Transcript 12 ПРИЗНАКОВ ТОГО, ЧТО ВЫ - УЧИТЕЛЬ

Švietimo įstaigos kolektyvinė
sutartis
Romas Turonis, LŠPS pirmininko pavaduotojas
Kęstutis Kačiušis, teisininkas
Seminaras, Visaginas
Seminaro temos:








Kolektyviniai darbo santykiai;
Teisės aktų hierarchija;
Kolektyvinės sutartys, jų rūšys;
Kolektyvinės sutarties sudarymo sritys ir turinys;
Projekto rengimas, svarstymas ir derybos;
Įsigaliojimas ir galiojimo trukmė;
Kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė;
Kolektyvinių darbo ginčų reglamentavimas.
Seminaro medžiaga:
Kolektyviniai darbo santykiai:



Darbo kodekse didelis dėmesys skiriamas
kolektyviniams darbo santykiams.
Taip yra dėl to, kad darbo santykių dalyviai nėra
lygiaverčiai ir darbuotojas, kad ir koks
kvalifikuotas bei išsilavinęs būtų, visada yra
silpnesnioji pusė, lyginant su darbdaviu.
Kolektyvinių darbo santykių subjektai ir jų
atstovai savo interesus derina ir ginčus
sprendžia derybų būdu.
Socialinės partnerystės
įgyvendinimas:


Skatinti bendro sutarimo paieškas ir
demokratinį pagrindinių suinteresuotų
šalių dalyvavimą.
LR Darbo kodekso 39 straipsnis:
Darbo kodeksas ir kiti įstatymai, siekiant įtvirtinti
socialinę partnerystę, nustato, kad ji
įgyvendinama derybų ir susitarimų būdu.
Socialinės partnerystės
formos:

LR Darbo kodekso 43 straipsnis. Socialinės
partnerystės formos:
Socialinė partnerystė įgyvendinama:
1) dalyvaujant dvišalių ar trišalių tarybų (komisijų,
komitetų) veikloje;
2) darbuotojų atstovams įgyvendinant
informavimo ir konsultavimo teises bei kitas
dalyvavimo darbdavio sprendimų priėmime
teises;
3) vedant kolektyvines derybas ir sudarant
kolektyvines sutartis.
Teisės aktai reglamentuojatys
darbo santykius:








LR Konstitucija
LR Darbo kodeksas
LR Civilinis kodeksas
Profesinių sąjungų įstatymas
Darbo tarybų įstatymas
LR Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai
Kitų ministerijų ir valstybės institucijų priimti
teisės aktai
Vietiniai, lokaliniai teisės aktai.
DK 4 str. Darbo įstatymai ir
kiti norminiai teisės aktai:


Negalioja trišaliai susitarimai, kolektyvinės
sutartys bei vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės
aktai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojų
padėtį, palyginti su ta, kurią nustato Darbo
kodeksas, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai.
Tais atvejais, kai Darbo kodeksas ir kiti įstatymai
tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių
subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti
tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi
vadovautis teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principais.
DK 22 str. Darbuotojų atstovų
teisės:


sudaryti kolektyvines sutartis,
kontroliuoti jų vykdymą;
teikti pasiūlymus darbdaviui dėl darbo
organizavimo įmonėje;
Profesinės sąjungos
galios:





Gauti informaciją ir konsultuotis;
Teikti pasiūlymus;
Derėtis ir susitarti;
Kontroliuoti susitarimų ir įstatymų
vykdymą;
Reikalauti ir protestuoti.
DK 23 str. Darbdavių pareigos ir teisės,
susijusios su darbuotojų atstovais (1):
Darbdavys privalo:



gerbti darbuotojų atstovų teises ir netrukdyti
jiems veikti;
nevilkinti kolektyvinių derybų;
išnagrinėti darbuotojų atstovų pasiūlymus per
šiame Kodekse nustatytą laikotarpį, o jeigu toks
nenustatytas - per vieną mėnesį, ir motyvuotai
raštu į juos atsakyti;
DK 23 str. Darbdavių pareigos ir teisės,
susijusios su darbuotojų atstovais (2):
Darbdavys privalo:


sudaryti sąlygas darbuotojų atstovams atlikti
savo funkcijas;
vykdyti kitus kolektyvinių sutarčių nustatytus
įsipareigojimus;
Kolektyvinių sutarčių
rūšys:



Kolektyvinė sutartis valstybės lygiu
(nacionalinė);
Šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu) ar
teritoriniu (savivaldybės) lygiu sudaryta
kolektyvinė sutartis;
Įmonės (įstaigos, organizacijos) ar jos
struktūrinio padalinio lygiu sudaryta
kolektyvinė sutartis.
Socialinė partnerystė,
kolektyvinės derybos
Lietuvos švietimo
profesinė sąjunga
LR Seimas,
Vyriausybė,
Švietimo ir mokslo ministerija
Miestų, rajonų, savivaldybių
susivienijimai
Miestų bei rajonų
savivaldybės
Švietimo bei ugdymo įstaigų
profesinės organizacijos
Švietimo bei ugdymo
įstaigų administracijos
(direktoriai, vedėjai)
Kuo naudinga įstaigos
kolektyvinė sutartis?:








darbuotojams saugiau ir jaukiau jaustis darbo vietoje;
formuojama tarimosi kultūra, užtikrinama teisė tartis dėl
krūvių ir darbo užmokesčio, įvertinant įstaigos finansines
galimybes;
galima sklandžiau ir operatyviau spręsti iškilusius
nesutarimus darbo santykiuose;
užtikrininamas efektyvesnis darbo organizavimas;
puoselėjamas darbuotojų ir darbdavio bendradarbiavimas;
gerinamas mikroklimatas įstaigoje;
randasi poreikis didžiuotis savo švietimo įstaiga;
formuojamas patrauklus įstaigos įvaizdis visuomenės
akyse.
Vadovų vadybinės veiklos
ir vertinimo kriterijai:

Vadybinės veiklos srityje Žmogiškųjų išteklių
valdymas vadovas turi gebėti:
–
–
–
–
kurti veiksmingą mokyklos personalo politiką,
užtikrinančią ugdymo kokybę ir demokratinio
vadovavimo principus,
išmanyti personalo darbą reglamentuojančius
norminius teisės aktus ir jais vadovautis,
gebėti konsultuoti, bendrauti ir bendradarbiauti,
skatinti darbuotojų profesinę raidą.
Vadovo veiklos faktai:

