BŪSIMŲJŲ GAMTOS MOKYTOJŲ POŽIŪRIS Į INTEGRACINIŲ RYŠIŲ TAIKYMĄ GAMTAMOKSLINIŲ DALYKŲ PAMOKOSE Doc. dr. Almeda Kurienė dr.

Download Report

Transcript BŪSIMŲJŲ GAMTOS MOKYTOJŲ POŽIŪRIS Į INTEGRACINIŲ RYŠIŲ TAIKYMĄ GAMTAMOKSLINIŲ DALYKŲ PAMOKOSE Doc. dr. Almeda Kurienė dr.

BŪSIMŲJŲ GAMTOS
MOKYTOJŲ POŽIŪRIS Į
INTEGRACINIŲ RYŠIŲ
TAIKYMĄ GAMTAMOKSLINIŲ
DALYKŲ PAMOKOSE
Doc. dr. Almeda Kurienė
dr. Živilė Stankevičiūtė
VPU Chemijos katedra
Vilniaus pedagoginio universiteto gamtos mokslų
studijų studentai studijuoja dalyko didaktikos
modulius („Chemijos didaktika“, „Biologijos
didaktika“, „Fizikos didaktika“), kurie skirti dalyko
mokyklinio kurso bei bendriesiems gamtamokslinio
ugdymo klausimams nagrinėti, pasirengti pedagoginei
praktikai bei betarpiškam darbui mokykloje. Gamtos
mokslų studijų specialybių studentams nėra dėstomas
integruotas gamtos mokslų studijų modulis.
Studentai, išklausę teorinį dalyko didaktikos kursą ir
atlikę praktines bei savarankiškas užduotis, sužino,
kaip gamtos mokslų dalyko žinias integruoti į
gamtamokslinio ugdymo procesą, kad sudarytų
palankias sąlygas mokiniams įgyti gamtamokslinio
raštingumo pagrindus.
IV kurso gamtos mokslų specialybės studentai
pedagoginę praktiką atlieka šalies bendrojo lavinimo
mokyklose.
Apklausus
studentus,
atlikusius
pedagoginę praktiką, išryškėjo, kad jiems trūksta
metodinio pasirengimo gamtamokslinių dalykų
integraciją taikyti praktiniame darbe – mokykloje
mokant mokinius.
Tarpdalykinių ryšių edukacinėje praktikoje taikymo problemos
1 lentelė
Problemos
Taip
Nežinau
Ne
skaičius
%
skaičius
%
skaičius
%
Metodinės literatūros stoka
53
44,5
36
30,3
30
25,2
Nepakankamas dėmesys
tarpdalykiniams ryšiams studijų
metu
77
64,2
34
28,3
9
7,5
Sunku bus prisiminti kitų
mokomųjų dalykų turinį
69
58,0
28
23,5
22
18,5
Truks integracinių ryšių taikymo
patirties
77
64,2
23
19,2
20
16,7
Truks laiko pasiruošti
integruotoms pamokoms
44
37,3
42
35,6
32
27,1
Nebus tinkamų mokymo
priemonių (vadovėlių, pratybų)
40
33,6
28
23,5
51
42,9
Tarpdalykinių ryšių edukacinėje praktikoje taikymo problemos
Tarpdalykinių ryšių edukacinėje praktikoje taikymo problemos
Metodinės literatūros stoka
Ne
44,5 %
30,3 %
Nežinau
Taip
25,2 %
Tarpdalykinių ryšių edukacinėje praktikoje taikymo problemos
Nepakankamas dėmesys
tarpdalykiniams ryšiams studijų metu
Nežinau
Ne
Taip
64,2 %
28,3 %
7,5 %
Tarpdalykinių ryšių edukacinėje praktikoje taikymo problemos
Sunku bus prisiminti kitų
mokomųjų dalykų turinį
Nežinau
Ne
Taip
58,0 %
23,5 %
18,5 %
Tarpdalykinių ryšių edukacinėje praktikoje taikymo problemos
Truks integracinių ryšių
taikymo patirties
Nežinau
64,2 %
19,2 %
16,7 %
Ne
Taip
Tarpdalykinių ryšių edukacinėje praktikoje taikymo problemos
Truks laiko pasiruošti
integruotoms pamokoms
Nežinau
Taip
Ne
37,3 %
35,6 %
27,1 %
Tarpdalykinių ryšių edukacinėje praktikoje taikymo problemos
Nebus tinkamų mokymo
priemonių (vadovėlių, pratybų)
Nežinau
Ne
Taip
37,3 %
35,6 %
27,1 %
Taigi,
dėstant
gamtamokslinius
dalykus
aukštojoje mokykloje būtina ieškoti natūralių ryšių,
nes nuo mokytojo metodologinio pasirengimo
priklauso ar bus pasiekti gamtamoksliniam ugdymo
turiniui keliami tikslai. Sėkmingai įgyvendinti
tarpdalykinius ryšius edukacinėje praktikoje gali tik
gerai pasirengę, savo jėgomis pasitikintys gamtos
mokslų mokytojai, aprūpinti tinkamomis mokymo
priemonėmis bei naujausia metodine literatūra.
