2.2. Populiacijų ir kiekybinė

Download Report

Transcript 2.2. Populiacijų ir kiekybinė

Slide 1

Populiac genet

2.2. Populiacinės ir kiekybinės genetikos
pagrindai
Populiacinės genetikos pagrindinės koncepcijos:
Populiacijos dydis
Genotipų ir alelių dažniai
Genetinė pusiausvyra
Genetinė įvairovė ir polimorfizmas
Reprodukcinės ir poravimosi sistemos
Genetinę įvairovę lemiantys veiksniai

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 2

Definicijos

Definicijos
Populiacinė genetika – genetikos mokslo sritis tirianti alelių dažnius ir
jų kitimą populiacijose

Populiacija – tai tam tikroje teritorijoje egzistuojanti laisvai
besikryžminančių (panmiksija) individų sankaupa, daugiau ar mažiau
izoliuota nuo kitų sankaupų.
Populiacija genetine prasme – tai grupė individų, besidalinančių bendru
genų fondu ir turinčių galimybę kryžmintis tarpusavyje.
Fenotipas – individo požymių visuma
Genotipas – individo genetinės informacijos visuma (arba jos dalis),
genų rinkinys

Alelis – vienas iš geno dviejų arba keleto alternatyvių formų galinčių
egzistuoti viename lokuse.

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 3

Pop dy dis Ne

Efektyvusis populiacijos dydis Ne
Efektyvusis populiacijos dydis (gausumas) Ne – tai individų, dalyvaujančių
naujos kartos kūrime (t.y. - duodančių palikuonis), skaičius

Efektyvusis populiacijos dydis Ne yra kelis kartus ar net dešimtis kartų mažesnis,
nei bendras individų skaičius populiacijoje Nc (census population size) dėl šių
priežasčių:

•populiacijos gausumo kitimo skirtingose generacijose
•nevienodo individų derėjimo
•nevienodo lyčių santykio
•persidengiančių generacijų
•geografinio populiacijos pasiskleidimo

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 4

Ne
kitimas

Populiacijos dydžio (gausumo) kitimas
ontogenezėje ir keičiantis generacijoms

Medžių
skaičius

7000

Nc

6000
5000
4000

I generacija

II generacija

3000
2000
1000

Ne (apskaičiuotas)
Ne (faktinis)

0
0

20

40

60

80

100

120

140

160

180 200

Metai

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 5

Ne
ivertini
mas

Efektyvaus populiacijos dydžio įvertinimas
1. Pagal populiacijų dydžio fluktuaciją
1/Ne=1/t(1/N1+1/N2+…+1/Nt)
t - generacijų skaičius, Nt – Ne kiekvienoje generacijoje
jei Ne penkiose generacijose yra 20, 80, 100, 125 ir 175, tai Ne=58

2. Pagal lyčių santykį

Ne = (4Nm•Nf)/(Nm+Nf)
Nm – tėvinių medžių skaičius, Nf – motininių medžių skaičius
jei 250 tėvinių ir 250 motininių medžių, tai Ne = 500
jei 50 tėvinių ir 450 motinių medžių, tada Ne = 180

3. Pagal šeimų dydžio kintamumą
Ne = 4Nc/(2+2)
jei individų kiekio šeimoje variansa 2 = 5, populiacijos dydis Nc= 100,
tai Ne=57
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 6

Ne mazejimo pasekmes

Efektyvaus populiacijos dydžio mažėjimo pasekmės:
Dėl atsitiktinės alelių dažnių variacijos vyksta genetinis
dreifas - alelių fiksacija (įsigalėjimas) ir praradimas
Didėja inbrydingas – kryžminimasis tarp giminingų
individų
Didėja homozigotiškumas
Vyksta diferenciacija į subpopuliacijas
Pasireiškia “butelio kaklelio” efektas
Pasireiškia įsikūrimo efektas

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 7

Hardzio-Veinbergo

Hardžio-Weinbergo principai
Gausioje populiacijoje, kurioje visi individai kryžminasi laisvai ir
atsitiktinai, kurioje nevyksta selekcija, mutacijos, genetinis dreifas ir
migracija:
•Genotipų dažniai yra alelių dažnių produktas
•Alelių ir genotipų dažniai populiacijoje nesikeičia iš kartos į kartą
•Jei populiacijoje pakinta genotipų dažniai be alelių dažnių
pokyčių, po vienos generacijos nusistovi genotipų pasiskirstymo
pusiausvyra, atitinkanti alelių dažnius
•Jei populiacijoje pakinta alelių dažniai, po vienos generacijos
nusistovi genotipų pasiskirstymo pusiausvyra, atitinkanti naujus
alelių dažnius

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 8

Alelių ir genotipu dažnis

•Genotipų dažnis yra alelių dažnių produktas:

V yr.

a1a1

p2

a1a2

a2a2

2pq

q2

M o t.

0 .7 a 1

0 .3 a 2

0 .7 a 1 0 .4 9 a 1 a 1

0 .2 1 a 1 a 2

0 .3 a 2 0 .2 1 a 1 a 2

0 .0 9 a 2 a 2

Alelių dažnis:
P(a1) = [2(a1a1) + (a1a2)]/2n
Alelio a1 dažnis
Dvigubas homozigotinių individų skaičius
(nes homozigotos turi dvi to pačio a1
alelio kopijas)
Heterozigotinių genotipų su
tuo aleliu skaičius (nes
heterozigota turi tik vieną a1
alelį)

Padalinta iš dvigubo
individų skaičiaus
pavyzdyje (kadangi
kiekvienas individas turi du
alelius lokuse)

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 9

Al dazn heterozig homozig

Alelių dažniai ir homozigotinių ir heterozigotinių
genotipų dažniai HWE populiacijoje
A alelio dažnis p
Genotipų
dažniai

1,0 -I

0,8 -

0,8

0,6

0,4

0,2

l

l

l

l

Homozigotų AA
P = p2

0,0
l

Homozigotų aa
Q = q2

0,6 -

Heterozigotų Aa

H = 2pq

0,4 -

0,2 -

0,0 -I

l

l

l

l

l

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

a alelio dažnis q
Didžiausias heterozigotinių
genotipų (Aa) dažnis yra
esant alelių dažniui 0,3-0,7