Darbuotojų funkcijų reglamentavimas ir saugumo
užtikrinimas:
–
–
–
Įgijo personalo valdymo srities žinių. Parengė visus
reikiamus darbuotojų darbą reglamentuojančius
dokumentus ir jais vadovaujasi. (3 k.)
Kartu su darbo grupėmis, komandomis, savivaldos
institucijomis rengia, peržiūri ir koreguoja darbuotojų
veiklą reglamentuojančius dokumentus, laiduojančius
darbuotojų saugumą. (2 k.)
Pasiekė, kad mokyklos bendruomenės nariai žino savo
teises, pareigas ir suvokia atsakomybę.
Sėkmingai sprendžia konfliktus, vykdo jų prevenciją.
(1 k.)
Mokyklos veiklos rezultatai:

Darbuotojų funkcijų reglamentavimas ir saugumo
užtikrinimas:
–
–
–
Mokyklos darbuotojai žino savo teises ir vykdo savo
pareigas. Mokyklos mikroklimatas palankus
darbuotojams. (3 k.)
Mokyklos veiklos dokumentai, saugi darbo aplinka ir
palankus mikroklimatas leidžia darbuotojams
veiksmingai išnaudoti savo gebėjimus. (2 k.)
Darbuotojai palankiai vertina psichologinį mokyklos
mikroklimatą. Mokyklos bendruomenės nariai žino savo
teises, pareigas, jas vykdo, prisiima atsakomybę.
Mokykloje įgyvendinamos konfliktų prevencijos
priemonės. (1 k.)
Atstovavimas:



Atstovas – asmuo, atstovaujantis kieno
nors interesams, veikiantis kieno nors
vardu.
Atstovaujamieji
atstovai.
Vienas už visus, visi už vieną.
Darbuotojų atstovai ir
įstaigos savivalda:




Atstovauja tik
darbuotojams;
Įstatymais funkcijos
apibrėžtos darbo
santykių srityje;
Veikia nuolatos;
Teisės ir pareigos
apibrėžtos įstatymais
ir kolektyvinėje
sutartyje.




Dalyvauja tėvai ir
mokiniai;
Įteisinta Švietimo
įstatyme ir įstaigos
įstatuose;
Renkasi retai
(paprastai 2-3 kartus
per metus);
Kompetencija
apibrėžta įstaigos
įstatuose.
Įmonės (įstaigos)
kolektyvinė sutartis (1):

Įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis
susitarimas tarp darbdavio ir įmonės
darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo
apmokėjimo ir kitų socialinių bei
ekonominių sąlygų. Įmonės kolektyvinė
sutartis sudaroma visų rūšių įmonėse,
įstaigose, organizacijose. (DK 59 str. 1
d.).
Įmonės (įstaigos)
kolektyvinė sutartis (2):

Įmonėje sudaryta kolektyvinė sutartis
taikoma visiems tos įmonės
darbuotojams. (DK 59 str. 2 d.)
Pripažįstama kolektyvinių sutarčių viršenybė individualioms
darbo sutartims, tačiau pripažįstamos galiojančiomis tos
individualių sutarčių sąlygos, kurios yra palankesnės.
Įstaigos kolektyvinės
sutarties šalys (1):


yra įmonės darbuotojų kolektyvas,
atstovaujamas įmonėje veikiančios
profesinės sąjungos arba darbo tarybos;
darbdavys, atstovaujamas įmonės vadovo
arba įgaliotų administracijos pareigūnų.
(DK 60 str. 1 d.)
Įstaigos kolektyvinės
sutarties šalys (2):

Abi derybų šalys yra lygiateisės, kiekviena
iš jų gali inicijuoti kolektyvines derybas,
jas organizuoti ir vesti, teikti pasiūlymus
dėl kolektyvinės sutarties turinio.
Atstovavimas:


Jeigu įmonėje veikia kelios profesinės
sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį
sudaro jungtinė profesinių sąjungų
atstovybė ir darbdavys; (DK 60 str. 2 d.)
Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl
jungtinės atstovybės sudarymo,
sprendimą dėl atstovavimo priima
darbuotojų susirinkimas (konferencija);
(DK 60 str. 3 d.)
Kolektyvinės sutarties
turinys:

Kolektyvinės sutarties turinys – tai visuma
sąlygų, apibrėžiančių jos šalių teises ir pareigas,
taip pat sutarties sudarymo ir vykdymo tvarką ir
šalių atsakomybę. (DK 61 str. komentaras)

Kolektyvinės sutarties turinys ir struktūra
nustatoma šalių suderinta valia. DK pateiktas
pavyzdinis sąrašas sąlygų, dėl kurių šalys gali
derėtis ir kurias gali nustatyti įmonės
kolektyvinėje sutartyje.
Gali būti įtraukiamo šios
sąlygos (1):




darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo;
darbo apmokėjimo organizavimo (tarifinių atlygių,
pareiginių algų, priedų, priemokų, kitų lengvatų ir
kompensacijų, darbo apmokėjimo ir skatinimo
sistemų bei formų, darbo normų nustatymo, darbo
užmokesčio indeksavimo, išmokėjimo bei
atsiskaitymų tvarkos ir kitos nuostatos);
darbo ir poilsio laiko;
saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų
sudarymo, kompensacijų ir lengvatų suteikimo.
Gali būti įtraukiamo šios
sąlygos (2):




profesijos, specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo,
perkvalifikavimo bei su tuo susijusių garantijų ir
lengvatų, profesinės reabilitacijos laikotarpiu taikomų
garantijų;
įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo tvarkos;
šalių tarpusavio informavimo ir konsultavimo;
kitos šalims svarbios darbo, ekonominės ir socialinės
sąlygos bei nuostatos. (DK 61 str.)
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (1):

Šalys susitaria, kad ginčai, kilę tarp
mokyklos vadovų ir darbuotojų
(profesinės sąjungos narių), sprendžiami,
dalyvaujant šios profesinės sąjungos
atstovui. Prireikus derybose dalyvauja
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos
atstovai, teisininkai.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (2):

Vienai iš šalių paprašius, informaciją
pateikti per 3 – 10 darbo dienų,
atsižvelgiant į informacijos sudėtingumą.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (3):

