Transcript 5 TEMA. NESĄŽININGA KONKURENCIJA 5.1. NESĄŽININGOS KONKURENCIJOS SAMPRATA, JOS DRAUDIMAS    Nesąžiningos konkurencijos (toliau NK) reglamentavimo šaltiniai: 1) Pagrindinis šaltinis - 1883 m.

5 TEMA. NESĄŽININGA KONKURENCIJA
5.1. NESĄŽININGOS KONKURENCIJOS SAMPRATA, JOS
DRAUDIMAS



Nesąžiningos konkurencijos (toliau NK) reglamentavimo šaltiniai:
1) Pagrindinis šaltinis - 1883 m. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės
nuosavybės apsaugos (1 ir 10 bis str.). LR yra 1883 m. Paryžiaus
konvencijos narė nuo 1994 05 22 (ratifikuota nuo 1996 05 28).
- Konvencijos 1 str.: „Apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos yra
pramoninės nuosavybės apsaugos objektas“;
- 10 bis str. 2 d. (Nesąžininga konkurencija):
“Nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas,
prieštaraująs sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo
papročiams.”
2) KĮ 16 str. 1 d.:
„Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus,
prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams,
kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti
[...]“
Pagrindiniai šios nuostatos aspektai detalizuoti ir paaiškinti civilinėje
byloje Nr. 3K-3-581/2002 UAB „Dažai“ v UAB „Spaudos dažai“.
5.2. NESĄŽININGOS KONKURENCIJOS ATVEJAI: VEIKSMAI,
PRIEŠTARAUJANTYS ŪKINĖS VEIKLOS SĄŽININGAI
PRAKTIKAI IR GERIEMS PAPROČIAMS







KĮ 16 str.:
1) savavališkas naudojimas žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ŪS
pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės
ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu
Sąlygos (alternatyvios):
jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ŪS ar jo veikla
arba jeigu
siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ŪS (jo ženklo ar žymens) reputacija,
arba jeigu
dėl to gali nukentėti šio ŪS (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu
dėl to gali susilpnėti šio ŪS naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis
požymis;
Išimtis (KĮ 16 str. 2 d.): “tapataus ar panašaus pavadinimo, prekės ženklo ar
kito žymens naudojimu nelaikoma, kai pavadinime, prekės ženkle ar
žymenyje naudojamas įmonininko, kontrolinio akcijų paketo savininko ar
steigėjo vardas ar pavardė, ir kai ūkio subjektai, naudojantys tokį
pavadinimą, prekės ženklą ar žymenį, ėmėsi priemonių klaidinimui dėl ūkio
subjekto ar prekės tapatybės išvengti.“
Žr. UAB "Balionų šalis" v. UAB "Vilbalas" C. b. Nr. 3K-3-408/2004, UAB
„Merand“ v UAB „Opra“ C.b. Nr. 3K-3-781/2003





2) ŪS klaidinimas pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą
informaciją apie savo ar kito ŪS prekes ar nutylint apie
riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar
kitokiu naudojimu
Sąlygos:
siekiant naudos sau arba
padarant žalą šiam ŪS.
KĮ 16 str. 3 d. paaiškinimas:
“informacija apie prekės pagaminimo vietą laikoma visokiais
būdais pateikiamos geografinės nuorodos, kurios apibūdina
prekę kaip pagamintą kurios nors valstybės teritorijoje arba
tam tikrame tos teritorijos regione ar vietovėje, kuri
siejama su tos prekės kokybe, reputacija ar kitomis
savybėmis.“
Žr. pvz., UAB "Sirowa" v. Konkurencijos taryba C.b. Nr. 3K53/98.





