Transcript Lietuvos ukis_Izvalga 2007_ 2015

Lietuva 2017 metais - kokiomis įžvalgomis remtis
ir kuriomis strategijomis pasikliauti?
Lietuvos ūkio raidos įžvalga
pagal regionines ir pasaulio tendencijas
(www.izvalga.lt)
V.Snitka
ĮVADAS
Įžvalga -sisteminis ilgos perspektyvos vizijos kūrimo procesas,
apjungiantis bendrą ateities suvokimą, tačiau
besiremiantis šiandienos sprendimais.
Strateginis planas - koordinuojamų veiksmų, būtinų
keliamiems tikslams pasiekti, visuma.
Nacionalinis planas yra apjungtos veiklos visuma,
finansuojama iš Valstybės biudžeto.
Nacionalinės programos - Nacionalinio plano instrumentai
Kuriant įžvalgas skiriami trys tikslų tipai:
Galima ateitis – tai vaizduotės kuriama vizija, scenarijai
Tikėtina ateitis – tai alternatyvos, kurios tikėtina kad
realizuosis, remiasi detaliomis galimų vystymosi
trajektorijų analitinėmis studijomis ir tyrimais
Norima, siektina ateitis – analizuojamos galimybės ir
trukdžiai judėti link tos ateities, dedamos pastangos
šiandien, kad siektini tikslai realizuotųsi.
Ar turi Lietuva viziją, kurios siekia ??
SLĖNIAI ????????
ES plėtra
ES-25
BVP (per capita)
2
Šuolis?
ES-15
1
5%
3
8%
2.5 %
Lietuva
1985
1995
2005 2006
2015
Ekonominio augimo scenarijai (pajamų, išlaidų ?)
BVP/capita: World Facts and Figures,2003
EU 18.000 -32.000 USD, Lietuva – 8.400 USD, 13 000 2005
EU-15: 370 mil. BVP 8500 milijardo EUR
EU-25: 445 mil. BVP 8860 milijardo EUR
EU-29: 541 mil. BVP 9450 milijardo EUR
EU Plėtra: 45% daugiau smegenų !
Ar 45% daugiau žinių ir kūrybingumo ?
Ekonominis augimas prasideda nuo
organizacinių gebėjimų mobilizuoti resursus
Lester Thurow, Creating wealth, 2000
Konkurencinėje kovoje laimi tos šalys, kurios
sugeba efektyviau naudoti resursus (dažniausiai
ribotus).
M.Porteris, The Competitive Advantage of Nations
BVP –Produktyvumo augimo santykis
Žemas Lietuvos ūkio produktyvumas rodo, kad neefektyviai yra
naudojami resursai - žmogiški, kapitalo, natūralūs.
Įžvalga nėra prognozė
Prognozė – pasyvus veiksmas
Prognozės slidus dalykas
2004 m prognozės
“Mechatronikos klasterio” iniciatyvinės grupės paskirtis – pasiekti, jog per 2004
metus klasterizacijos procesai susijusiuose pramonės sektoriuose įgytų tokį
mąstą, kad antroje metų pusėje būtų galima konstatuoti tokio klasterio
egzistavimą.
Tolesne klasterio plėtra ir vystymusi turėtų rūpintis klasterio
narių interesus atstovaujanti Taryba.
Ištrauka ir Tarybos posėdžio protokolo
Šaltinis: Lietuvos pramonės klasterių programinė studija, UM, 2003
SEB 200.000 000 Lt paskola “Ekranui”
Rezultatas 2006
Bankrutavo pagrindiniai žaidėjai
Naujieji Vasiukai 2008-2013:
200.000 milijonų lt
Mechatronikos slėnis Kaune
Įžvalga yra,
norimos ateities kūrimas šiandien
Resursų valdymas šiandien lems ateitį
Kokį visuomeninį-ekonominį modelį siekiame
suformuoti 2020 m Lietuvoje ??
Ar žinom kokie tie modeliai galėtų būti ??
EKRANAS
VINGIS
-
VADYBA
TELEKOMAS
VADYBA
Valstybės ekonominį pajėgumą
duotu momentu lemia
materialus kapitalas.
