Transcript Apskaitos politika ne pelno organizavijose.

NE PELNO
ORGANIZACIJOS
APSKAITOS POLITIKA
DANUTĖ ZINKEVIČIENĖ
LŽŪU Apskaitos ir finansų katedros
vedėja, profesorė
Apskaitos politikos esmė

Apskaitos politika – apskaitos principai,
apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ne
pelno Organizacijos (toliau Organizacija)
apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei
sudaryti bei pateikti
Apskaitos politikos keitimas

Esant objektyvioms sąlygoms, apskaitos politika
gali būti keičiama



pakeitimo faktas ir priežastys nurodomos aiškinamajame
rašte.
Nauja apskaitos politika taikoma nuo sprendimo
ją taikyti priėmimo dienos ir būsimaisiais
ataskaitiniais laikotarpiais.
Poveikis, kurį daro apskaitos politikos pakeitimas
ataskaitinio ir ankstesniųjų ataskaitinių
laikotarpių rezultatams, parodomas


ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje ir
aprašomas aiškinamajame rašte.
Klaidų taisymas

Praėjusių ataskaitinių laikotarpių klaidų
taisymo rezultatai parodomi


ataskaitinio laikotarpio finansinėje
atskaitomybėje ir
aprašomi aiškinamajame rašte
Organizacijos apskaitos politikos
formavimo dalys
 ORGANIZACINĖ
DALIS
 TECHNINĖ DALIS
 METODINĖ DALIS
Organizacijos apskaitos politikos
formavimo organizacinę dalį sudaro
organizacijos apskaitos politikos
įforminimas;
 norminiai aktai, reglamentuojantys
apskaitą ir finansinę atskaitomybę;
 finansinių metų pasirinkimas;
 apskaitos tvarkymo būdo parinkimas;
 atsakomybė ir pareigos, susiję su
apskaita;
 konfidenciali informacija ir atsakomybė už
jos skleidimą.

Organizacijos apskaitos politikos
formavimo techninę dalį sudaro
reikalavimai dokumentavimui;
 organizacijos buhalterinių sąskaitų
planas;
 organizacijos buhalterinės apskaitos
registrai;
 inventorizacijos atlikimo tvarkos
nustatymas;
 techninių apskaitos priemonių naudojimas
organizacijoje.

Organizacijos apskaitos politikos formavimo
metodinę dalį sudaro
apskaitos principai;
 apskaitos sistema;
 finansinės atskaitomybės forma;
 ilgalaikio turto apskaitos metodika;
 trumpalaikio turto apskaitos metodika;
 kapitalo ir finansavimo apskaitos
metodika;
 pajamų ir sąnaudų apskaitos metodika;
 organizacijos įsipareigojimų apskaitos
metodika.

APSKAITOS POLITIKOS
ORGANIZACINĖ IR TECHNINĖ
DALYS
Organizacijos apskaitos politikos
įforminimas
ORGANIZACIJOS VADOVO
ĮSAKYMAS “Dėl organizacijos
apskaitos politikos patvirtinimo”
Organizacijos
apskaitos
politikos detalus
aprašymas
Organizacijos vadovo
įsakymu (-ais)
patvirtintos atskirų
apskaitos politikos
sudėtinių dalių nuostatos
(tvarkos)
Apskaitos tvarkymą reglamentuojantys
įstatymai
 LR
Buhalterinės apskaitos įstatymas;
 LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas;
 LR Asociacijų įstatymas;
 LR Mokėjimų įstatymas;
Kiti apskaitos tvarkymą
reglamentuojantys norminiai aktai





LRV 1999 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 719 “Dėl
inventorizacijos taisyklių” patvirtinimo;
LRV 2000 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 179 “Dėl kasos darbo
organizavimo ir kasos operacijų taisyklių patvirtinimo”;
LRV 2004 m. balandžio 9d. nutarimas Nr. 407 “Dėl mokesčiams
apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir
pripažinimo taisyklių patvirtinimo”;
LRV 2005-08-08 nutarimas Nr. 844 “Dėl kasos aparatų diegimo
ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo”
2004 m. lapkričio 22 d. LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-372 buvo patvirtintos:
“Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės
juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės
atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklės”
Buhalterinės apskaitos taisyklės nustato
1.





2.
Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą ir rengdami
finansinę atskaitomybę, vadovaujasi:
bendraisiais apskaitos principais;
teisės aktais, reglamentuojančiais jų veiklą;
pavyzdiniu sąskaitų planu;
kitais teisės aktais, susijusiais su buhalterinės apskaitos
tvarkymu;
šiomis taisyklėmis.
Pasirenka apskaitos politiką, kurią tvirtina ūkio
subjekto vadovas
Apskaitos politikos rengimą
reglamentuojantys dokumentai


I alternatyva. Organizacijos apskaitos politika
parengta vadovaujantis „Pelno nesiekiančių
ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų
buhalterinės apskaitos ir finansinės
atskaitomybės sudarymo ir pateikimo
taisyklėmis“.
II alternatyva. Kai organizacijos finansinės
ataskaitos, parengtos taikant bendruosius
apskaitos principus ir „Pelno nesiekiančių ribotos
civilinės atsakomybės juridinių asmenų
buhalterinės apskaitos ir finansinės
atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisykles“,
teisingai neparodo Organizacijos turto, nuosavo
kapitalo, finansavimo, įsipareigojimų, pajamų ir
sąnaudų, organizacija vadovaujasi atitinkamais
Verslo apskaitos standartais.
Apskaitos dokumentai (1)
Apskaitos dokumentų formų
pasirinkimas
 Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti
pagrįsti apskaitos dokumentais.
 Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir
ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.
 Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti
pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais
susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos
dokumentais.

Apskaitos dokumentai (2)

Kai ūkinė operacija jau atlikta arba ūkinis įvykis
baigėsi, bet nėra gautas tai patvirtinantis apskaitos
dokumentas, surašomas laisvos formos apskaitos
dokumentas, nustatantis ūkinės operacijos arba ūkinio
įvykio tapatumą.
 Visi apskaitos dokumentai, kurie yra surašomi ūkinės
operacijos metu, turi būti saugomi 10 metų
Apskaitos dokumentų
privalomi rekvizitai (pagal BAĮ)







apskaitos dokumento pavadinimas;
ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas,
kodas;
apskaitos dokumento data;
ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;
ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba)
kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio
rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato
vienetai;
asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik
pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios)
vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.
Neprivalomas PVM sąskaitose faktūrose;
Kasos aparato kvitui neprivalomi rekvizitai – pavadinimas ir
parašas.
Dokumentavimo principai
 Dokumentavimo





principai:
nepertraukiama numeracija
apskaitos dokumentai surašomi operacijos
atlikimo metu arba tuoj pat jai pasibaigus
asmenys, surašę ir pasirašę apskaitos
dokumentą, yra atsakingi už jų informacijos
teisingumą ir ūkinių operacijų teisėtumą
dokumentai yra paprasti, suprantami ir tokios
struktūros, kad juose pateikiama visa reikiama
informacija
dokumentai yra suformuojami taip, kad jais
galėtų naudotis daug vartotojų
Reikalavimai apskaitos dokumentams (1)

Kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali
būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai. Reikalavimus
mokesčiams apskaičiuoti naudojamiems apskaitos dokumentams,
įskaitant šių dokumentų gaminimo ir platinimo tvarką, nustato
Vyriausybė.

Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir
pripažinimo taisyklės 2004m. balandžio 9d. nutarimas Nr. 407

Dėl kasos pajamų orderių ir apskaitos dokumentų vieneto sąnaudoms
pripažinti 2004m. spalio 15d. (VMI prie FM Tiesioginių mokesčių
skyrius);

Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklės.
(VMI prie FM 2004 04 21 įsakymas Nr. VA 55)
Reikalavimai apskaitos dokumentams (2)
Apskaitos dokumentų pasirašymas

Ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę
surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos
dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius.

Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba
Elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka. Kai pagal
sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti
įmonė, dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma
sutartyje, sudarytoje su užsakovu.

Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už
juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų
teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir
pasirašę asmenys.
Reikalavimai apskaitos dokumentams (3)
Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir
apskaitos dokumentų išsaugojimą



Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų
nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas
Vadovas privalo nustatyti įstaigos ar įmonės
veiklos dokumentus ir registrus.
Vadovas privalo paskirti už veiklos dokumentų
registravimą , tvarkymą, apskaitą, saugojimą ir
naikinimą atsakingus asmenis ir nustatyti jų
įgaliojimus.
Bylų sudarymas


Visi Organizacijos apskaitos dokumentai ir
registrai laikomi bylose pagal
Organizacijoje nusistatytą nomenklatūrą.
Bylos sudaromos



pagal dokumentų rūšis (pvz., atskiros bylos
kasos operacijų apskaitos dokumentams, banko
dokumentams, darbo užmokesčio apskaičiavimo
dokumentams ir pan.)
pagal vykdomas programas (pvz., atskiros bylos
visiems tam tikros programos dokumentams)
Į bylas grupuojami vienerių metų
dokumentai
Apskaitos dokumentai pinigų apskaitai
kasoje

Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų
orderį.


Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos
išlaidų orderį.
Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai
įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį,
prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus
dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį.
Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio
subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę
surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos
pajamų ir išlaidų orderius.


Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų
orderio antras egzempliorius arba jo kvitas
Apskaitos dokumentai banke laikomų
pinigų apskaitai
Mokėjimo nurodymai
 Banko išrašai

Apskaitos dokumentai sąnaudoms
pripažinti (1)
PVM sąskaita faktūra
Sąskaita faktūra
Kasos aparato kvitai
Prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo
kvitai
Darbo užmokesčio apskaitos dokumentai
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimo
ar nuomos dokumentai
Sutartys (nuomos, panaudos, autorinės ir
pan.)
Darbų priėmimo – perdavimo aktas
 Laisvos formos dokumentai




Apskaitos dokumentai sąnaudoms
pripažinti (2)

Išlaidos pripažįstamos pagal sąskaitas
faktūras ar PVM sąskaitas faktūras tik tuo
atveju, jeigu jose nurodytas


prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) kodas (jeigu
jis yra fizinis asmuo – asmens kodas),
pirkėjo (kliento) pavadinimas ir kodas
Apskaitos dokumentai sąnaudoms
pripažinti (3)



Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal kasos
aparatų kvitus, jeigu prekių ar paslaugų, kurių
įsigijimą patvirtina kasos aparato kvitas, vertė
(įskaitant PVM) neviršija 1000 litų.
Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų,
suskystintųjų dujų) pirkimo išlaidos pripažįstamos
sąnaudomis pagal kasos aparatų kvitus, netaikant
1000 litų.
Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų,
suskystintųjų dujų) įsigijimo išlaidos sąnaudomis,
kai atsiskaitant už degalus naudojamos specialios
degalų pardavėjo išduotos kortelės, atsiskaitymas
kuriomis gali būti identifikuotas kasos aparato kvite,
pripažįstamos tik

pagal sąskaitas faktūras ar PVM sąskaitas faktūras

pirkėjas šiuo atveju kasos aparato kvito turėti neprivalo.
Apskaitos dokumentai sąnaudoms
pripažinti (4)











Fiskaliniu kasos aparatu išspausdintame kvite turi būti:
ūkio subjekto pavadinimas, kasos aparato įrengimo adresas ir
pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas arba ūkio
subjekto kodas, jeigu jis nėra šio mokesčio mokėtojas);
kvito eilės numeris, išdavimo data ir laikas;
prekės (paslaugos) arba jų grupės pavadinimas;
prekės (paslaugos) kaina;
prekių (paslaugų) kiekis;
visa mokėtina suma;
pridėtinės vertės mokesčio suma, jeigu ūkio subjektas yra šio
mokesčio mokėtojas;
iš asmens gauta suma;
grąža;
fiskalinis logotipas ir unikalus kasos aparato numeris.
Neapmokamas savanoriškas darbas (1)




Su savanoriais gali būti sudaroma rašytinė
savanoriškų darbų atlikimo sutartis.
Neapmokamo savanoriško darbo faktas turi būti
fiksuojamas neapmokamo savanoriško darbo laiko
apskaitos žurnale, kurio formą pasirenka
Organizacija.
Santykiuose su savanoriais komandiruotės sąvoka
neegzistuoja.
Kai savanoris siunčiamas atlikti savanoriško darbo
organizatoriaus užduoties į kitą vietovę,
savanoriško darbo organizatorius išleidžia

įsakymą (potvarkį), kuriame nurodomas savanorio
vardas, pavardė, siuntimo tikslas, vietovė ir trukmė.
Neapmokamas savanoriškas darbas (2)

Siunčiami savanoriai turi teisę gauti šias kompensacijas:








1. maitinimo išlaidas, kai savanoriškas darbas trunka ne mažiau kaip 4
valandas per parą;
2. kelionės iki savanoriško darbo atlikimo vietos ir iš jos išlaidas;
3. nakvynės išlaidas, kai savanoriškas darbas atliekamas ilgiau nei parą ir
(ar) kitoje nei savanorio gyvenamoji vieta vietovėje;
4. pašto, telefono išlaidas, jeigu savanoris savanorišką darbą atlieka ne
savanoriško darbo organizatoriaus organizacijos patalpose;
5. savanoriškų darbų atlikimo sutarties galiojimo laikotarpiui tenkančias
savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir sveikatos
draudimo išlaidas;
6. išlaidas, susijusias su išankstiniu kelionės bilietų įsigijimu ir užsakymu
telefonu, bagažo vežimu ir saugojimu;
7. kvalifikacijos kėlimo išlaidas, susijusias su savanorio atliekamu
savanorišku darbu.
Išlaidos apmokamos pagal savanorio pateiktus šias išlaidas
patvirtinančius dokumentus.
Patikslinamieji apskaitos dokumentai (1)

Kai prekes nukainojamos, parduodamos su
nuolaida, kai suteikiamos apyvartos
nuolaidos, taip pat kai taisomos apskaitos
dokumentų, kuriais įforminamos pirkimo
pardavimo operacijos, išrašymo metu
padarytos, bet vėliau pastebėtos klaidos ir
kitais atvejais rašomi patikslinamieji
apskaitos dokumentai.


juos surašo tas pats ūkio subjektas, kuris surašė
apskaitos dokumentą, kurį reikia tikslinti.
Patikslinamieji pinigų apskaitos dokumentai
nesurašomi.
Patikslinamieji apskaitos dokumentai (2)



Kai prekės grąžinamos, patikslinamąjį apskaitos
dokumentą šalių susitarimu surašo prekių
tiekėjas arba prekes grąžinantis ūkio
subjektas.
Patikslinamajame apskaitos dokumente, be
anksčiau išvardintų rekvizitų, nurodomas
tikslinamo dokumento pavadinimas ir jo data.
Apyvartos nuolaidos suteikimo atveju surašytame
patikslinamajame apskaitos dokumente
nurodomas nuolaidos teikimo laikotarpis ir to
laikotarpio apyvartos suma, nuo kurios teikiama
nuolaida, o tikslinamo dokumento pavadinimas ir
jo surašymo data nenurodomi.
Klaidų taisymas dokumentuose




Pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama.
Jei padaryta klaida, pinigų apskaitos dokumentas
anuliuojamas ir surašomas naujas;
Visuose apskaitos dokumentuose draudžiama
taisyti dokumento surašymo datą;
Apskaitos dokumentuose galima taisyti kiekį, sumą
ir tekstą, išskyrus dokumento surašymo datą;
Taisant klaidą, klaidingas tekstas arba skaičius
perbraukiamas taip, kad galima būtų juos
perskaityti, ir įrašomas teisingas tekstas arba
skaičius


šalia ištaisyto įrašo pasirašoma ir nurodoma taisymo data.
Tokie taisymai daromi tik dokumento surašymo
metu.
Apskaitos tvarkymo formos pasirinkimas
Apskaitos registrai
 Apskaitos registrus kiekvienas ūkio
subjektas pasirenka savarankiškai
 Apskaitos politikoje turi būti nurodyta, kaip
organizacijoje tvarkoma buhalterinė
apskaita:



rankiniu ar
kompiuterizuotu būdu
Sąskaitų plano sudarymas


Sąskaitų planas – tai susistemintas
sąskaitų sąrašas.
Organizacija savarankiškai parengia savo
individualų finansinės apskaitos sąskaitų
planą, kuris patvirtinamas vadovo įsakymu
(gali būti sudaromas vadovaujantis Pelno nesiekiančių
ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų
buhalterinės apskaitos pavyzdiniu sąskaitų planu) ir
juo vadovaudamasi tvarko apskaitą.
Inventorizacijos atlikimo tvarka


Inventorizacija Organizacijoje vykdoma
vadovaujantis Inventorizacijos taisyklėmis,
patvirtintomis LRV 2008 m. balandžio 17 d.
nutarimu Nr. 370.
Inventorizaciją atlieka Organizacijos vadovo
įsakymu paskirta Inventorizacijos komisija.


atliekant inventorizaciją, komisijos darbe dalyvauja už
inventorizuojamas vertybes materialiai atsakingas
asmuo.
Inventorizacija Organizacijoje atliekama ne rečiau
kaip kartą per metus prieš metinės finansinės
atskaitomybės sudarymą (gali būti nurodytos ir kitos
aplinkybės bei inventorizacijos periodiškumas).
Apskaitos organizavimas (1)







