Transcript Slide 1
Sanskrito įvadas 3-oji paskaita lekt. Artūras Laisis • Veiksmažodžio teorija. VU Filologijos fakultetas • Namie: i-kamieno, u-kamieno, ī-kamieno, ū-kamieno daiktavardžių linksniavimas. [email protected] http://www.eleves.ens.fr/home/laisis Veiksmažodžio teorija Programa Iki šiol išmokome: - Šaknies ir kamieno, tematinių ir atematinių veiksmažodžių sąvokos. - Veikiamosios rūšies esamojo laiko galūnės. Paskaitos tikslai: - Medialinės rūšies sąvoka bei esamojo laiko galūnės. - Šaknies balsių kaitos sąvoka. Iš šaknies išvestinės formos: - Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis (taip pat vadinamas veiksmažodiniu būdvardžiu). Trumpai apie jo sintaksę. - Neveikiamosios rūšies esamojo laiko suformavimas. - Nekaitomosios formos: bendratis - Nekaitomosios formos: padalyvis (absoliutyvas). - Iš esamojo laiko kamieno išvestinės formos: - Imperfektas. - Liepamoji nuosaka (imperatyvas). - Esamojo laiko kamieno iš veiksmažodžio šaknies vedybos būdai. 10 asmenuočių suformavimas ir jų skiriamosios ypatybės. Medialinė rūšis (1) Indų gramatikų terminas – ātmanepada- (bv.) „žodis sau pačiam“. Vakarietiškas terminas – iš senovės graikų gramatikos. Tarpinė rūšis tarp veikiamosios ir neveikiamosios rūšių. Tačiau, prokalbėje neveikiamosios rūšies nebuvo. Palyginti: yajāmi (यजामि) - aš (pats) aukoju (→ atlieku dvasininko pareigas). yaje (यजे) - aš aukoju (→ moku dvasininkui už man skirtą aukojimą). Skiriasi ir nuo: ijye (इज्ये) - aš esu aukojamas (neveikamoji rūšis) ātmanaṁ yajāmi (आत्िनं यजामि) - aš aukojuosi (pats save). Medialinė rūšis (2) - Į lietuvių kalbą dažnai kada galime versti medialinės rūšies formas sangrąžiniais veiksmažodžiais, tačiau toli gražu ne visada įmanoma (žr. praeitą pavyzdį). - Dažnai kada klasikinėje kalboje nebėra svarbaus reikšmės skirtumo tarp abiejų rūšių. Vartojama viena ar kita dėl variacijos ar eilėdaros poreikių. - Yra deponentų veiksmažodžių (pan. kaip lotynų kalboje), kurie turi tik medialinės rūšies formas, nepriklausomai nuo jų semantikos. Medialinė rūšis (3) I-oji asmenuotė 1. asmuo 2. asmuo 3. asmuo II-oji asmenuotė 1. asmuo 2. asmuo 3. asmuo Vienaskaita yaj-e yaj-ase yaj-ate Dviskaita yaj-āvahe yaj-ethe yaj-ete Daugiskaita yaj-āmahe yaj-adhve yaj-ante Vienaskaita ās-e ās-se ās-te Dviskaita ās-vahe ās-āthe ās-āte Daugiskaita ās-mahe ād-dhve ās-ate Balsių kaitos sąvoka Pagrindinis šakninių išvestinių bruožas – šaknies balsių kaita (vok. Wurzelablaut, ang. root ablaut, pranc. apophonie radicale). Tam tikras išvestinis turės tam tikrą a balsio laipsnį: – Nulinis ar sumažintasis laipsnis (ø, a, i/ī, u/ū, r̥, l̥). – Pilnasis laipsnis (a, ā, e, o, ar, al) ar guṇa. – Ilgasis laipsnis (ā, ā, ai, au, ār, -) ar vr̥ddhi. Balsių kaita nėra būdinga tik šaknims! Ji gali veikti ir priesagose, galūnėse ir t.t. pagal žodžių darybos tipą. Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis (1) Linksniuojama forma. Veikia kaip būdvardis (ă-/ā-kamieno). Dažniausiai šaknis turi nulinį laipsnį. Yra trys galimos priesagos, pridėtos prie pat šaknies: – -ta- (dažniausias variantas). – -ita- (iš tikrųjų, dėl istorinių priežasčių, -i- yra šaknies dalis). – -na- (rečiausias variantas). Distribucija tarp -ta- ir -ita- pagal šaknį (atspėti negalima). Tokios šaknys indų gramatikų tradicijoje vadinamos seṭšaknimis, kitos – aniṭ-šaknimis. Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis (2) Visi X-osios asmenuotės veiksmažodžiai turi -ita- vietoje esamojo laiko -aya- priesagos. Variantą -na- turi ypač šaknys: - turinčios -r̥̄ vokalizmą : TR̥̄ → tīrṇa-, PR̥̄ → pūrṇa- turintį galūninį -d : PAD → panna- - kai kurios kitos, turinčios kitą galūninį ilgąjį balsį: HĀ → hīna- kai kurios kitos, turinčios galūninį -g ar -j : LAG → lagna-, VIJ → vigna-, BHAÑJ → bhagna-, MAJJ → magna-, ir kt. Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis (3) Kaip yra matyti, sunkoka atspėti atitinkamą nulinį laipsnį. Sinchroninėje stadijoje yra kitokių nei įprastų balsių kaitaliojimųsi, pvz.: – PĀ → pīta– STHĀ → sthīta– KHYĀ → khyāta– JÑĀ → jñāta- vs āJÑĀ → ājñapta– DĀ → datta-, GHAS → jagdhaŠaknys su -aN- skiemenu turės arba -a-, arba -ān- vokalizmą: – GAM → gata- – MAN → mata– KRAM → krānta– JAN → jāta– Išimtis: DAṀŚ → daṣṭa- (vidinysis sandhi: ś-t > ṣṭ) Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis (4) Be įprasto būdvardžio vartojimo, neveik.r. būt.l. dalyvis dažnai atlieka savarankiško sakinio veiksmažodžio pareigas (kartais ir su pagalbinių veiksmažodžių AS / BHŪ esamuoju laiku). Susiderina pagal giminę ir skaičių su papildiniu (kaip įprasta neveikiamąja rušimi). Veiksmo veikėjas bus instrumentalio (įnagininko) laipsniu: kanyābhiḥ phalāni dattāni - कन्याम िः फलानन दत्तानन Mergaičių vaisiai duoti – Mergaitės davė vaisių. Jei nebus jokio vardažodžio vardininko laipsniu (besasmenis sakinys), dalyvis turės vsk. bv. g. galūnę: tenoktam [tena uktam] – तेनोक्ति ् mama kr̥tam – िि कृति ् Jo sakyta – jis sakė. Mano daryta – aš dariau. Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis (5) Tačiau būtojo laiko dalyvį turi ir nedarybiniai (intranzityviniai) veiksmažodžiai. Tokiu atveju rūšies opozicija – neutralizuojama, dalyvis suderinamas su veiksniu: sā gatā - Ji *eità (pamorfemiui) – †Jos eĩta (archaiškoj liet. k.) - Ji ėjusi (pažodžiui) – Ji ėjo. सा गता ciraṁ supto ‘smi miegojau. Ilgai *miegotas esu – Ilgai miegojęs esu – Aš ilgai चिरं सप्ु तो ऽस्मि Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis (5) → Tokiais atvejais nelabai tinka pavadinimas „neveikiamosios rūšies dalyvis“. Užtat pasiūlyta jį vadinti „veiksmažodiniu būdvardžiu“, tačiau tokiu pavadinimu jau žinomi kiti, reikiamybės reikšmę turintys, sanskrito išvestiniai (plg. liet. k. skaitytinas). „Neveikiamosios rūšies dalyvio“ pavaidinimas išlaikomas ir dėl lyginamosios kalbotyros poreikių (skt. datta-, lot. datus; gr. δοτός, liet. duotas). Ne visi nedarybiniai veiksmažodžiai turi šį dalyvį (pvz., AS neturi, o BHŪ turi). Neveikiamosios rūšies esamasis laikas (1) - Pridedame prie šaknies nulinio laipsnio -ya- priesagą ir medialinės rūšies galūnes. DVIṢ → DVIṢ-ya- (dviṣye, dviṣyase, dviṣyate) द्विष्यते BANDH → BADH-ya- बध्यते (aN → *n̥ > a) GRAH → GR̥H-ya- गह् ृ यते (ar/ra → r̥) YAJ → IJ-ya-इज्यते DĀ → DĪ-ya- दीयते (ā# → ī) GAI → GĪ-ya- गीयते (ai#, au# → ī) JÑĀ → JÑĀ-ya- ज्ञायते (išimtis) Neveikiamosios rūšies esamasis laikas (2) CI → CĪ-ya िीयते (i#, u# → ī, ū) KR̥ → KIR-ya- ककययते (Cr̥ → Cir) SMR̥ → SMAR-ya- मिययते (CCr̥ → CCar) ŚR̄ ̥ → ŚĪR-ya- शीययते (Cr̥̄ → Cīr) PR̄ ̥ → PŪR-ya- पूयत य े (Pr̥̄ → Pūr) HVE → HŪ-ya- हूयते JAN → JĀ-ya जायते (išimtis) Visi X-osios asmenuotės veiksmažodžiai (įskaitant kauzatyvus) turi tą pačią šaknies formą, kaip veikiamosios/medialinės rūšies formos: LAKṢ-aya-ti > LAKṢ-ya-te, VĀD-aya-ti > VĀD-ya-te. Bendratis (1) Bendratis yra nekaitojamoji forma. Vedų ir Avestos kalbose buvo keliolika skirtingų bendraties priesagų, o klasikiniame sanskrite beliko viena (i)tum. Įprastai eina po šaknies pilnojo laipsnio (skirtingai nei neveik.r. būt.l. dalyvis). Būt. l. dalyvio -ita priesagą