Tačiau ekonomikos augimo
dinamiką lemia
nematerialus kapitalas.
Nematerialaus kapitalo kokybė – žinojimas, intelektas, etika
Visuomeninės Vizijos kūrimas ir įgyvendinimas
reikalauja
aukšto visuomenės intelekto
Valstybės valdymo sistemos intelekto lygis ?
2 dalis
Aplinkos analizė
Resursų analizė
Trukdžių ir galimybių
judėti augimo trajektorija analizė
Pasaulio, Europos Sąjungos, Baltijos jūros regiono ir
kaimyninių Rytų šalių geopolitinės, socialinės ir
ekonominės plėtros scenarijai.
- Pasaulinės ekonomikos varikliai
(spiečiaus tipo struktūros, klasteriai)
Pasaulio tendencijos 2007-2015
Globalizacija , varomos jėgos
5-ta Technologinė banga
Naujas finansinių srautų globalizacijos etapas
Rizikos kapitalo geografinė plėtra
Tinklinės visuomenės formavimasis, virtuali geografija
Tapatumo problema
Migracija
Pasaulio tendencijos link 2007-2015
Žinių ekonomika
Sugebėjimas ir galimybės kurti ir inovuoti
naujas idėjas, mintis, procesus ir produktus
ir visa tai paversti ekonomine verte
Esmė ne technologijos,
Tačiau technologijos užtikrina produktyvumo augimą
Naujos ekonomikos instrumentai ???
Žinių ekonomikos instrumentai
Momentas lokaliai
Globaliniai technologiniai pokyčiai: evoliucinė perspektyva
Technologijos B:
Biotechnologija
Informacinės technologijos
Mikrosistemos
Nanotechnologija
2-a S- kreivė
Kritinių sprendimų
sritis
Telekomas
Technologijos A:
Mikroelektronika
Tradicinė mašinų gamyba
Kitos
(Telekomas, Ekranas, Vingis
1-ma S- kreivė
Lietuvos pramonės
technologinių
žinių bazė
1950
2000
2015
Technologinių ciklų kaita ir sistemos technologinis-ekonominis pajėgumas
V.Snitka, Technologiniai klasteriai - Infrastruktūra ar verslo kultūra, LR Prezidentūra, 2002.
Pasaulinės tendencijos ir scenarijai:
3-ias finansinės globalizacijos
etapas
Globalizacijos krizė
Europos plėtros divergencija
Rytų Europos ūkio ir gyvenimo kokybės tendencijos
Pabaltijo vieta (skurdi, izoliuota, brangi pasiekti)
Kaimynai, Rusija- Kaliningradas
Rizikos kapitalo
srautų kryptys
BP6 Kompetencijos Centrai
EUROPOS TENDENCIJOS
Europos Komisijos kelias į naujoviškesnę Europą
Esko Aho
Atskirties didėjimasSvarbu Lietuvai
Komunikatas: 10 veiksmų planas
Europos ateitis – kritinis požiūris
European future, The Past, Current and Future Economic Performance
of European Nations, Robert Huggins Associates
www.europe2020.org
Atskirtis
BVP/gyv
EUROPOS TENDENCIJOS
Atskirtis
BVP/gyv
EUROPOS TENDENCIJOS
Pietų ir centrinė Europa – produktyvumas mažėja
(Austrija, Šveicarija lyderiai)
Airija, Skandinavija – produktyvumo augimo
lyderiai
Problema – TUI mažėjimas Skandinavijoje
Kodėl
?
Kaip Baltijos regionui išlikti globalios Ekonomikos aktyvia
zona
?
Lietuvos ūkio vystymosi įvertinimas
makroekonominiu aspektu
Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui
(perkamosios galios standartais, proc.)
60
Palyginti su ES 15
Palyginti su ES 25
50
40
37
40
38
42
41
45
44
48
48
52
30
20
10
0
2001
2002
2003
2004
2005
Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Banko (ERPB) 2006 m. lapkričio mėn. paskelbtoje
ataskaitoje dėl ES 8 naujų šalių-narių ekonominio augimo Lietuva užima paskutinę vietą pagal
BVP sukūrimo tempus, palyginus 1989 m. ir 2005 m. vertes.