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 10

Hardzio-Veinbergo

•Alelių ir genotipų dažniai populiacijoje nesikeičia iš kartos į kartą
•Jei populiacijoje pakinta genotipų dažniai be alelių dažnių
pokyčių, po vienos generacijos nusistovi genotipų pasiskirstymo
pusiausvyra, atitinkanti alelių dažnius
Pirmoji generacija
Populiacija

Genotipų dažniai G0

Antroji generacija
Alelių
dažniai G0

Genotipų dažniai G1

Alelių
dažniai G1

A1 A1

A1 A2

A2 A2

p

q

A1 A1

A1 A2

A2 A2

p

q

Pop. 1

0.6

0.2

0.2

0.7

0.3

0.49

0.42

0.09

0.7

0.3

Pop. 2

0.49

0.42

0.09

0.7

0.3

0.49

0.42

0.09

0.7

0.3

Pop. 3

0.4

0.6

0.0

0.7

0.3

0.49

0.42

0.09

0.7

0.3

•Jei populiacijoje pakinta alelių dažniai, po vienos generacijos
nusistovi genotipų pasiskirstymo pusiausvyra, atitinkanti naujus
alelių dažnius
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 11

Aleliu
tipai

Aleliai pagal dažnumą ir paplitimą
skirstomi į 4 grupes:
Plačiai paplitę

Lokalūs

Dažni

Dažni plačiai paplitę

Dažni lokalūs

Retieji

Retieji plačiai paplitę

Retieji lokalūs

Paplitimas
Dažnis

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 12

u
d
a
z
n
i
s
i
r
k
i
e
k
i
s

Evoliucijai, selekcijai ir medynų genetinei
įvairovei svarbūs skirtingo dažnio aleliai:
•medynų įvairovei svarbūs vidutinio
dažnio aleliai (q>0,1),
• selekcijai svarbūs retesni aleliai
(q>0,01) ir didesnis alelių skaičius,
• evoliucijai svarbūs ir patys retieji
aleliai ir didelis jų skaičius

Alelių
kiekis

svarbūs evoliucijai

svarbūs selekcijai
0

svarbūs medynų įvairovei

0,25

retieji aleliai
plačiai paplitę aleliai
nedažni aleliai

pagal Danell 1993

0,50

Alelių dažnis (q)

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 13

Genu dažn ir adity v variacija

Adityvinę variaciją (kiekybinių požymių variaciją) labiausiai
lemia vidutinio dažnio aleliai (q=0.4-0.6). Todėl natūrali arba
dirbtinė selekcija pirmiausiai įtakoja vidutinio dažnio alelius
Adityvinė variacija
0.6

0.4

0.2

0

0.2

0.4

0.6

0.8

1.0

Genų dažnis (q)
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 14

Genetinė variacija priklausomai nuo populiacijoje
atrenkamų medžių skaičiaus

Ind sk ir
add var

Išliekanti adityvinė variacija
0.991.0
0.93

Atrinkus 50 medžių išlaikomi 99%
visos populiacijos genetinės
įvairovės

0.8

Atrinkus 5 medžius išlaikomi 93%
visos populiacijos genetinės įvairovės

0.6

0.4

0.2

N=5

N=50

0
1

10

100

1000

Atrinktų (atsitiktine tvarka) medžių skaičius
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 15

Individu skaicius

Individų skaičius reikalingas siekiant apimti retuosius/
mažo dažnio alelius

Tikimybė apimti retuosius alelius:

1142

916
754

Alelių dažnis
pagal Gregorius 1980
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 16

Gen var itakojanty s veiksniai

Genetinę įvairovę - alelių dažnius ir genų kiekį populiacijose įtakojantys veiksniai:
Mutacijos – atsitikinai atsirandantys genų pokyčiai
Genų pernešimas (gene flow) – genų migracija iš vienos populiacijos
į kitą, dėl ko pakinta genų dažnis
Genetinis dreifas (genetic drift) – atsitiktinis alelių praradimas
mažose populiacijose
Fenotipinis (fenogenetinis) plastiškumas – genotipo požymio
amplitudė nustatyta bent dviejose aplinkose
Natūrali atranka – mažiau prisitaikiusių genotipų iškritimas iš
populiacijos lemiantis nevienodą alelių perdavimą sekančiai generacijai
ir didinantis prisitaikymą
Neatsitiktinis kryžminimasis – giminingų individų, arba individų su
panašiais fenotipais poravimasis

Įsikūrimo efektas – reiškinys, kai tik dalis genotipų dalyvauja paliekant
palikuonis ir genotipų dažnis tampa skirtingas naujoje populiacijoje
Stochastiniai procesai (populiacinės bangos) – individų
gausumo svyravimai populiacijose
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 17

Pop genet sistema

Populiacijos genetinė sistema
Populiacija

Fenotipinė
struktūra

Gretima
populiacija

Genų veiklos
moda

Genotipinė
struktūra

APLINKA

Poravimosi sistema

Genetinė
struktūra

pagal Hattemer & Gillet 2000

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 18

Gen ir genet ivairove

Genetinė ir genotipinė įvairovė keičiantis generacijoms
Zigotos (sėklos)

Sėklų pernešimas

Atranka pagal gyvybingumą
Atsitiktinumai

Suaugę medžiai
Gametos
(žiedadulkės)

Žiedadulkių pernešimas
Atranka pagal fertilumą
Poravimosi sistema
Mutacijos

Zigotos

Atsitiktinumai

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 19

Genvar itak veiksniai

Veiksnių įtaka genetinei variacijai tarp populiacijų (tarppopuliacinei
diferenciacijai) ir populiacijų viduje (pagal Eriksson 1997, 1998)
Disruptyvinė
atranka
Genetinis dreifas
Įsikūrimo efektas

Stabilizuojanti
arba kryptinga
atranka

Tarppopuliacinė
genetinė variacija

Genų pernešimas

(diferenciacija)
Fenotipinis
plastiškumas

Butelio kakl.efektas
Mutacijos

Variaciją mažina

Variaciją didina
Disruptyvinė
atranka
Genų pernešimas

Mutacijos

Stabilizuojanti
arba kryptinga
atranka
Genetinis dreifas

Genetinė
variacija
populiacijos
viduje

Įsikūrimo efektas

Butelio kakl. efekt
Neatsitiktinis Inbrydingas
kryžminimasis Pasir. porav.
Individų fenotipinis
plastiškumas
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 20

Evol jegos ir allel

Skirtinų evoliucinių jėgų poveikis alelių dažniui
ir genetinei įvairovei.