turintys veiksmažodžiai turės ir -itum. KR̥̄ → kartum YUJ → yoktum GRAH → grahītum DR̥Ś → draṣṭum JĪV → jīvitum BHŪ → bhavitum SAH → soḍhum (!) JI → jetum GAM → gantum TR̥̄ → taritum, tarītum Atitinka lotynų ir †lietuvių (rytų aukštaičių) siekinį (lot. factum, liet. einu javų pjautų = bend. k. „einu javų pjauti“). Bendratis (2) Sanskrite bendratis vartojama kaip kelių veiksmažodžių (pvz., „pradėti, galėti“) ir būdvardžių (pvz., „gabus“) papildinys. Turėdami tik po vieną bendratį, veiksmažodžiai šia nuosaka negali išskirti rūšies: bendratis gali būti visų trijų rūšių, priklausomai nuo pagrindinio veiksmažodžio/būdvardžio: saṁkhyātum ārabdhaḥ – संख्याति ु ारब्धिः pradėjęs skaičiuoti (veik.r.) nāhartuṁ [na ā-] śakyate – (neveik.r.) नाहतुुं शक्यते doṣo na śakyam ativartitum – दोषो (jam) neįmanoma atsikratyti (med.r.) negali būti atneštas/a न शक्यिनतिनतयतुि ् šia yla Absoliutyvas (padalyvis) (1) Nekaitomoji forma šalutiniame sakinyje. Absoliutyvo veiksį mes randame pagrindiniame sakinyje – nominatyvu (jei pagrindinis veiksmažodis yra veikiamosios ar medialinės rūšies) arba instrumentaliu (jei neveikiamosios rūšies). Absoliutyvo veiksmas įvyko prieš pagrindinį sakinio veiksmą. Į lietuvių kalbą absoliutyvą galime versti dalyviu, padalyviu ar pusdalyviu, priklausomai nuo sakinio syntaksės ir reikšmės. Yra dvi absoliutyvo priesagos: priešdėliniai veiksmažodžiai turi ya (kartais -tya), o paprastieji – -tvā. Šaknies morfologija panaši į būtojo dalyvio formą, vadinasi būdingas nulinis laipsnis. Absoliutyvas (padalyvis) (2) Morfologija: KR̥ → kr̥-tvā VAC → uk-tvā SVAP → sup-tvā GRAH → gr̥hī-tvā STHĀ → sthi-tvā KRAM → krān-tvā X-osios asmenuotės veiksmažodžiai tebeturi -ay- priesagą: BODH → bodh-ayi-tvā Absoliutyvas (padalyvis) (3) Dėl -ya- priesagos absoliutyvo panašios taisyklės, kaip neveikiamosios rūšies esamojo laiko, nors yra keletas skirtumų. viMUC → vimuc-ya (muktvā) praVAS → proṣ-ya (uṣitvā, uṣṭvā) praDĀ → pradā-ya (dātvā, neveik. r. dīyate) Trumpuoju balsiu besibaigiančios šaknys: -tya abhiDRU → abhidru-tya (drutvā) am, an besibaigiančios šaknys: (-aN)-ya, (-a)-tya āGAM → āgam-ya, āgat-ya niHAN → nihat-ya praJAN → prajā-ya, prajan-ya Absoliutyvas (padalyvis) (4) X-osios asmenuotės veiksmažodžiai turi -ay- priesagą tik po trumpojo skiemens: viBHĀV-aya-ti → vi|bhā|v-ya saṁGAM-aya-ti → **saṁ|ga|mya → saṁgamay-ya taṁ bravīti prahasyendraḥ - Indras juokęsis jam sako तं ब्रिीनत प्रहमयेन्रिः gatvā śīghram ācakṣva – Atėjęs nedelsiant pranešk गत्िा शीघ्रिािक्ष्ि mantribhir militvā Damayantī vijñaptā – Ministrai susirinkę pranešė Damayantijai Absoliutyvas (padalyvis) (5) Absoliutyvas, kaip ir kiti dalyviai, neigiamas a- / an- priesaga. Pats absoliutyvas gali turėti papildinių: sandhyām anvāsta Nalo ´kr̥tvā pādayoḥ śaucam – vakare meldėsi Nalas, nepadaręs kojų prausimo. सन्ध्यािन्िामत शौिि ् । नलो ऽकृत्िा पादयोिः Absoliutyvas su dalelyte api turi nuolaidos reikšmę. Kai kurių veiksmažodžių absoliutyvai turi labai silpną reikšmę, juos galime versti kitokiais būdais: uddiśya vardan; muktvā उद्दिश्य link, िक् ु त्िा ir vihāya विहाय be, nepadarus; Esamojo laiko sistema Esamojo laiko sistema – tai keli paradigmai (laikai, nuosakos), kurių pagrindinė forma – bendras esamojo laiko kamienas. Skirtingus laikus, nuosakas... atskiria balsių kaita (atematiniuose žodžiuose) ir, kas svarbiausia, galūnės. - Tiesioginės nuosakos esamasis laikas. - (Tiesioginės nuosakos) imperfektas. → + Injunktyvas (†). Naudojamas tik vienu atveju klasikinėje kalboje. - Tariamoji nuosaka, arba