Transcript Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės sektoriaus charakteristika

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS
EKONOMIKOS IR TARPTAUTINĖS PREKYBOS KATEDRA
VEIKSNIŲ, TURINČIŲ ĮTAKOS LIETUVOS
APRANGOS IR TEKSTILĖS PRAMONĖS GAMINIŲ
EKSPORTUI, VERTINIMAS
Indrė Kumžienė
gr. VMGUE 8/1
Temos problema ir aktualumas – Aprangos ir tekstilės sektorius
užima svarbią vietą šalies pramonėje. Tačiau besikeičiant rinkų situacijai
iškyla daug problemų, kurias būtina įvertinti, siekiant užtikrinti sektoriaus
eksporto plėtrą, todėl svarbu tyrimais nustatyti eksporto augimui įtaką
darančius veiksnius: atliekama eksporto veiksnių korealiacinė analizė,
tiriama eksporto dinamika, vertinamas eksporto plėtros ir skatinimo
priemonių efektyvumas.
Darbo objektas – Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės
produkcijos eksportui įtaką darantys veiksniai.
Darbo tikslas – Išanalizavus eksporto ir jo analizės modelių
teorinius aspektus, nustatyti Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės
produkcijos eksportui įtaką darančius veiksnius.
Uždaviniai:
• Teoriniu aspektu išanalizuoti tarptautinės prekybos reikšmę Lietuvos
ekonominiam vystymuisi ir įvertinti eksporto analizės modelių
teorinius aspektus, apžvelgiant eksporto plėtros veiksnius, šaltinius,
skatinimo priemones.
• Parengti Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės sektoriaus
charakteristiką, apibūdinančią pastarųjų metų analizuojamojo
sektoriaus pagrindinių rodiklių dinamiką, pagrįsti sektoriaus svarbą
Lietuvos ūkyje.
• Parengti aprangos ir tekstilės pramonės produkcijos eksporto ir
SSGG analizę, nustatyti eksporto plėtros kliūtis.
• Atlikti tyrimą, siekiant ištirti ir įvertinti Lietuvos aprangos ir tekstilės
pramonės produkcijos eksporto dinamikos priklausomybę nuo
pasirinktų veiksnių.
• Remiantis esminėmis sektoriaus eksporto plėtros kliūtimis, pasiūlyti
eksporto skatinimo priemones.
Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės sektoriaus
charakteristika
Eksporto vertės pasiskirstymas pagal produktų grupes 2010 m., (%)
6%
2%
5%
3%
6%
10%
2%
3%
4%
6%
3%
5%
2%
1%
1%
3%
2%
11%
23%
Žemės ūkio, medžioklės ir susijusių paslaugų produktai
Maisto produktai ir gėrimai
Tekstilės gaminiai
Mediena bei medienos ir kamštienos gaminiai
Plaušiena, popierius ir popieriaus gaminiai
rafinuoti naftos produktai
Chemikalai, chemijos ir cheminiai pluoštai
Guminiai ir plastikiniai gaminiai
Kiti nemetalo mineraliniai produktai
Pagrindiniai metalai
Metalo gaminiai, išskyrus mašinas ir įrenginius
Kitos, niekur kitur nepriskirtos, mašinos ir įranga
Įstaigos įranga ir kompiuteriai
Radijo, televizijos ir ryšių įranga bei aparatūra
Medicinos, tikslieji ir optiniai prietaisai
Variklinės transporto priemonės
Kita transporto įranga
Baldai
kiti
Apdirbamosios gamybos sektoriaus užimtųjų pasiskirstymas pagal
pramonės šakas 2004 – 2009 m., (%)
Gamyboje sukurtos pridėtinės vertės pasiskirstymas pagal apdirbamosios
gamybos veiklas 2004 – 2009 m., (%)
Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės eksporto
analizė
Aprangos ir tekstilės produktų importo ir eksporto dinamika 2004–2010 m.,
(mlrd. Lt)
4,0
3,5 3,4
3,4
3,5
3,2
3,2
3,3 3,4
3,3
3,0
3,0
2,6
3,0
2,8
2,6
2,6
2,5
2,0
1,5
1,0
0,6
0,6
0,5
0,4
0,2
0,1
0,4
0,0
2004
2005
2006
2007
2008
-0,1
-0,5
Balansas
Eksportas
Importas
2009
2010
Aprangos ir tekstilės pramonės sektoriaus veiksnių SSGG
analizė
Stiprybės
Silpnybės
1) Eksportuojama apie 80 proc.
produkcijos.
2) Didelė patirtis ir gilios tradicijos.
3) Aukšta darbuotojų kvalifikacija.
4) Pažangios technologijos.
5) Geografiniai veiksniai.
1) Vadybiniai silpnumai.
2) Silpna klasterizacija.
3) Organizaciniai ir strateginiai silpnumai.
5) Inovaciniai silpnumai.
6) Neefektyvus rinkų išnaudojimas.
Galimybės
Grėsmės
1) Bendradarbiavimo tarp sektoriaus
įmonių ir palaikančių institucijų
gerinimas.
2) Geresnis rinkų galimybių išnaudojimas
– įsitvirtinimas naujuose segmentuose,
plėtra į naujas tarptautines rinkas,
virtualios rinkos galimybių
išnaudojimas;
3) Inovacijų taikymas.