Mėlynos rodyklės rodo
variacijos didėjimą
populiacijose, raudonos –
mažėjimą (alelių
praradimą arba fiksaciją)

A alelio dažnis
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 21

Daznio pok del
atrankos

Naudingų genų dažnių pokytis dėl atrankos
 p  p ' p 

Genų dažnis

p
1  sq

dominantinių

0
0

200

400

600

800



1  sq

2

Atsparumo požymius lemia
pavieniai domitantiniai genai, taigi,
populiacijose šias savybes
lemiančių genų dažnis pradžioje
keičiasi greitai.

recessyvinių

0.25

1  sq

2

2

Dominantinių genų dažnis keičiasi
greitai, kai jie reti, o lėtai – kai dažni.

S=3%

0.50

2

 p 

spq

p – A geno dažnis, q – a geno
dažnis, s – AA ir aa genotipų
prisitaikymo skirtingumas
(selekcijos koeficientas,
žuvusiųjų proporcija)

1.00

0.75

p  p (1  sq )
2

1000 1200

Laikas - generacijų skaičius

Recesyvinių genų dažnis keičiasi
lėtai, kai jie reti, o greitai – kai dažni

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 22

Daznio pok del
atrankos

Žalingų genų dažnių pokytis dėl atrankos
Genų/alelių dažnis

a alelis

Genotipų
prisitaikymo
laipsnis:
AA = 1.0
Aa = 1.0
aa = 0.01

Laikas - generacijų skaičius
Žalingo a alelio dažnis populiacijoje mažėja lėtai, nes jis išlieka
heterozigotose, kurių prisitaikymas išlieka geras dėka nežalingo
dominuojančio A alelio
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 23

Genu dreifas

Genų dreifas
- tai genetinės variacijos praradimas dėl atsitiktinių priežasčių
vykstant kartų kaitai:

–V = [1 - (1/(2Ne))]t

čia: V – variacijos praradimas
t – laikas (generacijų skaičius)
Ne – efektyvusis populiacijos dydis

Genų dreifas labiausiai pasireiškia mažose populiacijose:
- kai Ne = 1, tada genetinė variacija per vieną generaciją sumažėja 50%
- kai Ne = 10, tada genetinė variacija per 10 generacijų sumažėja 60%

- alelių praradimas:

E = m - (1-pj)2Ne

čia: E – alelių praradimas
m – pirminis alelių kiekis
pj – j-tojo alelio dažnis
Ne – efektyvusis populiacijos dydis
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 24

Aditiv variance

Adityvinė variacija prarandama =

1
2Ne

Išliekanti adityvinė variacija

Generacijų
skaičius:

Populiacijos dydis, vnt.

Išliekanti genetinė adityvinė variacija po 1, 10 ir 50
generacijų, priklausomai nuo populiacijų dydžio
(pagal Danell 1993)
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 25

k Butelio kaklelio efektas kiekybiniams ir kokybiniams
y požymiams
b
Kiekybiniai požymiai
p
Genetinė
o variacija
Išlikimo limitai
z
Kokybiniai požymiai
y
m
•Keičiantis aplinkos sąlygoms, adaptacinių požymių kiekybinis paveldimumas yra
i pranašesnis nei kokybinis paveldimumas, nes butelio kaklelio efekto išdavoje išlieka
daugiau genetinės įvairovės
a •Butelio kaklelio efektas stipriai sumažina genetinę įvairovę, tačiau kartais jis atlieka
I generacija

II generacija

Laikas

a1a1
a1a2
a2a2

teigiamą funkciją – išplatina retuosius alelius

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 26

Neatsitiktinis kryžminimasis
Neatsitiktinis kry zminimasis

 Inbrydingas:
• Poravimasis tarp giminingų individų,
pvz. – tarp arčiau vienas kito
augančių medžių
 Pasirinktinis poravimasis:
• kai poruojasi panašaus fenotipo
individai, pvz. ankstyvos fenologijos
motinos su ankstyvosios fenologijos
tėvais

Neatsitiktini kryžminimasis mažina heterogeniškumą, mažina genetinę
įvairovę, pažeidžia alelių dažnių pasiskirstymo pusiausvyrą populiacijoje,
mažina populiacijos tvarumą ir kt.
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 27

Inbrydingas
Inbrydingas – tai kryžminimasis tarp giminingų individų
Dėl inbrydingo sumažėja heterozigotinių individų dažnis populiacijoje
Inbrydingas

Inbrydingo koeficientas F rodo heterozigotinių individų proporcijos
sumažėjimą lyginant su heterozigotinių individų proporcija atsitiktinai
besikryžminančioje populiacijoje:
H 0  H 
F 
%
H0
100.0

75.5

50.0

Heterozigotiškumas
Homozigotiškumas

25.5

0.0
0
8

1

2

3

4

5

6

7

Generacijos
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 28

Inbrydingo depresija

Inbrydingo depresija

mF = m0 – 2F Sdpq

Augimas,%
100

Negiminingi poravimaisi

F – inbrydingo koeficientas
mF – požymio reikšmė esant inbrydingui F
m0 – požymio reikšmė be inbrydingo
d – dominantinis nukrypimas
p, q – vidutinis genų dažnis lokuse
atsakingame už požymį

Pusiausibų poravimaisi
80

Sibų poravimaisi
60

Savidulka
40

2-os kartos
savidulka

20
0

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6
0.7
0.8
Inbrydingo koeficientas
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 29

Adityvinio paveldėjimo atveju požymį
lemia daugelio alelių suminis poveikis
Individų
skaičius

80

Kryžminantis genotipams AaBbCcDc x AaBbCcDc
gaunami palikuonys:
Adityvinis paveld

AaBbCcDd

70
60

AaBbCcdd

Normalusis pasiskirstymas

AABbCcDd

50
40
AaBbccdd

30

AABBCcDd

20
Aabbccdd

AABBCCDd

10

aabbccdd

AABBCCDD

0
20

20.1 20.2 20.3 20.4 20.5 20.6 207 20.8

Medžių aukščio klasės
Kiekviename lokuse dominantinis alelis prideda 0,1m aukščio:
aabbccdd genotipo aukštis bus 20 m, AaBbCcDd – 20,4 m, o
A.Pliūra
AABBCCDD – 20,8

