BŪSIMŲJŲ GAMTOS MOKYTOJŲ POŽIŪRIS Į INTEGRACINIŲ RYŠIŲ TAIKYMĄ GAMTAMOKSLINIŲ DALYKŲ PAMOKOSE Doc. dr. Almeda Kurienė dr.
Download ReportTranscript BŪSIMŲJŲ GAMTOS MOKYTOJŲ POŽIŪRIS Į INTEGRACINIŲ RYŠIŲ TAIKYMĄ GAMTAMOKSLINIŲ DALYKŲ PAMOKOSE Doc. dr. Almeda Kurienė dr.
BŪSIMŲJŲ GAMTOS MOKYTOJŲ POŽIŪRIS Į INTEGRACINIŲ RYŠIŲ TAIKYMĄ GAMTAMOKSLINIŲ DALYKŲ PAMOKOSE Doc. dr. Almeda Kurienė dr. Živilė Stankevičiūtė VPU Chemijos katedra Vilniaus pedagoginio universiteto gamtos mokslų studijų studentai studijuoja dalyko didaktikos modulius („Chemijos didaktika“, „Biologijos didaktika“, „Fizikos didaktika“), kurie skirti dalyko mokyklinio kurso bei bendriesiems gamtamokslinio ugdymo klausimams nagrinėti, pasirengti pedagoginei praktikai bei betarpiškam darbui mokykloje. Gamtos mokslų studijų specialybių studentams nėra dėstomas integruotas gamtos mokslų studijų modulis. Studentai, išklausę teorinį dalyko didaktikos kursą ir atlikę praktines bei savarankiškas užduotis, sužino, kaip gamtos mokslų dalyko žinias integruoti į gamtamokslinio ugdymo procesą, kad sudarytų palankias sąlygas mokiniams įgyti gamtamokslinio raštingumo pagrindus. IV kurso gamtos mokslų specialybės studentai pedagoginę praktiką atlieka šalies bendrojo lavinimo mokyklose. Apklausus studentus, atlikusius pedagoginę praktiką, išryškėjo, kad jiems trūksta metodinio pasirengimo gamtamokslinių dalykų integraciją taikyti praktiniame darbe – mokykloje mokant mokinius. Tarpdalykinių ryšių edukacinėje praktikoje taikymo problemos 1 lentelė Problemos Taip Nežinau Ne skaičius % skaičius % skaičius % Metodinės literatūros stoka 53 44,5 36 30,3 30 25,2 Nepakankamas dėmesys tarpdalykiniams ryšiams studijų metu 77 64,2 34 28,3 9 7,5 Sunku bus prisiminti kitų mokomųjų dalykų turinį 69 58,0 28 23,5 22 18,5 Truks integracinių ryšių taikymo patirties 77 64,2 23 19,2 20 16,7 Truks laiko pasiruošti integruotoms pamokoms 44 37,3 42 35,6 32 27,1 Nebus tinkamų mokymo priemonių (vadovėlių, pratybų) 40 33,6 28 23,5 51 42,9 Tarpdalykinių ryšių edukacinėje praktikoje taikymo problemos Tarpdalykinių ryšių edukacinėje praktikoje taikymo problemos Metodinės literatūros stoka Ne 44,5 % 30,3 % Nežinau Taip 25,2 % Tarpdalykinių ryšių edukacinėje praktikoje taikymo problemos Nepakankamas dėmesys tarpdalykiniams ryšiams studijų metu Nežinau Ne Taip 64,2 % 28,3 % 7,5 % Tarpdalykinių ryšių edukacinėje praktikoje taikymo problemos Sunku bus prisiminti kitų mokomųjų dalykų turinį Nežinau Ne Taip 58,0 % 23,5 % 18,5 % Tarpdalykinių ryšių edukacinėje praktikoje taikymo problemos Truks integracinių ryšių taikymo patirties Nežinau 64,2 % 19,2 % 16,7 % Ne Taip Tarpdalykinių ryšių edukacinėje praktikoje taikymo problemos Truks laiko pasiruošti