Transcript ZiniasklaidosTeiseVIIIPaskaitaInternetas

Žiniasklaidos teisė
VIII Paskaita
Interneto žiniasklaidos teisė
Dr. Algimantas Šindeikis
Internetiniai tinklaraščiai
• LVAT konstatavo, kad, sistemiškai aiškinant
Visuomenės informavimo įst., viešosios
informacijos rengėjais (skleidėjais) gali būti
pripažinti internetinių tinklaraščių autoriai, o jų
internetiniai tinklaraščiai - visuomenės
informavimo priemonėmis. Tokiais atvejais
sprendžiant, ar asmuo atitinka žurnalisto
požymius, pakanka nustatyti, ar fizinis asmuo
profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą,
kurią pats panaudoja, veikdamas kaip viešosios
informacijos rengėjas. (Administracinė byla Nr. A444-70/2009.
LVAT, 2009 m. balandžio 20 d.)
Internetiniai tinklaraščiai
• Internetinių tinklaraščių autoriai gali būti prilyginami
žurnalistams akreditacijos tikslais, jei įrodo akreditaciją
suteikiančiai institucijai, jog jų vykdomos funkcijos iš esmės
tokios pačios kaip prie tos institucijos akredituojamų
žurnalistų, taip pat jei jie laikosi žurnalistams numatytų
pareigų, atitinka kitus akredituojančių institucijų numatytus
reikalavimus (profesionalumo, tikslo nuolat ir sistemingai
rengti ir skelbti viešąją informaciją apie akredituojančios
institucijos veiklą, institucijos vidaus tvarkos ir kt.). Kadangi
nagrinėjamu atveju atsakovas nepriėmė jokio formalaus
sprendimo, todėl jis įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo
prašymą dėl akreditacijos ir priimti dėl jo sprendimą.
(Administracinė byla Nr. A444-70/2009. LVAT, 2009 m. balandžio 20 d.)
Visuomenės informavimo įstatymas
• 2str. 75. Viešosios informacijos rengėjas – visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų
transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos,
reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės
visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas
kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys
skleisti viešąją informaciją.
• 2 str. 76. Viešosios informacijos skleidėjas – visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas,
retransliuotojas, radijo programų transliuotojas, informacinės
visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo,
skleidžiantys viešąją informaciją visuomenei ir atsakantys už tos
informacijos teisėtumą.
Visuomenės informavimo įstatymas
• Taigi Visuomenės informavimo įstatymas nenustato, kad
viešosios informacijos rengėjas visais atvejais turi būti tik
juridinis asmuo. Viešosios informacijos rengėjai informacinės visuomenės informavimo priemonių
valdytojai, gali būti ir fiziniai asmenys. Atsižvelgus į
paminėtą, taip pat įvertinus konkrečių fizinių asmenų interneto tinklaraščių autorių, veiklos pobūdį ir jų vykdomas
viešosios informacijos teikimo visuomenei funkcijas,
darytina išvada, kad jie gali būti pripažįstami sui generis
informacinės visuomenės informavimo priemonių
valdytojais, taigi ir viešosios informacijos rengėjais ir (ar)
skleidėjais, o jų interneto tinklaraščiai - informacinės
visuomenės informavimo priemonėmis Visuomenės
informavimo įstatymo prasme.
Tinklaraščių autoriai - žurnalistai
•
Įvertinus interneto tinklaraščių autorių veiklos specifiką, taip pat konstatuotina,
jog šie asmenys tam tikrais atvejais ir atsižvelgus į jų vykdomų visuomenės
informavimo funkcijų pobūdį gali būti prilyginti žurnalistams. Visuomenės
informavimo įstatymu reikia aiškinti plačiai, apimant ne tik tradicines, bet ir
šiuolaikines, nors tiesiogiai ir nereglamentuotas elektroninių visuomenės
informavimo priemonių formas, dėmesį kreipiant ne į formaliuosius tokių
informavimo priemonių organizavimo požymius, o į jų realiai vykdomas funkcijas.
Priešingas įstatymo aiškinimas prieštarautų tiek Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintam saviraiškos
laisvės principui, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, kuris aiškiai
numato, jog žmogui neturi būti kliudoma ieškoti/ gauti ir skleisti informaciją, o
tokia jo laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik, įstatymu, jei tai būtina apsaugoti
žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti
konstitucinei santvarkai, tiek ir esminiams visuomenes informavimo, pliuralizmo ir
visuomenės informavimo priemonių sąžiningos konkurencijos principams,
numatytiems Visuomenės informavimo įstatyme. (Administracinė byla Nr. A44470/2009. LVAT, 2009 m. balandžio 20 d.)
Visuomenės informavimo įstatymas
• 2 str. 87. Žurnalistas – fizinis asmuo, kuris
profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą
viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui
pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų
profesinės organizacijos narys.
Žurnalistas
•
Visuomenės informavimo įstatymas tiesiogiai nereguliuoja, tačiau ir nedraudžia
tokių atvejų, kuomet žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas yra tas pats
asmuo. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 72 dalies (sena redakcija)
sąvoką "Žurnalistas - fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia
medžiagą viešosios informacijos rengėjui pagal sutartį su juo <...>" turi būti
aiškinama protingai, atsižvelgiant į bendruosius sutarčių sudarymo principus.
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas (Civilinio kodekso 6.154 str. 1 d.).