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 30

p
w
o
o
d

Kiekybinius požymius lemia vienu metu daug genų (QTL),
išsidėsčiusių daugelyje chromosomų vietų (Populus genolapyje
medžių aukščio QTL pažymėti raudonai)
Medienos

LG-1(I)

LG-2(VI)

LG-3(X)

Height Age 1
Wallula
Lateral Root
Growth
Biomass Age 1
Wallula
Height Age 4
Boardman,
Biomass Age 1
Wallula,
Basal Callus

Height Age 1
Wallula

LG-4(III)

Height Age 4
Clatskanie

LG-5(II)

Height Age 4
Clatskanie

LG-6(XIII)

Height &
Diameter Age 4
Boardman,
Height &
Diameter Age 8
Clatskanie

Height Age 4
Clatskanie

Height Age 4
Clatskanie,
Height Age 4
Boardman,
Biomass Age 1
Wallula

Height Age 4
Clatskanie
Height Age 4
Clatskanie

Height &LG-19(XII)
Diameter Age 8
Clatskanie

LG-7

LG-20(XVI)

LG-8(V)

Lateral
Root Length

Diameter
Age 4
Boardman

LG-23

Height Age 4
Boardman

LG-24

LG-25

Biomass
Age 1 Wallula

0 cM

LG-30

LG-26

Biomass
LG-27
LG-28
Age 1 Wallula
Root Biomass
Age 1 Wallula
Biomass
Age 1 Wallula

20 cM

LG-9(XI)

LG-10

LG-11(XVIII) LG-12(IV)

Height Age 4
Boardman

Diameter Age 4
Boardman
Diameter Age 4
Boardman

LG-13(VIII)

Height Age 4
Boardman

Root Biomass
Age 1 Wallula

Biomass
Age 1 Wallula

LG-16(XIV)

LG-17

Diameter Age 4
Boardman

Height Age 4
Boardman

LG-15

LG-14

LG-29

LG-22

Height &
Diameter Age 4
LG-18
Boardman
Root
A.Pliūra
Initiation

LG-21
Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 31

Kombinacine galia

Bendroji ir specifinė kombinacinė galia
Skirtingi medžiai nevienodai perduoda savo savybes palikuonims:

Motininis medis

Tėvinis medis
x

1

2

3

4

5

6

x

1

-

32

24

25

26

21

25,6

2

33

-

31

31

19

30

28,8

3

23

30

-

25

23

23

24,8

4

25

32

24

-

21

27

25,8

5

24

28

24

22

-

34

26,4

6

20

31

22

26

32

-

26,2

x

25,0

30,6

25,0

25,8

24,2

27,0

26,2

Motinmedžių
vidurkiai

Didelė bendroji
kombinacinė galia
BKG
Didelė specifinė
kombinacinė galia
SKG – šeimos
vidur-kio
nukrypimas nuo
bendrojo vidurkio
Bendras vidurkis

Didelė bendroji kombinacinė galia
BKG – medžio palikuonių vidurkio
nukrypimas nuo bendrojo vidurkio
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 32

Sel pozy miai

Požymis

Adapaciniai
Medžio aukštis
+++
Stiebo skersmuo
+
Radialinis prieaugis (rievių plotis)
+
Stiebo tūrs
++
Stiebo tūris/lajos projekc. plotas
++
Lajos plotis
++
Sauso stiebo svoris (biomasė)
++
Pumpurų sprogimo fenologija
+++
Lapų geltimo fenologija
+++
Atsparumas šalnomis
+++
Atsparumas ligoms
+++
Pleištinis ūglis
+++
Dviviršūniškumas
+++
Stiebų skaičius
++
Antrinis augimas
+
Stiebo tiesumas
Šakų storis
Šakų prisegimo kampas
Medienos tankis
Medienosminimalus tankis
Medienos maksimalus tankis
Medienos tankio tolygumas
Medienos susitraukimas
Medienos stiprumas
Medienos atsparumas lenkimui
Branduolio medienos spalva
Kompresinės medienos buvimas
Celiuliozės kiekis medienoje
Lignino kiekis medienoje
Žydėjimo ankstyvumas
Žydėjimo gausa
Žydėjimo lytinė asimetrija
Vegetatyvinis dauginimas

Produk
tyvumo
++
+++
+++
+++
+++
+
++

ReproStiebų Medienos
kokybės
kokybės
dukciniai
++
+
++
+
+
++
+
+
+
+
++
++
+

+
+
+
++
+
+
+++
+++
++

+++
+++
+
++

Medžių
požymių
grupės

+
+
+
+++
++
++
++
+++
++
++
+
++
++
++

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 33

as
po
zy
mi
s

Kiekvieną požymį apsprendžia daugelis komponentų
Aukštis
Augimo
sparta

Maistmedžiagių
efektyvumas

Maistmedžiagių
paėmimas iš
dirvožemio

Augimo
periodas

Vandens naudojimo
efektyvumas

Maistmedžiagių
panaudojimas

Fotosintezės
aktyvumas

Maistmedžiagių
relokacija

Kiekvieną iš šių komponentų apsprendžia daug įvairialypių biosintezės ir
metabolizmo kelių, kuriuos reguliuoja daugelis enzimų ir, kartu, daugelis genų.
Biotechnologinės selekcijos pagalba modifikuojant kiekvieną iš jų atskirai gali
būti suardamas balansas tarp atskirų komponentų. Be to efektyvumas gali būti
nedidelis, nes augimą gali riboti kitas nepagerintasis komponentas.
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 34

y
p
a
t
y
b
e
s

Medžių biologinės ypatybės įtakojančios
genetinius procesus
•Medžių ilgaamžiškumas – lėtas ilgas vystymasis ir vėlyva
branda.
•Daugelis ūkinių ir adaptyvinių požymių lemiami daugelio alelių ir
yra paveldimi adityviškai.
•Kryžmadulkinė poravimosi sistema labai apriboja savidulką ir
poravimąsi tarp giminingų individų ir tuo apsaugo nuo alelių
fiksacijos (atskirų alelių įsigalėjimo populiacijoje)
•Dėl didelio heterozigotiškumo medžių populiacijose sukaupta
daug recesyvinių alelių, lemiančių didelį genetinį krūvį ir
imbrydingo depresiją