integruotoms pamokoms Nežinau Taip Ne 37,3 % 35,6 % 27,1 % Tarpdalykinių ryšių edukacinėje praktikoje taikymo problemos Nebus tinkamų mokymo priemonių (vadovėlių, pratybų) Nežinau Ne Taip 37,3 % 35,6 % 27,1 % Taigi, dėstant gamtamokslinius dalykus aukštojoje mokykloje būtina ieškoti natūralių ryšių, nes nuo mokytojo metodologinio pasirengimo priklauso ar bus pasiekti gamtamoksliniam ugdymo turiniui keliami tikslai. Sėkmingai įgyvendinti tarpdalykinius ryšius edukacinėje praktikoje gali tik gerai pasirengę, savo jėgomis pasitikintys gamtos mokslų mokytojai, aprūpinti tinkamomis mokymo priemonėmis bei naujausia metodine literatūra. Konstruktyvaus mokymo ir mokymosi metu mokinys pats aktyviai konstruoja ir plėtoja žinias, sąveikauja su gamtos objektais ir ugdytojais. Nauja mokiniai dažniausiai konstruoja anksčiau įgytų žinių pagrindu. Jie geriau išmoksta gamtos mokslų dalykus, kai susikuria sąvąjį (t.y. jiems priimtiną) mokslo supratimą ir numato jo pritaikymo praktikoje galimybes. Konstruktyvizmas pabrėžia, kad svarbiausia ne visiškas mokytojo veiksmų kopijavimas, o sėkmingas pratinimas, kad mokiniai savarankiškai rūpintųsi gyvenimo patirties įgijimu. Tarpdalykinių ryšių vaidmuo mokymosi procese 2 lentelė Tarpdalykinių ryšių vaidmuo Svarbu Nei svarbu, nei nesvarbu Nesvarbu skaičius % skaičius % skaičius % Ugdo mokinių kūrybinį mąstymą 71 60,2 33 28,0 14 11,8 Padeda sukurti problemines (įdomias) situacijas 51 43,2 17 14,4 50 42,3 Ugdo gebėjimą taikyti žinias praktiškai 97 83,6 7 6,0 12 10,3 Skatina ieškoti papildomos informacijos 50 42,3 35 29,7 33 28 Padeda sudominti mokinius 62 52,5 22 18,6 34 28,9 Tarpdalykinių ryšių vaidmuo mokymosi procese (studentų nuomonė) Ugdo mokinių kūrybinį mąstymą Nesvarbu Nei svarbu, nei nesvarbu Svarbu 60,2 % 28,0 % 11,8 % Tarpdalykinių ryšių vaidmuo mokymosi procese (studentų nuomonė) Padeda sukurti problemines (įdomias) situacijas Nesvarbu Svarbu Nei svarbu, nei nesvarbu 43,2 % 14,4 % 42,3 % Tarpdalykinių ryšių vaidmuo mokymosi procese (studentų nuomonė) Ugdo gebėjimą taikyti žinias praktiškai Nesvarbu Nei svarbu, nei nesvarbu Svarbu 83,6 % 6,0 % 10,3 % Tarpdalykinių ryšių vaidmuo mokymosi procese (studentų nuomonė) Skatina ieškoti papildomos informacijos Nesvarbu Svarbu Nei svarbu, nei nesvarbu 42,3 % 29,7 % 28,0 % Tarpdalykinių ryšių vaidmuo mokymosi procese (studentų nuomonė) Padeda sudominti mokinius Nesvarbu Svarbu Nei svarbu, nei nesvarbu 52,5 % 18,6 % 28,9 % Ugdymo procese gamtos mokslų integracijos siekiama per temas, sąvokas, reiškinius, praktinio pritaikymo aspektus, metodus ir strategijas. Ugdymo turinys parenkamas taip, kad būtų pakankamai aprėpti visi gamtamoksliniai dalykai, o jų bendri dėsningumai nagrinėjami