Doc.dr. Genutė Kirkienė

ŽYMIAUSI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTIJOS KARVEDŽIAI

LDK KARVEDŽIAI =LDK DIDIEJI ETMONAI?



XV a. pab -XVI a. pr. – įsteigiama etmono pareigybė- tai kariuomenės vadas: didysis ir lauko etmonai

 

XV-XVIII a. LDK buvo

25

didieji etmonai Atstovavo gimines: Kęsgailos -1, kn.Alšėniškiai, 1; kn. Ostrogiškiai -1; kn. Radvilos-6, Chodkevičiai-2, Sapiegos 4, Kiškos-2, Pacai -1, Oginskiai -2, Višnioveckiai- 1, Pociejai -1, Masalskiai -1, Kossakovskiai – 1.

DIDŽIOJO ETMONO POLITINĖ GALIA IR ĮTAKA:

    Karinėje stovykloje aukščiausia karinė ir teisinė valdžia priklausė didžiajam etmonui D.etmono

štabas - LDK paiždininkis (kariuomenės aprūpinimas, tiekimas); lauko raštininkas (surašantis kariuomenę), stovyklininkas (kariuomenės stovyklos parengimas ), teisėjas (teisiantis už karo metu įvykdytus nusikaltimus), sargybininkas (stovyklos saugumas).

Karo artikulai : juose apibrėžiama kariuomenės žygio, stovyklavimo, sargybos tvarka, subordinacija, drausmė ir t.t Iki pat XVIII a. LLV nebuvo visuotinių karinių statutų, apibrėžiančių karinę tarnybą. Apie ją tik bendrais bruožais kalbama trijų Lietuvos Statutų II-ajam sk. „Apie šalies gynybą“, todėl etmonai išleisdavo savo karinius statutus, Lietuvoje ankstyviausias žinomas tokio pobūdžio dokumentas – Grigaliaus Chodkevičias 1564 m. išleisti Karo artikulai.

MŪŠIAI, IŠGARSINĘ LDK KARVEDŽIUS:



Kleckas 1506 m.- LDK prieš totorius



Orša 1514 m. -LDK prieš Maskvos kn-te



Ūla 1564 m. LDK prieš Maskvos kn -te



Salaspilis 1605 m. LLV- su Svedija



Chotynas 1621 m LLV - su Osmanu imperija

KLECKO MŪŠIS-DIDŽIAUSIA LIETUVOS PERGALĖ PRIEŠ TOTORIUS

       Dėl Krymo totorių antpolių XVI a.pr. iškilo pavojus sostinei, užbaigta 1522 m.) Ldk Aleksandro privilegija 1503-09-09 apjuosti Vilnių mūro siena (ji 1506 m. vasara, dab. Baltarusijoje prie Klecko miesto.

LDK karvedžiai: d.etm. Stanislovas Kiška ir dvaro maršalka Mykolas Glinskis. Kariuomenių dydžiai: LDK- apie 7000 karių, totorių - iki12.000.

Klecko mūšis įdomus karybos požiūriu: ne išvyti, bet priešą sunaikinti; spartus žygio tempas-80 km/parą; kovingumas mūšyje.

Kodėl dk Aleksandras paskyrė totorių kilmės dvaro maršalką Mykolą Glinskį vienu iš vyriausiųjų karo vadu?

Tai I-oji stambi lietuvių pergalė po skaudaus pralaimėjimo prieš rusus Vedrošos kautynėse (1500) ir I-oji pergalė prieš Lietuvos žmones kamavusius Krymo totorius apskritai



ORŠOS MŪŠIS 1514 -09-08



- LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio istorinė pergalė

KN. OSTROGIŠKIŲ GENEALOGINIS MEDIS

PRIE ORŠOS BALTARUSIJOJE 1514 M. PASIEKTA VIENA STAMBIAUSIŲ VISŲ LAIKŲ LDK GINKLO PERGALIŲ

      ORŠOS MŪŠIO PERGALĖ- K. OSTROGIŠKIO KELIAS Į MECENATYSTĘ Vilniaus „vizitinę kortelę“ XVI a. pr. kūrė šios K. Ostrogiškio fundotos stačiatikių cerkvės. Tam gautos privilegijos iš valdovo Žygimanto Senojo statyti mūrines cerkves: Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvę (dab. Dievo Motinos ėmimo dangun katedra, Maironio g. prie Užupio); Švč. Trejybės cerkvė ir vienuolynas ( Vilniaus Švč. Trejybės rezidenciją dab. Aušros Vartų g.) 1514 m. buvo pradėtas formuoti cerkvės ir vienuolyno architektūrinis ansamblis. XVII a. pr. čia atsikėlė unitų archimandrito Velamino Rutskio reformuoti bazilijonai. Dabar-įsikūrė Švč. Trejybės rytų apeigų bendruomenė, o vienuoliai bazilijonai įkūrė Ukrainos bazilijonų provincijos Šv. Mikalojaus cerkvė (dab. Šv. Nikolajaus Stebukladario palaikų Perkėlimo cerkvė, Didžioji g.) Vilniaus istorijos mįslė – iš kur kilęs gynybinės sienos vienintelių išlikusių vartų – AUŠROS VARTŲ- vardas? Lenkiškai ir lotyniškai jau XVI a. pab. Šie vartai vadinami „