Lietuva dar nepasiekė 1989 m. sukurto BVP lygio.
Šaltinis: ERPB
Bendrojo vidaus produkto pokyčiai (palyginti su ankstesniais metais, proc.)
12
ES 15
ES 25
10,5
Lietuva
10
8
6,4
7,5
7
6,8
6
4
1,9 1,9
2
2,3 2,4
1,1 1,2
1,1 1,2
1,5 1,6
0
2001
2002
2003
2004
2005
BVP struktūra pagal ūkio veiklas 2004 metais (proc.)
Šalys
Žemės
ūkis,
žvejyba
Pramonė
Statyba
Prekyba ir
transportas
Finansai ir
verslas
Kita veikla
ES-25
2,1
20,7
5,9
21,5
27,0
22,8
ES-15
2,0
20,3
5,9
21,3
27,6
23,0
Čekija
3,3
31,0
6,9
25,4
16,3
17,1
Estija
4,3
22,2
6,7
28,2
20,7
18,0
Kipras
3,1
12,1
8,2
28,5
23,9
24,2
Latvija
4,1
16,8
5,8
35,4
18,2
19,7
Lietuva
5,9
25,5
7,2
32,3
12,4
16,8
Vengrija
3,8
26,1
5,1
20,5
20,5
24,0
Malta
2,5
18,9
4,8
28,6
17,7
27,3
Lenkija
5,1
25,4
5,6
27,2
17,5
19,3
Slovėnija
2,5
29,5
5,7
21,0
20,3
20,9
Slovakija
3,9
26,5
5,6
25,8
21,3
16,9
Aukštoms ir vidutiniškai aukštoms technologijoms
priskiriama dalis apdirbamojoje pramonėje 2005 m. (proc.)
16
Column 1
12,8
14
12
10
8
6
7,6
7,9
ES 25
Slovakija
10,1
10,4
Slovėnija
Čekija
13,7
5,9
4,4
4
2
0
Lietuva
Lenkija
Vokietija
Aukštų technologijų pramonė- MTTP > 5% nuo apyvartos
Žemų technologijų pramonė - MTTP < 3% nuo apyvartos
Lietuvoje nėra aukštų technologijų pramonės
Airija
Realaus BVP ir darbo našumo pokyčiai Lietuvoje
(palyginti su ankstesniais metais, proc.)
12
10,5
9,9
Darbo našumas
Realus BVP
10
8
6,4
6,8 6,4
6
7,5
7
5,7
4
2,6
3,4
2
0
2001
2002
2003
2004
2005
EUROSTAT duomenimis 2003 metais Lietuvos apdirbamojoje pramonėje
darbo našumas sudarė tik 11,9 proc. palyginti su Vokietijos apdirbamąja pramone.
Investicijų į bendrojo pagrindinio kapitalo
formavimą dalis
kitų šalių BVP struktūroje 2005 m. (proc.)
35
Investicijų lyginamoji dalis
30
25
22,3
23,1
Lietuva
Vengrija
24,8
26,2
26,4
Slovakija
Čekija
28,9
29,1
Latvija
Estija
19,7
20
15
10
5
0
ES 15
Slovėnija
Pagrindinės investicijos: nekilnojamas turtas
Tiesioginių užsienio investicijų srautai pagal šalis
(1 gyventojui, eurais)
1800
1600
1652
1400
1200
1000
800
600
400
200
0
2000-2005m. Vidutiniškai
2005 metai
865
711
582
505
351
234
166
Lietuva
217
155
Latvija
214
161 162
Estija
Lenkija
Čekija
294 329
Slovėnija Slovakija
361
Vengrija
Investicijų augimo struktūra pagal ūkio veiklas
(2005 m. palyginti su 2004 m., proc.)
