Slide 1

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 2

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 3

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 4

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 5

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 6

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 7

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 8

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 9

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 10

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 11

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 12

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 13

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 14

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 15

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 16

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 17

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 18

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 19

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 20

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 21

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 22

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 23

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 24

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 25

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 26

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 27

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 28

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 29

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 30

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 31

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 32

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 33

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 34

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 35

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.


Slide 36

KODĖL LĄSTELĖS
VIRSTA VĖŽINĖMIS

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Vėžys
• Vėžys tai viena iš dažniausių ir
pavojingiausių žmogaus ligų. Ja serga ir
kiti gyvūnai. Vėžiniams, arba
onkogeniniams, susirgimams būdingas
piktybinio auglio susiformavimas ir jo
ląstelių paplitimas po visą organizmą
(metastazės). Vėžinės ląstelės skiriasi nuo
specializuotų kitų organizmo ląstelių tuo,
jog jų dalijimasis yra nekontroliuojamas. Dėl
tokio intensyvaus dalijimosi vėžinės
ląstelės gali atsiskirti nuo viso auglio ir su
krauju patekti į kitus audinius ir organus.

• Pažeistos sveikos
ląstelės pasmerktos
apoptozei
(programuotai
ląstelių žūčiai),
tačiau vėžinės
ląstelės išvengia
apoptozės

Proto-onkogenai
• Specializuotų ląstelių augimą ir
dalijimąsį kontroliuoja baltymai, kuriuos
koduoja ląstelės genai, vadinami
proto-onkogenais. Kuomet sutrinka šių
genų veikimo kontrolė, ląstelė virsta
vėžine ir ima intensyviai dalintis. Šiuo
metu žinoma daugiau kaip 100 protoonkogenų. Paprastai proto-onkogenų
veikimas sutrinka dėl mutacijų. Tokie
pakitę genai vadinami onkogenais.

Auglį slopinantys genai
• Specializuotos ląstelės virtimas onkogenine
nėra vienintelė vėžinių susirgimų priežastis.
Yra kita grupė genų, kurių koduojami
baltymai slopina onkogeninių ląstelių
dalijimasi. Šie genai vadinami auglį
slopinančiais genais. Dėl mutacijų atsiranda
šių genų neveiklūs aleliai, kurių koduojami
baltymai nesugeba slopinti vėžinių ląstelių
dalijimosi. Taigi, ar iš vėžinės ląstelės
susiformuos auglys, priklausys nuo navikų
supresijos genų veikimo.

Atsiradimo priežastys
• Vėžinių ląstelių atsiradimas priklauso nuo
genotipo ir aplinkos mutageninio poveikio.
Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės, kurie turi
paveldėtus defektus reparacinėje sistemoje,
yra jautrūs saulės UV ir kitiems veiksniams,
sukeliantiems DNR pažaidas. Tokių asmenų
somatinėse ląstelėse dažniau atsiranda
mutacijų, tame tarpe ir tokių, kurios lemia
piktybinių ląstelių susidarymą.

Paveldimos vėžinės ligos
• Kai kurio tipo akių, storosios žarnos, krūtų,
plaučių ir kt. vėžinės ligos yra paveldimos.
Paveldimi vėžiniai susirgimai dažniausia
susiję su naviko augimą slopinančių genų
recesyvinių alelių paveldėjimu.
• Imuninės sistemos sutrikimai sukelia
didesnę riziką susirgti vėžiu. Kuomet
imuninė sistema veikli, limfocitai ir antikūnai
sugeba atpažinti vėžinių ląstelių gaminamus
antigenus ir naikinti organizmui neįprastas
ląsteles. Sergantys AIDS labai dažnai serga
ir vėžiu.

• Krūtų vėžinės
ląstelės

• Krūtų vėžys

• Plaučių vėžinės ląstelės

Kancerogenai
• Dauguma mutagenų yra kancerogenai
– veiksniai sukeliantys vėžinių ląstelių
vystymąsi. Jiems priskiriami
jonizuojantys spinduliai, UV,
organiniai junginiai, esantys tabako
dūmuose, automobilių variklių
išmetamuose dujose, kai kuriuose
maisto produktuose ir kt.

Virusai kaip kancerogenai
• Virusų DNR įsiterpus į šeimininko ląstelės
chromosomas gali pakeisti proto-onkogenų
veikimo reguliavimą ir sukelti vėžinius
susirgimus. Pavyzdžiui, hepatito B virusas
susijęs su kepenų vėžiu. Kai kurie
retrovirusai turi onkogenus, panašius į
šeimininko ląstelės proto-onkogenus. Tokie
onkogeniniai virusai patekę į šeimininko
ląstelę paverčia ją vėžine. Žinoma, kad
onkogeniniai virusai gali sukelti galvijų
leukozę.