Įstaigos vadovas, prieš priimdamas į darbą
naujus mokytojus ir kitus darbuotojus,
atsižvelgdamas į tos pačios specialybės kitų
pedagogų darbo krūvius, informuoja profesinę
sąjungą apie būsimo darbuotojo darbo krūvį,
darbo apmokėjimo sąlygas ir derina priėmimą
atsižvelgdamas į argumentuotas pastabas.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (4):

Su kolektyvine sutartimi priimamą
darbuotoją supažindina profesinė
sąjunga.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (5):

Visus darbo sutarčių sąlygų keitimo
klausimus darbuotojui pageidaujant
administracija derina su profesine
sąjunga.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (6):

Pirmenybės teisė likti darbe nustatoma
vadovaujantis DK 135 str. nuostatomis.
Taip pat pirmenybės teisę likti darbe turi:
– profesinės sąjungos nariai;
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (7):

Darbdavys savo iniciatyva negali atleisti iš
darbo profesinės sąjungos nario be
profesinės sąjungos sutikimo. Darbdavys,
prašydamas profesinės sąjungos sutikimo
atleisti darbuotoją, turi pateikti visa būtiną
informaciją susijusią su atleidimu.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (8):


Prieš skiriant drausminę nuobaudą
profesinės sąjungos nariui, profesinė
sąjunga turi teisę dalyvauti tiriant
nuobaudos pagrįstumą;
Skiriant drausminę nuobaudą darbdavys
turi gauti išankstinį profesinės sąjungos
sutikimą.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (9):


Mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už
ne mažiau kaip 18 kontaktinių
pedagoginių darbo valandų per savaitę.
Nepilnas darbo krūvis (mažiau nei 18
kontaktinių valandų) skiriamas tik gavus
raštišką darbuotojo sutikimą.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (9i):

Auklėtojams, jų padėjėjams ir kitiems
pedagoginiams darbuotojams
suteikiama galimybė pavalgyti darbo
laiku, t.y., vaikų miego metu.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (9i):

Auklėtojos dirba pagal slenkantį grafiką. Darbo
grafikas sudaromas trim savaitėm. Per savaitę
pedagogų darbo laikas negali būti ilgesnis kaip
43,2 darbo valandos (alternatyva - 40 val.).
Kasdieninė auklėtojos darbo laiko trukmė neturi
viršyti dvylikos darbo valandų. Kitiems
darbuotojams darbo laikas negali būti ilgesnis
kaip keturiasdešimt valandų.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (10):

Direktorius skirdamas mokytoją pavaduoti
pamokas įsipareigoja apmokėti
pavaduojančiam. Pavaduoti skiriama
šalims susitarus.
–
–
Kai mokytojas vaduoja laisvu nuo savo
pamokų metu, jam mokama 100 proc.
tarifinio atlygio priedas.
Už darbą sujungtose klasėse mokamas 50
proc. priedas.???
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (10i):

Direktorius skirdamas auklėtoją
pavaduoti kitą kolegą įsipareigoja
apmokėti pavaduojančiam. Pavaduoti
skiriama šalims susitarus.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (11):

Pamokų tvarkaraščius, darbo ir budėjimo
grafikus, darbo poilsio ir švenčių dienomis bei
kompensavimo už jį tvarką, darbo mokinių
atostogų metu, darbo egzaminų metu
tvarkaraščius sudaro mokyklos administracija
prieš tris savaites iki jiems įsigaliojant, raštu
suderina su profesine sąjunga ir skelbia
mokytojų kambario informaciniame stende dvi
savaites iki jų įsigaliojimo.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (11i):

Darbo ir budėjimo grafikus, darbo poilsio ir
švenčių dienomis tvarką ir kompensavimą,
tvarkaraščius sudaro ikimokyklinės įstaigos
administracija prieš dvi savaites iki jiems
įsigaliojant raštu suderina su profsąjungos
komitetu ir skelbia prieš savaitę.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (12):

Administracija iš anksto (prieš savaitę)
raštiškai praneša apie mokyklos
savivaldos institucijų posėdžius ir
supažindina su jų darbotvarke.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (13):


Mokytojai išeidami atostogauti vasarą turi būti
raštu informuoti apie kitais mokslo metais jiems
numatomą pamokų krūvį.
Atsižvelgiant į naujas aplinkybes, mokytojų darbo
krūvis gali būti koreguojamas ne vėliau kaip iki
.....................
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (14):

Esant epideminei ligai, dėl šalčio
moksleiviams neatėjus į mokyklą ar kitais
atvejais prastova neskelbiama.
Mokytojams leidžiama dirbti ne mokykloje,
informavus administraciją. Darbo laikas
apmokamas pagal pamokų ar papildomo
ugdymo užsiėmimų tvarkaraštį.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (14i):

Esant epideminei ligai, dėl šalčio vaikams
neatėjus į įstaigą ar kitais atvejais
prastova neskelbiama. Auklėtojams ir jų
padejėjams leidžiama dirbti ne darželyje,
informavus administraciją. Darbo laikas
apmokamas pagal grafiką.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (15):


Mokytojo darbo vieta .................. mokykla.
Mokytojo darbo grafikas susideda iš dviejų dalių
– kontaktinių ir papildomų valandų.
Kontaktines valandas – laiką, per kurį mokytojas
dirba tiesiogiai su mokiniais (pamokos,
neformalaus ugdymo valandos), mokytojas dirba
pamokų tvarkaraštyje numatytuose kabinetuose.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (16):

Papildomas (nekontaktines) valandas, laiką
skirtą netiesioginiam darbui su mokiniais
(pasirengimas pamokoms, darbų taisymas,
dokumentacijos tvarkymas ir kitus darbus),
mokytojai tvarko savo nuožiūra ir gali dirbti jiems
priimtinoje vietoje – bibliotekoje, interneto
kavinėje, namuose ar kitur. Darbo laiko apskaitos
tvarką nustato darbdavys, suderinęs su profesine
sąjunga.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (16i):

Ne kontaktines valandas (pasiruošimas
užsiėmimams, planavimas, dokumentacijos
tvarkymas ir kitus darbus) auklėtojas darbo laiką
tvarko savo nuožiūra ir gali dirbti jiems priimtinoje
vietoje – bibliotekoje, interneto kavinėje,
namuose ar kitur. Darbo laiko apskaitos tvarką
nustato darbdavys, suderinęs su profesine
sąjunga.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (17):