40
35
33,2
Procentais
33,1
30
25
21,9
16,6
20
15
10
13,3
12,3
9,9
5
0
-5
-10
NT
S
E
AP
T
P
ŽŪ
PT
-5,8
Š
-7,8
Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal apskritis, tūkst. Lt
35
2005
30
Vidurkis
21.9
17.3
14.6
17.5
15.8
13.3
15
18.4
Utenos
20.2
Telšių
25
20
30
10.7
10
5
Vilniaus
Tauragės
Šiaulių
Panevėžio
Marijampolės
Klaipėdos
Kauno
Alytaus
0
Konkurencingumo potencialas vidaus ir
tarptautinėse rinkose, stipriosios ir
silpnosios pusės
Ekonominės plėtros stadijos
Žaliavų
ekonomika
BVP 1 gyv.
< USD 2,000
Investicijų
ekonomika
Inovacijų
ekonomika
BVP 1 gyv.
USD 3.000-USD 9,000
BVP 1 gyv.
>USD 17.000
Šakų konkurencingumas
Lietuvos pramonės eksporto struktūra 2005 m.:
•mineraliniai produktai – 27,5 %;
•mašinos, mechaniniai ir elektros įrenginiai - 12,4 %;
•tekstilės dirbiniai – 9,2 %;
•chemijos produkcija – 7,3 %.
Eksportas ir jo dalis BVP, mlrd. LTL
50
46
% nuo BVP
40
34
30
20
14.8
10
12
39.89
39.7
38
34
28
Estija,
Airija,
80 proc.
32.8
Abs. eksportas,
mlrd. LTL
15.24
42
26
18.33
22
20
0
1998
1999
2000
2001
Eksportas
2002
2003
% nuo BVP
2004
2005
Lietuvos prekių eksporto konkurencingumo rodikliai, 2000 - 2004 m.
Eksporto dalis
visame Lietuvos
eksporte 2004
m., %
Eksporto vid.
metinis
prieaugio
tempas, 200004 m., %
Grynosios
pajamos iš
prekių
eksporto,
mln. Lt
Grynųjų
pajamų iš
eksporto
pokytis, 200004 m. mln. Lt
Gyvi gyvūnai, gyvūnų produktai
4.3
14.6
498.8
187.1
IV
Paruošti maisto produktai; gėrimai; tabakas
4.4
17.1
-155.5
68.0
V
Mineraliniai produktai
25.2
32.8
-277.1
1570.8
VI
Chemijos pramonės produkcija
6.9
9.9
-1111.5
-326.6
VII
Plastikai; kaučiukas
3.0
19.3
-1116.0
-389.9
Mediena; kamštiena; jų dirbiniai; dirbiniai iš šiaudų
5.0
10.9
612.9
-7.1
XI
Tekstilė ir tekstilės gaminiai
11.7
2.0
589.3
-208.6
XV
Netaurieji metalai ir jų dirbiniai
4.4
25.1
-1342.8
-820.4
Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai
12.7
19.5
-3250.1
-1451.7
Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės
9.1
37.6
-2203.7
-1338.3
Įvairūs pramonės dirbiniai
6.4
29.1
1064.1
766.2
Prekių
sk. Nr.
I
IX
XVI
XVII
XX
Prekių skyriaus pavadinimas
Lietuvos transporto paslaugų eksportas ir importas (mln. Litų)
2000
2001
2002
2003
2004
2005
Eksportas
1 966,54
2 127,33
2 395,30
2 851,81
3 760,39
4 413,23
Importas
-884,45
-946,47
-1 085,60
-1 549,98
-1 841,21
-2 496,86
Balansas
1 082,09
1 180,86
1 309,70
1 301,83
1 919,18
1 916,37
Teigiamą balansą turi ir kelionių sektorius, kuris 2005 m. sudarė +494,3 mln. litų.
Sektorių analizė
Sektorių analizės pjūviai:
Sukuriama pridėtinė vertė;
Eksporto apimtys;
Dirbančiųjų skaičius;
Pelningumas;
Investicijos.
Dešimt didžiausią pridėtinę vertę sukuriančių ūkio sektorių
Lietuvoje 2000-2004 m.
Dešimt mažiausią pridėtinę vertę sukuriančių ūkio sektorių
Lietuvoje 2000-2004 m.