Ostra brama

“ (lot.

Porta acialis), t.y. Aštrieji vartai

. Kadangi ten aštrumų pastebėti sunku, lietuviai jų pavadinimą vertė į „

Aušros vartus

“, nes iš vartų kelias

veda į rytus link Medininkų ir Krėvos.

Galima ir netikėta versija (A.B) –

Aušros vartai

epochoje.Per šiuos vartus turėjo grįžti iš Oršos K.Ostrogiškio kariuomenė. Pagal romėnų paprotį Vilnius turėjo surengti sutikimo triumfą. Šiame kontekste vartai galėjo būti pavadinti Ostrogiškio vardu – „ buvo baiginėjami statyti Oršos mūšio

Ostrožskije vorota“

ar „

Ostrožska brama

“

MIKALOJUS RADVILA RUDASIS – LDK DIDYSIS ETMONAS (IŠBUVO 18 M.)    

KARVEDŽIO KARINĖS AKCIJOS:

LIVONIJOS KARAS (1552 1582) ULOS MŪŠIS 1564 M.

POLOCKO KAMPANIJA (1578 1579) PSKOVO APGULTIS 1582 M.

ULOS MŪŠIS LIVONIJOS KARO MŪŠIS. 1564 M.NETOLI ČIAŠNIKŲ PRIE ULOS UPELIO VITEBSKO SRITYJE (BALTARUSIJA)     LDK kariuomenė sumušė 5 k. didesnę Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenę ir sulaikė jos skverbimąsi į Lietuvą: LDK 6000 karių, o Maskvos dk – 24-30.000

karių Karvedžiai: Chodkevičius. Maskvėnų- kn.Piotras Serebrinas ir Piotras Šuiskis d.e. M.Radvila Rudasis ir lauko etmonas Grigalius Atgarsiai: žinios apie Ulos pergalę plaukė į Vokietiją, Italiją ir Prūsiją. Jas platino įvykių dalyvių laiškus siuntę Prūsijos kn-čio informatoriai, popiežiaus pasiuntiniai, LDK didikai (Chodkevičiai, Radvilos) Karvedžio įpaveldinimas: palaidotas Dubingiuose. Žymiausi dvarai: Vilniuje, Lydos, Ašmenos, Gardino pavietuose.

KRISTUPO RADVILOS PERKŪNO VEIKLOS ATMINIMAS

    1581 m. žygis atsispindėjo XVI a. proginėje literatūroje: Pranciškaus Gradausko „Maskvos kelionės aprašyme:, Jano Kochanovskio „Kelionėje į Maskvą“,Elijus Pelgrimijaus „Asmeninėje panegirikoje Kristupui Radvilai“, Andriaus Rimšos „Dešimtmetyje pasakojime“ Jono Radvano „Radviliadoje“:„

tavęs, neįveikiamo mūšy, maskviškiai!“ Tu baubas esi maskviškiams ir karo perkūnas,/ priešams – tikra pragaištis, o tėvynei – išganymas – bailūs/ bėgo nesyk nuo

Tarpukaryje Kaune buvo pastatyta septynių veiksmų Jurgio Karnavičius opera „Radvila Perkūnas“, statomi paminklai, atminimo lentos, Ukrainos legendinio muziejininko Boriso Voznickio dėka išsaugota XVIII a. Radvilų kolekcijos ir portretai iš Olykos tapo integralia ir labai svarbia Ukrainos paveldo dalimi Lvove ir Oleske.

Palaidotas Vyžuonų kalvinistų bažnyčioje.