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 35

Miško medžių rūšys skiriasi pagal bioekologines ir genetines
ypatybes, lemiančias jų adaptacijos galimybes

R
ū
š
y
s

M ed - M išk ų
žių
p lotas
rū šis tū k s.
ha

P
E
M

702,1
441,9
0,8

S u tin k am u m as

D ažna
D ažna
N edažna

Pap litim o
p ob ū d is

P lačiai paplitus
P lačiai paplitus
P lačiai paplitus

D ažna
D ažna
D ažna
D ažna
D ažna
D ažna

P lačiai
P lačiai
P lačiai
P lačiai
P lačiai
P lačiai

L
K
Sb
Bu
Ąb

N edažna
N edažna
N edažna
R eta
R eta

P lačiai paplitus
P lačiai paplitus
P apl. P Lietuv.
Lokali P V Liet.
Lokali P Lietuv.

G
Vk
Ob
Kr
Tr
Sk
Šm

N edažna
N edažna
R eta
R eta
R eta
N edažna
N edažna

P lačiai paplitus
P lačiai paplitus
P lačiai paplitus
P apl. P , P V Liet.
P apl. V Lietuv.
P lačiai paplitus
P lačiai paplitus

B
J
D
Ą
U
Bt

375,2
108,5
52,4
33,6
50,8
111,3

paplitus
paplitus
paplitus
paplitus
paplitus
paplitus

Pop u liacijų
d yd is

S ocialin is
statu sas

A p d u lk in im as

S ėk lų
p latin im as

p ap litęsocialiniai
socialin iaispygliuočiai
lap u očiai
1. 1.Plačiai
Plačiai paplitę
D idelės
S ociali
V ėjo
V ėjo
D idelės/vidutinės
S ociali
V ėjo
V ėjo
M ažos
S ociali
V ėjo
V ėjo
2.Plačiai p ap litę socialin iai lap u očiai
D idelės
S ociali
V ėjo
V ėjo
D idelės/vidutinės
S ociali
V ėjo
V and., vėjo
V idutinės
S ociali
V ėjo
V ėjo
M ažos/vidutinės
S ociali
V ėjo
P aukšč.,žinduol.
M ažos/vidutinės
S ociali
V ėjo
V and,vėjo, pauk.
V idutinės
S ociali
V ėjo
V and, vėjo
3.R etesn ieji socialin iai lap u očiai
M ažos/pav.m edž.
S ociali
V abzdž. V ėjo, paukšč.
M ažos/pav.m edž. S oc./asoc. V abzdž. V ėjo, paukšč
M ažos/vidutinės
S oc./asoc. V ėjo
V ėjo.,
M ažos
S ociali
V ėjo
Žinduol.
M ažos
S ociali
V ėjo
P aukšč.,žinduol.
4.R etieji asocialin iai lap u očiai
P avieniai m edžiai A sociali
V ėjo
V ėjo
P avieniai m edžiai A soc./soc. V ėjo
V ėjo
P avieniai m edžiai A sociali
V abzdž. P aukšč., žinduol.
P avieniai m edžiai A sociali
V abzdž. P aukšč., žinduol
P avieniai m edžiai A sociali
V abzdž. P aukšč., žinduol
D em ai
A sociali
V abzdž. V ėjo
P avieniai m edžiai A sociali
V abzdž. P aukšč., žinduol

S tad ija
ek osistem oje

Progn ozu ojam a gen etin ė
variacija
tarp
p op u l.
p op u l. vid u je

E k on om m in ė
svarba

P ionierinė
A ntrinė
A ntrinė

D idelė
D idelė
D idelė

M aža
V idut.
V idut.

+++
+++
+

P ionierinė
P ionierinė
P ionierinė
K lim aksinė
A ntrinė
P ionierinė

D idelė
D idelė
D idelė
V idut.
D idelė
D idelė

M aža
M aža
M aža
D idelė
V idut.
M aža

++
+
+
++
++
-+

K lim aksinė
A ntrinė
A ntrinė
K lim aksinė
K lim aksinė

V idut.
D idelė
D idelė
M aža
V idut.

D idelė
V idut.
V idut.
D idelė
D idelė

++-+
-+
+-

A ntrinė
A ntrinė
A ntrinė
A ntrinė
A ntrinė
A ntrinė
A ntrinė

D idelė
D idelė
D idelė
D idelė
D idelė
D idelė
V idut.

V idut.
V idut.
V idut.
V idut.
V idut.
V idut.
V idut.

-+
-+
-

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 36

Požymių variacija tarp populiacijų ir populiacijose (Karpotojo beržo)
seim
indMedienos
var kietumas, mm
25

CVA=0,9

20

5,0

0,5

9,7

9,5

15
10
5
0
350
300

Populiacijų vidurkiai

Aukštis, cm

CVA=44,0 Šeimų12,2
vidurkiai

28,7

27,7

17,5

250
200
150
100
50
0

Švedijos

Telšių

Tauragės

Radviliškio

Šakių
A.Pliūra

Dubravos pop.
Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 37

Paveldejimas

Paveldėjimas
a) paveldėjimas – tai panašumo tarp tėvų ir palikuonių laipsnis.
Jis įvertinamas regresijos koeficientu)
Palikuonių
fenotipas

80

Palikuonių
fenotipas

120

120

110

110

90

100

90

110

120

80

90

Tėvų
fenotipas

100

110

120

Tėvų
fenotipas

90

80

80

Tėvų ir palikuonių požymio reikšmės
priklausombė, kai paveldėjimas aukštas

Tėvų ir palikuonių požymio reikšmės
priklausomybė, kai paveldėjimas žemas

H2 > 0.5

H2 < 0.5

b) paveldėjimas – tai genetinio kintamumo tarp palikuonių santykis su
fenotipiniu kintamumu. Jis įvertinamas atitinkamų variansų santykiu.

H
Paveldėjimo koeficientas (heritability)

2







2
A
2
ph

Adityvinė variansa
Fenotipinė variansa
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 38

H2 vs CVa

Skirtingiems požymiams būdingos įvairios genetinės
variacijos (CVA) ir paveldėjimo (H2) kombinacijos
Aukšta CVA

Aukštas H2

Žemas H2

Fenologiniai požymiai:
• pumpurų sprogimo laikas
• pumpurų sukrovimo laikas
• lapų rudeninis geltimas ir
kt.
Augimo požymiai:
• aukštis,
• aukščio prieaugis,
• skersmuo,
• stiebo tūris,
• lajos plotis ir kt.