I variantas.
Organizacijoje apskaitą tvarko savarankiškas
struktūrinis padalinys – apskaitos tarnyba.
II variantas.
Apskaitą organizacijoje tvarko vyriausiasis
buhalteris (buhalteris).
III variantas.
Apskaitą pagal sutartį tvarko apskaitos (audito,
konsultacinė) įmonė.
Kai Organizacijoje apskaitą tvarko apskaitos
tarnyba, nurodomos


apskaitos tarnybos funkcijos, susijusios su apskaitos
tvarkymu,
kiekvieno apskaitos darbuotojo teisės, pareigos ir
atsakomybė.
Apskaitos organizavimas (2)

Kai Organizacijoje apskaitą tvarko
apskaitos tarnyba, nurodomos apskaitos
tarnybos funkcijos, susijusios su apskaitos
tvarkymu, bei kiekvieno apskaitos
darbuotojo teisės, pareigos ir
atsakomybė.
APSKAITOS POLITIKOS
METODINĖ DALIS
Bendrieji apskaitos principai (1)

Rinkdamasi tinkamą apskaitos politiką,
organizacija turi pasirinkti apskaitos
taisykles bei metodus ir vadovautis
pagrindiniais apskaitos principais
Bendrieji apskaitos principai (2)

Pagrindiniai apskaitos tvarkymo principai:
 įmonės;
 veiklos tęstinumas;
 periodiškumas;
 apskaitos pastovumas;
 kaupimas;
 piniginis matas;
 palyginimas;
 atsargumas;
 neutralumas;
 turinio svarbos.
Įmonės principas
Jis reiškia, kad kiekviena Organizacija
laikoma atskiru apskaitos vienetu ir į
apskaitą bei finansinę atskaitomybę turi
būti įtraukiamas tik jos turtas, kapitalas,
įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos.
 Organizacijos turtas yra atskirtas nuo jos
savininkų ir kitų ūkio subjektų turto ar
įsipareigojimų.

Veiklos tęstinumo principas

Daroma prielaida, kad Organizacijos veiklos
laikotarpis neribotas ir artimiausiu metu
nenumatoma jos likviduoti.

Vadovaujamasi nuostata, kad turimas turtas
turi būti įkainojamas taikant savikainos
principą.

Jei Organizaciją numatoma likviduoti, šis
principas netaikomas.
Periodiškumo principas

Tvarkant apskaitą Organizacijos veikla
suskirstoma į finansinius metus arba kitos
trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems
pasibaigus sudaroma finansinė
atskaitomybė.

Finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Kai
ūkinė veikla pradedama, reorganizuojama,
likviduojama arba keičiami finansiniai
metai, finansiniai metai gali būti trumpesni
arba ilgesni negu 12 mėnesių, bet negali
viršyti 18 mėnesių.
Pastovumo principas

Pasirinkta apskaitos metodika turi būti
taikoma nuolat arba pakankamai ilgą laiką.

Keitimas galimas tik tuo atveju, jeigu
taikomi apskaitos metodai neleidžia teisingai
parodyti Organizacijos finansinių metų turto,
nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, finansinių
rezultatų ir pinigų srautų.
Piniginio mato principas

Visas Organizacijos turtas, nuosavas
kapitalas ir įsipareigojimai apskaitoje ir
finansinėje atskaitomybėje išreiškiami
pinigais.
Kaupimo principas
Ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje
registruojami tada, kai jie atsiranda
(įvyksta), ir pateikiami tų laikotarpių
finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į
pinigų gavimą ar išmokėjimą.
 Uždirbamos pajamos registruojamos tada,
kai jos uždirbamos, o sąnaudos – jų
susidarymo (patyrimo) metu.

Palyginimo principas
Kaupimo principu apskaičiuotos per
ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos
siejamos (lyginamos) su to laikotarpio
sąnaudomis, patirtomis šioms pajamoms
uždirbti.
 Sąnaudos, tenkančios skirtingiems
ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos
laikotarpiams, per kuriuos ūkio subjektas
uždirbs pajamų.
 Ataskaitinių finansinių metų informacija turi
būti palyginama su ankstesnių finansinių
metų informacija.

Atsargumo principas





Pasirenkami tokie apskaitos metodai, kuriais
vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo,
įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė negali būti
nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta.
Vadovaujamasi nuostatomis:
turtas vertinamas mažesne verte;
pajamos pripažįstamos tik tos, kurių uždirbimu
neabejojama;
sąnaudų suma neturi būti nepagrįstai sumažinta, o
visas abejotinas sąnaudas reikia priskirti
ataskaitiniam laikotarpiui.
Neutralumo principas
Apskaitos informacija pateikiama nešališkai.
 Jos pateikimas neturėtų daryti įtakos
apskaitos informacijos vartotojų
priimamiems sprendimams ir juo neturėtų
būtų siekiama iš anksto numatyto rezultato.

Turinio svarbos principas
Ūkinės operacijos ir įvykiai į apskaitą
įtraukiami pagal jų turinį ir ekonominę
prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.
 Ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti įtraukti į
apskaitą ir pateikti finansinėse ataskaitose
pagal jų turinį ir ekonominę prasmę net ir
tada, kai pateikimas skiriasi nuo teisinių
dokumentų.

PRAKTINĖ UŽDUOTIS






Užduotis. Pagal pateiktas situacijas nurodykite ar
tenkinami bendrieji apskaitos principai.
1) Organizacijos turto apskaitoje užregistruotas
panaudos būdu naudojamas automobilis.
2) Organizacija kiekvienų finansinių metų
pabaigoje sudaro finansines ataskaitas.
3) Sudarant ataskaitas turtas ir įsipareigojimai
skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius.
4) Organizacijos apskaitoje užregistruotas
patikėjimo teise valdomas turtas.
5) Organizacija kiekvienais metais peržiūri ir keičia
IMT naudingo naudojimo laiką.
Apskaitos politikos metodinės dalies
sudėtis

Apskaitos politikoje turi būti nurodytos ir
atskleistos reikšmingos apskaitos taisyklės ir
metodai, susiję su Organizacijos:










ilgalaikiu nematerialiuoju ir materialiuoju turtu;
atsargomis;
finansiniu turtu;
valiutinėmis operacijomis;
nuosavu kapitalu;
įsipareigojimais;
finansavimu;
pajamomis;
sąnaudomis.
Apskaitos politikoje turi būti nustatyti minėtų
apskaitos objektų pripažinimo ir vertės nustatymo
(pirminio ir vėlesnio) metodai.
Nematerialiojo turto apskaitos politika (1)
a)
b)
c)
d)
e)
Nematerialiajam turtui priskiriamas:
identifikuojamas
nepiniginis turtas
neturintis materialios formos,
kuriuo ūkio subjektas disponuoja ir
kurį naudodamas tikisi gauti tiesioginės ir
netiesioginės ekonominės naudos.
Nematerialiojo turto apskaitos politika (2)
Nematerialiojo turto grupės:
Programinė įranga
Kitas nematerialusis turtas
Ilgalaikio nematerialiojo turto pripažinimo
kriterijai




Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei
atitinka šiuos pripažinimo kriterijus:
pagrįstai tikėtina, kad Organizacija ateityje iš turto
gaus ekonominės naudos;
turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti
patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės;
Organizacija gali tuo turtu disponuoti, jį
kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis
kitiems.
Nematerialiojo turto įsigijimo savikaina
Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas
įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.
 Įsigijimo savikainą sudaro:





už turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma, įskaitant muitus
ir kitus negrąžinamus mokesčius;
I alternatyva - kitos tiesioginės turto paruošimo naudoti
išlaidos (pvz., atlygis už teisines paslaugas).
II alternatyva - kitos tiesioginės turto paruošimo naudoti
išlaidos , jeigu jos reikšmingos.
Į savikainą neįskaitomos šiam turtui įsigyti arba sukurti
skolintų sumų palūkanos.
Įsigijimo savikainos nustatymas, kai
įsigyjama išsimokėtinai

Jei turtas įsigyjamas brangiau nei jo tikroji vertė
išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių
laikotarpį ir sutartyje palūkanos nenurodytos
arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos
palūkanų normos, įsigijimo savikaina
apskaičiuojama diskontuojant visą mokėtiną sumą
iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų
normą.

Skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis visą
išsimokėjimo laikotarpį.
Įsigijimo savikainos nustatymas mainų
atveju

kai nurodoma mainomo turto vertė


vertė nenurodyta ir mainomas panašus turtas


įsigijimo savikaina lygi mainais atiduodamo turto
balansinei vertei ir mainų rezultatas nesusidaro.
vertė nenurodyta ir mainomas nepanašus
turtas


mainais gauto turto įsigijimo savikaina nustatoma prie
mainų sutartyje numatytos vertės pridedant visas su to
turto mainais susijusias išlaidas, susidariusias iki turto
naudojimo pradžios.
įsigijimo savikaina bus perduodamo turto tikroji vertė,
pridėjus visas su to turto mainais susijusias išlaidas.
atsiskaitoma turtu ir pinigais

registruojama kaip nepanašaus turto mainai.
Nematerialiojo turto naudojimo ir atnaujinimo
išlaidos

Nematerialiojo turto naudojimo išlaidos
priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kurį
jos buvo patirtos, sąnaudoms.