KRISTUPAS RADVILA PERKŪNAS – DIDYSIS ETMONAS (NUO 1589 IKI 1603 M. )        Veiklos leitmotyvas- LDK interesų gynimas ATR Nemažaą gyvenimo dalį praleido kovos laukuose ( su tėvu M.Radvila Ruduoju buvo Ulos kautynėse Pripažįstami K. Radvilos Perkūno sugebėjimai karinės taktikos ir operacijų srityse; vadovavo visoms pajėgoms Livonijoje (pavaduojant tėvą)-prisidėjo prie Polocko (1579) atgavimo; Pskovo kampanija (1581) – garsus diversinis žygis į priešo teritoriją (nužygiavo apie 250 mylių... iki Ilmenio ežero, sudegino 6 miestus ir daygybę kaimų Ši sėkminga ekspedicija apsaugojo pagrindines jungtinės LDK-Lenkijos kariuomenės pajėgas prie Pskovo nuoMaskvos puolimo.

Ši strateginė pergalė tapo karo meno istorijos pavyzdžiu.Po šio žygio jis pradėtas vadinti Perkūnu.

Zigmanto Vazos laikotarpiu- karo vadas Livonijoje prieš švedus (su J.K. Chodkevičiumi apgynė Ryga ir Dauguvos žiotis, sumušė švedus prie Kuoknesės (IV-oji jo pergalė)

JONUŠAS RADVILA – LDK DIDYSIS ETMONAS 1654-1655 M.

      J onušas pasižymėjo karuose su Maskva ir kazokais: 1633–1634 m. dalyvavo kovose dėl Smolensko, 1649 m. išvadavo iš sukilusių kazokų Turovą, Mozyrių, Babruiską ir kt. miestus, 1651 m. užėmė Kijevą. XVII a. viduryje Jonušas Radvila buvo vienas įtakingiausių didikų Lietuvoje, nevengęs savarankiškai politikuoti tiek vidaus, tiek santykiuose su užsieniu. 1654–1655 metais, per 1654–1667 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės karą su Rusija, vadovavo LDK kariuomenei Sudarė Kėdainių sutartį su Švedija Kėdainiuose, Radvilų dvare. Labai daug savarankiškumo jis parodė šiose derybose. Dėl tos sutarties pasirašymo, J. Radvila užsitraukė Jono Kazimiero bei daugelio lietuvių ir lenkų neapykantą. Mirė Jonušas Radvila Tikocine 1655 m. gruodžio 31d., vėliau pervežtas ir 1676 m. Palaidotas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, Radvilų šeimos mauzoliejuje. 1995 m. jo sarkofagas restauruotas, palaikai perlaidoti.

1919 m. Kaune įsikūręs husarų pulkas buvo pavadintas Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos garbei, gyvavęs iki 1939 m. Nuo 1999 m. Jonavos raj. Rukloje įsikurė ir Jonušo Radvilos mokomasis pulkas. 1931 m. Biržuose atidengtas J. Zikaro sukurtas paminklas Jonušui Radvilai, o Kėdainiuose, Didžiosios Rinkos aikštėje stovi 2006 m. sukurtas skulptoriaus Algirdo Boso paminklas Jonušui Radvilai.



Jonušas Radvila



(1612 – 1655)

Salaspilio (Kircholmo) mūšio schema

SALASPILIO (KIRCHOLMO MŪŠIS) 1605 M.

JONO KAROLIO CHODKEVIČIAUS TRIUMFAS

           Karinė tarnyba: 1595–96 m. Ukrainoje dalyvavo malšinant Stepano Nalyvaikos vadovaujamą kazokų sukilimą 1602–1611 m. Livonijoje vadovavo LDK kariuomenei kovoje su švedais. 1604 m. prie Paidės (Weissenstein) iškovojo pergalę 1605 m. prie Salaspilio (Kirchholmas) sumušė daug didesnę švedų karaliaus Karolio IX kariuomenę. Tai vienas ryškiausių „didžiųjų etmonų“epochos atstovų: su 3000 karių nugalėjo 12000 švedų 1607 m. ties Guzuvu (Lenkija) su Lenkijos etmonu S. Žulkievskiu sumušė M. Zebžydovskio vadovaujamų ATR bajorų maištininkų kariuomenę 1609 m. laimėjo jūrų mūšį/pergalę Livonijoje prie Parnavos 1611–12 m. vadovavo LLV kariuomenei žygiuose į Maskvą, 1617–18 m. kariuomenės vadas kare su Rusija dėl Smolensko. 1620–21 m. Chotino kare su Turkija jungtinės ATR kariuomenės vadas

ISTORINĖ ATMINTIS

     Salaspilio mūšį batalinėje poemoje Carolomachia („Karolių mūšis“, aliuzija į tai, kad abiejų karvedžių vardai buvo Karoliai) 1606 m. aprašė Vilniaus universiteto profesorius, jėzuitas Laurencijus Bojeris (Boyer).