3) informacijos, kuri yra kito ŪS komercinė paslaptis, naudojimas,
perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios
informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos
perduoti
Komercinės paslapties samprata pateikiama LR CK 1.116 str.:
“Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar
potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji
asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar
kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų
išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine
(gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai.”
Plačiau apie sąvoką žr. V. Guobys. Komercinės paslaptys – konkurencinio
pranašumo įgijimo priemonė;
Išlyga (16 str. 4 d.): „asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma
dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią
informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar
kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje
nenumatyta kitaip“.
Komercinis šnipinėjimas - neteisėtas komercine paslaptimi laikomos
informacijos įgijimas arba šios informacijos perdavimas kitam asmeniui (BK
210 str.).
Skiriamas juodasis ir baltasis šnipinėjimas.








4) siūlymas konkuruojančio ŪS darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar
nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų
Byla UAB „Dažai“ v UAB „Spaudos dažai“.
5) kito ŪS gaminio ar jo pakuotės imitavimas, to gaminio ar pakuotės
formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimas
Sąlygos:
jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba
jeigu šiais veiksmais siekiama, pasinaudojant kito ŪS reputacija, gauti
nesąžiningos naudos;
Išimtis (KĮ 16 str. 5 d.): “Prekės išorės ar pakuotės formos imitavimu
nelaikomi tokie veiksmai, kuriais norima pasiekti tam tikrų prekės ar jos
pakuotės funkcinių savybių, su sąlyga, kad šiuos veiksmus atliekantis
asmuo imasi priemonių išvengti kitų ūkio subjektų ar vartotojų klaidinimo
dėl gamintojo ar prekės tapatybės. “
6) pateikimas neteisingos ar nepagrįstos informacijos apie savo ar kito ŪS
vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar
kitokią ŪS padėtį;
Sąlyga:
jei dėl to gali būti padaryta žalos kitam ŪS;
Byla UAB „Dažai“ v UAB „Spaudos dažai“.
7) reklamos, kuri pagal LR įstatymus laikoma klaidinančia, naudojimas
Klaidinančios reklamos samprata
 LR CK 6.301 str. 1 d.:
“[…]klaidinančia reklama laikoma bet kokios formos ir bet kokiomis perdavimo
priemonėmis skleidžiama su ūkine komercine, finansine ar profesine veikla
susijusi informacija, kuria siekiama skatinti prekių ar paslaugų, įskaitant
nekilnojamuosius daiktus, teises ir pareigas, pardavimą (teikimą), kai ji bet kokiu
būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis,
kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kai dėl jos klaidinančio pobūdžio
atsirado žalos.”
 LR Reklamos įstatymo (RĮ) 2 str. 4 d.:
„Klaidinanti reklama - reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo
būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji
pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį
arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms
konkuruoti.“
Klaidinančios reklamos vertinimo kriterijai, reklamoje esančios
informacijos analizė (CK 6.301 str. 2 d., Reklamos įstatymo (RĮ) 5 str.).
Turi būti atsižvelgiama į:
A. reklamos teisingumą, visapusiškumą ir pateikimo kriterijus (būdą, formą);
B. Reklamoje esančią informaciją (pvz., apie: reklamos davėją ar kitą asmenį, jų
veiklą, buveinę ir pan.;prekes ir paslaugas, jų įsigijimo ir vartojimo (naudojimo)
sąlygas;prekių (paslaugų) lyginimą su kitomis prekėmis (paslaugomis)).
5.3. ŪS, KURIŲ TEISĖTI INTERESAI PAŽEIDŽIAMI
NESĄŽININGOS KONKURENCIJOS VEIKSMAIS, TEISIŲ
GYNIMAS
5.3.1. Teismo, ŪS ar vartotojų interesams
atstovaujančių organizacijų taikomi
nukentėjusiųjų ŪS teisių gynimo būdai
 KĮ 17 str.:
1) neteisėtų veiksmų nutraukimas;
2) padarytos žalos atlyginimo (taikomas tik teismo!);
3) įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus
turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius anksčiau
pateiktą neteisingą informaciją arba pateikiančius
paaiškinimus dėl ŪS ar jų gaminamų prekių
tapatybės;
4) prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai
susijusių su NK vykdymu, konfiskavimo ar
sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti
pažeidimų.
5.3.2. Atsakomybė už klaidinančios reklamos naudojimą