Konstruktyvaus mokymo ir mokymosi metu
mokinys pats aktyviai konstruoja ir plėtoja žinias,
sąveikauja su gamtos objektais ir ugdytojais. Nauja
mokiniai dažniausiai konstruoja anksčiau įgytų žinių
pagrindu. Jie geriau išmoksta gamtos mokslų dalykus,
kai susikuria sąvąjį (t.y. jiems priimtiną) mokslo
supratimą ir numato jo pritaikymo praktikoje
galimybes.
Konstruktyvizmas
pabrėžia,
kad
svarbiausia ne visiškas mokytojo veiksmų
kopijavimas, o sėkmingas pratinimas, kad mokiniai
savarankiškai rūpintųsi gyvenimo patirties įgijimu.
Tarpdalykinių ryšių vaidmuo mokymosi procese
2 lentelė
Tarpdalykinių ryšių vaidmuo
Svarbu
Nei svarbu,
nei nesvarbu
Nesvarbu
skaičius
%
skaičius
%
skaičius
%
Ugdo mokinių kūrybinį mąstymą
71
60,2
33
28,0
14
11,8
Padeda sukurti problemines
(įdomias) situacijas
51
43,2
17
14,4
50
42,3
Ugdo gebėjimą taikyti žinias
praktiškai
97
83,6
7
6,0
12
10,3
Skatina ieškoti papildomos
informacijos
50
42,3
35
29,7
33
28
Padeda sudominti mokinius
62
52,5
22
18,6
34
28,9
Tarpdalykinių ryšių vaidmuo mokymosi procese (studentų nuomonė)
Ugdo mokinių kūrybinį
mąstymą
Nesvarbu
Nei svarbu, nei nesvarbu
Svarbu
60,2 %
28,0 %
11,8 %
Tarpdalykinių ryšių vaidmuo mokymosi procese (studentų nuomonė)
Padeda sukurti problemines
(įdomias) situacijas
Nesvarbu
Svarbu
Nei svarbu, nei nesvarbu
43,2 %
14,4 %
42,3 %
Tarpdalykinių ryšių vaidmuo mokymosi procese (studentų nuomonė)
Ugdo gebėjimą taikyti žinias
praktiškai
Nesvarbu
Nei svarbu, nei nesvarbu
Svarbu
83,6 %
6,0 %
10,3 %
Tarpdalykinių ryšių vaidmuo mokymosi procese (studentų nuomonė)
Skatina ieškoti papildomos
informacijos
Nesvarbu
Svarbu
Nei svarbu, nei nesvarbu
42,3 %
29,7 %
28,0 %
Tarpdalykinių ryšių vaidmuo mokymosi procese (studentų nuomonė)
Padeda sudominti mokinius
Nesvarbu
Svarbu
Nei svarbu, nei nesvarbu
52,5 %
18,6 %
28,9 %
Ugdymo procese gamtos mokslų integracijos
siekiama per temas, sąvokas, reiškinius, praktinio
pritaikymo aspektus, metodus ir strategijas. Ugdymo
turinys parenkamas taip, kad būtų pakankamai aprėpti
visi gamtamoksliniai dalykai, o jų bendri
dėsningumai nagrinėjami nuosekliai, įvairiais
aspektais. Taip išvengiama faktų pasikartojimo,
bendrųjų sąvokų turinio neatitikimo, žinių atotrūkio
nuo praktikos, programų perkrovimo.