Priežastys ir profilaktika
• Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi
radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir
paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad
industriniai ir tabako dūmai yra daugybės
kancerogeninių medžiagų – benzpireno, specifinių
tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...)
šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar
užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat
sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima
organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė
– vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo
diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio
organizme užtikrinimą.

• Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai
kuriose valstybėse rūkymas kavinėse,
restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose
viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos
pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio
vartojimas didina tikimybę susirgti burnos,
stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas
rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija
įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali
padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas
pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą,
sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais
gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį
trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą
trečdalį vėžinių susirgimų.

• Prostatos vėžinės ląstelės

• Smegenų vėžys

• Gimdos kaklelio vėžys

• Kraujo vėžys
(leukemija)

• Apibendrinant būtų galima pasakyti,
kad vėžinės ląstelės atsiranda dėl
specifinių somatinių mutacijų.
Kancerogenai padidina šių mutacijų
atsiradimo dažnumą tuo
padidindami riziką susirgti vėžiu.

Gėrybinis auglys užaugo tiek
svorio, kiek sveria pati pacientė
• Negydomos ligos plinta labai sparčiai. Apie tai visi žino, tačiau
ne visada yra galimybių jas išgydyti. Taip nutiko ir Kinijoje
gyvenančiai 39
metų moteriškei Chen
Huanxiang, kuriai prieš 5
metus gydytojai pilve aptiko
gėrybinį auglį. Nors tokie
augliai neplinta po visą
organizmą, tačiau negydomi
gali pasiekti neįtikėtiną dydį.
Operacijai varganai gyvenanti
kinietė pinigų neturėjo, o per
penkerius metus auglys
užaugo 50 kg - tiek pat,
kiek sveria pati pacientė.

• Kai dėl auglio ji liovėsi
savarankiškai
vaikščioti, Wuhan
miesto ligoninės
gydytojai pažadėjo
nukamuotai
moteriškei nemokamą
operaciją.
• Štai kiek "nedaug"
tereikia ištverti, norint
šiais laikais sulaukti
būtiną medicininę
pagalbą...

Apsauga nuo vėžio
• Kalcis sumažina riziką susirgti žarnyno
vėžiu
Kalcis gyvybiškai
svarbus kaulams,
tačiau jis gali būti
reikšmingas ir
sumažinant
žarnyno vėžio
riziką, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.

• Kava gali apsaugoti nuo vėžio

Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad
kava gali sumažinti riziką susirgti
burnos ertmės ar gerklės vėžiu.

• Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio
ląsteles
Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad
vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas
ląsteles susinaikinti. Per 24 val. 76 proc. leukemijos vėžinių
ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos ląstelės
nenukentėjo

Brokolių valgymas gali apsaugoti
nuo šlapimo pūslės vėžio.

Požymiai, simptomai
• Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada
pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis
nebūti.
• Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
• Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys,
hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai,
vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai
simptomai;
• Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija
(išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija
(mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai
sindromai (pavyzdžiui, trombozės, dermatomiozitas ar
endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
• Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.

Vėžio tipai
• Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius
klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
• Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje,
gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
• Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar
besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių
pirmtakuose.
• Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
• Melanoma išsivysto melanocituose.
• Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame,
glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame,
retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame
audinyje – skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse,
rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie
sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
• Teratoma prasideda embrioninėse ląstelėse.

Suaugusiųjų vėžiai
• Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai
išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors
pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
• Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo
pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos,
daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai –
limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino
limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos
kaklelio vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys,
plaučių vėžys, burnos ertmės vėžys,
osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys,
kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma,
rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys),
odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys,
skydliaukės vėžys.

Vaikų vėžiai
• Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei
paaugliams.
• Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo
metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių)
sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka
centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma),
inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų
audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių
navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų
sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais
(pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai.
Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų,
neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais,
bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant
rabdomiosarkoma).

Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
• chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei
auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra
rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas.
Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su
visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo
atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos
papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių
pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui.
Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija,
mastektomija;
• chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais,
kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia
vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais
pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant
chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;

• švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų
susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių
energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę
medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.
Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau
taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas
ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios
pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali
būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant
leukemijas ir limfomas;
• hormonų terapija;
• imunoterapija;
• kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai
išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Yra taikomi ir kiti alternatyvūs vėžio gydymo būdai.