nuosekliai, įvairiais aspektais. Taip išvengiama faktų pasikartojimo, bendrųjų sąvokų turinio neatitikimo, žinių atotrūkio nuo praktikos, programų perkrovimo. Mokytojas kuria savo mokymo metodikas, savarankiškai pasirenka tinkamus ugdymo metodus, siekdamas geriausių galimų mokinių mokymosi rezultatų ir atsižvelgdamas į mokinių pasirengimą, poreikius, mokymosi patirtį, savo kompetenciją ir turimas priemones (Vidurinio ugdymo bendrosios programos, 2011). Pasirenkant metodą svarbu atsižvelgti ir į tokias metodo ypatybes, kurios atitiktų ir mokyklos aplinkos charakteristikas. Gamtos mokslų mokytojai taiko ir klasikinius, dalyko specifiką atitinkančius mokymo metodus (žodinius – aiškinimą, pasakojimą, pokalbį, paskaitą, dialogą; praktinius – uždavinių sprendimą, laboratorinius darbus; kūrybinius – euristinį pokalbį, probleminį dėstymą ir pokalbį, probleminių uždavinių sprendimą, stebėjimą, eksperimentą, darbą su literatūra) ir šiuolaikinius aktyvaus mokymosi metodus (mokymąsi bendradarbiaujant, minčių lietų, įvykio atvejo analizę, vaidmenų atlikimą, projektų rengimą ir pan.) Todėl buvo tirta ir mokymo/si metodų svarba tarpdalykinių ryšių realizavimui pamokoje (3 lentelė). Mokymo/si metodų svarba tarpdalykinių ryšių realizavimui pamokoje 3 lentelė Mokymo metodai Labai svarbus Svarbus Niekada skaičius % skaičius % skaičius % Aiškinimas 67 55,8 51 42,5 2 1,7 Pratybos 53 44,2 59 49,2 8 6,7 Uždavinių sprendimas/ pratimų atlikimas 48 40,0 71 59,2 1 0,8 Problemų sprendimu grindžiamas mokymas 69 57,5 47 39,2 4 3,3 Minčių lietus 36 30,0 73 60,8 11 9,2 Mokymo/si metodų svarba tarpdalykinių ryšių realizavimui pamokoje Aiškinimas Niekada Svarbus Labai svarbus 55,8 % 42,5 % 1,7 % Mokymo/si metodų svarba tarpdalykinių ryšių realizavimui pamokoje Pratybos Niekada Labai svarbus Svarbus 44,2 % 49,2 % 6,7 % Mokymo/si metodų svarba tarpdalykinių ryšių realizavimui pamokoje Uždavinių sprendimas/pratybų atlikimas Niekada Labai svarbus Svarbus 40,0 % 59,2 % 0,8 % Mokymo/si metodų svarba tarpdalykinių ryšių realizavimui pamokoje Problemų sprendimu grįstas mokymas Niekada Svarbus 57,5 % 39,2 % 3,3 % Labai svarbus Mokymo/si metodų svarba tarpdalykinių ryšių realizavimui pamokoje Minčių lietus Niekada Labai svarbus Svarbus 30,0 % 60,8 % 9,2 % Studijuodami integruotą gamtos mokslų kursą būsimieji gamtos mokslų mokytojai išmoktų ieškoti gamtos mokslų sąlyčio taškų, nagrinėti bendrus gyvosios ir negyvosios gamtos pažinimo metodus, bendras gamtamokslines temas, glaudžiai susijusias su kasdieniniu gyvenimu. Rengiant gamtos mokslų mokytojus reikšmingais dalykais laikytinas kvalifikuotų paskaitų studentams organizavimas, savarankiškas studentų darbas, jų gebėjimas remtis patirtimi. AČIŪ UŽ DĖMESĮ