konjunktyvas, subjunktyvas (†). Naudojamas tik vienu atveju klasikinėje kalboje. - Liepiamoji nuosaka, arba imperatyvas. - Geidžiamoji nuosaka, arba optatyvas. Imperfektas (1) Imperfekto (vieno iš trijų sintetinių būtųjų laikų) pagrindu stovi esamojo laiko kamienas (nesvarbu, kokiai asmenuotei šis bepriklausytų), pastarajam pridėjus: - augmentą (tam tikras priešdėlis, panašu į graikų ἐ- ir armėnų եaugmentą), t.y. būtojo laiko bendrą bruožą. Priebalsiu prasidedantys veiksmažodžiai turės augmentą a-. Balsiu prasidedantys veiksmažodžiai turės šio balsio vr̥ddhi laipsnį (dėl kontrakcijos su *a-). Priešdėliniai veiksmažodžiai turės įterptinį augmentą tarp šio ir šaknies (panašiai kaip graikų k.). – TUD (I)→ imperfekto kamienas a-tud– AS ² (IV, esam.l. asyati) → āsya– UKṢ (I) → aukṣa- – niḥGAM (I) → nir-a-gaccha- antrines galūnes (žr. lentelę). Imperfektas (2) Veikiamoji rūšis I-oji asmenuotė Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo a-bhar-am a-bhar-āva a-bhar-āma 2. asmuo a-bhar-aḥ a-bhar-atam a-bhar-ata 3. asmuo a-bhar-at a-bhar-atām a-bhar-an II-oji asmenuotė Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo āy-am, ās-am ai-va, ās-va ai-ma, ās-ma 2. asmuo ai-s, āsī-s ai-tam, ās-tam ai-ta, ās-ta 3. asmuo ai-t, āsī-t ai-tām, ās-tām āy-an, ās-an Imperfektas (2) Medialinė rūšis I-oji asmenuotė Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo a-bhar-e a-bhar-āvahi a-bhar-āmahi a-bhar- 2. asmuo a-bhar-athāḥ a-bhar-ethām 3. asmuo II-oji asmenuotė a-bhar-ata Vienaskaita a-bhar-etām Dviskaita a-bhar-anta Daugiskaita 1. asmuo ās-i ās-vahi ās-mahi 2. asmuo ās-thāḥ ās-āthām ād-dhvam 3. asmuo ās-ta ās-tām ās-ata adhvam Liepiamoji nuosaka (1) - Naudojama panašiai kaip lietuvių kalboje, bet visi trys asmenys ją turi. - Veik. r. vsk. 2. a. galūnė skirtinga tematiniuose ir atematiniuose veiksmažodžiuose. - Atematiniuose veiksmažodžiuose vyksta balsių kaita. 1. a. formos (visais atvejais) ir veik. r. vsk. 2. a. forma turi pilnąjį laipsnį, visos kitos – nulinį. - Iš tikrųjų, 1. a. formos priklauso kitur neišlikusiajai tariamajai nuosakai. Vedų kalboje ji dar buvo visiškai atskira, plačiai vartojama. Klasikinėje kalboje kitų asmenų formų jau nėra. Liepiamoji nuosaka (2) Veikiamoji rūšis I-oji asmenuotė Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo bhar-āṇi (*-āni) bhar-āva bhar-āmaḥ 2. asmuo bhar-a bhar-atam bhar-ata 3. asmuo bhar-atu bhar-atām bhar-antu II-oji asmenuotė Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo dves-̣ānṇi dveṣ-ānva dveṣ-ānma 2. asmuo dviḍ-ḍhi (*-dhi) dviṣ-tam dviṣ-ṭa 3. asmuo dveṣ-ṭu dviṣ-tām dviṣ-antu Liepiamoji nuosaka (3) Medialinė rūšis I-oji asmenuotė Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo bhar-ai bhar-āvahai a-bhar-āmahi a-bhar- 2. asmuo bhar-asva bhar-ethām 3. asmuo II-oji asmenuotė bhar-atām Vienaskaita bhar-etām Dviskaita a-bhar-anta Daugiskaita 1. asmuo dveṣ-ai dveṣ-ānvahai dveṣ-ānmahai 2. asmuo dvik-ṣva dviṣ-āthām dviḍ-ḍhvam 3. asmuo dviṣ-ṭām dviṣ-ātām dviṣ-atām adhvam Liepiamoji nuosaka (4) Iš vidinio sandhi taisyklių Dėmesio: atematiniai balsiniai kamienai kiekvienam laipsniui turės po dvi formas – vieną prieš priebalsį, o kitą prieš balsį, pvz. I (Y /_V) → E (AY /_V) « eiti ». Veik. r. 2 a. galūnė -dhi po balsio virsta -hi. II-oji asmenuotė Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo ay-ānni ay-ānva ay-ānma 2. asmuo i-hi i-tam i-ta 3. asmuo e-tu i-tām y-antu Asmenuojant 2-osios asmenuotės veiksmažodžius matyti nemažai pokyčių dėl vidinio sandhi taisyklių. Asmenuotės (1) Veiksmažodžius klasifikuojama pagal esamojo laiko kamieno formavimą – jo sąsają su šaknimi. Taigi, šita klasifikacija yra aktuali tik esamo laiko sistemai. Tačiau, kadangi ši yra dažniausiai vartojama kalboje, tai apskirtai patogus būdas analizuoti veiksmažodžius. Žodynai nurodo bent šaknį ir asmenuotę, dažniausiai ir patį esamojo laiko kamieną, dažnai dar kitas formas. Pagrindinė skiriamoji ypatybė – tematinio balsio prieš pat galūnę buvimas ar nebuvimas. Veiksmažodis bus tematinis arba atematinis. Tematiniams veiksmažodžiams būdingas tam tikras balsių kaitos laipsnis, tačiau paradigmų viduje balsių kaitos nebus. Todėl juos asmenuoti gerokai paprasčiau. X-oji asmenuotė atsirado gerokai vėliau. Tai daugiausia antriniai veiksmažodžiai (kauzatyvai...) arba vediniai iš daiktavardžių. Asmenuotės (2) Tematinės asmenuotės (1) - Ketvirtajai ir dešimtajai asmenuotei būdinga tik jų priesaga, balsių laipsnis gali įvairuoti, kas netrukdo jų atpažinti. Į ketvirtąją asmenuotę labai panašus ir neveik. r. esamojo l. asmenavimas (žr. aukščiau; nesvarbu, kokia pamatinė veiksmažodžio asmenuotė). - Šeštajai asmenuotei būdingas kirčiavimas (kirtis ant tematinio balsio, o pirmojoje – ant šaknies), tačiau šis klasikinėje kalboje dramatiškai pasikeitė: anksčiau jis sutapo su balsių kaita (dažniausiai ~ kirčiuotas balsis ↔ pilnasis laipsnis), dabar reikia remti vien balsių laipsniais. Keli I-osios asmenuotės veiksmažodžiai, neturintys pilnojo laipsnio, atrodo visai panašiai. - Dauguma tematinių veiksmažodžių, turintčių kokią nors papildomą kamieno darybos priemonę (vr̥ddhi/ilgąjį balsį, priesagą -cch-, reduplikaciją...), priklauso pirmajai asmenuotei. - X-osios asmenuotės veiksmažodžiai įprastai turi pilnąjį laipsnį; bet tuo atveju, jei numatomas kamienas būtų C(C)aC-aya-, tada gali turėti ilgąjį: C(C)āCaya-. Vienas kitas veiksmažodis turi ir nulinį laipsnį. Tematinės asmenuotės (2) Pavyzdžiai (standartiniai): TUD, VI → tudati. TUṢ, IV → tuṣyati. TUL, X → tolayati. TR̥P, IV → tr̥pyati. TR̄ ̥ , I → tarati. BUDH, I → bodhati. MIL, VI → milati. RABH, I → rabhate. CYU, I → cyavate. GAṆ, X → gaṇayati. VARṆ, X → varṇayati. KR̥, (VIII → karoti) → kauzatyvas, X → kārayati Tematinės asmenuotės (3) Iš nestandartinių pavyzdžių: NIND, I → nindati (nulinis laipsnis – dažnai su C(C)VCC vksm.). JĪV, I → jīvati (nulinis laipsnis – dažnai su C(C)v̄C vksm.). CAM, I → cāmati (ilgasis laipsnis). KRAM, I → krāmati, kramate (ilgasis laipsnis + balsių kaita!). GAM, I → gacchati (-cch- priesaga < indoeuropiečių *-s -). R̥, I → r̥cchati (-cch- priesaga). GUH, I → gūhati (ilgasis balsas). DAṀŚ, I → daśati (nulinis laipsnis?) GHRĀ, I → jighrati (reduplikacija) STHĀ, I → tiṣṭhati (reduplikacija; gr. ἵστημι, bet sanskrite temat.) PĀ, I → pibati (reduplikacija) SAD, I → sīdati (reduplikacija) Tematinės asmenuotės (4) Esamojo laiko reduplikacijos taisyklės: C1C2V(*H/C) → C2i-C1C2(*H/C)-a- (≠ gr. στη- → *σιστη- > ἵστημι). C1RV(*H/C) → C1i-C1RV(*H/C)-a-. Gomurinis priebalsis prieš i virsta palataliniu (g/gh → j, k/kh → c), vyriauja šaknies aspiruotas priešbalsis (Graßmann’o dėsnis). Dažnai reikia turėti omeny dar kitas, sudėtingesnes istorinės fonetikos ir vidinio sandhi taisykles. GHRĀ: *ghraH → *ghi-ghrH-a- > *jhi-ghrH-a- > jighra-. STHĀ: *stah2 → *ti-sth2-a- > *ti-ṣṭh2-a > tiṣṭha-. PĀ: *peh3 → *pi-ph3-a- > *pi-b-a- > piba-. SAD: *sed- → *si-sd-a- > *si-zd-a- > *sīda-. Šios taisyklės galioja ir kitiems reduplikuotiesiems veiksmažodžiems (būtet III-ajai asmenuotei). Tematinės asmenuotės (5) Iš