Žema CVA
Morfologiniai požymiai:
• žievės forma,
• žievės spalva,
• tracheidžių ilgis,
• medienos tankis,
• lapų forma,
• stiebo tiesumas ir kt.
Atsparumo požymiai:
• atsparumas lapų ligoms,
• atsparumas puviniui ir kt.

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 39

Ekogenetinis atsakas

Eko-genetinis atsakas/reakcijos normos
•Genetinė variacija
•Nėra plastiškumo (E n.s.)
•Nėra G x E

A

I aplinka

_
x

_
x
I aplinka

II aplinka

•Nėra bendros genet.variacijos
•Nėra bendrojo plastiškumo (E n.s.)
•G x E

C

B

_
x

_
x

•Genetinė variacija
•Plastiškumas
•Nėra G x E

II aplinka

•Genetinė variacija 2-je aplinkoje
•Nera bendrojo plastiškumo (E n.s.)
•G x E

D

_
x

_
x

_
x

I aplinka

II aplinka

I aplinka

II aplinka
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 40

Populiacijų, šeimų bei klonų eko-genetinio atsako
pobūdis apibūdinamas keletu rodiklių:

Atsako pobudis

Adaptyvumo
laipsnis

Bendrasis

Didelė

Didelis

Didelis našiose,
mažas neturtingose Specifinis
augavietėse

Didelė

Didelis

Didelis neturtingose,
mažas našiose
Specifinis
augavietėse

Maža

Mažas

Mažas

Maža

Mažas

Didelis

H, m

Na

Nb

Nc

Adaptyvumo Reakcijos Fenotipinis
tipas
norma
plastiškumas

Bendrasis

Nd

Augavietės našumas

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 41

Atsakas pop

Š iau liai-20

1

2

K u ršėn ai-53
Š IA U L IŲ I

P lu n gė-36
R ad v iliškis-16

P an ev ėžy s-14

K .N erija -35

3
Ekogenetiškai
jautriausios populiacijos

T au ragė -18
Š IL U T Ė S

Jon av a -49
KAUNO
Š akiai-34

2

P rov en en cijos rajon o N r.
P roven an ce region N o.

K ačergin ė -51
K aišiad ory s-8
P ajiesy s-511Š ilėn ai-512

M arija m p olė -33

P o p u lia cijo s:

120

K .R ū d a -34

Po p u latio n s:

P rien ai-15

Š IL U T Ė S

P aliku on ių b an d o m ieji želd in iai:
P rogen y test plan tation s:
D zū kija N P -29

Palikuonių perkėlimo
tyrimais nustatyta, kad
juodalksnio (Alnus
glutinosa L.)
populiacijos skiriasi
eko-genetinio atsako
pobūdžiu

V id u tin is a u k š tis , c m - M e a n h e ig h t, c m

P op u liacijos
Š iau liai-20 P opu lation s

P a jie s io
Ka iš ia dor ių
Ka č e r ginė s

110
P lungė s
Kur š ė nų
Ta ur a gė s

100

M a r ija npolė s
Kur š ių NNP
J ona vos
Dzūk ijos NP
Ka zlų Rūdos

90
Š ilė nų
P r ie nų

80

70
K aunas

Š ia u lia i

Š ilu tė

P a lik u o n ių iš b a n d y m ų v ie ta - P ro ge n y te s t s ite
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 42

Fenogenetinio plastiškumo, jautrumo ir
reakcijos normų įvertinimo būdai ir rodikliai

Atsako ivertinimas

Reakcijos normą charakterizuoja
regresinės lygties koeficientas b, c ir
kt., o variacinėje analizėje – augavietės
variansa

H, m

Ekogenetinį jautrumą apibūdina
regresinės lygties koeficientas R2, o
variacinėje analizėje – G x E
sąveikos variansa

Y=a+b X+cX2

Y=a+b X
Fenogenetinį plastiškumą
apibūdina skirtumas tarp
maksimalios ir minimalios požymio
reikšmės kontrastinėse aplinkos
sąlygose

Na

Nb

Nc

Nd

Augavietės našumas
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 43

Gen var pasiskirsty mas

Genetinės variacijos pasiskirstymas
Genetinė variacija pasiskirsčiusi:
• erdvėje
• laike
Genetinė variacija erdvėje skirstoma į:

•laipsnišką (klinaliają) variaciją
•ekotipinę variaciją
Genetinė variacija struktūriškai pasiskirsčiusi:

•tarp populiacjų
•populiacijose - tarp šeimų
•šeimose - tarp individų
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 44

Klinalioji variacija

Laipsniška (klinalioji) variacija ir
ekotipinė variacija

Fenofazė
pvz.
rudeninis
lapų
geltimas

5
4
3
-

Klinalioji
variacija

Ekotipinė
variacija

2
1
0
-

Iš pietų

iš šiaurės
Populiacijų
palikuonių kilmė
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 45

Pop struktura

Populiacinės struktūros tipai ir genų pernešimas
(Eriksson, Ekberg 2001)

- viena didelė populiacija

- "kontinento-salų" populiacinė struktūra,
genai pernešami iš kontinentinės į salų
populiacijas

- mažos atskiros populiacijos be žymesnio
genų pernešimo
- pakopinė populiacinė struktūra, genų
pernešimas vyksta tarp gretutinių populiacijų

- didelė tęstinė populiacija, kur geografinis
atstumas sąlygoja panašumo laipsnį tarp
populiacijų
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 46

U pop

Paprastojo uosio populiacinė struktūra

- Populiacijų ribos
- Miško gamtinių
regionų ribos
- Kilmių
(provenencijų) ribos

Pliūra, Baliuckas 2001
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 47

L
e
d
y
n
a
i

Populiacinei struktūrai įtakos turėjo ledynmečio prieglobsčio
zonų išsidėstymas, poledynmečio vegetacinių zonų kitimas ir
populiacijų migracijos keliai