Nematerialiojo turto atnaujinimo ir
tobulinimo išlaidos, patirtos po jo įsigijimo
ar sukūrimo, pripažįstamos sąnaudomis tą
laikotarpį, kurį buvo patirtos.
Nematerialiojo turto amortizacija (1)
c)
Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama
remiantis metine amortizacijos suma, kurią
Organizacija nusistato, atsižvelgdamas į:
planuojamą turto naudingo tarnavimo laiką;
informaciją apie panašaus ir panašiai
naudojamo turto naudingo tarnavimo laiką;
techninį, technologinį ir kitokį senėjimą;
d)
teisinius arba panašius turto naudojimo apribojimus.

a)
b)
Nematerialiojo turto amortizacija (2)
Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama
taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) amortizacijos
skaičiavimo metodą, pagal kurį metinė amortizacijos
suma apskaičiuojama pagal formulę:
V
N = ––––––
T
N – metinė amortizacijos suma;
V – nematerialiojo turto įsigijimo vertė
(pasigaminimo savikaina);
T – naudingo tarnavimo laikas metais.
Nematerialiojo turto amortizacija (3)

a)
b)



Turto amortizacijos laikotarpis turi būti:
Patikrinamas kiekvieno ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje;
Jei reikia turi būti patikslinamas amortizacijos
laikotarpis.
Turto amortizacija skaičiuojama nuo kito mėnesio 1
dienos po įsigijimo ir neskaičiuojamas nuo kito
mėnesio 1 dienos po nurašymo arba perleidimo.
Turto amortizacijos laikotarpį ūkio subjektas nustato
savarankiškai.
Jei turto naudojimo kontrolės teisės yra ribotos,
amortizacijos laikotarpis negali būti ilgesnis nei
Nematerialiojo turto pateikimas Balanse
 Balanse
nematerialusis turtas rodomas balansine
verte.
 Balansinė vertė lygi likutinei vertei, kurią
sudaro suma, gauta iš nematerialiojo turto
įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus
amortizacijos sumą, sukauptą per visą jo
naudingo tarnavimo laiką.
Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos
politika (1)



Ilgalaikis materialusis turtas – materialusis
turtas, kuris teikia ūkio subjektui ekonominės
naudos naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir
kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne
mažesnė už ūkio subjekto nusistatytą minimalią
ilgalaikio materialiojo turto vertę.
Organizacijos sumokėtos avansinės įmokas už
ketinamą įsigyti ilgalaikį materialųjį turtą
priskiriamos ilgalaikiam turtui.
Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriami įsigyti
arba Organizacijos statomi nebaigti statyti
objektai, montuojami įrengimai ir jų montavimo
(instaliavimo) darbai, kurie nebaigti laikotarpio
pabaigoje.
Minimali IMT įsigijimo (pasigaminimo)
savikaina
Negrąžinamo PVM įskaitymo tvarka
ILGALAIKIO
MATERIALIOJO
TURTO
APSKAITOS
POLITIKOS
FORMAVIMAS
IMT įvertinimo būdas
IMT rekonstrukcijos ir remonto išlaidų
pripažinimas
IMT naudingo tarnavimo laikas
IMT nusidėvėjimo metodai
IMT likvidacinė vertė
Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politikos formavimas
Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos
politika (2) (įkainojimas)

Minimali vertė nustatoma visam turtui arba


Įsigijimo savikainą sudaro:




kiekvienai grupei atskirai (vadovaujantis VAS)
už turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma, įskaitant muitus,
akcizus ir kitus negrąžinamus mokesčius;
su turto įsigijimu, atsivežimu bei šio turto paruošimu naudoti
išlaidos (pvz., instaliavimo, bandymo ir pan.);
nekilnojamo turto įregistravimo mokestis ir remonto išlaidos
iki turto naudojimo pradžios.
Į savikainą neįskaitomos šiam turtui įsigyti arba
sukurti skolintų sumų palūkanos.
Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos
politika (3) (įkainojimas)
Į įsigijimo savikainą neįskaitomas PVM,
išskyrus atvejus, kai šis mokestis yra
neatskaitomas.
 Neatskaitomą PVM galima įskaityti į
įsigijimo savikainą, jei tai numatyta
apskaitos politikoje
 Balanse IMT rodomas likutine verte, kuri
gaunama iš ilgalaikio materialiojo turto
įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus
nusidėvėjimo sumą, sukauptą per visą jo
naudingo tarnavimo laiką.

Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos
politika (4) (įkainojimas)

Jeigu Organizacija ilgalaikį materialųjį
turtą gauna steigėjų (savininkų, dalininkų,
narių) turtinių įnašų forma, turto įsigijimo
savikainą sudaro dalininkų patvirtinta
investuoto turto vertė ir šio turto
įregistravimo bei parengimo naudoti
išlaidos.

Tokio turto vertė negali būti didesnė už jo
tikrąją vertę.
Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos
politika (5) (įkainojimas)


Jeigu Organizacija gauna ilgalaikį materialųjį turtą
neatlygintinai (pvz., kaip dovaną, paramą), įsigijimo savikainą sudaro paramos, dovanojimo
sutartyje dokumente nurodyta to turto vertė ir su
šio turto gavimu bei paruošimu naudoti susijusios
išlaidos.
Kai turto vertė nenurodyta, gauto ilgalaikio
materialiojo turto įsigijimo savikainą nustato
Organizacija, atsižvelgdama į to turto tikrąją
vertę jo gavimo metu ir su šio turto gavimu bei
paruošimu naudoti susijusias išlaidas.
Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos
politika (6) (įkainojimas)

Jeigu Organizacija gauna ilgalaikį materialųjį
turtą mainais ir mainų sutartyje vertė
nenurodyta, o


mainomas tokios pat ar panašios paskirties, pobūdžio ir
vertės turtas naudojamas tokioje pat veikloje, IMT
įsigijimo savikaina lygi mainais atiduodamo turto
balansinei vertei. Tokiu atveju pelno (nuostolių) dėl
turto mainų neatsiranda.
mainomas kitos paskirties ilgalaikis materialusis,
nematerialusis ar finansinis turtas, mainais gauto turto
įsigijimo savikaina bus atiduodamo turto tikroji
vertė, pridėjus visas su to turto mainais susijusias
išlaidas, patirtas iki turto naudojimo pradžios.
Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos
politika (7) (nusidėvėjimas)
Pradėjus naudoti ilgalaikį materialųjį turtą,
nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo
kito mėnesio 1 dienos.
 Nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo kito
mėnesio 1 dienos po turto nurašymo,
perleidimo ar kitokio perdavimo, kai turtas
nustoja būti naudojamas arba kai visa
naudojamo ilgalaikio turto vertė (atėmus
likvidacinę vertę) perkeliama į produkcijos
(paslaugų) savikainą ar į sąnaudas.

Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos
politika (8) (nusidėvėjimas)

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo
suma nustatoma atsižvelgiant į:



planuojamą ilgalaikio materialiojo turto
naudojimo intensyvumą, turto naudojimo
aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per
visą jo naudingo tarnavimo laiką;
teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius
ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką;
Organizacijos nusistatytą likvidacinę ilgalaikio
materialiojo turto vertę.
Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos
politika (9) (nusidėvėjimas)

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo
objektas yra:



grupė identiškų vienarūšių turto vienetų, arba
atskiras turto vienetas, arba
turto vieneto sudėtinė dalis, jeigu jos naudingo
tarnavimo laikotarpis skiriasi nuo to turto, kurio
sudėtinė dalis ji yra, naudingo tarnavimo laiko,
ir jeigu įmanoma įvertinti šios dalies įsigijimo
arba pasigaminimo savikainą.
Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos
politika (10) (nusidėvėjimas, remontas)




Ilgalaikiam materialiajam turtui
taikomi šie nusidėvėjimo skaičiavimo
metodai:
tiesiogiai proporcingas (tiesinis);
produkcijos.
Remonto išlaidų registravimas priklauso
nuo remonto rezultato
JEI ATLIKTAS NUOSAVO
ILGALAIKIO TURTO REMONTAS
pailgina
turto
naudingo
tarnavimo
laiką ir
pagerina jo
naudingąsias
savybes
nepagerina
naudingųjų
turto
savybių, bet
pailgina jo
naudingo
tarnavimo
laiką
pagerina
naudingąsias
turto
savybes, bet
nepailgina
naudingo
tarnavimo
laiko
nepagerina
naudingųjų
turto savybių
ir nepailgina
jo naudingo
tarnavimo
laiko
remonto darbų verte
didinama turto savikaina ir
patikslinamas turto
naudingo tarnavimo
laikotarpis
remonto
darbų verte
didinama
turto
savikaina
remonto
darbų vertė
pripažįstama
ataskaitinio
laikotarpio
sąnaudomis
Išsinuomoto turto remontas
Išsinuomoto turto rekonstrukcija ir remontas, kai turto
savininkas šių darbų
nekompensuoja
Reikšmingai iškreipia
ataskaitinio laikotarpio
veiklos rezultatą
Reikšmingai neiškreipia
ataskaitinio laikotarpio
veiklos rezultato
Remonto darbų išlaidos
pripažįstamos turtu ir
nudėvimos per likusį to
turto nuomos laikotarpį
Remonto darbų išlaidos
pripažįstamos ataskaitinio
laikotarpio veiklos
sąnaudomis
Turto nurašymas
Laikinai Organizacijos veikloje
nenaudojamas ilgalaikis materialusis
turtas apskaitoje registruojamas atskiroje
sąskaitoje.
 Balanse šis turtas parodomas toje pačioje
turto grupėje, kuriai jis buvo priskirtas, kol
buvo naudojamas.
 Nurašius IMT ir gavus medžiagų, jos
įvertinamos grynąja galimo realizavimo
verte.