Sektoriuose sukurta pridėtinė vertė
Sektoriai, kuriuose 2000-2004 m. labiausiai augo pridėtinė vertė
(tūkst.Lt)
Chemikalų, chemijos
Labiausiai augę sektoriai:
Transporto įrangos gamyba
Trąšų ir azoto junginių gamyba
547,0%
280,8%
350.000
Trąšų ir azoto
junginių gamyba
300.000
250.000
Chemikalų, chemijos produktų ir
cheminių pluoštų gamyba
213,0%
Elektrinės ir optinės įrangos gamyba
186,5%
Kitų nemetalo mineralinių produktų
gamyba
produktų ir cheminių
pluoštų gamyba
Transporto įrangos
gamyba
200.000
150.000
Kitų nemetalo
mineralinių produktų
gamyba
100.000
106,3%
Elektrinės ir optinės
įrangos gamyba
50.000
0
2000
2001
2002
2003
2004
Sektoriai, kuriuose 2000-2004 m. labiausiai augo PV 1 darb., tūkst.Lt
Didžiausios PV 1 dirbančiajam
2004 m. (tūkst.Lt) sektoriai:
Trąšų ir azoto junginių gamyba
Chemikalų, chemijos
produktų ir cheminių
pluoštų gamyba
100,0
Trąšų ir azoto junginių
gamyba
90,0
85,9
80,0
70,0
Krovinių tvarkymas ir sandėliavimas
60,0
Transporto įrangos
gamyba
60,0
50,0
Chemikalų, chemijos produktų ir
cheminių pluoštų gamyba
58,8
programinė įranga
52,7
20,0
Transporto įrangos gamyba
45,8
0,0
Kitų nemetalo
mineralinių produktų
gamyba
40,0
30,0
Elektrinės ir optinės
įrangos gamyba
10,0
2000
2001
2002
2003
2004
Sektorių eksportas
Sektoriai – didžiausi eksportuotojai
2005 m., mln Lt
Daugiausiai eksportuojančių sektorių eksporto apimtys, mln.Lt
2500,0
Maisto produktų ir gėrimų gamyba
Chemikalų ir chemijos pramonės
gaminių gamyba
2119,4
1601,4
Medienos ir medienos gaminių
gamyba
1351,8
Drabužių siuvimas
1346,4
Tekstilės gaminių gamyba
Maisto produktų ir gėrimų
gamyba
2000,0
Chemikalų ir chemijos
pramonės gaminių
gamyba
1500,0
Medienos ir medienos
gaminių gamyba
1000,0
941,7
Drabužių siuvimas
500,0
Tekstilės gaminių
gamyba
0,0
2000
2001
2002
2003
2004
2005
Didžiausią produkcijos dalį eksportuojančių sektorių
eksporto dalies dinamika 2000-2005 m., proc.
Didžiausią savo produkto dalį 2005 m.
eksportuojantys sektoriai, proc.
Chemikalų ir
chemijos pramonės
gaminių gamyba
95,0
Chemikalų ir chemijos pramonės
gaminių gamyba
79,7
Tekstilės gaminių gamyba
78,8
Tekstilės gaminių
gamyba
90,0
85,0
Elektros mašinų ir
aparatūros gamyba
80,0
75,0
Elektros mašinų ir aparatūros gamyba
Rafinuotų naftos produktų gamyba
78,8
Rafinuotų naftos
produktų gamyba
70,0
65,0
78,1
Drabužių siuvimas
60,0
2000
Drabužių siuvimas
76,7
2001
2002
2003
2004
2005
Sektoriuose sukurta pridėtinė vertė
KĄ TAI RODO ?????