Mokinių atostogų metu (rudenį, žiemą, pavasarį)
darbo laiką pedagogai gali tvarkyti savo
nuožiūra: kelti kvalifikaciją, vykdyti metodinę
veiklą, šviestis, studijuoti dalykinę literatūrą,
tvarkyti dokumentaciją. Apie darbo vietą
mokytojas informuoja mokyklos ar kuruojantį
vadovą. (šio sakinio galima ir nerašyti, nebent
vadovai to norėtų). Mokinių atostogų metu negali
būti įteisinama pedagogo darbo prastova.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (18):

Darbdavys įsipareigoja skirti papildomas poilsio dienas mokinių
atostogų metu už darbus, nesusijusius su tiesioginėmis
darbuotojo pareigomis (budėjimas pertraukų ir renginių metu,
sekretoriavimas mokytojų tarybos posėdžiuose, vadovavimas
metodinei grupei, kultūrinių ir sportinių renginių, kūrybinių stovyklų
bei ekskursijų organizavimas, dalyvavimas miesto ir respublikos
dalykinėse olimpiadose, varžybose bei konkursuose, kituose
renginiuose ne darbo metu, darbas brandos bei bandomųjų
egzaminų komisijose, PUPP vykdyme, pedagogų atestacinėje
komisijoje, mokytojų metodinėje taryboje, mokyklos taryboje,
įvairiose darbo grupėse ir kita), taip pat už darbą poilsio ir švenčių
dienomis, jei už jas negalima sumokėti. Konkrečius darbus ir
papildomų poilsio dienų skaičių nustato administracija, suderinusi
su profesine sąjunga.
LAISVŲ DIENŲ SUTEIKIMAS
MOKYTOJAMS MOKINIŲ
ATOSTOGŲ METU:
Darbas
Poilsio dienos
Už darbą Vaiko gerovės komisijoje
3 dienos
Metodinės tarybos pirmininkui
2 dienos
Mokytojams už budėjimą 2 dienas per savaitę
4 dienos
Už dalyvavimą rajono olimpiadoje šeštadienį
2 dienos
Už visuotinius tėvų susirinkimus ir tėvų dienas
0,5 dienos už kiekvieną
susirinkimą
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (19):

Jei kvalifikacijos tobulinimo kursai ar seminarai
vyksta po pamokų ir mokytojas tą dieną pravedė
pamokas, tai už tą dieną mokytojui suteikiama
laisva apmokama diena mokinių atstostogų
metu. Jei kvalifikacijos tobulinimo kursai ar
seminarai vyksta šeštadienį, mokinių atostogų
metu mokytojui suteikiamos dvi poilsio dienos.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (19i):

Jei išvykusį į kvalifikacijos tobulinimo kursus ar
seminarus auklėtoją savo laisvu laiku pavaduoja
kitas kolega, tai už tą dieną pavaduojančiam
auklėtojui suteikiama papildoma poilsio diena
prie kasmetinių atostogų. Jei kvalifikacijos
tobulinimo kursai ar seminarai vyksta šeštadienį,
auklėtojui prie kasmetinių atostogų suteikiamos
dvi papildomos poilsio dienos.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (20):

Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki
aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos
metų, pagal DK 214 str. kiekvieną mėnesį
priklausančios papildomos poilsio dienos
skiriamos šalims susitarus: arba derinamos
kiekvieną mėnesį, arba susumuojamos ir
skiriamos per mokinių atostogas ar prieš
kasmetines vasaros atostogas.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (20i):

Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki
aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos
metų, pagal DK 214 str. kiekvieną mėnesį
priklausančios papildomos poilsio dienos
skiriamos šalims susitarus: arba derinamos
kiekvieną mėnesį, arba susumuojamos ir
skiriamos prieš kasmetines vasaros atostogas.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (21):


Darbuotojo prašymu, darbuotojams vieniems auginantiems
vaiką iki 14 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena
per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2
valandomis per savaitę), o auginantiems du ir daugiau
vaikų iki 14 metų - dvi dienos per savaitę arba
(sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę).
Darbuotojams vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos
metų, skiriamos trys papildomos poilsio dienos mokinių
atostogų metu.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (21i):


Darbuotojo prašymu, darbuotojams vieniems auginantiems
vaiką iki 14 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena
per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2
valandomis per savaitę), o auginantiems du ir daugiau
vaikų iki 14 metų - dvi dienos per savaitę arba
(sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę).
Darbuotojams vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos
metų, skiriamos trys papildomos poilsio dienos prieš
kasmetines vasaros atostogas.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (22):

Darbuotojams suteikiamos trys laisvos
dienos jų vestuvių, artimųjų (tėvai, vaikai,
sutuoktiniai, broliai, seserys) mirties
atveju, mokant visą darbo užmokestį.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (23):

Nemokamos atostogos dėl šeimininių
aplinkybių, ilgalaikės stažuotės ir kitų
svarbių priežasčių suteikiamos
suinteresuotoms šalims susitarus ir
darbuotojui raštiškai prašant. Nemokamų
atostogų trukmė priklauso nuo galimybės
darbuotoją pavaduoti.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (24):

Mokykloje veikiančios profesinės
sąjungos renkamų organų nariai
atleidžiami nuo darbo šešioms dienoms
per metus (profesinės sąjungos
pirmininkas atleidžiamas devynioms
dienoms) kvalifikacijai kelti, dalyvauti
profesinės sąjungos renginiuose, akcijose
mokant už šias dienas vidutinį atlyginimą.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (25):

Švietimo įstaigos darbuotojų
pareiginiuose nuostatuose bei
instrukcijose negali būti nustatytos, o
esant nustatytoms negalioja abstrakčios ir
nekonkrečios darbuotojų pareigos.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (26):

Darbuotojui grįžtančiam į darbą po
atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis
treji metai, darbdavys užtikrina
darbuotojui grįžimą į tą pačią ar lygiavertę
darbo vietą (pareigas) ne mažiau
palankiomis sąlygomis, įskaitant darbo
užmokestį, atsižvelgiant į įstaigos
finansinę situaciją.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (27):

Darbuotojams, kurie laiko stojamuosius
egzaminus ar mokosi (studijuoja) savo
iniciatyva, už suteikiamas mokymosi
atostogas (pagal DK 181 str.),
atsižvelgiant į įstaigos finansinę situaciją,
moka ne mažesnį kaip minimalų mėnesinį
darbo užmokestį, atitinkamai mokymosi
dienų skaičiu.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (28):

