo vienetas – decibelas (dB)


Garso greitis ir jo girdimumas




Garso greitis ore siekia 344 m/s, o vandenyje net
1500 m/s.
Žmogus girdi garsus, kurių dažnis nuo 16 iki 20 000
Hz.
Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, o
didesnio – ultragarsu.

Triukšmo padariniai






Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo
(130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo
poveikis, pvz.: artimas šūvis, sprogimas,
reaktyvinio lėktuvo garsas.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos
jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį
laiką veikiant intensyviam triukšmui.
Kuo triukšmas didesnis ir kuo ilgiau jis veikia,
tuo didesnė tikimybė Jums prarasti klausą.
Tačiau triukšmas gali turėti ir kitokį poveikį
sveikatai.
[1]

Opaligę, virškinimo sistemos sutrikimai ir odos
ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu yra
įtakojamos triukšmo.
 Įrodyta,
kad triukšmas veikia širdies ir
kraujagyslių
sistemą,
dėl
to
išsiskiria
adrenalinas, siejamas su stresu ir padidėjusiu
kraujospūdžiu. Tai reiškia, kad triukšmas darbe,
kai jo intensyvumas gana žemo lygio, gali tapti
su darbo susijusio streso veiksniu.
 Triukšmas darbo vietoje padidina nelaimingų
atsitikimų riziką, nes trukdo darbuotojams girdėti
reikalingus garsus ir bendrauti tarpusavyje. [1]


Triukšmo mažinimo būdai






Triukšmo mažinimas pačiame jo šaltinyje.
Garso izoliavimas.
Asmeninių apsauginių priemonių naudojimas.
Naujų įrenginių projektavimas iš anksto numatant jų
keliamo triukšmo mažinimo būdus.

Leistinas garso lygis




Darbovietėse maksimalus garso lygis 85 dB. Jei
garso lygis aukštesnis, darbuotojai privalo naudoti
ausines arba ausų landos kamštelius.
Butuose, namuose, viešbučiuose dienos metu
triukšmas negali būti didesnis nei 40 dB, naktį (237val.) - 30 dB.

Triukšmo lygis pertraukų metu
90
80
Triukšmo lygis decibelais

70
70
60

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis

50
40
30

20
10
0

1

2

3

4
Pamokos

5

6

7

Triukšmo lygis
Triukšmo lygis decibelais

Prekybos centrai
80
70
60
50
40
30
20
10
0

Triukšmo lygis
Pramogų vietovės
90
80

Triukšmo lygis decibelais

70
60
50
40
30
20
10
0
Neapolis

Mega

Slėptuvė

Šiaulių arena

Dakaras

Triukšmo lygis
Kitos Šiaulių vietos
80
70

Triukšmo lygis decibelais

60
50
40
30
20

10
0
Centras

Katedra

Vaikų
poliklinika

Centrinis
turgus

“Lukoil”

Autobusų
stotis

Pabalių
turgus

Išvados
Triukšmas pertraukų metu beveik kiekvieną
petrauką viršija 70 dB normą, o tai rodo, kad
mokiniai patiria klausos nuovargį.
 Didžiausias triukšmo lygis yra centriniame turguje
ir Pabalių turguje, taip pat prie Katedros.
 Prekybos
centruose “Akropolis” ir “Saulės
miestas”
išmatuotos
triukšmo
vertės
maksimaliausios.
 Pramogų klubas “Mega” ir Šiaulių arena
triukšmingiausios vietos, tačiau triukšmo lygis čia
dar neviršija leistinos 85 dB normos baruose bei
koncertų metu.


Rekomendacijos
Įvertinus su Jumis darbe susijusią triukšmo
riziką,
reikėtų
gerinti
akustines
charakteristikas, darbo organizavimą ir darbo
vietos išplanavimą.
 Yra įstatyminiai reikalavimai, kurie skirti
apsaugoti darbuotojus nuo pavojų, susijusių su
triukšmu darbo vietoje.


Literatūra
Triukšmas darbe – jis gali mums kainuoti
daugiau negu prarasta klausa.
http://osha.europa.eu/en/campaigns/ew2005/
pressroom/index_html/interview.lt/download
 “Valstybės žinios”
 “Darbo medicina”
 “Aplinkos medicina”


Eksperimentinis tyrimas


Tikslas – įrodyti, kad naudojant
įvairius ugdymo (si) metodus
mokiniai geriau suvokia dėstomą
medžiagą, padidėja susidomėjimas
dėstomu dalyku, sustiprėja
mokymosi motyvacija.

Tyrimo išvados
Eksperimentas turėjo teigiamos
įtakos silpnesniems, prastesnę
atmintį turintiems mokiniams.
 Pritaikius praktinę veiklą:


• lengviau išmoko dalyko medžiagą;
• mokiniai aktyviau įsitraukė į ugdomąją
veiklą;
• labiau susidomėjo mokomuoju dalyku.


Tiriamųjų klasių mokinių žinios tapo
vienodesnės.

Gamtos mokslų turinio kaita ugdant
kompetencijas praktine veikla:






Sudarytų geresnes sąlygas
tarpdalykinei integracijai.
Skatintų mokinių motyvaciją.
Padėtų ugdyti pagrindines
kompetencijas, reikalingas
kiekvienam asmeniui , kad galėtų
aktyviai dalyvauti šiuolaikinės
visuomenės gyvenime ir susirasti
tinkamą darbą.





Šiandieninės mokyklos paskirtis keičiasi.
Išsilavinimo vertė matuojama ne žinių
kiekiu, o gebėjimu pritaikyti jas
orientuojantis gyvenimiškose situacijose,
suvokiant savo vietą pasaulyje, mokėjimu
bendrauti, veikti ir gyventi.
Galima teigti, kad ugdymo (si) sistemos,
grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir
nenuginčijamais faktais bei tų žinių
įsiminimu, tampa mažavertės.

Ačiū už dėmesį!