PRAKTINĖ UŽDUOTIS (1)
Organizacijoje nustatyta min. IMT vertė
1000 Lt.
 200X m. kovo 25 d. pirkti baldai
organizacijos biurui, kurių pirkimo kaina
4000 Lt. Už baldų surinkimą sumokėta 100
Lt. Baldai pradėti naudoti balandžio mėn.
Nustatytas naudojimo laikas 5 m.
 Užduotis. Nustatykite baldų įsigijimo
savikainą ir paaiškinkite koks tai turtas,
nurodykite ar šiam turtui bus skaičiuojamas
nusidėvėjimas.

PRAKTINĖ UŽDUOTIS (2)


Ilgalaikio materialiojo turto grupės „Baldai“
nustatyta minimali įsigijimo (pasigaminimo)
savikaina – 500 Lt.
Organizacija įsigijo stalą:





ketina jį naudoti savo veikloje 5 metus;
pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais
laikotarpiais;
stalo įsigijimo savikaina – 450 Lt;
organizacijai yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.
Užduotis. Nustatykite ar stalas gali būti pripažintas
ilgalaikiu materialiuoju turtu?
PRAKTINĖ UŽDUOTIS (3)






Organizacija keičia naudotą kopijavimo aparatą į
B įmonės turimą nešiojamą kompiuterį.
Mainų sutartyje turto vertė nenurodyta.
Kopijavimo aparato įsigijimo savikaina – 4000 Lt,
sukauptas nusidėvėjimas – 2600 Lt.
Kopijavimo aparato tikroji vertė mainų sandorio
dieną – 1500 Lt.
Nešiojamo kompiuterio tikroji vertė mainų
sandorio dieną – 1400 Lt.
Užduotis. Nustatykite kokia verte Organizacijos
apskaitoje turės būti registruojamas mainais
gautas nešiojamas kompiuteris.
PRAKTINĖ UŽDUOTIS (4)


Organizacijoje nustatyta minimali organizacinės
įrangos vertė 500 Lt.
Organizacija sausio 29 d. įsigijo naudotą
kopijavimo aparatą, kurį numato naudoti 3 metus.





įsigijimo savikaina 500 Lt;
vasario mėnesį šis kopijavimo aparatas buvo
remontuojamas ir pakeistas būgnas. Remonto darbai
kainavo 1000 Lt.
Kopijavimo aparatas pradėtas naudoti vasario 15 d.
Užduotis. Nustatykite: 1) kaip turės būti
registruojamos baigto remonto išlaidos
2) kada bus pradėtas skaičiuoti kopijavimo aparato
nusidėvėjimas.
Nuomos, lizingo, panaudos sutarčių
apskaitos politika (1)

Organizacija apskaitoje sutartis priskiria
veiklos nuomai ar finansinei nuomai pagal
sutarties turinį ir ekonominę prasmę.
Nuomos, lizingo, panaudos sutarčių
apskaitos politika (2)

Nuoma apskaitoje laikoma finansine nuoma, jeigu sutartyje yra
nustatyta bent viena iš šių sąlygų:





nuomos laikotarpio pabaigoje nuomotojas perduoda nuomininkui turto
nuosavybės teisę;
nuomos laikotarpio pabaigoje nuomininkas turi teisę įsigyti turtą už
kainą, žymiai mažesnę už jo tikrąją vertę nuomos laikotarpio pabaigoje,
ir nuomos laikotarpio pradžioje labai tikėtina, kad šia teise bus
pasinaudota.
nuomos laikotarpis lygus ar ilgesnis nei 75 procentai turto ekonominio
naudingo tarnavimo laiko, net jei turto nuosavybės teisės nenumatoma
perduoti;
nuomos laikotarpio pradžioje dabartinė pagrindinių nuomos įmokų vertė
sudaro ne mažiau kaip 90 procentų nuomojamo turto tikrosios vertės;
nuomojamas turtas yra specifinės paskirties, šio turto savybės ir paskirtis
negali būti lengvai pakeičiami ir, neatlikus didesnių pakeitimų, juo
naudotis galėtų tik šis nuomininkas.
Nuomos, lizingo, panaudos sutarčių
apskaitos politika (3)

Pagal lizingo sutartį gautas turtas
registruojamas kaip ilgalaikis turtas - turto
kaina, nurodyta lizingo sutartyje, išskyrus
mokėtinas palūkanas.


Į savikainą įskaitomos su lizingo sutarties
sudarymu ir turto paruošimu naudoti tiesiogiai
susijusios ir iki turto naudojimo pradžios
patirtos išlaidos.
Palūkanos priskiriamos finansinės ir
investicinės veiklos sąnaudoms, kurios
įtraukiamos į apskaitą kaupimo principu.
Nuomos, lizingo, panaudos sutarčių
apskaitos politika (4)



Pagal lizingo sutartį įsigyto turto nusidėvėjimui
skaičiuoti taikomi tie patys principai, kaip ir kito
tos pačios grupės panašaus nuosavo ar
patikėjimo teise valdomo turto nusidėvėjimui
skaičiuoti.
Nutraukus sutartį, Organizacijos nuostoliai,
susidarę dėl prievolės kompensuoti finansinės
nuomos sutarties nutraukimo išlaidas,
registruojami kaip ataskaitinio laikotarpio veiklos
sąnaudos.
Organizacija turi kaupti informaciją apie
palūkanas, kurias reikės sumokėti per finansinės
nuomos sutarties laikotarpį, ir pateikti ją
aiškinamajame rašte.
Nuomos, lizingo, panaudos sutarčių
apskaitos politika (5)


Pagal veiklos nuomos ar panaudos sutartis gautą
turtą Organizacija registruoja nebalansinėse
sąskaitose.
Pagal veiklos nuomos ar panaudos sutartį gauto
turto

paprastojo remonto ir eksploatavimo išlaidos
pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio veiklos
sąnaudomis,


jeigu šių išlaidų nuomotojas ar panaudos davėjas
nekompensuoja
esminio pagerinimo išlaidos yra registruojamos kaip
atskiras turto vienetas (būsimųjų laikotarpių sąnaudos) ir
pripažįstamas sąnaudomis per likusį nuomos ar panaudos
laikotarpį,

jeigu tų išlaidų nuomotojas ar panaudos davėjas
nekompensuoja.
Finansinio turto apskaitos politika (1)

Nurodoma kokiu finansiniu turtu disponuoja
Organizacija:






pinigai, esantys Organizacijos kasoje ir atsiskaitomosiose
sąskaitose,
trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius (išskyrus
nuosavybės vertybinius popierius),
Organizacijos įsigyti kitų ūkio subjektų išleisti vertybiniai
popieriai,
teisė gauti pinigus (už parduotą produkciją ar suteiktas
paslaugas, paskolas gautinos sumos),
kitas turtas, kuris greitai gali būti iškeičiamas į pinigus.
Finansiniam turtui nepriskiriamos už ketinamą
pirkti ilgalaikį turtą, atsargas ar paslaugas
Organizacijos iš anksto sumokėtos sumos.
Finansinio turto apskaitos politika (2)

Finansinis turtas apskaitoje registruojamas jo
įsigijimo savikaina, į kurią gali būti įtraukiamos ir
tiesioginės sandorių sudarymo išlaidos (Būtina
nurodyti kaip pasirenka organizacija).


Nurodoma kaip įvertinamas turtinis įnašas.
Perleidus ar dėl kitų priežasčių nurašius finansinį
turtą ar jo dalį, apskaičiuojamas sandorio
rezultatas (pelnas arba nuostolis), jei toks yra
(gali būti aptariamos ir sąskaitų korespondencijos).