Medžių
populiacijų
išlikimo
(prieglobsčio)
zonos

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 48

Azuolo pop fen

Ekotipinė populiacinė struktūra

K u lu p en ai
A n cisk is

Josvain iai
B iju tisk is
S eta
Boundaries of forest ecoclimatic regions

D u k stos

P ercent of Q u ercu s robu r in stand
com p osition:

N .U tos

B ound aries of forest enterp rises

N am e of forest enerp rise

Baliuckas 2001

Q . robu r exp erim ental trial

Paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.) Lietuvos populiacijų palikuonys skiriasi pagal
fenologinius požymius: pumpurų skleidimosi laiką (mėlyni skrituliai) ir lapų geltimo laiką
(juodi skrituliai) trijuose eksperimentiniuose želdiniuose (Šilutės, Panevėžio ir Dubravos).
A.Pliūra
Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 49

Reguliac veiksniai

Sezoninio augimo ritmo reguliaciniai veiksniai
modifikuojanti aplinka

Temperatūra

Fotoperiodas:
nakties ilgis

Augimo kreivė
Teigiamų
temperatūrų
suma, būtina
išvesti iš ramybės
būsenos

žiema
žiema
Neigiamų
temperatūrų
suma, būtina
išvesti iš ramybės
būsenos

pavasaris

vasara

ruduo

Kritinis nakties ilgis,
pervedantis į
ramybės būseną

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 50

Populiac adaptacija

Natūralios atrankos dėka išilgai ekologinio gradiento
keičiasi alelių dažniai ir formuojasi savitos lokaliai
adaptuotos populiacijos
Vidutinė
temperatūra

Vegetacijos
sezono ilgis
Selekcinis
spaudimas
Genų
migracija

Mutacija

Selekcinis
spaudimas

Mutacija

Genų
migracija

Pietūs

Šiaurė
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 51

Rusiu atsiradimas

Rūšys atsiranda iš populiacijų, pastarosioms vis labiau išsiskiriant pagal
savo genetines savybes atsirandant genų pernešimo tarp jų apribojimams
R1

R2

R3

R4

R5
Penkios rūšys

Keturios rūšys

Trys rūšys

Dvi rūšys

Viena rūšis
Populiacijos vystimosi linija
Izoliacinis barjeras
Laisvas genų pernešimas
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 52

Populiacijų deadaptacija šiltėjant klimatui:
Pop deadaptacija

medžių fenologija ir augimo ritmas nebeatitinka
aplinkos sąlygų sezoniniam kitimo ritmui
Žiema

pavasaris

vasara

ruduo

Šalnų
pakenkimų
rizika

žiema

Šalnų
pakenkimų
rizika
Augimo periodas
Rudens šalnų ir
žiemos šalčių
pažeidimai

Pavasario
šalnų
pažeidimai

Determinuoto augimo medžių rūšių
(P, E, Ą, U) augimo periodas šiltėjant
klimatui

Nedeterminuoto augimo medžių
rūšių (B, J, D) augimo periodas
šiltėjant klimatui
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 53

Dinaminis GII

Adaptacija ir dinaminis genetinių išteklių išsaugojimas
tikslas ir principai
Tikslas - užtikrinti rūšies
adaptacinį potencialą
Adaptabilumo maximizavimas

Ex-situ ir in-situ populiacijų
tinklas sukuriamas ir valdomas
pagal dinaminius MPBS principus
Esamos adaptacijos įjungimas
Adityvinės variacijos sukaupimas
Pakankamas Ne - išvengiama genų dreifo
Natūralios atrankos panaudojimas
Regeneracijos užtikrinimas
Nuolatinis prisitaikymas ir vystimasis
Ilgalaikis ir tvarus
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 54

MPBS

Miško medžių genetinių išteklių dinaminio išsaugojimo pagal
daugiapopuliacinę sistemą (MPBS) principinė schema
Š -P fotop eriod in is-tem p eratū rin is
grad ien tas

P o p u lia cijo s
a d a p ta cijo s
p o ky tis
2
1

7
6

S ub p o p uliacijo s
ad ap tacijo s
p o kytis

3
8

5
9

4

P o p u lia cijo s
a d a p ta cijo s
p lėtra

R -V k on tin en talu m o grad ien tas
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 55

Ą gen issaug

Esama in-situ populiacija (gen.
draustinis ar sėklinis medynas)
Planuojama in-situ populiacija
Esama ex-situ populiacija
(palikuonių band. želdiniai)
Planuojama ex-situ populiacija
Esamas klonų archyvas
Planuojamas klonų archyvas

Paprastojo ąžuolo esamų ir planuojamų in situ ir ex situ genetinių išteklių
išsaugojimo subpopuliacijų išdėstymo pagal provenencijų (kilmių) rajonus schema
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 56

Din pop insitu

Dinaminio genetinių išteklių išsaugojimo in-situ populiacijos schema
Š

V

R

III

B ra n d u s
m ed y n a s

P

- K irtim ų eilišk u m as
- P aliek am i sėk lin iai
m ed žiai

P rib ręsta n tis
m ed y n a s

- Išk ertam o s aik štelės

I
II

II
II
III

III

P ap ild om as
p lotas
atsik ū rim u i

IV
V

0

30

60

90 m

kv.

Įvairiaamžės struktūros formavimas: papildomo ploto priskyrimas
atsikūrimui, siaurabiržių atkuriamųjų kirtimų šliejimas ir eiliškumas,
aikštelių iškirtimas ir sėklinių medžių palikimas
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 57

Adaptacija ir daugiapopuliacinė selekcija
•Vykdant miško medžių selekciją pagal daugiapopuliacinės sistemos (MPBS)
principus, bendroji selekcinė populiacija suskaidoma į skirtingas selekcines
populiacijas pagal aplinkos sąlygas (augavietę, klimatą).

MPBS

•Kas generaciją prarandama tik 1% adityvinės variacijos populiacijų viduje,
tačiau nuosekliai plėtojama tarppopulacinė variacija.