“Tegul ilgam išlieka atmintyje narsiausias didvyris Karolis Chodkevičius, kuris, pats pasitikęs pavojų, mus apgynė ir tėvynės garbę ir gerovę labiau nei gyvybę tausojo

.” Salaspilio pergalė išgarsino Jono Karolio Chodkevičiaus vardą Europoje ir už jos ribų. Jį sveikino Romos popiežius Povilas V, Šv. Romos imperatorius Rudolfas II, Anglijos karalius Jokūbas I, taip pat Persijos šachas Abas I Didysis. Flandrijoje buvo audžiami kilimai, vaizduojantys Salaspilio mūšį. Jį sveikino bičiulis Petras Skarga, poetai Chrizostomas Gosievskis, Simonas Šlaskis, bažnyčiose žmonės dėkodami meldėsi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje viena iš Kariūnų bataliono kuopų vadinama

Salaspilio

vardu, o viena iš kapitonų kursų auditorijų pavadinta

Jono Karolio Chodkevičiaus

vardu. Įpaveldintas J.K. Chodkevičiaus atminimas Tarpukario Lietuvoje buvo ir jo gimtojoje Kretingoje: čia kretingiškiai savo miesto, bažnyčios, vienuolyno bei mokyklos įkūrėjo vardu buvo pavadinę vieną pagrindinių miesto gatvių, kuri sovietmečiu buvo pervadinta į Liudo Giros.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1990 metais Kretingos visuomenė šiai gatvei vėl sugrąžino J. K. Chodkevičiaus vardą.

1996 m. Lenkijos vyriausybė mūšio vietoje, Salaspilyje, pastatė paminklą su tokiu užrašu latvių ir lenkų kalbomis: „Čia, 1605 m. rugsėjo 27 d. vienoje iš didžiausių naujųjų amžių istorijos kovų - mūšyje prie Salaspilio (Kircholmo) Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, dalyvaujant Kuršo Kunigaikštystės kariuomenei, etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama iškovojo pergalę prieš daug gausesnę Švedijos karaliaus Karlo IX kariuomenę. Lenkijos Respublikas vyriausybė

CHOTYNO MŪŠIS – PASKUTINIS JONO KAROLIO CHODKEVIČIAUS MŪŠIS IR PERGALĖ Prie Chotyno ant Dniestro kranto 70 tūkst. LLV karių, iš jų 35 tūkst.– kazokai, atrėmė 220 tūkst. Osmanų imperijos kariuomenės puolimą.

CHOTYNAS

ATMINIMAS

  1621 m. rugsėjo 24 d. Chotino pilyje, vadovavęs įnirtingoms kautynėms prieš turkus, regis, nuo žaizdų mirė Lenkijos Lietuvos valstybės (LLV) kariuomenės vyriausiasis vadas Jonas Karolis Chodkevičius. Tikėtina, kad jis buvo sužeistas ir išneštas iš mūšio lauko.... Antikos graikai yra pasakę , kad nėra garbingesnės baigties kariui grįžti iš karo lauko

aut cum scuto aut in scuto

(

arba su skydu arba ant skydo

), t.y.

grįžti nugalėtoju arba mirti didvyriu

.

Naugarduke, parapijinėje bažnyčioje galima pamatyti atminimo plokštę su įspūdingu reljefu. Ją Chotyno mūšio dalyvis pilininkas Jonas Rudamina Dusetiškis paskyrė 9 jo ginklo draugams, žuvusiems šiame mūšyje: paminklą sudaro devyni klūpantys riteriai be galvų ir išgraviruotos pavardės (lenkų k.) „T rukčasas,Velička,Tališevskis,Bykovskis, Čudovskis, Mogilickis, Vainius, Tiškevičius, Osipovskis“ .Priekyje klūpo su rožiniu rankose Jonas Rudamina Dusetiškis (su galva).