Organizacija privalo turėti bent vieną sąskaitą
kredito įstaigoje (banke).
Valiutinių operacijų apskaitos politika
Valiutinė operacija registruojama apskaitoje
litais pagal ūkinės operacijos atlikimo dienos
oficialų lito ir užsienio valiutos kursą.
 Komandiruotės išlaidos, padarytos užsienio
valiuta, įvertinamos litais, taikant išvykimo į
komandiruotę dieną galiojantį oficialų lito ir
užsienio valiutos kursą.
 Valiutiniai straipsniai ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje turi būti įvertinami finansinės
atskaitomybės valiuta (įkainojant
paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos
oficialiu kursu).

Atsargų įsigijimo
(pasigaminimo)
savikainos
formavimas
ATSARGŲ
APSKAITOS
POLITIKOS
FORMAVIMAS
Atsargų įvertinimas
finansinėje
atskaitomybėje
Tik reikšmingos atsargų
įsigijimo išlaidos
Visos atsargų įsigijimo
išlaidos
Faktine įsigijimo
(pasigaminimo)
savikaina
FIFO būdas
Sunaudotų / parduotų
atsargų įkainojimo
būdai
Konkrečių kainų būdas
Svertinių vidurkių būdas
Atsargų apskaitos politikos formavimas
Atsargų apskaitos politika (1)





Apskaitoje atsargos įvertinamos įsigijimo
savikaina.
Balanse parodomos įsigijimo (pasigaminimo)
savikaina.
Įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, prie kurios
pridedami visi su pirkimu susiję negrąžinami
mokesčiai, gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos
tiesiogiai su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos.
Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali
būti pripažintos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kai
buvo patirtos, jei sumos yra nereikšmingos.
Jeigu pridėtinės vertės mokestis negrąžinamas
(neatskaitomas), organizacija gali jį įskaityti į atsargų
įsigijimo savikainą arba iš karto pripažinti mokesčių
sąnaudomis.
Atsargų apskaitos politika (2)

Kai įmonė už įsigytas atsargas atsiskaito
užsienio valiuta, šių atsargų savikaina
apskaičiuojama pagal pirkimo dieną
galiojusį oficialų Lietuvos Respublikos
nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos
keitimo kursą ar santykį, neatsižvelgiant į
atsiskaitymo datą.
Atsargų apskaitos politika (3)


Jeigu Organizacija atsargas gauna
neatlygintinai, šių atsargų įsigijimo
savikainą sudaro paramos, dovanojimo
sutartyje arba kitame perdavimo
dokumente nurodyta jų vertė.
Jeigu atsargų vertė dokumente
nenurodyta, gautų atsargų įsigijimo
savikainą Organizacija nustato,
atsižvelgdama į šių atsargų tikrąją vertę.
Atsargų apskaitos politika (4)

Sunaudotų atsargų savikainai nustatyti
Organizacija taiko šį (šiuos) atsargų įkainojimo
būdus:





FIFO
svertinio vidurkio
konkrečių kainų
arba kitus.
Atsargų sunaudojimas gali būti registruojamas


taikant nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdą arba
periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą.
Nuosavo kapitalo sudėtis

Organizacijos nuosavą kapitalą sudaro:




kapitalas;
perkainojimo rezervas;
kiti rezervai;
veiklos rezultatas.
Ne pelno organizacijos kapitalo apskaitos
politika

Kapitalas teisės aktų nustatyta tvarka yra
lygus steigėjų (savininkų, dalininkų, narių)
įnašų vertei.

Piniginių įnašų dydį, nepiniginių įnašų
vertės nustatymo tvarką nustato teisės
aktai, reglamentuojantys Organizacijos
veiklą, steigimo dokumentai, įstatai.
Perkainojimo rezervo apskaitos politika (1)


Kai IMT apskaitai taikomas perkainotos
vertės būdas, ilgalaikis materialusis
turtas perkainojamas periodiškai kas
…metai.
Turto vertės padidėjimo suma
registruojama perkainoto ilgalaikio
materialiojo turto ir perkainojimo rezervo
sąskaitoje.
Perkainojimo rezervo apskaitos politika (2)




Perkainojimo rezervas (rezultatai)
mažinamas:
a) kai perkainotas turtas nuvertėja;
b) kai perkainotas turtas nurašomas,
perleidžiamas
c) kai perkainotas turtas nudėvimas.
Kitų rezervų apskaitos politika



Rezervai sudaromi įstatymų nustatyta
tvarka bei nusprendus Organizacijos
nariams.
Rezervai didinami ir mažinami
Organizacijos įstatų nustatyta tvarka.
Nariams priėmus sprendimą sudaryti ar
panaikinti rezervus, apskaitoje
registruojamas


rezervo padidėjimas (sumažėjimas), ta pačia
suma
mažinamas (didinamas) veiklos rezultatas.
Veiklos rezultatų apskaitos politika (1)


Organizacijos veiklos rezultatas –
Organizacijos uždirbtas pelnas arba patirti
nuostoliai.
Pelnas, gautas vykdant komercinę veiklą,
panaudojamas Organizacijos plėtrai


Organizacijos įstatų nustatyta tvarka arba
vadovaujantis atskirai patvirtintu dokumentu
Ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatas
ir ankstesniųjų laikotarpių veiklos
rezultatas balanse rodomi atskirai.
Veiklos rezultatų apskaitos politika (2)





Nepanaudotas pelnas:
a) didinamas registruojant ataskaitinio
laikotarpio grynąjį pelną;
b) didinamas, kai perkainotas turtas
nurašomas, perleidžiamas arba
perduodamas;
c) didinamas perkainojimo rezervo suma,
kuri priskiriama perkainoto turto nudėvėtai
daliai;
mažinamas registruojant ataskaitinio
laikotarpio nuostolius
Veiklos rezultatų apskaitos politika (3)





Nepaskirstytieji nuostoliai:
a) didinami registruojant ataskaitinio
laikotarpio nuostolius;
b) mažinami registruojant ataskaitinio
laikotarpio grynąjį pelną;
c) mažinami perkainojimo rezervo
(rezultatų) suma, kuri priskiriama
perkainoto turto nudėvėtai daliai;
d) mažinami, kai perkainotas turtas
nurašomas, perleidžiamas arba
perduodamas.
Finansavimo apskaitos politika
 Ne
pelno organizacijos finansavimą
sudaro:
 dotacijos;
 tiksliniai įnašai;
 nario mokesčiai;
 kitas finansavimas.
Dotacijų apskaitos politika (1)
Dotacija – neatlygintinai gautas
ilgalaikis turtas.
 Dotacija registruojama apskaitoje
gavus neatlyginamai ilgalaikį turtą
arba įsigijus jį iš programai skirtų
pinigų.

Dotacijų apskaitos politika (2)

Dotacija pripažįstama ir rodoma
balanse, kai ji atitinka šiuos
požymius:
 gauto
turto naudojimo tikslas atitinka
Organizacijos įstatuose nustatytus tikslus;
 Organizacija neatlygintinai gauna ilgalaikį
turtą arba įsigyja iš programai (paramai)
skirtų pinigų.

Dotacijos apskaita tvarkoma
kaupimo principu.
Dotacijų apskaitos politika (3)


Pripažinimo kriterijus atitinkanti
dotacija apskaitoje registruojama
kaip gautina dotacija.
Dotacija ar jos dalis, neatitinkanti
pripažinimo kriterijų, registruojama
apskaitoje kaip gauta dotacija tik
tada, kai faktiškai gaunami
pinigai.
Dotacijų apskaitos politika (4)

Gauta dotacija pripažįstama panaudota, kai
turtas nudėvimas, t.y.




turto nusidėvėjimo suma mažinama šio turto vertė
ir pripažįstamos ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos,
kartu kredituojama sąnaudų kompensavimo sąskaita
ir pripažįstamas dotacijos panaudojimas (debetuojama
sąskaita “Dotacija”).
 Balanse rodoma nepanaudota dotacijos dalis.

Informacija kaupiama pagal dotacijos davėjus ir
gauto turto grupes.
Tikslinių įnašų apskaitos politika (1)
Tiksliniams įnašams priskiriama iš valstybės
arba savivaldybės biudžetų, Europos Sąjungos,
Lietuvos ir užsienio paramos fondų, juridinių ir
fizinių asmenų teikiama parama griežtai
apibrėžtiems tikslams įgyvendinti.
 Tiksliniai įnašai pripažįstami ir rodomi apskaitoje,
jeigu jie atitinka šiuos du požymius:
 įnašų gavėjas pagal savo įstatuose numatytą
veiklos pobūdį atitinka teikiamos paramos
(programos) sąlygas;
 yra dokumentais patvirtintų sprendimų ir kitų
įrodymų, kad įnašai bus gauti.

