Aukštapelkė – Reiskių tyras 9 klasė
Download
Report
Transcript Aukštapelkė – Reiskių tyras 9 klasė
AUKŠTAPELKĖ REISKIŲ TYRAS VALSTYBINIS TELMOLOGINIS
DRAUSTINIS
Aukštapelkė ir jos augalija
Fotografuota 2009-05-27 Reiskių tyre
Įvadas
Reiskių tyras... Kas jis?
Tai aukštapelkė, kuri paliko neišdildomą
įspūdį.
Norime perteikti aukštapelkės grožį tiems,
kurie jos nematė.
Klasėje draugai nerimsta, vis
kalba...
Man labai patiko kreivos pušelės. Įdomūs augalai.
Reda
Aš maniau, kad patekau į bonsų karaliją...
Barbora
Didžiulį įspūdį paliko ant žemės augančios kerpės bei
žydinčios spanguolės.
Sigita
Man labiausiai patiko gailis, keistą kvapą
skleidžiantis...
Eleonora
Akivaras su savo spalvomis - fantastika.
Agnė
Kelionė varginanti, bet įspūdžiai visam gyvenimui.
Povilas
Darbo tikslas ir uždaviniai
Apibūdinti Reiskių tyro valstybinį telmologinį
draustinį bei jo augaliją.
Apibūdinti aukštapelkės ekosistemą.
Pateikti informaciją apie aukštapelkėje
augančius augalus.
Parengtą darbą padovanoti geografijos
mokytojai kaip mokymo priemonę.
Geografinė padėtis
Reiskių tyro pelkė yra Plungės, Kretingos ir
Klaipėdos rajonų paribyje.
Beveik visas tyras plyti Plungės rajone,
nedidelė dalelė Klaipėdos rajone, o Kretingos
rajonas tik ribojasi su tyru.
Draustinio plotas 4046 ha.
Reiskių tyras – tai viena didžiausių aukštapelkių
Žemaitijoje.
Kad tai tipiška aukštapelkė, byloja gamtiniai
ypatumai, būdingi šio tipo pelkėms:
1. Pelkės vidurys iškilęs aukščiau negu
pakraščiai.
2. Maitinama tik kritulių vandeniu.
3. Auga aukštapelkių augalija ir gyvūnija.
Jos vidurys yra net 6 metrus iškilęs aukščiau negu
pakraščiai.
Tyras iškyla staigiai ir ryškiai.
Lagas – aukštapelkės vartai. Tai vandens, samanų
su viksvų kupstais klampynė, juosianti visą tyrą.
Reiskių tyras aukštai išsigaubusi
pelkė
Už lago yra mėlyninių eglynų ruožas, kuris supa
pelkę.
Tik už jo išvystame tikrąją aukštapelkę – kiminų ir
viržių neaprėpiamus plotus su kreivomis pušelėmis
ir berželiais.
Tai poledynmečio tundros palikimas.
Reiskių tyras senovėje buvo didelis ežeras.
Ežeras paseno, ėmė dumblėti, jame ėmė kauptis
durpės.
Pelkės viduryje telkšo Reiskių tyro ežeras.
Į ežerą įteka keli mažučiai upeliukai.
Pelkėje yra dar 4 mažų ežerokšnių (akivarų)
sankaupos.
Akivaras – tai neužžėlusi, klampi pelkės vieta.
Aukštapelkėje augantys augalai auga durpėje ir
vadinami durpojais.
Reiskių tyre auga tipiška aukštapelkių augalija.
Visi aukštapelkių augalai prisitaikę prie specifinių
sąlygų:
1. Didelio vandens ir mažo deguonies kiekio.
2. Rūgštaus dirvožemio.
3. Temperatūrų skirtumo paviršiuje ir
gilesniuose durpių sluoksniuose.
Paprastoji pušis
( Pinus sylvestris)
Reiskių tyre auga 100 - 200 metų pušelės, kurių
aukštis toks , kaip kelerių metų pušies, augančios
paprastame miške.
Pušys auga drėgname, rūgščiame dirvožemyje ir
skursta.
Kiminai
(Sphagnum)
Kiminai – pagrindiniai aukštapelkių augalai, neturi
šaknų.
Atmosferinį vandenį sugeria visu kūno paviršiumi,
todėl sukaupia 20-30 kartų daugiau vandens, negu
patys sveria.
Iš nunykusios apatinės dalies formuojasi durpės.
Kiminų spalvos
Kerpės (Lichen)
Elninė šiurė
(Cladonia
rangiferina) iš
visų šios rūšies
kerpių išsiskiria
melsvai pilku
gniužulu.
Kerpės
Vaivoras arba girtuoklė
( Vaccinium uliginosum)
Erikinių šeimos krūminis šakotas augalas.
Apatinė stiebo dalis sumedėjusi, šakų viršūnės
išlieka žalios.
Vaisiai – mėlynos, su balsva apnaša uogos.
Pelkinis gailis
( Ledum palustre)
Pelkinis gailis - daugiametis, visžalis, stipraus
svaiginančio kvapo, erikinių šeimos krūmas.
Stiebai medėjantys, gulintys.
Žiedai balti, susitelkę į tankius skėčius.
Saulašarė
(Drosera rotundifolia)
Daugiametis žolinis augalas.
Azotinių medžiagų gauna iš įvairių vabzdžių,
kuriuos suvirškina.
Ant lapo nutūpęs smulkus vabzdys sudirgina
liaukingus plaukelius, kurie užsilenkia ir apgaubia
vabzdį.
Varnauogė (Empetrum)
Tai visžalis daugiametis, šliaužiantis augalas.
Stiebas plonas, su bambliais.
Lapai išsilaiko ant augalo apie 3-5 metus.
Kupstinė kūlingė
(Trichophorum)
Daugiametis žolinis
augalas.
Sparčiai nykstanti rūšis,
įrašyta į Lietuvos
Raudonąją knygą.
Siauralapė balžuva
(Andromeda polifolia)
Tai žemaūgis
krūmokšnis su toli
šliaužiančiu
šakniastiebiu.
Augalo lapuose, yra
toksinių medžiagų.
Kupstinis švylis
( Eriophorum vaginatum)
Spanguolė
(Oxycoccus)
Šilinis viržis
(Calluna vulgaris)
Darbą parengė
VšĮ Pranciškonų gimnazijos
1Ga klasės gimnazistės
Jolanta Lauraitytė
Rūta Valiukaitė
Darbo vadovė
Danutė Vasiliauskienė
Kretinga
2009