A.Sepikas pranesimas
Download
Report
Transcript A.Sepikas pranesimas
Bandomųjų/tiriamųjų vandensaugos projektų
diegimas Lietuvoje. Inovaciniai projektai
Akmenos-Danės upės baseine - perspektyvos
bei galimybės.
Audrius Šepikas
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės vertinimo departamento
Upių baseinų valdymo skyriaus vyr. specialistas
2015.04.10
Aplinkos apsaugos agentūra
http://gamta.lt
Kokius bandomuosius projektus
yra numatyta įgyvendinti Lietuvoje?
Šlapynių įrengimo bandomasis projektas
Drenažu nutekančių teršalų sulaikymo priemones
įgyvendinantis bandomasis projektas
Upių renatūralizavimo bandomasis projektas
2015.04.10
Aplinkos apsaugos agentūra
http://gamta.lt
Bandomieji projektai Lietuvoje
Ko siekiama įgyvendinant šiuos projektus Lietuvoje?
• Įvertinti šių priemonių efektyvumą Lietuvoje, siekiant pagerinti
vandens ekologinę būklę, sumažinti teršiančių medžiagų
patekimą/kiekius vandens telkiniuose
• Atlikti kaštų-naudos analizę
• Nuspręsti, ar tikslinga panašias priemones įgyvendinti šalies mastu
kitose vietose
2015.04.10
Aplinkos apsaugos agentūra
http://gamta.lt
2015.04.10
Aplinkos apsaugos agentūra
http://gamta.lt
Rekomenduojamų priemonių sąrašas
1. Griovių patvanka
2. Tvenkinėlių formavimas grioviuose keičiant vagos
skerspjūvį
3. Apypelkių renatūralizavimas perkeliant griovius
4. Griovių panaikinimas
5. Nuotėkio nukreipimas į salpą
6. Užutėkių formavimas salpoje
7. Senvagių atkūrimas
2015.04.10
Aplinkos apsaugos agentūra
http://gamta.lt
Rekomenduojamų priemonių sąrašas
8. Apleistų polderių žemių užliejimas
9. Griovių žiočių praplatinimas
10. Drenažo žiočių pertvarka
11. Nešmenų sėsdintuvo įrengimas žemiau
žuvininkystės tvenkinių
12. Ežero ištakų renatūralizavimas arba
nereguliuojamo slenksčio įrengimas
13. Karjero šlaito performavimas įrengiant 1/3 ploto
užimančią eulitoralę ir litoralę
14. Kūdrų kasimas suformuojant 1/3 kūdros ploto
užimančią eulitoralę ir litoralę.
2015.04.10
Aplinkos apsaugos agentūra
http://gamta.lt
Aplinkos formavimo tarp nuvedamojo
drenažo tinklo ir imtuvų principinė
schema
Šlapynės formavimas upės salpoje nukreipiant nuotėkį
į plotus šalia vagos (a) ir „išskirstant“ tėkmę (b)
2015.04.10
Aplinkos apsaugos agentūra
http://gamta.lt
Šlapynių įrengimas priemonių pritaikymas
sureguliuotoje upės atkarpoje
Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujantis turėtų būti parenkamos
konkrečios vietos šlapynėms atstatyti/įrengti:
1. Biogenų ir organinių medžiagų apkrovos sumažinimo
efektyvumas atstatomose/ įrengiamose šlapynėse;
2. Numatomų atstatyti/įrengti šlapynių padėtis saugomų
teritorijų atžvilgiu;
3. Numatomų panaudoti šlapynėms atstatyti/įrengti teritorijų
ūkinė reikšmė ir rentabilumas;
4. Šlapynių įrengimo/atstatymo kaštai.
2015.04.10
Aplinkos apsaugos agentūra
http://gamta.lt
Kontroliuojamas drenažas
•
Reguliuojamas vandens lygis ir
nuotekio tūris
•
Paspartinamos nitratinio azoto
transformacijos
•
Sumažinama nitratinio azoto
junginių metinė išplova 30-50%
Paprasto ir kontroliuojamo drenažo
konstrukciniai skirtumai
2015.04.10
Aplinkos apsaugos agentūra
http://gamta.lt
Paviršinių vandens telkinių pakrančių
apsauginių juostų vaidmuo
Pagrindinės pakrančių apsauginių juostų funkcijos:
• paviršinio nuotėkio nešmenų sulaikymas / pašalinimas;
• krantų stabilizavimas, erozijos stabdymas, numatytų techninių
ir hidraulinių parametrų išsaugojimas;
• fosforo, azoto ir kitų maistmedžiagių sulaikymas / pašalinimas
per pakrančių augaliją;
• pesticidų ir herbicidų sulaikymas / pašalinimas;
• potvynių prevencija;
• temperatūrinio vandens režimo palaikymas;
• arealo sausumos organizmams užtikrinimas.
2015.04.10
Aplinkos apsaugos agentūra
http://gamta.lt
Pakrančių apsauginės juostos ir vandens kokybė
Priklausomai nuo apaugimo tipo, pakrančių juostos
sulaiko biogeninių medžiagų:
• miško želdiniai – 90%
• miško šlapžemis – 85%
• krūmuota pieva – 80%
• šlapžemis apaugęs žoline
augalija – 72%,
• žolė – 53%.
Iki pat griovio šlaito suarta Graisupis-1
apsauginė juosta
2015.04.10
Aplinkos apsaugos agentūra
http://gamta.lt
2015.04.10
Aplinkos apsaugos agentūra
http://gamta.lt
Artimų natūralioms morfologinių bei ekologinių sąlygų
atkūrimo ištiesintose upėse bei upeliuose būdai
•
•
•
•
Savaiminė natūralizacija
Švelnioji natūralizacija
Dalinis vagos atstatymas
Pilnas vagos atstatymas
Dviejų lygių profilio formavimas.
2015.04.10
Aplinkos apsaugos agentūra
http://gamta.lt
Sureguliuotų upių vagų atstatymo priemonės
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Žolės ir sumedėjusi augalija
Pavieniai akmenys
Akmenų metiniai
Akmenų slenksčiai
Rąstai
Rąstų slenksčiai
Žabiniai
Medžių nuovartos
Kelmai
Dvigubo profilio vagos formavimas
Vagos vingių suformavimas
Rėvų ir salų suformavimas
2015.04.10
Aplinkos apsaugos agentūra
http://gamta.lt
Renatūralizavimo priemonių pritaikymas
sureguliuotoje Nevėžio upės atkarpoje
2015.04.10
Aplinkos apsaugos agentūra
http://gamta.lt
Ekologinių sąlygų atkūrimo galimybių vertinimas
Pagrindiniai etapai:
1. Biologinės įvairovės atkūrimo reguliuotose upių
atkarpose potencialo įvertinimas
2. Renatūralizavimo būdo (metodo) parinkimas
3. Priemonių renatūralizavimui numatymas
4. Priemonių įrengimo kaštų apskaičiavimas
5. Kaštų/naudos analizė.
2015.04.10
Aplinkos apsaugos agentūra
http://gamta.lt
Ačiū už dėmesį
2015.04.10
Aplinkos apsaugos agentūra
http://gamta.lt