Sektorių pelningumas
Investicijos
Sektoriai, daugiausiai investavę 1 darbuotojui 2000-2004 m. (tūkst.Lt)
Trąšų ir azoto junginių gamyba
140,0
Krovinių tvarkymas ir sandėliavimas
120,5
Farmacijos preparatų gamyba
104,3
Chemikalų, chemijos produktų ir
cheminių pluoštų gamyba
101,1
Radijo , televizijos ir ryšių aparatūros
gamyba
83,6
Sektoriai, kuriuose 2000-2004 m. labiausiai augo investicijos
Plaušienos ir popieriaus gaminių
gamyba
463,2%
Transporto įrangos gamyba
322,2%
Projektavimas, konstravimas
230,8%
Guminių ir plastikinių dirbinių
gamyba
226,1%
Kitų nemetalo mineralinių
produktų gamyba
190,2%
Investicijos AT sektoriuje
Pagal
FRASCATI
(OECD)
Vadovą
LT AT sektorius
Yra žemų
technologijų
Sektorius.
MTTP < 3%
Išvados
Stipriausias pozicijas kol kas užima tradiciniai sektoriai –
maisto produktų gamyba, chemijos pramonė (ypač
mineraliniai produktai), tekstilė, mediena ir baldai.
Yra poslinkiai link galutinio produkto gamybos; taip pat
stiprėja paslaugų sektoriai (leidyba, logistika,
projektavimas ir konstravimas)
LIETUVOS GAMYBINĖ PRAMONĖ YRA BEVEIK
100% ŽEMŲ TECHNOLOGIJŲ PRAMONĖ
Demografija:
faktai ir tendencijoss
Net išvystytose ekonomikose,
ekonomikos augimo
pirminiai resursai yra darbo jėga ir kapitala
Nuo 2000 metų gyventojų Lietuvoje kasmet
mažėja po 20 tūkstančių
3750
3693,7 3702 3706,3
3700
3650
3600
3550
3500
3450
3400
3693,9
3671,3
3643
3615,2
3588
3562,3
3536,4
3512,1
3487
3475,6
3462,5
3445,9
3425,3
3403,3
3350
3300
19
90
19
91
19
92
19
93
19
94
19
95
19
96
19
97
19
98
19
99
20
00
20
01
20
02
20
03
20
04
20
05
20
06
3250
Studijos ir
mokymas
Fundamentiniai
tyrimai
Vietiniai taikomieji
tyrimai
Importuoti tyrimų
rezultatai
Nacionalinė žinių bazė
(akumuliuotos visuomenėje žinios)
Tarptautiniai
tyrimų vartotojai
Besiformuojanti
nauja pramonė
(spin-off, start-up)
Tradicinės
pramonės
palaikymas
Patentai, know-how,
honorarai
(valstybės pajamos)
Tiesioginis darbo
vietų kūrimas
(indiv. įmonės)
Užsienio partnerių
rėmimas
MTTP lėšos , milij. Eur
EU-25: 188212
Danija: 4851
verslas:
3355
valdžios sekt.: 337
Universitetai: 1126
400
350
300
250
Viso
200
Verslas
Viesas sektorius
150
Aukštas mokslas
100
Estija
Slovakija
Slovėnja
Danija
0
Lietuva
50
Mokslo darbuotojų skaičius 2004
20000
18000
16000
14000
12000
Viso
10000
Verslas
8000
Vyriausybė
6000
Aukštas mokslas
4000
Estija
Slovakija
Slovėnija
Danija
0
Lietuva
2000
Verslas labai mažai investuoja į MTTP veiklos stiprinimą (tyrėjus) įmonėse
Esant tokiai struktūrai verslo absorbciniai pajėgumai žinioms ir inovacijoms-menki
Jei įmonės neinvestuoja į tyrimus, vadinasi,
jos nemato perspektyvų,
Kur ir kaip turėtų rizikuoti valstybė
ir mokesčių mokėtojai investuodami į tyrimus?
Esminis klausimas – kodėl nenori investuoti?
TIESINIS INOVACIJŲ MODELIS NE VEIKIA
ŽINIOS
INOVACIJOS
Universitetai,
institutai
Imonės
Aukštų ir “ Žemų technologijų” dilema
Inovacijos “ Žemų technologijų” sektoriuje
Fakultetų ISI publikacijos 2005
Creightono universiteto profesorius Terry D.Clarkas taip
apibūdina padėtį technologiniuose universitetuose – “…padėtis
jūsų universitetuose siaubinga. Tai rodo, kad šie fakultetai miršta,
ir būtų geriau, jei tai atsitiktų kuo greičiau” “ Citata iš “Veidas”.
