Transcript Žmogus – įvairių mokslų tyrimo objektas Trumpa žmogaus organizmo pažinimo istorija Sukūrė: biologijos mokytoja Ana Pansevič [email protected] • Savimi žmogus pradėjo domėtis jau žiloje senovėje. Pirmykštėje bendruomenėje žmonių sveikata rūpinosi žyniai. Jie kaupė medicinos žinias ir jas perduodavo iš kartos.

Žmogus – įvairių
mokslų tyrimo
objektas
Trumpa žmogaus
organizmo pažinimo istorija
Sukūrė:
biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]
• Savimi žmogus
pradėjo domėtis
jau žiloje
senovėje.
Pirmykštėje
bendruomenėje
žmonių sveikata
rūpinosi žyniai.
Jie kaupė
medicinos žinias
ir jas perduodavo
iš kartos į kartą.
• Seniausi rašytinių
žinių apie žmogaus
kūno sandarą
šaltiniai yra kinų
imperatoriaus
Gvang Ti gydymo
knygos, parašytos
3000 m. pr. Kr.
• Mumijos, rastos
Egipto
piramidėse,
leidžia daryti
išvadą,
kad tų laikų
balzamuotojai
gerai žinojo
kūno ertmes ir
jose
glūdinčius
organus.
Egipto piramidės mumija
Medicinos ir higienos
mokslų tėvu laikomas
graikų gydytojas
Hipokratas
(460-375
m.pr.Kr.).
• Jis gydė žmones ir kartu,
siekdamas padėti jiems išsaugoti
sveikatą, tyrinėjo žmogaus kūno
sandarą, atskirų organų veiklą. Dar
ir šiandien kiekvienas jaunas
gydytojas prisiekia “Hipokrato
priesaiką”. Iš jo darbų išliko
„Hipokrato rinkinys“, kuris klaidingai
priskiriamas vien Hipokratui, nes
yra kelių autorių rašytų kūrinių
rinkinys, rašytas nuo 430 pr. m. e.
iki 200 m., kur surinkta kelių
Hipokratu pasivadinusių rašytojų
darbai.
Medicinos mokslui labai
daug nusipelno ir kitas
graikų mokslininkas
Aristotelis
(384-322
m.pr.Kr.).
• Jis parašė apie 400 veikalų. Dalis
šių darbų skirti medicinos temoms.
Jo teiginys, jog žmogui būdingas
poreikis maitintis, daugintis,
aplinkinio pasaulio suvokimas ir
mąstymas, rodo, kad Aristotelis
rėmėsi organų veiklos ir jų
sandaros stebėjimų duomenimis.
Romos gydytojas Klaudijus
Galenas
(131-211 m.pr.Kr.) daug
nuveikė tyrinėdamas
kaulus.
• Kadangi tuo metu skrosti žmonių
lavonus buvo draudžiama, jis tyrė
šunis ir beždžiones. Taip sukaupė
daug vertingų žinių apie vidaus
organų sandarą, išvaizdą,
funkcijas. Jo teorija buvo
remiamasi net 14 amžių.
Tadžikų mokslininkas,
gydytojas ir filosofas
Avicena (980-1037
m.pr.Kr.)
parašė
“Medicinos
kanoną”.
• Tai veikalas, kuriame buvo
susistemintos visos to meto
anatomijos ir medicinos žinios. Apie
500 metų iš jo mokėsi būsimieji
gydytojai, šis veikalas turėjo įtakos
medicinos plėtotei ne tik Azijoje, bet
ir Europoje.
XV a. pabaigoje ir XVI a.
pradžioje žmogaus
anatomiją naujomis
žiniomis papildė tapytojas,
skulptorius,
matematikas,
fizikas ir
išradėjas
Leonardas
da Vinčis
(1452-1519
m.pr.Kr.).
• Iki mūsų dienų
išliko 775 jo
anatominiai
piešiniai su
užrašais. Šie
darbai – tai
daugelio metų
tyrimų, atliktų
skrodžiant
mirusiuosius,
rezultatas.
Anatominiai
Leonardo da
Vinčio piešiniai
Tačiau anatomijos mokslo
pradininku
laikomas
Andrėjas
Vezalijus
(1514-1564
m.pr.Kr.).
• 1543 m. jis išleido
traktatą “Apie
žmogaus kūno
sandarą”. Atlikęs
daug skrodimų ir
eksperimentų, jis
nuosekliai
apibūdino
žmogaus organus.
• Vezalijus su savo mokiniais
naktimis vogdavo lavonus iš
kapinių arba iš bausmės vietų ir su
jais praktikuodavosi, kad ir
užsimerkęs atpažintų kiekvieną
žmogaus kaulelį. Galu gale jis taip
išsimiklino, kad atskirdavo bet kurį
iš aštuoneto mažų riešo kaulelių,
tereikėdavo kaulelį įdėti jam į delną.