Selekcinis efektas
Skirtingos selekcinės
populiacijos

MPBS

Našiose augavietėse + tręšimas

Našiose augavietėse
Vidut. našumo augavietėse
Neturtingose augavietėse
Neturting. augavietėse, be selekcijos

Pagal Eriksson, 2001

Laikas – generacijų skaičius A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 58

y
p
a
t
y
b
e
s

Medžių ypatybės ribojančios klasikinių metodų panaudojimą
selekcijoje:
•Medžių ilgaamžiškumas – lėtas ilgas vystymasis ir vėlyva
branda.
•Daugelis ūkinių ir adaptyvinių požymių lemiami daugelio alelių ir
yra paveldimi adityviškai.
•Kryžmadulkinė poravimosi sistema neleidžianti panaudoti
savidulkos ar atgalinių kryžminimų norint fiksuoti reikiamus alelius
•Dėl didelio heterozigotiškumo medžių populiacijose sukaupta
daug recesyvinių alelių, lemiančių didelį genetinį krūvį ir
imbrydingo depresiją

Biotechnologijos metodų panaudojimas įgalina išspręsti arba apeiti
šias problemas

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 59

Klonine miskininky ste

Ypač našūs trumpos
apyvartos tuopų
plantaciniai želdiniai (JAV)

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 60

Plėtros programa

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į SAKYMAS

DĖL MIŠKO GENETINIŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO IR SELEKCIJOS
PLĖTROS PROGRAMOS
2003 m. kovo 7 d. Nr. 110
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1196 „Dėl Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015)
354 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20766; 2003, Nr. 11-403) 6.1 punktu,
1. T v i r t i n u Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programą (pridedama).
2. P a v e d u Aplinkos ministerijos Miškų departamentui kasmet iki sausio 1 d. parengti ir pateikti
aplinkos ministrui tvirtinti metines šios programos įgyvendinimo priemones.
3. Įsakymo vykdymo kontrolę p a v e d u aplinkos viceministrui A. Vasiliauskui.
4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje v a d o v a u t i s reikšminiu žodžiu
„miškai“.
Aplinkos Ministras
______________

Arūnas Kundrotas

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 110

A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 61

TREEBREEDEX (2006-2009 m.)
R Europos Sąjungos FP5 programa
Internetinis selekcijos forumas
Institucijų ir personalo direktorija 27 institucijos
Virtualus
Europos
E miško selekcijos Projektų duomenų bazė
18 ES šalių
Publikacijų duomenų bazė
4 mln Eurų
centras
Mokslinių
duomenų
metabazė
E
Kursai, seminarai ir kt.
rūšių
DGeografinė
struktūra
E
Selekcijos
Xorganizavimas
Kilmės rajonų zonavimas Europoje
Priėjimas prie eksperimentinių želdinių visoje Europoje
Rūšių adaptacinio potencialo įvertinimas ir kt.
Pasikeitimas tyrimo rezultatais ir publikacijomis

Kolekcijų medžiagos prieinamumas bendrai selekcijai
Ilgalaikė selekcijos ir GI išsaugojimo Europoje strategija
Poreikio moksliniams tyrimams identifikacija ir kt.
Bendri kursai, seminarai ir kt. selekcijos srityje

Selekcijos
metodologijos
tobulinimas
Selekcinės medžiagos produkcija ir
išdėstymas

Priėjimas prie laboratorijų, įrangos, programų ir kt.
Pasikeitimas metodologijomis ir jų suderinimas
Bendri Europiniai eksperimentų protokolai ir standartai
Tyrimų ir plėtros poreikių identifikavimas ir kt.
Pasikeitimas patirtimi ir ekspertize
Priėjimas prie daigynų, biotechn. laboratorijų Europoje
Reprodukcinės medžiagos duomenų bazė
Profesionalų ekspertizė, seminarai, treniruotės,
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 62

Www.f
orestgen
.mi.lt

www.forestgen.mi.lt
A.Pliūra

Genetikos ir selekcijos skyrius


Slide 63

Publikacijos

Literatūros sąrašas

•Corner J.K., Hartl D.L. 2004. A primer of ecological genetics. Sinauer Associates Inc., USA, 304 p.
•Cornelius, J. 1994. Heritabilities and additive genetic coefficients of variation in forest trees. Can. J. For.
Res. 24, 372-379.
•Eriksson G. & Ekberg I. 2001. An introduction to forest genetics. SLU Repro, Uppsala, 166 p.
•Eriksson, G. 1998b. Sampling for genetic resources populations in the absence of genetic knowledge.
Proceedings of 2nd Noble Hardwoods Meeting, 55-25 March 1997, Lourisan, Spain, p. 61-75.
•Eriksson, G. 2000. To survive or not survive under global warming? In: International collaboration on forest
genetic resources: the role of Europe. Proc. EUFORGEN 2nd Steer. Comm. Meet. 26-29 Nov., 1998 Vienna,
Austria, Eds. J.Turok and Th. Geburek, p. 36-43.
•Eriksson, G., G. Namkoong, J. Roberds. 1993. Dynamic gene conservation for uncertain futures For. Ecol.
Managem. 62:15-37.
•Falconer, D.S. and T.F.C. Mackay. 1996. Introduction to quantitative genetics. 4th edition, London: Longman,
464 p.
•FAO 2001. Forest genomics for conserving adaptive genetic diversity. Paper prepared by Konstantin V.
Krutovskii and David B. Neale. Forest Genetic Resources Working Papers, Working Paper FGR/3 (July
2001). Forest Resources Development Service, Forest Resources Division. FAO, Rome. FAO website
www.fao.org/fo
•Kumar S. and Fladung M.. 2004. Molecular genetics and breeding of forest trees. Food Products Press,
ISBN: 1560229594.
•Lynch M. And Walsh B. 1998. Evolution and Selection of Quantitative Traits. (Vol 2). Sinnauer Ass. Inc.,
Sunderland, USA,
•Pliūra, A. 1999. Dynamic multiple population approach in conservation of forest genetic resourses. Botanica
Lithuanica, Suppl. 2, p.105-124.
• Pliūra, A. 1999: European long-term gene conservation strategies: Ash (Fraxinus ssp), pp. 8-20 in Report of
the Third Meeting, Noble Hardwoods Network, edited by J. Turok, J. Jensen, C. Palmberg-Lerche,
International Plant Genetic Resources Institute, Rome.
•de Vicente, M.C., López, C. and Fulton, T. (eds.) 2004. Genetic diversity analysis with molecular marker
data: learning module. International Plant Genetic Resources Institute (IPGRI) and Institute for Genomic
Diversity (IGD), Cornell University. Rome, Italy.
A.Pliūra
Genetikos ir selekcijos skyrius