Skirstant papildomas valandas (būrelius)
privalu laikytis teisingumo ir
proporcingumo principų. Diskriminacija
pagal mokymosi dalykus neleidžiama.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (29):

Papildomam darbui atlikti turi būti
įformintas darbo sutarties papildymas,
kuriame aptariama darbo apimtis, darbo
atlikimo terminas ir apmokėjimas už
darbą.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (30):

Įstaigos darbuotojams išdirbusiems toje
įstaigoje .......metų, sulaukus pensinio
amžiaus bei įgijusiems teisę į senatvės
pensiją ir nutraukiantiems darbo sutartį
savo pareiškimu (DK 127 str. 2 d.),
išmokama .... vidutinių atlyginimų dydžio
išeitinė pašalpa.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (31):


Kolektyvinė sutartis gali būti keičiama tik profesinės
sąjungos ir mokyklos direktoriaus susitarimu.
Sutarties pakeitimai ir papildymai įforminami kaip jos
priedai. Kolektyvinės sutarties pakeitimai ir
papildymai tvirtinami visuotiniame mokyklos
susirinkime, kuriame atsiskaitoma apie kolektyvinės
sutarties vykdymą.
Jei keičiama daugiau nei pusė kolektyvinės sutarties
punktų, sutarties rengimas, svarstymas ir tvirtinimas
daromi Darbo kodekse numatyta tvarka.
Pasiūlymai kolektyvinei
sutarčiai (32):

Prieš nutraukiant sutartį, šalis norinti
nutraukti sutartį privalo inicijuoti derybas
dėl naujos kolektyvinės sutarties projekto
rengimo.
Įteisinti švietimo įstaigos
kolektyvinėje sutartyje:

Mokytojų tarifinių atlygių koeficientų
nustatymo bei kitų sprendimų derinimo
su profesine sąjunga procedūra.
Pamokų (ugdomojo proceso)
stebėjimo ir vertinimo tvarka:

pamokas (ugdomąjį procesą) stebi ir vertina
mokyklos administracijos atstovai arba
pedagogai (metodinės grupės pirmininkas,
aukštesnę kvalifikacinę kategoriją turintis to
paties dalyko mokytojas) pagal su darbuotojų
atstovais suderintą grafiką. Su pedagogais, kurie
turės stebėti ir vertinti pamokas, turi būti sutarta.
Sutartyje turi būti numatyta atlygio už papildomą
darbą tvarka;
Pamokų (ugdomojo proceso)
stebėjimo ir vertinimo tvarka:


stebėjimas ir vertinimas ne pagal grafiką
vykdomas esant raštiškiems tėvų, mokinių ar
mokytojų skundams, su kuriais gali susipažinti
darbuotojų atstovai;
apie būsimą pamokos stebėjimą ir vertinimą
mokytojas turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš
darbo dieną;
Pamokų (ugdomojo proceso)
stebėjimo ir vertinimo tvarka:



prieš stebėdami pamoką stebėtojai su mokytoju
turi aptarti stebimos pamokos temą, planą,
tikslus, uždavinius, mokinių vertinimo kriterijus ir
kitus svarbius ugdymo procesui klausimus;
stebėtojai turi tik stebėti ugdomojo proceso eigą,
jie negali būti ugdomojo proceso dalyviais;
stebėtojai negali pažeisti mokytojo orumo, turi
stengtis sumažinti stebėjimo proceso mokiniams
ir mokytojui sukeliamą įtampą;
Pamokų (ugdomojo proceso)
stebėjimo ir vertinimo tvarka:

po stebėtos pamokos stebėtojai ir mokytojas
kartu aptaria stebėtą pamoką. Mokytojas turi
teisę žodžiu ar raštu pareikšti savo nuomonę dėl
pamokos vertinimo. Jei būtina, mokytojas su
stebėtojais ir vertintojais kartu pasirašo pamokos
stebėjimo protokolą (atestacijos, išorės vertinimo
ar kitą), kuriame įrašoma mokytojo nuomonė dėl
vertinimo.
Kolektyvinės sutarties
rengimas (1):




profesinė sąjunga parengia sutarties projektą;
galima surengti kolektyvo apklausas;
jei reikia, galima paprašyti papildomos
informacijos ir surengti konsultacijas su
darbdaviu;
sutarties projektas pateikiamas įstaigos vadovui
(galima kreiptis ir raštu).
Derybos dėl kolektyvinės
sutarties:




prisistatymas deryboms;
susitarimas dėl derybų laiko ir tvarkos;
derybų protokolas;
derybų menas.
Kolektyvinės sutarties
rengimas (2):



sutarties projektui rengti šalys paritetiniais
pagrindais sudaro komisiją;
komisijos sudėtis nurodoma šalių susitarimo
protokole. Protokolo pasirašymo data laikoma
kolektyvinių derybų pradžia;
pradėdamos derybas šalys aptaria, kokią jos
pateiks informaciją, jos pateikimo terminus,
įmonės kolektyvinės sutarties projekto rengimo
tvarką bei jo parengimo terminus;
Kolektyvinės sutarties
rengimas (3):

Jei nesusitariama dėl privalomos pateikti
informacijos, projekto rengimo tvarkos, derybų
terminų, įmonės kolektyvinės sutarties turinio,
surašomas nesutarimų protokolas. Jame
nurodomos šalių siūlomos priemonės, būtinos
nesutarimų priežastims pašalinti, ir nustatomas
derybų atnaujinimo terminas;
Kolektyvinės sutarties
rengimas (4):

Sutarties rengimo ir derybų metu būtinas ryšys
su visu kolektyvu:
–
–
–
–
Nuolatos informuoti kolegas el. paštu apie derybas;
Sienlaikraštis ar derybų biuletenis;
Susirinkimai;
Kolektyvinės sutarties projektas ir jau susitarti punktai visiems prieinamoje vietoje.
Kolektyvinės sutarties
svarstymas (1):