           KARVEDŽIO LITERATŪRINIS PAVEIKSLAS Karolomacijoje vaizdingai piešiamas Jono Karolio Chodkevičiaus paveikslas: apibūdinamas jo patriotiškumas, meilė karaliui ir tėvynei, pabrėžiama karvedžio drąsa bei kovingumas. Tai buvo puikus vyras, su kuriuo nedaugelis vadų galėjo susilyginti. Visada buvo pasiruošęs aukai tėvynės labui, turėjo geležinę valią, buvo tvirtas nelaimėje ir kuklus sėkmėje. Kareiviai savo vado bijojo kaip ugnies, bet juo pasitikėjo ir klausė. Jonas Karolis Chodkevičius mėgo gražius arklius, brangius šarvus, su etmono bule atsistodavo prieš karius atrodydamas kaip karo dievas Marsas. Didis vadas, dėl mažiausio nusikaltimo prasiverždavęs su baisiu rūstumu, širdies gilumoje gailestingas suvargusiems kareiviams visada rodė pavyzdį kaip kęsti nepatogumus, šaltį ir alkį, kaip pakelti karo sunkumus Karo lauke buvo nepermaldaujamas: mūšyje jis užpuldavo kaip liūtas, su neparastu smarkumu, visa naikinačia jėga, o kautynes laimėdavo su nepaprastu greitumu. Ir priešui neleisdavo atsipeikėti. Teigiamas karvedžio bruožas, kad jis gina savo šalį ir priima gynybinę taktiką, jis nėra grobikas, ir nestumia savo karių į siaubingus karo sūkurius: kovon jį stoti verčia garbė bei šlovingumas savo tautos, ir jis privalo deramai sutikti užpuoliką. Ginti tėvynę jį verčia karaliaus garbė bei sarmatų ainių šlovė. Jis visuomet pasiryžęs kovoti kardu ir vesti savo bebaimius karius pats būdamas priešaky jų. Jis suvokia kovos teisingą tikslą: nevengia atviros, artimos kovos, puola tiesiai ir drąsiai į priešo vidurį. Karvedžio narsumas visuomet ėjo kartu su šaltu protu, jis be reikalo nestatė savo karių į pavojų, o viską spręsdavo gerai apgalvodamas.

Tik išmintingas žmogus gali užimti karo vado postą. Jis sumaniai rikiuodavo kariuomenę ir savo nuožiūra paskirdavo jos vadus. Jonas Karolis Chodkevičius buvo puikus organizatorius ir administratorius, o ypač - .strategas ir taktikas, pasižymėjęs dideliu uolumu bei gabumais. Jis apsispresdvo žaibo greitumu, akimirksniu susivokdavo sudėtingoje suituacijoje ir čia pat lyg įkvėptas sukurdavo kovos planą. J.K. Chodkevičius turėjo daug artimų ir ištikimų bičiulių: Vilniaus universiteto rektorių Petrą Skargą, Vilniaus vyskupą Benediktą Vainą, draugavo su jėzuitais, bendražygiais, turėjo savo klientelę - daugiausiai iš lietuvių žemaičių bajorų. Kolekcionavo senovinius ginklus, karo trofėjus, paveikslus ir meno kūrinius.

Išleido dideles asmenines lėšas bažnyčių , vienuolynų ir jėzuitų mokyklų statyboms/fundacijoms Didžiojo etmono paveikslas atspindėtas ir vieno garsiausių to meto Vilniaus universiteto poetų Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus sukurtose J. K. Chodkevičiaus herbo epigramose: vienoje iš jų „paklusnumas tėvynei“ karvedys vaizduojamas pasiryžęs ginti savo šalį - „šaukia tėvynė – ir jis, karalius jį renka – jis irgi“. pagrindinių herbo figūrų – grifonas, užsimojęs kardu – mitinė būtybė erelio galva ir liūto kūnu. Per šį simbolį konstruojamas pats didysis etmonas J.K. Chodkevičius, kaip didingo ir garbingo šalies sargo įvaizdis: “Grifas juk paukštis yra, bet ir liūtas kardu“ ženklas šis santarvę mūsų valstybėje rodo gyvuojant..žemei šiai lemta turėt žymę taikos malonios“.

J.K. Chodkevičiaus herbe vaizduojamas grifonas (grifas) jau pats savaime yra grėsmingos išvaizdos pabaisa, simbolizuojanti valdžią, nuožmumą, šaltakraujiškumą, ir čia jis piešiamas kaip taiką kraštui nešanti ir ją užtikrinanti būtybė

1673 M. CHOTYNO MŪŠIO IR PACŲ ATMINTIS

     Karvedys- Mykolas Kazimieras Pacas. Vilniuje Šv. Petro ir Povilo bažnyčios užrašas virš durų „

Mus Taikoje“ Regina Pacis, Funda nos in Pace“ „Taikos (ir Pacų) Karaliene, Saugok Relikvija

: egzotiški turkų karo būgnai Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje - d.etmono trofėjai iš šio Chotyno mūšio.

Pacams mecenuojant XVII a. antrojoje pusėje buvo baigtos statyti basųjų karmelitų Šv. Teresės ir Šv. Juozapo bažnyčios Vilniuje, pastatyti Pažaislio kamaldulių vienuolyno, Vilniaus Laterano kanauninkų vienuolyno bei Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios ansambliai, Žemaičių katedra Varniuose perstatyta iš medinės į mūrinę