Transcript Aukštapelkė – Reiskių tyras 9 klasė

AUKŠTAPELKĖ REISKIŲ TYRAS VALSTYBINIS TELMOLOGINIS
DRAUSTINIS
Aukštapelkė ir jos augalija
Fotografuota 2009-05-27 Reiskių tyre
Įvadas



Reiskių tyras... Kas jis?
Tai aukštapelkė, kuri paliko neišdildomą
įspūdį.
Norime perteikti aukštapelkės grožį tiems,
kurie jos nematė.
Klasėje draugai nerimsta, vis
kalba...



Man labai patiko kreivos pušelės. Įdomūs augalai.
Reda
Aš maniau, kad patekau į bonsų karaliją...
Barbora
Didžiulį įspūdį paliko ant žemės augančios kerpės bei
žydinčios spanguolės.
Sigita



Man labiausiai patiko gailis, keistą kvapą
skleidžiantis...
Eleonora
Akivaras su savo spalvomis - fantastika.
Agnė
Kelionė varginanti, bet įspūdžiai visam gyvenimui.
Povilas
Darbo tikslas ir uždaviniai




Apibūdinti Reiskių tyro valstybinį telmologinį
draustinį bei jo augaliją.
Apibūdinti aukštapelkės ekosistemą.
Pateikti informaciją apie aukštapelkėje
augančius augalus.
Parengtą darbą padovanoti geografijos
mokytojai kaip mokymo priemonę.
Geografinė padėtis



Reiskių tyro pelkė yra Plungės, Kretingos ir
Klaipėdos rajonų paribyje.
Beveik visas tyras plyti Plungės rajone,
nedidelė dalelė Klaipėdos rajone, o Kretingos
rajonas tik ribojasi su tyru.
Draustinio plotas 4046 ha.


Reiskių tyras – tai viena didžiausių aukštapelkių
Žemaitijoje.
Kad tai tipiška aukštapelkė, byloja gamtiniai
ypatumai, būdingi šio tipo pelkėms:
1. Pelkės vidurys iškilęs aukščiau negu
pakraščiai.
2. Maitinama tik kritulių vandeniu.
3. Auga aukštapelkių augalija ir gyvūnija.



Jos vidurys yra net 6 metrus iškilęs aukščiau negu
pakraščiai.
Tyras iškyla staigiai ir ryškiai.
Lagas – aukštapelkės vartai. Tai vandens, samanų
su viksvų kupstais klampynė, juosianti visą tyrą.
Reiskių tyras aukštai išsigaubusi
pelkė



Už lago yra mėlyninių eglynų ruožas, kuris supa
pelkę.
Tik už jo išvystame tikrąją aukštapelkę – kiminų ir
viržių neaprėpiamus plotus su kreivomis pušelėmis
ir berželiais.
Tai poledynmečio tundros palikimas.




Reiskių tyras senovėje buvo didelis ežeras.
Ežeras paseno, ėmė dumblėti, jame ėmė kauptis
durpės.
Pelkės viduryje telkšo Reiskių tyro ežeras.
Į ežerą įteka keli mažučiai upeliukai.


Pelkėje yra dar 4 mažų ežerokšnių (akivarų)
sankaupos.
Akivaras – tai neužžėlusi, klampi pelkės vieta.

Aukštapelkėje augantys augalai auga durpėje ir
vadinami durpojais.


Reiskių tyre auga tipiška aukštapelkių augalija.
Visi aukštapelkių augalai prisitaikę prie specifinių
sąlygų:
1. Didelio vandens ir mažo deguonies kiekio.
2. Rūgštaus dirvožemio.
3. Temperatūrų skirtumo paviršiuje ir
gilesniuose durpių sluoksniuose.
Paprastoji pušis
( Pinus sylvestris)


Reiskių tyre auga 100 - 200 metų pušelės, kurių
aukštis toks , kaip kelerių metų pušies, augančios
paprastame miške.
Pušys auga drėgname, rūgščiame dirvožemyje ir
skursta.
Kiminai
(Sphagnum)



Kiminai – pagrindiniai aukštapelkių augalai, neturi
šaknų.
Atmosferinį vandenį sugeria visu kūno paviršiumi,
todėl sukaupia 20-30 kartų daugiau vandens, negu
patys sveria.
Iš nunykusios apatinės dalies formuojasi durpės.
Kiminų spalvos
Kerpės (Lichen)

Elninė šiurė
(Cladonia
rangiferina) iš
visų šios rūšies
kerpių išsiskiria
melsvai pilku
gniužulu.
Kerpės
Vaivoras arba girtuoklė
( Vaccinium uliginosum)

Erikinių šeimos krūminis šakotas augalas.



Apatinė stiebo dalis sumedėjusi, šakų viršūnės
išlieka žalios.
Vaisiai – mėlynos, su balsva apnaša uogos.
Pelkinis gailis
( Ledum palustre)

Pelkinis gailis - daugiametis, visžalis, stipraus
svaiginančio kvapo, erikinių šeimos krūmas.

Stiebai medėjantys, gulintys.

Žiedai balti, susitelkę į tankius skėčius.
Saulašarė
(Drosera rotundifolia)



Daugiametis žolinis augalas.
Azotinių medžiagų gauna iš įvairių vabzdžių,
kuriuos suvirškina.
Ant lapo nutūpęs smulkus vabzdys sudirgina
liaukingus plaukelius, kurie užsilenkia ir apgaubia
vabzdį.
Varnauogė (Empetrum)

Tai visžalis daugiametis, šliaužiantis augalas.

Stiebas plonas, su bambliais.

Lapai išsilaiko ant augalo apie 3-5 metus.
Kupstinė kūlingė
(Trichophorum)


Daugiametis žolinis
augalas.
Sparčiai nykstanti rūšis,
įrašyta į Lietuvos
Raudonąją knygą.
Siauralapė balžuva
(Andromeda polifolia)


Tai žemaūgis
krūmokšnis su toli
šliaužiančiu
šakniastiebiu.
Augalo lapuose, yra
toksinių medžiagų.
Kupstinis švylis
( Eriophorum vaginatum)
Spanguolė
(Oxycoccus)
Šilinis viržis
(Calluna vulgaris)
Darbą parengė
VšĮ Pranciškonų gimnazijos
1Ga klasės gimnazistės
Jolanta Lauraitytė
Rūta Valiukaitė

Darbo vadovė
Danutė Vasiliauskienė
Kretinga
2009