Tuometinei auditorijai tai darė
didžiulį įspūdį.
Anglų gydytojas Viljamas
Harvėjus (1578-1657 m.pr.Kr.)
išaiškino ir aprašė
širdies
darbą bei
kraujo
tekėjimą
kraujagys
lėmis. Jis
sukūrė
žmogaus
fiziologijos
pagrindus.
Tyrimai Lietuvoje
• Prie žmogaus tyrimų prisidėjo ir
Lietuvos mokslininkai. 1781 m.
atidarytame Vilniaus Universiteto
Medicinos fakultete dirbo nemažai
gabių profesorių: S. L. Bizijas, J. G.
Forsteris, J. Briote, J. Frankas, J. F.
Volfgangas, A, Belkevičius, V.
Pelikanas, J. Žilinskas, V. Lašas, J.
Šopauskas ir kt.
Žmogų tiriantys mokslai
• Anatomija — mokslas apie žmogaus
kūno sandarą, formas, struktūras, šių
struktūrų vystymąsi ir atliekamas
funkcijas. Anatomija priklauso biologijos
morfologinių mokslų šakai. Anatominės
studijos gilinasi tiek į aprėpiamus, akiai
matomus kūno požymius, kaip organai,
jų sistemos, ir t.t., (kitaip vadinama
topografinė, regioninė anatomija ar
antropotomija), tiek į mikroskopines
kūno funkcines daleles, pvz.,
individualias ląsteles ar audinius.
• Fiziologija – mokslas, tiriantis
gyvųjų organizmų fizikines,
biochemines ir informacijos
perdirbimo funkcijas.
• Higiena – mokslas, tiriantis
sąlygas, būtinas žmogaus sveikatai
išsaugoti ir stiprinti.
• Sociologija – mokslas,
nagrinėjantis visuomenės
vystymosi dėsningumus.
• Ekologija – biologijos mokslo
šaka, nagrinėjanti žmogaus ir kitų
organizmų ryšius su aplinka.
• Psichologija – mokslas apie
žmogaus psichinės veiklos
dėsningumus.
Žmogaus organizmo
tyrimo metodai
• Stebėjimas – stebimos organizmo
funkcijos, pvz. augimas.
Apžiūra
• Tyrimas, paremtas regėjimu.
Laikysenos, odos pakitimų ir kt.
apžiūra.
Apčiuopa
• Tyrimas, paremtas lutėjimu.
Apčiuopiami kaulai, raumenys, kai
kurie vidaus organai (jų dydis,
forma, padėtis),
pulsas.
Skrodimas
• Atveriamos kūno ertmės ir tiriami
vidaus organai, jų išsidėstymas,
dydis, pakitimai.
Genealoginis tyrimas
• Tyrimas požymių – akių spalvos,
kraujo grupės, ūgio, tam tikrų ligų –
paveldėjimas iš kartos į kartą.
Antropometrija
• Atliekami įvairūs kūno matavimai –
pvz. krūtinės plotis.
Histologinis tyrimas
• Tiriamos audinių, pvz. kraujo,
ląstelės.
Rentgenografija
• Organų fotografavimas Rentgeno
spinduliais.
Endoskopija
• Organų – skrandžio, bronchų
ertmės, tiesiosios žarnos gleivinės
ir kt. – apžiūra naudojantis
endoskopu.
Echoskopija
• Tyrimas ultragarsu, pagrįstas
ultragarso bangų atsispindėjimu
nuo vidaus organų. Nustatoma
organo būklė, ar yra inkstuose,
tulžies
pūslėje
akmenų
ir pan.
Encefalografija
• Galvos msegenų nervinių ląstelių
biosrovių užrašymas. Nustatomos
smegenų
ligos.
Kardiografija
• Širdies veiklos tyrimas užrašant
širdies raumens biosroves.
Termografija
• Daromos nuotraukos, kuriose
nevienodai šilumą į aplinką
išskiriančios kūno
dalys nusidažo
skirtingomis spalvo
mis. Šiuo metodu
galima nustatyti,
pvz., rūkymo įtaką
galūnių kraujotakai.
Biocheminis tyrimas
• Tiriama medžiagų apykaita, jos
pakitimai. Nustatomas cukraus
kiekis
kraujyje.
Testai
• Užduotys,
kurios
padeda
tirti
mąstymą,
įvairius
gebėjimus
ir pan.
Magnetinio rezonanso
metodas
• Tiriamo organo sluoksnių
fotografavimas Rentgeno
spinduliais. Tiriami plaučiai, širdis,
kepenys,
inkstai,
smegenys
ir kt.
Ačiū už dėmesį!