šalių suderintas įmonės kolektyvinės sutarties
projektas pateikiamas svarstyti darbuotojų
susirinkimui (konferencijai);
jei šis nepritaria pateiktam projektui, tai šalių
atstovai, atsižvelgdami į nurodytas pastabas ir
pasiūlymus, jį pataiso bei papildo ir per
penkiolika dienų pakartotinai pateikia darbuotojų
susirinkimui (konferencijai) svarstyti;
Kolektyvinės sutarties
svarstymas (2):


pakartotinio svarstymo metu nepritarus
kolektyvinės sutarties projektui, darbuotojų
susirinkimas (konferencija) priima sprendimą
pradėti kolektyvines derybas iš naujo arba
inicijuoti kolektyvinį ginčą;
jei darbuotojų susirinkimas (konferencija) pritaria
kolektyvinės sutarties projektui, šalių atstovai ne
vėliau kaip per tris dienas kolektyvinę sutartį
pasirašo.
Kolektyvinės sutarties
svarstymas (2):


pakartotinio svarstymo metu nepritarus
kolektyvinės sutarties projektui, darbuotojų
susirinkimas (konferencija) priima sprendimą
pradėti kolektyvines derybas iš naujo arba
inicijuoti kolektyvinį ginčą;
jei darbuotojų susirinkimas (konferencija) pritaria
kolektyvinės sutarties projektui, šalių atstovai ne
vėliau kaip per tris dienas kolektyvinę sutartį
pasirašo.
Darbuotojų
susirinkimas(1):


darbuotojų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame
dalyvauja ne mažiau kaip pusė įmonės
(struktūrinio padalinio) darbuotojų, o
konferencijoje - ne mažiau kaip du trečdaliai
delegatų;
sprendimai priimami darbuotojų susirinkimo
(konferencijos delegatų) nuožiūra slaptu ar atviru
balsavimu dalyvaujančiųjų balsų dauguma
Darbuotojų
susirinkimas(2):


jeigu į susirinkimą (konferenciją) nesusirenka
nurodytas darbuotojų (delegatų) skaičius, tai ne
vėliau kaip per penkias dienas turi būti sušauktas
pakartotinis darbuotojų susirinkimas
(konferencija);
susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame
dalyvavo ketvirtadalis darbuotojų, o
konferencija - jeigu joje dalyvavo pusė delegatų.
Darbuotojų
susirinkimas(3):


Privalomas susirinkimo dalyvių sąrašas;
Būtinas protokolas.
Susirinkimai padaliniuose:


įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka
darbuotojų susirinkimas gali būti šaukiamas
įmonės struktūriniuose padaliniuose;
balsavimų rezultatai nustatomi pagal šiuose
susirinkimuose gautų balsų skaičių.
Informacijos sklaida:

įtraukti į sutartį:
–


su kolektyvine sutartimi priimamą darbuotoją
supažindina profesinė sąjunga (darbo taryba);
kolektyvinės sutarties kopija turi būti visiems
darbuotojams prieinamoje vietoje;
kartą metuose privaloma visuotiniame darbuotojų
susirinkime atsiskaityti kaip kolektyvinė sutartis
vykdoma.
Įsigaliojimas ir galiojimo
trukmė:



Įmonės kolektyvinė sutartis įsigalioja ją pasirašius, jei kitaip
nenustatyta pačioje sutartyje.
Įmonės kolektyvinė sutartis galioja iki naujos įmonės
kolektyvinės sutarties pasirašymo arba iki sutartyje
nustatyto termino. Jeigu yra sudaryta terminuota įmonės
kolektyvinė sutartis, dėl jos atnaujinimo šalys pradeda
derybas likus dviem mėnesiams iki jos galiojimo pabaigos.
Jeigu įmonė ar įmonės dalis pereina iš vieno darbdavio,
sudariusio įmonės kolektyvinę sutartį, kitam darbdaviui,
šios sutarties nuostatos galioja ir naujam darbdaviui.
Pakeitimai ir papildymai:

Įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimo ar papildymo
tvarka nustatoma įmonės kolektyvinėje sutartyje. Jeigu ši
tvarka nebuvo nustatyta, įmonės kolektyvinės sutarties
pakeitimai ir papildymai daromi ta pačia tvarka, kaip
sudaroma pati sutartis.
Sutarties nutraukimas:

Įmonės kolektyvinę sutartį joje nustatytais atvejais ir tvarka
gali nutraukti bet kuri šalis, perspėjusi kitą šalį ne vėliau
kaip prieš tris mėnesius. Įmonės kolektyvinę sutartį
draudžiama nutraukti anksčiau negu po šešių mėnesių nuo
įmonės kolektyvinės sutarties įsigaliojimo.
Vykdymo kontrolė:


Įmonės kolektyvinės sutarties įsipareigojimų vykdymą
kontroliuoja šalių atstovai, taip pat įstatymų įgaliotos
institucijos.
Įmonės kolektyvinės sutarties šalių atstovai atsiskaito
darbuotojų susirinkimui (konferencijai), kaip vykdoma
įmonės kolektyvinė sutartis. Atsiskaitymo tvarka ir terminai
nustatomi sutartyje.
Ginčų sprendimas:

Ginčai, kylantys per derybas dėl įmonės kolektyvinės
sutarties sudarymo, taip pat ginčai dėl kolektyvinės
sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra
pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir (ar) teisės,
sprendžiami Darbo kodekso X skyriuje nustatyta tvarka.
Darbo ginčai pagal
subjektus:


kolektyviniai – kai viena šalis kolektyvas
(profsąjunga) ir kita - darbdavys;
individualūs – kai darbo ginčas kyla tarp
individualių subjektų (darbdavio ir darbuotojo).
Darbo ginčai pagal turinį(1):

Ginčai dėl teisės – nesutarimas kilo dėl iš tikrųjų
turimos ar tariamos subjektinės teisės pažeidimo,
kai ginčo subjektas reikalauja, kad kitas
subjektas atstatytų jo teises.
Darbo ginčai pagal turinį(2):

Ginčai dėl interesų – nesutarimas atsiranda ne dėl
pažeistos teisės, o dėl norimos teisės, dėl teisės kurią
norima įgyti, ar dėl kitokių interesų patenkinimo (pvz. Jei
darbdavys neišmoka sulygto darbo užmokesčio,
darbuotojas turi teisę reikalauti, kad įvykdytų kas sulygta, ginčas dėl teisės, o jei nepatenkintas dėl sutartyje sulygto
darbo užmokesčio, nori, kad mokėtų daugiau, tačiau
darbuotojas neturi teisės į kurią pretenduoja – ginčas dėl
interesų). Ginčai dėl interesų labiau pasireiškia kolektyvinių
ginčų srity – jie reguliuojami įstatymu.
Teisinis darbo ginčo
apibrėžimas:

DK 285 str. Darbo ginčas yra nesutarimas tarp
darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose,
kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar
kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisų ir pareigų
įgyvendinimo, kurio nepavyksta sureguliuoti
derybomis.
Darbo ginčus nagrinėjantys
organai:

Individualius darbo ginčus nagrinėja:
1) darbo ginčų komisija prie VDI;
2) teismas.