4) Klasterizacijos stiprinimas.
1) Nestabili ekonominė situacija.
2) Gamybos efektyvumo ir produktyvumo
mažėjimas bei kaštų augimas.
3) Nepalankūs struktūriniai pokyčiai
rinkoje ir kompetentingų darbuotojų
trūkumas.
Eksportui įtaką darančių veiksnių nustatymas ir
vertinimas
•
•
•
•
Tyrimui atlikti naudojama koreliacinė regresinė analizė ir laisvai
parinkti veiksniai:
Aprangos ir tekstilės pramonės gaminių importas (X1).
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (X2).
Tiesioginės užsienio investicijos (X3).
Aprangos ir tekstilės pramonės produkcijos gamybos apimtys (X4).
• Šalies bendras vidaus produktas (BVP) (X5).
Apskaičiuoti koreliacijos koeficientai rodo, jog tarp eksporto
ir importo (X1) 2004-2010 m. laikotarpiu vyravo stipri
priklausomybė, o tarp eksporto ir tiesioginių užsienio investicijų
(X3), aprangos ir tekstilės pramonės produkcijos gamybos
apimčių (X4) ir šalies BVP (X5) vidutinio stiprumo priklausomybė.
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (X2) koreliacijos
koeficientas nereikšmingas.
r1
r2
r3
r4
r5
0,72
-0,09
0,41
0,59
0,53
t1
t2
t3
t4
t5
5,24
-0,45
2,32
3,69
3,22
Eksporto priklausomybė nuo aprangos ir tekstilės pramonės gaminių
importo, 2004-2010 m.
Y - Eksportas, tūks. Lt
y=0,52x+429969
R2=0,51
950000
900000
850000
800000
750000
700000
650000
600000
550000 600000 650000 700000 750000 800000 850000 900000 950000 100000
0
X1 - Im portas, tūkst. Lt
Eksporto plėtros ir skatinimo priemonių efektyvumo
vertinimas
Vertinant eksporto politiką Lietuvoje pagrindinis dėmesys
yra skiriamas specifinėms eksporto skatinimui skirtoms
piemonėms, kurios finansuojamos iš šalies biudžeto. Tačiau
šalies biudžetas yra ribotas, todėl paskirstomas pagal tradicines
priemones ir naujoms idėjoms įgyvendinti nėra lėšų. Skatinimas
pagrįstas epizodinėmis subsidijomis ir patiems stambiausiems
eksportuotojams palankiais teisės aktais. Todėl eksportas
didžiąja dalimi pagrįstas laikinu sąnaudų konkurencingumu, o ne
produktų inovatyvumu.
IŠVADOS
•
•
•
•
Esminiai aprangos ir tekstilės sektoriaus pranašumai Lietuvos ūkyje:
aprangos ir tekstilės pramonės gaminiai yra vieni iš pagrindinių
eksportuojamų lietuviškų gaminių, ypač didelė šio sektoriaus reikšmė
darbo rinkoje, aprangos ir tekstilės pramonė pagal pridėtinės vertės
augimą tarp visų pramonės sektorių šiuo metu yra ketvirtoje vietoje.
Aprangos ir tekstilės pramonės sektoriaus eksporto augimo
laikotarpis 2004-2007 m. O 2008 m. pabaigoje ir 2009 m. pastebima
sumažėjusi sektoriaus paklausa.
Atlikus koreliacinę regresinę analizę gauti rezultatai parodė, kad
stipriausia tiesinė priklausomybė tarp eksporto ir importo, o
tiesioginių užsienio investicijų, sektoriaus pagamintos produkcijos
apimčių ir sukuriamo šalies BVP - silpna.
Atlikus SSGG analizę galima teigti, kad nagrinėjamo sektoriaus
pagrindinės stiprybės, tai kokybė ir kultūriniai, geografiniai veiksniai.
Tekstilės ir aprangos sektoriaus silpnybės yra įmonių vidaus
problemos. Bet nepaisant silpnųjų analizuojamojo sektoriaus pusių,
yra galimybių stiprinti savo konkurencingumą vietinėje ir pasaulio
rinkose: išnaudojant rinkų galimybes, taikant inovacijas, stiprinant
klasterizaciją.
•
•
Vertinant eksporto plėtros ir skatinimo priemonių efektyvumą
galima teigti, kad aprangos ir tekstilės pramonės gaminių
eksportas nebuvo nuosekliai ir aiškiai skatinamas.
Pagal atliktas aprangos ir tekstilės pramonės sektoriaus analizes
ir išnagrinėtus statistinius duomenis, rekomenduotina šalinti
Lietuvos tekstilės ir aprangos pramonėje egzistuojančius
trūkumus t.y. nepakankamą vadybos, mokslo ir techninę
pažangą, informacinių technologijų lygį. Siekiant gaminti
funkcinę ir techniškai sudėtingą produkciją, grįstą aukštosiomis
technologijomis ir inovatyviais procesais, būtina didinti
investicijas į tyrimus ir plėtrą, taip pat didinti ir investuoti
bendradarbiavimą tarp verslo ir mokslo sričių atstovų.
Ačiū už dėmesį