Tikslinių įnašų apskaitos politika (2)
 Jeigu
numatomi gauti tiksliniai įnašai
atitinka nustatytus kriterijus, jie
registruojami apskaitoje kaip gautini.
 Jeigu
tiksliniai įnašai neatitinka
pripažinimo kriterijų, apskaitoje
registruojami po jų faktiško gavimo kaip
gauti tiksliniai įnašai.
 Tiksliniais
įnašais gali būti pripažįstamos
negrąžintinos paskolos, jeigu Organizacija
gali garantuoti, kad bus įvykdytos visos
paskolos panaudojimo sąlygos ir jos
grąžinti nereikės.
Tikslinių įnašų apskaitos politika (3)



Tiksliniai įnašai pripažįstami
panaudotais tiek, kiek patirtų
sąnaudų pripažinta
kompensuotomis.
Panaudojus tikslinių įnašų lėšas
ilgalaikiam turtui įsigyti, didėja dotacija,
mažėja tiksliniai įnašai.
Informacija apie tikslinius įnašus ir jų
panaudojimą kaupiama pagal atskiras
programas.
Nario mokesčių apskaitos politika

Nario mokesčiai renkami ir naudojami Organizacijos narių
susirinkimo arba įstatuose nustatyta tvarka.

Kadangi įstatai nustato nario mokesčių mokėjimą ir tikimasi, kad
per įstatuose nustatytą laikotarpį jie bus sumokėti, atsiradus
prievolei Organizacijos nariams mokėti nario mokestį, ši ūkinė
operacija į apskaitą įtraukiama kaip gautini nario mokesčiai, o
sumokėjus nario mokestį apskaitoje rodomi gauti nario
mokesčiai.

Jeigu nesitikima surinkti nario mokesčių, į apskaitą jie gali būti
įtraukiami tik juos gavus ir gautini nario mokesčiai apskaitoje
nerodomi.

Nario mokesčiai pripažįstami panaudotais tiek, kiek patirtų
sąnaudų pripažinta kompensuotomis.
Kito finansavimo apskaitos politika
 Jeigu
davėjas nenurodo konkretaus paramos tikslo,
Organizacija tokį finansavimą gali naudoti savo
nuožiūra ir apskaitoje registruojama kaip kitas
finansavimas.
 Parama, gauta nenurodžius jos tikslo, pripažįstama
panaudota tiek, kiek patirtų sąnaudų pripažinta
kompensuotomis.
gauta prekėmis, įvertinama rinkos kaina ir
rodoma kaip atsargos. Toks finansavimas pripažįstamas
panaudotu, kai gautos atsargos sunaudojamos.
 Parama,
 Jeigu
parama teikiama paslaugomis arba savanorių
darbu, tokia parama atskleidžiama aiškinamajame rašte.
PRAKTINĖ UŽDUOTIS (1)




1. Į sąskaitą banke gauta parama iš verslo įmonės 3 000,00
Lt.
2. Pasirašyta sutartis bendruomenės vykdomam patalpų
remonto ir sporto įrangos įsigijimo projektui finansuoti.
Sąmatinė projekto vertė 42200 Lt. Numatytas paramos
intensyvumas - 80 proc., numatoma paramos suma 33760,00 Lt .
3. Gautas avansas patalpų remonto ir sporto įrangos įsigijimo
projekto įgyvendinimui, 20 proc.
Užduotis. Paaiškinkite: a) kokia (-ios) finansavimo rūšis (ys) bus registruojama pagal pateiktas situacijas;
b) nurodykite kada apskaitoje bus registruojamas
finansavimas, jei taikomas:
kaupimo princpias
pinigų principas
PRAKTINĖ UŽDUOTIS (tęsinys) (2)
1. Patalpų remonto išlaidos 33700 Lt, kuris
pagerino savybes. Naudojimo laikas 15 m.,
nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiniu
metodu.
 2. Įsigyta sporto įranga , kurios vertė 8500
Lt (3 vnt). Minimali IMT vertė 1000 Lt.
Įrangos naudojimo laikas 8 m.,
nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiniu
metodu.
 Užduotis. Pagal ankstesnę ir šią užduotis
nustatykite panaudotą finansavimo dalį.

PRAKTINĖ UŽDUOTIS (3)




Į sąskaitą banke gauta tikslinė parama iš
verslininkų Joninių šventei organizuoti 2539,00 Lt.
Apskaičiuotas atlygis pagal autorinę sutartį už
renginio scenarijaus parašymą ir renginio
pravedimą 2 000,00 Lt ir draudėjo valstybinio
socialinio draudimo įmokos 297,00 Lt.
Gauta PVM sąskaita faktūra už prizus Joninių
šventės dalyviams 200,00 Lt, PVM 42,00 Lt, kurie
išdalinti šventės dalyviams.
Užduotis. Nustatykite koks tai finansavimas ir
kokia šio finansavimo suma buvo panaudota.
Įsipareigojimų apskaitos politika (1)

Organizacijos finansinėje apskaitoje
registruojami esamieji įsipareigojimai, kurie
atsiranda dėl sutarčių sąlygų arba kaip
įstatymų nustatyti reikalavimai ir kuriuos
organizacija privalės įvykdyti.

Planuojami sandoriai yra būsimieji
įsipareigojimai, kurie balanse nerodomi.
Įsipareigojimai įvertinami įsigijimo
savikaina, t.y. už sandorį mokėtina pinigų
ar pinigų ekvivalentų suma.
 Atostoginių kaupiniai įvertinami
skaičiavimo būdu.

Įsipareigojimų apskaitos politika (2)

Įsipareigojimai pagal jų įvykdymo trukmę
grupuojami į:



a) ilgalaikius įsipareigojimus
b) trumpalaikius įsipareigojimus
Aptariamas periodiškumas kada ilgalaikių
skolų einamųjų metų dalis iš ilgalaikių
skolų sąskaitos perkeliama į trumpalaikių
skolų sąskaitą
Pajamų apskaitos politika (1) (pripažinimas)
Pajamomis laikomas tik ūkio subjekto ekonominės
naudos padidėjimas.
 Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu
surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis,
kadangi tai nėra ūkio subjekto gaunama ekonominė
nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo.

Pajamų apskaitos politika (2) (pripažinimas)
a)
b)
c)
Pajamos už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes laikomos
uždirbtomis ir turi būti rodomos finansinėje atskaitomybėje,
jeigu:
pardavėjas užbaigė visus esminius prekių gamybos darbus,
perdavė pirkėjui visą su šiomis prekėmis susijusią riziką,
esamą bei būsimą naudą ir jau nebekontroliuoja šių prekių,
be to,
tikimybė, kad prekės bus grąžintos arba reikės patirti daug
papildomų sąnaudų, susijusių su jų gamyba arba pardavimu,
labai menka; arba visos paslaugos (sutartyje numatyta jų dalis)
suteiktos pirkėjui, o didelių papildomų sąnaudų arba
nuostolių, susijusių su šių paslaugų suteikimu, tikimybė
menka.
Pajamų apskaitos politika (3) (pripažinimas)

Pinigai, gauti iš anksto apmokėjus už
prekes (paslaugas), apskaitoje rodomi
kaip Organizacijos įsipareigojimų
pirkėjams didėjimas.


Pajamos šiuo atveju pripažįstamos tik
pardavus prekes (suteikus paslaugas).
Prekių mainų pajamos laikomos
uždirbtomis, kai mainomos prekės
perduodamos pirkėjui.
Pajamų apskaitos politika (4) (Kitos
pajamos)






Į kitas pajamas įskaitomas:
ilgalaikio turto ir investicijų perleidimo
pelnas,
gauti ir gautini dividendai,
ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios gauti
palūkanos už kredito įstaigose laikomus
pinigus,
valiutos kurso teigiama įtaka,
baudos, delspinigiai, susiję su pirkėjų ir
kitomis skolomis.
Sąnaudų apskaitos politika (1)

Organizacijos, atsižvelgdamos į savo veiklos
specifiką, savarankiškai pasirenka



paslaugų ir produkcijos savikainos apskaičiavimo metodą,
sąnaudų priskyrimą atskiriems tikslams ir programoms.
Rekomenduojama apskaitą tvarkyti pagal atskirus
projektus (programas), t.y. grupuoti su atskirų
programų įgyvendinimu susijusias sąnaudas pagal
savo pasirinktą sąnaudų grupavimo būdą.
Sąnaudų apskaitos politika (2)


Sąnaudomis pripažįstama tik ta
ankstesniųjų ir ataskaitinio laikotarpių
išlaidų dalis, kuri yra patirta uždirbant
ataskaitinio laikotarpio pajamas.
Per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos
nedelsiant pripažįstamos to ataskaitinio
laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų
neįmanoma susieti su konkrečių pajamų
uždirbimu ir nenumatoma, kad per
būsimuosius ataskaitinius laikotarpius iš
šių išlaidų bus galima gauti pajamų.
Sąnaudų apskaitos politika (3)

Sąnaudos, susijusios su atskirų
programų įgyvendinimu,
pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį,
kurį jos patirtos.
Sąnaudų apskaitos politika (4)