Kolektyvinėse sutartyse galima numatyti:
– įmonės ar įstaigos darbo ginčų komisija;
– teritorinė darbo ginčų komisija.

Kolektyviniai darbo ginčai nagrinėjami Darbo
kodekso X skyriuje nustatyta tvarka.
Individualus darbo ginčas:







Darbo ginčų komisijos sudarymas;
Narių įgaliojimai;
Kreipimosi terminas - 3 mėn.;
Nagrinėjimo terminas per 1 mėn. nuo prašymo
padavimo;
Sprendimų priėmimas;
Sprendimo apskundimas;
Sprendimų vykdymas ar nevykdymas.
Kolektyvinis darbo ginčas:






Reikalavimų iškėlimas;
Nagrinėjimas;
Taikinimo komisija: sudarymas, terminai,
sprendimas;
Darbo arbitražas, trečiųjų teismas;
Tarpininkai;
Streikas. Įspėjamasis streikas.
Procedūros:





Informavimas - informacijos (duomenų)
perdavimas darbuotojų atstovams, siekiant
supažindinti su reikalo esme;
Konsultacijos - pasikeitimas nuomonėmis ir
dialogo tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio
užmezgimas bei plėtojimas;
Derinimas – pritarimas ar nepritarimas
pasiūlymui;
Derybos – tarimasis norint rasti bendrą
sprendimą ar kompromisą.
Ginčas - nesutarimas tarp darbuotojų ir jų
atstovų bei darbdavio ir jo atstovų.
Derinimo klausimai (1):




Darbo grafikai ir pamokų tvarkaraščiai (jie
yra pagrindinė mokytojo darbo grafiko dalis)
(DK 147 str.);
Darbo tvarkos taisyklės (DK 230 str.);
Darbuotojų išrinktų į atstovaujamuosius
organus atleidimas ir drausminės
nuobaudos jiems skyrimas (DK 134 str. ir
240 str.)
Kasmetinių atostogų suteikimo eilė (DK 169
str.);
Derinimo klausimai (2):




Mokytojų tarifinių atlygių koeficientai (numatyta
Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų
pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos
apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2011 m. liepos 18 d. įsakymu Nr.
V-1315 punktuose 24., 35.3., 41., 48.);
Valandų skaičius už vadovavimą klasei (aprašo 27.2.,
44.)
Papildomų darbų valandų skaičius ir konkretūs
darbai (aprašo 27.4, 27.5., 28., 29.);
Priedų skyrimas (aprašo 30., 31., 33., 35., 38., 39., 42.,
43., 50., 51., 53., 70., 73., 75.);
Derinimo klausimai (3):


Trejų metų atestacijos programa (Atestacijos
nuostatų 28.2 p.. Derina – atestacijos
komisija);
Kiti klausimai gali būti numatyti savivaldybės
sprendimuose (pvz. tarifikacija) arba
kolektyvinėje sutartyje (pvz. naujų darbuotojų
priėmimas).
Derinimo procedūra (1):




parengtą sprendimo ar dokumento, kurį reikia suderinti
su darbuotojų atstovais, projektą švietimo įstaigos
vadovas pateikia derinti profesinės sąjungos
organizacijos pirmininkui;
profesinė sąjunga turi per sutartą terminą (pvz. 10 darbo
dienų) apsvarstyti projektą ir pateikti įstaigos vadovui
atsakymą;
dokumento projektą profesinė sąjunga svarsto komiteto
posėdyje arba visuotiniame susirinkime;
jei būtina, profesinė sąjunga turi teisę (DK 22 str. 1 d. 7
p.) prašyti vadovo papildomos informacijos, taip pat ir
apie finansinę įstaigos padėtį;
Derinimo procedūra (2):


jei priimant sprendimus, neišvengiamas darbuotojų
atlyginimų mažinimas ir profesinė sąjunga tam pritaria,
vadovas tik po profsąjungos pritarimo įteikia
darbuotojams įspėjimo lapelius dėl sutikimo dirbti kai
mažinamas darbo užmokestis. Procedūra vyksta
vadovaujantis DK 120 ir 203 straipsniais;
jei profesinė sąjunga nepritaria vadovo pasiūlymams,
inicijuojamos kolektyvinės derybos, kurios vykdomo
vadovaujantis LR Darbo kodekso 48 straipsniu.
Derinimo procedūros įteisinimas:


Rekomenduojama derinimo procedūrą įteisinti
švietimo įstaigos kolektyvinėje sutartyje;
Jei mokykloje nėra pasirašyta kolektyvinė
sutartis, vadovaujantis Darbo kodekso 22, 23 ir
47 straipsniais, derinimo procedūrą galima
aptarti konsultacijose ir pasirašyti susitarimą.
Mokytojo darbo ir poilsio
laikas (1):


LR Darbo kodekso 142 straipsnis:
Darbo laikas - tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam
pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai.
Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių
darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 2
punktas:
Kontaktinės valandos – laikas, per kurį mokytojas
tiesiogiai dirba su mokiniais (pamokos, papildomojo
ugdymo pamokos, pamokos neformaliojo švietimo
įstaigoje).
Papildomos valandos – laikas, skirtas netiesioginiam
darbui su mokiniais (pasirengimas pamokoms, sąsiuvinių
(kontrolinių darbų) taisymas, vadovavimas klasei ir kt.).
Mokytojo darbo ir poilsio
laikas (2):

LR Darbo kodekso 147 straipsnis:
Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas
(kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat
kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga
nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo
tvarkos taisykles.
Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija,
suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos
darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba
kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.
Darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybės ir savivaldybių
įmonėse, įstaigose, organizacijose nustato Vyriausybė,
vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis.
Mokytojo darbo ir poilsio
laikas (3):

LR Darbo kodekso 147 straipsnis:
Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su
dviem poilsio dienomis.
Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose
nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir
jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš
dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo.
Kolektyvinėje sutartyje gali būti nurodyti atvejai, kai darbo
grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių
grafikų įsigaliojimo.
Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo
darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra,
darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys.
Mokytojo darbo ir poilsio
laikas (4):