Atsakomybės subjektai (CK 6.302 str., RĮ 21 str.):
Subjektas
Atsakomybės sąlyga
reklamos davėjas
atsako, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės
reklamos
gamintojas,
reklamos
tarpininkas,
reklamos skleidėjas
atsako tik tuo atveju, jeigu jie žinojo ar turėjo žinoti, kad
reklama yra klaidinanti, arba vartotojai klaidinami dėl jų
veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą, arba kai neįrodo,
kas buvo reklamos davėjas (gamintojas).
Civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.303 str.):
Nurodyti subjektai atsako už žalą, atsiradusią dėl klaidinančios
reklamos, jeigu neįrodo:
•
kad paskleista informacija atitinka tikrovę ir
•
kad dėl informacijos turinio arba jos paskelbimo ir atsiradusios žalos
nėra jų kaltės.
Taikomos sankcijos
A. Teismo taikomos sankcijos:
 CK 6.304 str.: „Suinteresuotų asmenų prašymu teismas, nagrinėjantis žalos
atlyginimo bylą, gali uždrausti toliau skleisti klaidinančią reklamą arba uždrausti
skleisti parengtą, bet dar nepaskleistą klaidinančią reklamą, taip pat įpareigoti
klaidinančią reklamą viešai ir adekvačiai paneigti.“
B. KT taikomos sankcijos:
 RĮ 19, 22 str. - KT turi teisę:
1) priimti sprendimą dėl reklamos pripažinimo klaidinančia;
2) gavusi Vilniaus AAT nutartį, laikinai uždrausti skleisti reklamą;
3) įpareigoti nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą;
4) skirti įspėjimą, kad, per KT nustatytą laiką nenutraukus klaidinančios reklamos
naudojimo, bus skiriamos baudos;
5) įpareigoti paneigti klaidinančią reklamą;
6) skirti baudas.
 Baudų dydis priklauso nuo (RĮ 22 str.):
 reklamos naudojimo reikalavimų pažeidimo pobūdžio,
 pažeidimo trukmės ir masto,
 atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 1 m. nuo reklamos skleidimo paskutinės
dienos, o tam tikrais atvejais (žr. RĮ 22 str. 2 ir 3 d.) - nuo reklamos kontrolės
institucijos ar valstybės įstaigos sprendimo priėmimo dienos.
5.3.3. ŪS atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos
veiksmus pagal administracinę (ATPK) ir baudžiamąją teisę
(BK)
Iš esmės atsakomybė pagal KĮ – tai administracinė atsakomybė (AA) (UAB "Sirowa"
v. Konkurencijos taryba C.b. Nr. 3K-53/98). Tačiau AA galima ir pagal ATPK, pvz.:

“163(13) straipsnis. Prekių, nepaženklintų teisės aktų nustatyta tvarka,
pardavimas vidaus rinkoje, taip pat neteisingos informacijos apie prekę
pateikimas
Prekių, kurios nepaženklintos teisės aktų nustatyta tvarka, pardavimas Lietuvos
Respublikos vidaus rinkoje;
Neteisingos informacijos apie prekę, ženklinant prekes, pateikimas”;
Už ypač pavojingus pažeidimus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pvz.:

“195 straipsnis. Pramoninės nuosavybės teisių pažeidimas”
Atsako „tas, kas pažeidė išimtines patento savininko ar dizaino savininko teises arba
juridinio asmens teisę į juridinio asmens pavadinimą“;

204 straipsnis. Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas
Atsako: 1. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių
kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to
padarė didelės žalos,
2. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį ar
pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė
žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą.

210 straipsnis. Komercinis šnipinėjimas
Tas, kas neteisėtai įgijo komercine paslaptimi laikomą informaciją arba šią informaciją
perdavė kitam asmeniui (t.p. žr. 5.2 p.).
Ir pan.