Sąnaudų kompensavimas – finansavimo, susijusio su
programos (paramos) tikslų įgyvendinimu, panaudojimas.
Sąnaudos, susijusios su atskirų programų įgyvendinimu,
pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patirtos.
Sąnaudų dalis, kuri atitinka skirto tikslinio finansavimo
programos (paramos) tikslus ir (arba) bendrųjų sąnaudų
padengimą, per ataskaitinį laikotarpį registruojama atskiroje
sąskaitoje „Kompensuotos sąnaudos“.
Veiklos rezultatų ataskaitoje kompensuotos sąnaudos rodomas
su minuso ženklu.
Finansavimo panaudojimas pagal atskiras programas
atskleidžiamas aiškinamajame rašte.
Sąnaudų apskaitos politika (5)

Organizacija sąnaudas apskaitoje
grupuoja pagal tai, kokiai veiklai vykdyti
buvo patirtos. Išskiriamos šios sąnaudų
grupės pagal veiklos rūšis:

pagrindinės (tipinės) veiklos sąnaudos


(programų įgyvendinimo, veiklos sąnaudos,
vykdomos komercinės veiklos) i
kitos veiklos sąnaudos


(ne pagrindinės veiklos
finansinės ir investicinės veiklos.
Sąnaudų apskaitos politika (6)

Išskiriami šie pagrindinės veiklos sąnaudų
straipsniai:



suteiktų paslaugų, parduotų prekių savikaina
kompensuotos sąnaudos
veiklos sąnaudos
Sąnaudų apskaitos politika (7)
Prie veiklos sąnaudų priskiriamos:
 darbuotojų darbo apmokėjimo,
 ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos),
 patalpų išlaikymo,
 patalpų nuomos,
 draudimo,
 mokesčių (neatskaitomo PVM ir kt., išskyrus pelno mokestį),
 transporto
 ryšių,
 turto nurašymo,
 abejotinų skolų,
 žalos atlyginimo
 kitos (pvz., ūko subjekto pinigais suteikta labdara, parama).
Sąnaudų apskaitos politika (8)

Kitos veiklos sąnaudos – sąnaudos,
atsirandančios vykdant nepagrindinę
veiklą. Kitos veiklos sąnaudose
registruojama:





nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo, nematerialiojo ir
finansinio turto perleidimo;
nuostoliai dėl valiutų kursų pasikeitimo;
palūkanų sąnaudos;
baudos, delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus;
nesusijusios su tipine Organizacijos veikla
PRAKTINĖ UŽDUOTIS





1) Organizacija vykdo viešųjų erdvių tvarkymo
projektą, kuriam gautas finansavimas 10000 Lt.
Organizacija turi tikslinių įnašų 400 Lt. Patirtos
išlaidos:
2) Gautos ir apmokėtos PVM sąskaitos – faktūros
už sunaudotą elektros energiją 200,00 Lt, PVM
42,00 Lt; už vandenį ir nuotekas 50,00 Lt ir PVM
10,50 Lt;
3) Sumokėta už telefoną 25,00 Lt
4) Sumokėta už medžiagas ir kt., panaudotas
parko tvarkymui 4600 Lt.
Užduotis. Nustatykite kokias sąnaudas reikės
registruoti ir kokia šių sąnaudų suma bus
kompensuota.
Finansinių ataskaitų sudarymo apskaitos
politika

Finansinių ataskaitų rinkinyje organizacija
turi pateikti informaciją apie :







turtą;
nuosavą kapitalą;
finansavimo sumas;
įsipareigojimus;
pajamas;
sąnaudas;
Aiškinamajame rašte pateikiama
papildoma informacija, įskaitant
nefinansinę ataskaitų informaciją
Finansinės atskaitomybės sudėtis
Finansinę atskaitomybę sudaro:
 Balansas
 Veiklos rezultatų ataskaita
 Aiškinamasis raštas
Balansas (1)

Balanse pateikiama dviejų metų informacija, išskyrus
steigiamąjį balansą.

Ūkio subjektai gali papildyti pavyzdines formas
papildomomis eilutėmis, o nereikalingas eilutes
praleisti.
Balansas (2)

Balanse informacija išdėstoma tokia tvarka:
A. Ilgalaikis turtas
I. Nematerialusis turtas
II. Materialusis turtas
III. Finansinis turtas
B. Trumpalaikis turtas
I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys
II. Per vienerius metus gautinos sumos
III. Kitas trumpalaikis turtas
IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai
C. Nuosavas kapitalas
I. Kapitalas
II. Perkainojimo rezervas
III. Kiti rezervai
IV. Veiklos rezultatai
D. Finansavimas
E. Įsipareigojimai
I. Ilgalaikiai įsipareigojimai
II. Trumpalaikiai įsipareigojimai
Balansas (3)



Ilgalaikis nematerialusis ir materialusis
turtas apima nematerialųjį ir materialųjį
turtą bei išankstinius mokėjimus už šį
turtą.
Ilgalaikis nematerialusis ir materialusis
turtas (išskyrus nebaigtą statybą ir išankstinius
apmokėjimus už ilgalaikį turtą) balanse
parodomas likutine verte.
Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą
ir nebaigta statyba parodomi įsigijimo
savikaina.
Balansas (4)


Atsargos balanse parodomos įsigijimo ar
pasigaminimo savikaina.
Išankstiniai apmokėjimai už atsargas,
paslaugas bei kitą trumpalaikį turtą
pateikiami kartu su ateinančių laikotarpių
sąnaudomis (pavyzdžiui, prenumeratos,
nuomos, remonto).
Balansas (5)




Gautinos sumos balanse rodomos grynąja
verte, kuri apskaičiuojama sumažinus
gautiną sumą abejotinų skolų suma.
Nuosavas kapitalas rodomas pagal jo rūšis.
Veiklos rezultatas – pelnas (nuostoliai)
nurodomas atskirai pateikiant ataskaitinių
metų ir sukauptą ankstesnių metų veiklos
rezultatą.
Balanse rodomas gautinas ir gautas, bet
nepanaudotas finansavimas.
Veiklos rezultatų ataskaita (1)

Veiklos rezultatų ataskaitoje informacija turi būti
pateikiama pagal tokius straipsnius:
I. Pajamos
II. Sąnaudos
1. Suteiktų paslaugų, parduotų prekių savikaina
2. Kitos sąnaudos
3. Kompensuotos sąnaudos (-)
4. Veiklos sąnaudos
III. Veiklos rezultatas prieš apmokestinimą
IV. Pelno mokestis
V. Grynasis veiklos rezultatas
Veiklos rezultatų ataskaita (2)

Veiklos rezultatų ataskaitoje organizacijos
pagrindinei (tipinei) veiklai priskiriamos:



su atskirų programų ar vykdomų projektų
įgyvendinimu susijusios sąnaudos,
bendros organizacijos valdymo sąnaudos,
vykdomos komercinės veiklos pajamos ir
sąnaudos.
Aiškinamasis raštas (1)

Aiškinamąjį raštą sudaro šios dalys:




bendroji dalis;
apskaitos politika;
aiškinamojo rašto pastabos.
Apskaitos politikos dalyje nurodoma:




teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtos
finansinės ataskaitos;
finansavimo apskaitos politika;
nemokamai gauto turto apskaitos principų
aprašymas;
pajamų ir sąnaudų pripažinimo principai.
Aiškinamasis raštas (2)

Jeigu Organizacija yra finansuojama ir dalyvauja
programose, pateikiama tokia informacija:






gautinas finansavimas ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir
pabaigoje;
gautos ir panaudotos dotacijos suma;
gautas ir panaudotas tikslinis finansavimas, atskirai
išskiriant turto įsigijimo sumą;
gauti ir panaudoti nario mokesčiai;
gautas ir panaudotas kitas finansavimas.
Finansavimo panaudojimas gali būti parodytas ne
tik kaupimo, bet ir pinigų principu.
PRAKTINĖ UŽDUOTIS












1) Pinigai sąskaitoje banke 1550 Lt
2) Bendros organizacijos sąnaudos 1000 Lt
3) Gautina iš NMA suma projektui vykdyti 6000 Lt
4) Nepanaudoti nario mokesčiai 1500 Lt
5) IMT, kurio savikaina 15000 Lt, sukauptas nusidėvėjimas
5500 Lt
6) Kapitalas 4000 Lt
7) Nepanaudota dotacija 8000
8) Nepanaudotas tikslinis finansavimas 6000 Lt
9) Nesumokėta skola už išsinuomotą turtą 200 Lt, kurio
sąnaudos sudarė 200 Lt.
10) Valiutų kursų pasikeitimo pelnas 50 Lt
11) Nusidėvėjimo sąnaudos 1500 Lt
Užduotis. Nurodykite kokiose finansinėse ataskaitose ir
kokias sumas pateiksite.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