LR Darbo kodekso 143 straipsnis:
1. Į darbo laiką įeina:
1) faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir
namuose;
2) tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės
į kitą vietovę laikas;
3) laikas, reikalingas darbo vietai, darbo
įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir
sutvarkyti;
4) pertraukos darbe, pagal norminius teisės
aktus įskaitomos į darbo laiką;
Mokytojo darbo ir poilsio
laikas (5):

LR Darbo kodekso 143 straipsnis:
1. Į darbo laiką įeina:
5) privalomų medicininių apžiūrų laikas;
6) stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar
mokymo centruose;
7) nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas
darbuotojas privalo laikytis nustatytos
darbovietėje tvarkos;
8) prastovos laikas;
9) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.
Mokytojo darbo ir poilsio
laikas:

LR Darbo kodekso 146 straipsnis:
1. Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas
nustatomas:
1) darbuotojo ir darbdavio susitarimu;
3. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis dirbantiems
darbuotojams nesukelia jokių apribojimų nustatant
kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą,
skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją,
neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių, palyginti su
darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso
darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą,
kvalifikaciją ir kitas aplinkybes. Darbas apmokamas
proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.
Mokytojo darbo ir poilsio
laikas:

Mokytojo darbo krūvis:
- Mokytojo maksimalus darbo krūvis (su visomis
papildomomis valandomis) - 36 val./sav.
- Mokytojo maksimalus dienos krūvis - 8 val.
- Jei mokytojas turi didesnį nei 32 val. krūvį, jis
privalo dirbti 5 d./sav.
- Jei mokytojas turi 32 val. ar mažesnį darbo
krūvį, jis gali dirbti 4 d./sav.
- Jei mokytojas turi 24 val. ar mažesnį darbo
krūvį, jis gali dirbti 3 d./sav.
Mokytojo darbo laiko
skaičiavimas:

Pavyzdys:
Mokytojas pirmadienį pradeda dirbti 8.00 val.
Antros pamokos neturi. (šią pamoką mokytojas taiso sąsiuvinius,
ruošiasi pamokoms ir ji įskaitoma į dienos darbo laiką.) Išeiti iš
mokyklos negalima, jei nesusitarta kitaip ir yra tinkamai įrengta
darbo vieta.
Nuo 11.35 iki 12.05 –pertrauka pavalgyti ir pailsėti
Po to turi visas pamokas iki 15.35 val.
Skaičiuojame:
15 val. 35 min.
8 val 00 min.
30 min.
___________
7 val. 05 min. (darbo laiko pirmadienį trukmė)
Mokytojo savaitės darbo laiko
skaičiavimas:

Pavyzdys:
Pirmadienis
7 val. 5 min.
Antradienis
7 val. 25 min.
Trečiadienis
6 val. 30 min.
Ketvirtadienis
5 val. 25 min.
Penktadienis
Diena kai nėra pamokų.
________________________
Iš viso
26 val. 25 min.
Mokytojo savaitės darbo laiko
skaičiavimas:


1 variantas: Likusias 5 val. dirbti penktadienį (tai
būtų ne pamokos, o kiti pasiruošimo, darbų
taisymo darbai).
2 variantas: Likusias 5 val. išdėstyti per pirmas 4
darbo dienas pailginant visų dienų ar tik kelių
darbo laiką. Svarbu, kad per dieną nesusidarytų
daugiau kaip 8 darbo valandos.
- Šis variantas tinka tik tiems, kurie turi ne
daugiau, kaip 32 tarifikuotas valandas.
Mokytojo darbo ir poilsio
laikas:

Dėmesio!
Jei mokytojas dirba 4 d./sav. ar mažiau ir turi
poilsio dieną pvz. penktadienį, jo darbo tabelyje
penktadienis žymimas POILSIO DIENA.
Jei per tą poilsio dieną mokytojas susirgo ar
patyrė traumą, jam už tą dieną nemokama.
Jei mokytojas iš eiles turi 2 poilsio dienas
(pvz. Pr. ir A), tai už tas dienas ligos ar traumos
atveju taip pat nemokama.
Mokytojo darbovietė ir darbo
vieta:


LR Darbo kodekso 95 straipsnis:
Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl
būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės,
įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo
funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės,
kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.
LR Darbo kodekso 261 straipsnis:
Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi,
patogi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų
saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.
Krūvių skirstymas:


LR Darbo kodekso 22 straipsnis. Darbuotojų atstovų
teisės:
Gauti informaciją ir konsultuotis su darbdaviais dėl
dabartinės ir būsimos įmonės (struktūrinio padalinio)
veiklos, ekonominės padėties bei darbo santykių būklės,
taip pat prieš priimant sprendimus, galinčius turėti esminės
įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei
padėčiai.
LR Darbo kodekso 23 straipsnis. Darbdavio teisės ir
pareigos, susijusios su darbuotojų atstovais:
Darbdavys privalo prieš priimdamas sprendimus, galinčius
turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, konsultuotis su
darbuotojų atstovais, o įstatymų nustatytais atvejais - gauti
jų sutikimą.
Pietų pertrauka:

LR Darbo kodekso 158 straipsnis:
Darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne
trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši
pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos
(pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų.
Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra.
Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. Ši pertrauka neįskaitoma į
darbo laiką.
Darbdavys privalo pasirūpinti, kad darbuotojams būtų sudarytos
tinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti.
Tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti
pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama
galimybė pavalgyti darbo laiku.
Nekontaktinės valandos ir darbas
moksleivių atostogų metu:


LR Darbo kodekso 147 straipsnis:
Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją
savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo
nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato
darbdavys.
LR Darbo kodekso 4 straipsnis:
Tais atvejais, kai šis Kodeksas ir kiti įstatymai
tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių
subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti
tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi
vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
principais.
Atlyginimas už įvairius
darbus:


LR Konstitucijos 48 straipsnis:
Priverčiamasis darbas draudžiamas.
LR Darbo kodekso 119 straipsnis:
Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas
atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Dėl
papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi
būti aptarta darbo sutartyje.
Geroji derybų praktika:
Klausimai, diskusija:
Papildoma informacija:
Jei norite pateikčių:
[email protected]
Dėkui už dėmesį, iki pasimatymo