Mokytojas kuria savo mokymo metodikas, savarankiškai
pasirenka tinkamus ugdymo metodus, siekdamas geriausių
galimų mokinių mokymosi rezultatų ir atsižvelgdamas į
mokinių pasirengimą, poreikius, mokymosi patirtį, savo
kompetenciją ir turimas priemones (Vidurinio ugdymo
bendrosios programos, 2011). Pasirenkant metodą svarbu
atsižvelgti ir į tokias metodo ypatybes, kurios atitiktų ir
mokyklos aplinkos charakteristikas. Gamtos mokslų mokytojai
taiko ir klasikinius, dalyko specifiką atitinkančius mokymo
metodus (žodinius – aiškinimą, pasakojimą, pokalbį, paskaitą,
dialogą; praktinius – uždavinių sprendimą, laboratorinius
darbus; kūrybinius – euristinį pokalbį, probleminį dėstymą ir
pokalbį, probleminių uždavinių sprendimą, stebėjimą,
eksperimentą, darbą su literatūra) ir šiuolaikinius aktyvaus
mokymosi metodus (mokymąsi bendradarbiaujant, minčių
lietų, įvykio atvejo analizę, vaidmenų atlikimą, projektų
rengimą ir pan.) Todėl buvo tirta ir mokymo/si metodų svarba
tarpdalykinių ryšių realizavimui pamokoje (3 lentelė).
Mokymo/si metodų svarba tarpdalykinių ryšių realizavimui pamokoje
3 lentelė
Mokymo metodai
Labai svarbus
Svarbus
Niekada
skaičius
%
skaičius
%
skaičius
%
Aiškinimas
67
55,8
51
42,5
2
1,7
Pratybos
53
44,2
59
49,2
8
6,7
Uždavinių
sprendimas/
pratimų atlikimas
48
40,0
71
59,2
1
0,8
Problemų
sprendimu
grindžiamas
mokymas
69
57,5
47
39,2
4
3,3
Minčių lietus
36
30,0
73
60,8
11
9,2
Mokymo/si metodų svarba tarpdalykinių ryšių realizavimui pamokoje
Aiškinimas
Niekada
Svarbus
Labai svarbus
55,8 %
42,5 %
1,7 %
Mokymo/si metodų svarba tarpdalykinių ryšių realizavimui pamokoje
Pratybos
Niekada
Labai svarbus
Svarbus
44,2 %
49,2 %
6,7 %
Mokymo/si metodų svarba tarpdalykinių ryšių realizavimui pamokoje
Uždavinių sprendimas/pratybų
atlikimas
Niekada
Labai svarbus
Svarbus
40,0 %
59,2 %
0,8 %
Mokymo/si metodų svarba tarpdalykinių ryšių realizavimui pamokoje
Problemų sprendimu grįstas
mokymas
Niekada
Svarbus
57,5 %
39,2 %
3,3 %
Labai svarbus
Mokymo/si metodų svarba tarpdalykinių ryšių realizavimui pamokoje
Minčių lietus
Niekada
Labai svarbus
Svarbus
30,0 %
60,8 %
9,2 %
Studijuodami integruotą gamtos mokslų kursą
būsimieji gamtos mokslų mokytojai
išmoktų
ieškoti gamtos mokslų sąlyčio taškų, nagrinėti
bendrus gyvosios ir negyvosios gamtos pažinimo
metodus,
bendras
gamtamokslines
temas,
glaudžiai susijusias su kasdieniniu gyvenimu.
Rengiant gamtos mokslų mokytojus reikšmingais
dalykais
laikytinas
kvalifikuotų
paskaitų
studentams
organizavimas,
savarankiškas
studentų darbas, jų gebėjimas remtis patirtimi.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