nestandartinių pavyzdžių (tęsinys): BHRAM, IV → bhrāmyati (tarytum ilgasis laipsnis, iš tikrųjų < nulinis laipsnis *bhrm̥H-ya-). DR̥Ś, IV → paśyati (vartojama visai kitokia šaknis). IṢ, VI → icchati (-cch- priesaga). PRAŚ, VI → pr̥cchati (-cch- priesaga). KR̥T, VI → kr̥ntati (nekintamoji -N- priesaga). MUC, VI → muñcati (nekintamoji -N- priesaga). LIP, VI → limpati (nekintamoji -N- priesaga). VID, VI → vindati (nekintamoji -N- priesaga). Atematinės asmenuotės (1) - Apskritai atematinėse asmenuotėse daug daugiau matyti įvairovės, nei tematinėse. - Yra esminis skirtumas tarp II-osios ir III-osios asmenuočių, iš vienos pusės, ir visų kitų, iš kitos pusės. Skiriasi balsių kaitos vieta: priesagų dėka, V-osios, VII-osios, VIII-osios ir IX-osios asmenuotėse pačios šaknies forma nesikeičia – tik priesagos balsio laipsnis. - Priešingai, II-ojoje, III-ojoje ir VII-ojoje asmenuotėse keičiasi pačios šaknies balsio laipsnis. Šaknis turės po du laipsnius – pilnąjį ir nulinį – ir, atitinkamai, iki keturių formų – prieš priebalsinę ar balsinę galūnę. - Taigi, pastarosiose asmenuotėse, ypatingai II-ojoje, veikia daugelis vidinio sandhi taisyklių. Dėl pedagoginių priežasčių šią asmenuotę netgi geriau padalyti į skirtingus pogrupius, pagal paskutinį šaknies priebalsį (žinoma, balsiu besibaigančios šaknys mažiau sudėtingos). - V-oji ir VIII-oji asmenuotės prokalbėje buvo tik viena kategorija, atsiskyrė dėl fonetinių priežasčių. Panaši istorija ir su VII-ąja ir IX-ąja. Atematinės asmenuotės (2) Visose atematinėse asmenuotėse matome tą pačią balsių kaitos laipsnių distribuciją (esamajame laike): Veikiamosios rūšies vienaskaita → pilnasis laipsnis. Visi kiti atvejai → nulinis laipsnis. Kiti laikai ir kitos nuosakos gali rodyti kitokią distribuciją (plg. aukščiau išdėstytą liepiamąją nuosaką). VII-oji asmenuotė (1) VII-ajai asmenuotei priklauso intarpiniai veiksmažodžiai. Tokius mes jau matėme VI-ojoje asmenuotėje (KR̥T → kr̥-n-t-ati), bet kadangi kirtis buvo galūninė, balsių kaitos šaknyje nebuvo. → Keičiasi priesagos forma: pilnasis laipsnis – -na-, nulinis - -n-. Priesaga įterpta prieš paskutinį šaknies priebalsį: CVC → esamasis laikas CV-na-C- / CV-n-C-. → Dėl vidinio sandhi taisyklių paskutinis balsis dažnai prisitaiko prie pirmojo galūnės priebalsio (arba atvirkščiai). Pvz., BHUJ ‘valgyti’ → veik. r. esamojo laiko vsk. 1.a. bhu-na-j-mi, 2.a. bhu-nak-ṣi (RUKI taisyklė), 3.a. bhu-na-k-ti (palatalinis > gomurinis), ir t.t. → Dėl vidinio sandhi taisyklių priesagos nulinio laipsnio forma prisitaiko prie šaknies balsio ir paskutinio priebalsio (n → ṅ, ñ, ṇ, n, m). Pvz., BHUJ → med. r. esamojo laiko vsk. 1.a. bhuñje, 3.a. bhuṅkte. RUDH → veik. r. esamojo laiko vsk. 1.a. ruṇaddhmi (n > ṇ), 2.a. ruṇatsi, 3.a. ruṇaddhi (Bartholomæ’o dėsnis); med. r. 1.a. rundhe, 2.a. runtse, 3.a. runddhe (Bartholomæ’o dėsnis). VII-oji asmenuotė (2) Veikiamoji r. Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo ruṇadhmi rundhvaḥ rundhmaḥ 2. asmuo ruṇatsi runddhaḥ runddha 3. asmuo ruṇaddhi runddhaḥ rundhanti Medialinė r. Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo rundhe rundhvahe rundhmahe 2. asmuo runtse rundhāthe runddhve 3. asmuo runddhe rundhāte rundhate VII-oji asmenuotė (3) Veikiamoji r. Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo aruṇadham arundhva arundhma 2. asmuo aruṇat arunddham arunddha 3. asmuo aruṇat arunddhām arundhan Medialinė r. Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo arundhi arundhvahi arundhmahi 2. asmuo arunddhāḥ arundhāthām arunddhvam 3. asmuo arunddha arundhātām arundhata VII-oji asmenuotė (4) Veikiamoji r. Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo bhinadmi bhindvaḥ bhindmaḥ 2. asmuo bhinatsi bhintthaḥ bhinttha 3. asmuo bhinatti bhinttaḥ bhindanti Medialinė r. Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo bhinde bhindvahe bhindmahe 2. asmuo bhintse bhindāthe bhinddhve 3. asmuo bhintte bhindāte bhindate V-oji asmenuotė (1) - V-ajai asmenuotei būdingas -no- / -nu- intarpas (plg. graikų δείκνῡμι / δείκνῠμεν). Prieš sekantį balsį formos bus -nav- ir -nv- : Plg. su-no-mi (veik.r. esamojo laiko vsk. 1.a.) ir a-su-nav-am (veik.r. imperfekto vsk. 1.a.). Plg. su-nu-maḥ (veik.r. esamojo laiko dgsk. 1.a.) ir su-nv-anti (veik.r. esamojo laiko dgsk. 3.a.). Balsio buvimo priesagoje dėka, nekyla didelių sandhi problemų. Gali būti tik įprasta cerebralizacija, pvz. ŚRU śr̥-ṇo-mi (n > ṇ), śr̥-ṇo-ṣi (RUKI), śr̥-ṇo-ti, śr̥ṇu-vaḥ ir t.t. Pati šaknis rodo nulinio laipsnio formą. V-oji asmenuotė (2) Veikiamoji r. Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita sunuvaḥ sunumaḥ (sunvaḥ) (sunmaḥ) 1. asmuo sunomi 2. asmuo sunoṣi sunuthaḥ sunutha 3. asmuo Medialinė r. sunoti Vienaskaita sunutaḥ Dviskaita sunvanti Daugiskaita 1. asmuo sunve 2. asmuo 3. asmuo sunuvahe sunumahe (sunvahe) (sunmahe) sunuṣe sunvāthe sunudhve sunute sunvāte sunvate VIII-oji asmenuotė - VIII-oji asmenuotė yra iš esmės tolygi V-ajai. Pagal tradicinę analizę ji turinti -o- / -u- intarpą, tačiau pastebėtina, kad visos šios asmenuotės šaknys baigiasi nosiniu priebalsiu. Atitinkamai, indų gramatikai neteisingai išanalizavę balsių kaitą: TAN tan-o-ti / tan-u-te (iš tikrųjų *tn̥-ne -ti / *tn̥-nu-to > ta-no-ti / ta-nu-te). - Kiek kitokias formas turi veiksmažodis KR̥ kar-o-ti (Vedų k. †kr̥ṇoti): pilnąjį laipsnį karo-, bet nulinį – kuru-, o prieš m, y, v – tik kur- : karomi, karoṣi, karoti, kurvaḥ, kurutaḥ, kurmaḥ, kurutha, kurvanti IX-oji asmenuotė (I) IX-ajai asmenuotei būdingas -nā- / -nī- intarpas. Dauguma šios asmenuotės veiksmažodžių turės būtojo laiko dalyvio -ita/-īta (seṭ-šaknys) arba -ṇa priesagą (ilgųjų balsių šaknys). Tiek būtojo laiko formą, tiek intarpą duoda suprasti laringalo buvimas šaknies pabaigoje prokalbėje. Nulinis laipsnis prieš sekantį balsį – -n- (*-nHV- > *-nV, o *-nHC- > *-n̥̄C-). Pvz. AŚi < ide. *h2e h3 → esamojo laiko kamienas aś-nā- / aśnī- < ide. *h2e -né-h3- / *h2e -n-h3- ́ ; būtojo laiko dalyvis aśita- < ide. *h2(e) h3-tó-. Pvz. MĪ < ide. *m(e) H → esamojo laiko kamienas mi-nā- / minī- < ide. *mi-ne-H- / *mi-n-H- ; būtojo laiko dalyvis mīta- < ide. *miH-tó-. Nėra didelių problemų su vidiniu sandhi. Pati šaknis rodo nulinį laipsnį. IX-oji asmenuotė (2) Veikiamoji r. Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo aśnānmi aśnīvaḥ aśnīmaḥ 2. asmuo aśnānsi aśnīthaḥ aśnītha 3. asmuo aśnānti aśnītaḥ aśnanti Medialinė r. Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo aśne aśnīvahe aśnīmahe 2. asmuo aśnīṣe aśnāthe aśnīdhve 3. asmuo aśnīte aśnāte aśnate II-oji asmenuotė (1) Galūnė pridedama prie pačios šaknies. Kai susiduria du priebalsiai (šaknies pabaiga + galūnės pradžia), veikia įvairios sandhi taisyklės. Todėl ši asmenuotė yra žimiai sudėtingesnė. Reikia padalyti į pogrupius pagal šaknies formą (ypač, jei baigiasi priebalsiu). Čia galime minėti tik kelis atvejus. - Šaknis baigiasi balsiu, pvz., I (jau matėm imperfektą ir liepiamąją nuosaką) → Pilnasis laipsnis E (AY-V), nulinis laipsnis I (Y-V). Mažai problemų su sandhi (pvz., *e-si > eṣi). - Šaknis baigiasi s priebalsiu, pvz., AS (jau matėm esamąjį laiką) → Pilnasis laipsnis AS, nulinis laipsnis S. Mažai problemų su sandhi. - Šaknis baigiasi n priebalsiu, pvz., HAN → Pilnasis laipsnis HAN, nulinis laipsnis HA- (GHN-V). Esamasis laikas hanmi, haṁsi, hanti, hanvaḥ (išimtis), hathaḥ, hataḥ, hanmaḥ (išimtis), hatha, ghnanti. - YĀ, ĀS, SŪ, ĪŚ... → nematome balsių kaitos. - O dabar nagrinėkime kelis sunkesnius atvejus (sandhi atžvilgiu). II-oji asmenuotė (2) Veikiamoji r. Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo dveṣmi dviṣvaḥ dviṣmaḥ 2. asmuo dvekṣi dviṣṭhaḥ dviṣṭha 3. asmuo dveṣṭi dviṣṭaḥ dviṣanti Medialinė r. Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo dviṣe dviṣvahe dviṣmahe 2. asmuo dvikṣe dviṣāthe dviḍḍhve 3. asmuo dviṣṭe dviṣāte dviṣate II-oji asmenuotė (3) Veikiamoji r. Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo dohmi duhvaḥ duhmaḥ 2. asmuo dhokṣi dugdhaḥ dugdha 3. asmuo dogdhi dugdhaḥ duhanti Medialinė r. Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo duhe duhvahe duhmahe 2. asmuo dhukṣe duhāthe dhugdhve 3. asmuo dugdhe duhāte duhate h < *gh (ž. vsk. 3.a. < *dogh-ti prieš Bartholomæ’o dėsnį). Vyksta čia ir Graßmann’o dėsnis (viename skiemeny galima tik po vieną aspiruotą priebalsį) II-oji asmenuotė (4) Veikiamoji r. Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo lehmi lihvaḥ lihmaḥ 2. asmuo lekṣi līḍhaḥ līḍha 3. asmuo leḍhi līḍhaḥ lihanti Medialinė r. Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo lihe lihvahe lihmahe 2. asmuo likṣe lihāthe līḍhve 3. asmuo līḍhe lihāte lihate Čia kitos kilmės h priebalsis < *ẓh. II-oji asmenuotė (5) Šioje asmenuotėje, šalia veik.r. imperfekto dgsk. 3. a. galūnės -an, kai kurie veiksmažodžiai turi galūnę -ur: dveṣṭi → adviṣur / adviṣan, yāti → ayān / ayur, vetti → avidur ir keletas kitų vksm. Šiai asmenuotei priklauso apie 150 šaknų. III-oji asmenuotė (1) Visos šios asmenuotės šaknys baigiasi balsiu. Joms yra būdinga reduplikacija, tačiau ne visai tokia pati, kaip I-ojoje asmenuotėje: skiriasi reduplikacijos ir šaknies vokalizmas. I-osios asmenuotės esamojo laiko reduplikacijos taisyklės: C1C2V(*H/C) → C2i-C1C2(*H/C)-a-. CRV(*H/C) → Ci-CRV(*H/C)-a-. (reduplikacija: -i-, šaknis: -ø-). III-osios asmenuotės esamojo laiko reduplikacijos taisyklės: CV → CV-CaV- / CV-CV-. Cr̥ → Ci-Car- / Ci-Cr̥- (reduplikacija: nulinis laipsnis, šaknis: pilnasis ~ nulinis laipsnis; išimtį sudaro r̥-balsį turinčios šaknys). Visa kita panašiai kaip II-oji asmenuotė. III-oji asmenuotė (2) Veikiamoji r. Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo juhomi juhuvaḥ juhumaḥ 2. asmuo juhoṣi juhuthaḥ juhutha 3. asmuo juhoti juhutaḥ juhvati Medialinė r. Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita 1. asmuo juhve juhuvahe juhumahe 2. asmuo juhuṣe juhvāthe juhudhve 3. asmuo juhute juhvāte juhvate III-oji asmenuotė (3) Išimtys: DĀ → dadā- / dad- ; DHĀ → dadhā- / dadh- Pastarajam veiksmažodyje, prieš -tX / -thX galūnes vyksta Graßmann’o dėsnis (taigi, nevyksta Bartholomæ’o dėsnis): Pvz., med. r. esamojo laiko vsk.: dadhe, dhatse (Graßmann), dhatte. Liepiamosios nuosakos 2.a. dehi. Keletas šaknų turi reduplikaciją -i- (kartais -a-), ir nulinį laipsnį -ī-C, -ø-V : MĀ → med. r. esamojo laiko vsk. mime, mimīṣe, mimīte. (*meH ~ *mH). HĀ → jahāti, jahimaḥ, jahati... Tęsinys ... Ačiū už dėmesį! :-) Iki kito susitikimo siūlau: • Įsiminti gramatikos lenteles, naujas sandhi taisykles; Paskaitos skaidres ir kitą medžiagą galite parsisiųsti adresu http://www.eleves.ens.fr/home/laisis