Lietuvos inovacinis
modelis
Inovatyvumo rodiklių kitimo ES-25 tendencijos
Nauja Inovacinė politika - kompleksiškumas
Ekonominio augimo variklis - Kūrybingumas
Inovacijos
Tolerancija
Technologija
Kūrybinė
klasė
Talentai
Ekonominis
augimas
Kūrybinės klasės augimas
TRUMPALAIKĖJE PERSPEKTYVOJE _ PIGI DARBO JĖGA
ILGALAIKĖJE – TALENTŲ TRŪKUMAS EUROPOJE IR
TUO LABIAU LIETUVOJE
TALENTAMS IŠLAIKYTI REIKĖS KONKURUOTI SU
EUROPOS CENTRAIS
AR LIETUVOS VISUOMENĖ MĖGSTA PROTINGESNIUS UŽ SAVE ???
JEI NEMĖGSTA _ JIE IŠVAŽIUOJA !!!
Inovacijos žinių ekonomikoje ir
Struktūriniai ir Sanglaudos fondai 2007-2013
Investicijos į žinias ir inovacijas
2004-2006 metų SF dalis visų investiciojų į MTTP GERD
Struktūrinių Fondų 2004-2006 MTTP projektų vadyba
Absorbciniai MTTPI sektoriaus pajėgumai
SF dalis MTTP veiklai nuo visos SF paramos
Žinių ekonomikos regionų lygiai
Globalios konsolidacijos
Tvarios konkurencijos pranaš.
Augančio verslumo žinių
Pradedančios žinių ekon.
Skirtingi intervencijos
prioritetai
Keliami klausimai
Kaip regioninė politika per SF gali padidinti MTTP ir inovacinį potencialą ?
Siaurų nišų tikslinis finansavimas ar visos inovacijų sistemos stiprinimas ?
Į kokį žinių ekonomikos modelį orientuojamės ir kokį norim pasiekti 2015 ?
Kokių priemonių visuma būtų geriausia siekiant sustiprinti MTTP
pajėgumus ir juos optimaliai panaudoti ?
Ko reikia siekiant aktyvios partnerystės tarp universitetų, institutų ir verslo?
Kokios iniciatyvos tikėtina stimuliuotų inovacijų kūrimo intensyvumą ?
Kokių reiktų specifinių instrumentų tam, kad inovatyvios įmonės turėtų
galimybes siekti reikalingų finansinių lėšų ?
Žinių ekonomikos veiksniai
Viešų žinių lygis
Urbanizacijos paslaugų lygis
Technologinis lygis
Besimokanti visuomenė
Žinių ekonomikos tipai
Šiaurės AT besimokanti
Mokslo-paslaugos
Vietinio mokslo paslaugos
Senstanti akademijai
Centro Technologinė
Besimokanti
Aukšt. Techn.
Pietu E sanglauda
Rytų E sanglauda
Žemės ūkio pramonė
Žemų techn. pramonė
Proveržio kryptys ir rekomendacijos
- Tradicinė pramonė (maisto perdirbimas, žemės ūkis, tekstilė, baldai, chemija)
yra ir dar ilgai bus regiono ekonomikos pagrindas ir variklis
- Strateginė kryptis turėtų būti tradicinės pramonės konkurencingumo didinimas
- Valstybės strategija turėtų būti nukreipta atgaivinti tradicinės pramonės
šakas remiant Naujausių technologijų perdavimą šioms šakoms
(konverguojančios technologijos info-nano-bio)
- Priemonių akcentas turėtų būti dedamas įsijungimui į tarptautinius
žinių kūrimo ir technologijų sklaidos tinklus, bet ne į vietinius “polius”.
- Siaurų vadinamų AT nišų prioritizavimas neturi ekonominio
ir strateginio pagrindo (Suomijos biotech patirtis)
- Verslumo ( antreprenerystės ) mentaliteto ir įgūdžių visuomenėje formavimas
(bet ne mokslininkų tarpe).
Ačiu už dėmesį !
www.izvalga.lt