Fizinis asmuo pats su savimi sudaryti sutarties negali. Tačiau tai nereiškia, kad
turi būti suvaržoma fizinio asmens, kuris tuo pačiu yra ir viešosios informacijos
rengėjas, teisė verstis žurnalisto veikla. Visuomenės informavimo įstatymo 2
straipsnio 72 dalis turi būti aiškinama taip, kad tais atvejais, kai visuomenės
informacijos rengėjas ir asmuo, profesionaliai renkantis, rengiantis ir teikiantis
medžiagą viešosios informacijos rengėjui yra tas pats fizinis asmuo, norint šį
asmenį pripažinti žurnalistu sutarties tarp jo ir visuomenės informacijos rengėjo
sudarymas nėra būtinas, nes tokios sutarties sudarymas yra ir neįmanomas. Tokiu
atveju sprendžiant, ar asmuo atitinka žurnalisto požymius, pakanka nustatyti, ar
fizinis asmuo profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą, kurią pats panaudoja
veikdamas kaip viešosios informacijos rengėjas. (Administracinė byla Nr. A44470/2009. LVAT, 2009 m. balandžio 20 d.)
Europos Tarybos Ministrų Komiteto
rekomendacija
•
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi internetinių
tinklaraščių autorių veiklos specifiką, taip pat konstatuoja, jog šie asmenys tam
tikrais atvejais ir atsižvelgus į jų vykdomų visuomenės informavimo funkcijų pobūdį
gali būti prilyginti žurnalistams. Tokią išvadą, be kita ko, patvirtina ir 2000 m. kovo
8 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Nr. R (2000) 7 dėl
žurnalistų teisės neatskleisti savo informacijos šaltinio. Šioje rekomendacijoje
numatyta, jog saviraiškos ir informacijos laisvė laikytina vienu iš esminių
demokratinės visuomenės ir jos tolesnio vystymosi pagrindų. Laisvas ir
netrukdomas žurnalistinės veiklos plėtojimas yra sudėtinė saviraiškos laisvės ir
visuomenės teisės būti informuotai apie reikšmingus visuomenės gyvenimo
įvykius dalis. Be to, remiantis šia rekomendacija, atspindinčia Europos Tarybos
Ministrų komiteto, t. y. ir Europos Tarybos valstybių narių nuomonę, žurnalistu
laikomas bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris reguliariai arba profesiniais
pagrindais renka informaciją ir ją skleidžia visuomenei per bet kokio tipo masines
informavimo priemones. Iš šio apibrėžimo aiškiai matyti, jog žurnalisto sąvoka
turi būti aiškinama plačiai.Toje pačioje rekomendacijoje taip pat įtvirtinta, jog
informacija laikytinas bet koks faktų, nuomonės ar idėjos pareiškimas tekstine,
garsine ar vaizdine forma. (Administracinė byla Nr. A444-70/2009. LVAT, 2009 m.
balandžio 20 d.)
Europos Bendrijų Teisingumo Teismas
• Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2008 m. gruodžio 16 d.
prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-73/07 pažymėjo, kad veikla,
susijusi su pagal nacionalinės teisės aktus viešais pripažįstamuose
dokumentuose esančiais duomenimis, gali būti vertinama kaip
„žurnalistikos veikla“, jei ja visuomenei siekiama skleisti
informaciją, nuomones ar idėjas bet kokiu perdavimo būdu. Šia
veikla gali užsiimti ne tik visuomenės informavimo įmonės ir ja gali
būti siekiama pelno (žr. 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo
Satakunnan, dar nepaskelbto rinkinyje, C-73/07, 61 punktą). Nors
šis Teisingumo Teismo išaiškinimas priimtas visiškai kitokių faktinių
ir teisinių aplinkybių kontekste, nei nagrinėjamoje byloje, jis
atspindi tendenciją žurnalistika pripažinti bet kurią veiklą, kuria
siekiama skleisti informaciją, nuomones ar idėjas, nepriklausomai
nuo jų perdavimo būdo.
Dėl interneto komentaro šalinimo
Atsakovas S. G. yra interneto tinklalapio
http://www.skundai.lt valdytojas.
Šioje svetainėje 2009 m. gegužės 6 d. buvo
paskelbtas toks tekstas: „Advokatų (duomenys
neskelbtini) kontora – aferistų lizdas.
Dėl interneto komentaro šalinimo
Po kiekvieno šių tekstų paskelbimo ieškovas advokatas V. G. buvo išsiuntęs
atsakovui po elektroninį laišką, kuriuo prašė pašalinti iš svetainės šią
publikaciją, suteikti jam informaciją apie tai, kokiu IP adresu naudojantis ji
buvo įdėta, pranešti tikslų laiką. Tą pačią dieną elektroniniu laišku atsakovas
ieškovui pranešė, kad prašymo ištrinti skundą patenkinti negali, nes nėra
faktų, kad paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės, ieškovui buvo pateikta
informacija apie kompiuterio adresą, iš kurio buvo atsiųsta informacija,
siūloma susitikti su savo klientu ir išsiaiškinti ginčytinus klausimus. Atsakovas
nepanaikino publikacijų ir po pakartotinio ieškovo prašymo.
Ieškovas, nurodęs, kad dėl publikacijų paskelbimo interneto svetainėje, jis,
kaip advokatas, patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nes po jų pasirodymo
akivaizdžiai sumažėjo interesantų (būsimų klientų) kreipimasis dėl teisinės
pagalbos teikimo, atsakovas pažeidė Informacinės visuomenės paslaugų
įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, vadovaudamasis CK 6.255
straipsnio 1 dalimi, prašo įpareigoti atsakovą pašalinti iš interneto svetainės
http://www.skundai.lt nurodytas publikacijas.
Dėl interneto komentaro šalinimo
• Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2012 m. vasario 8 d.
sprendimu panaikinti Kauno miesto apylinkės
teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir
priėmė naują – ieškinį tenkino iš dalies:
įpareigojo atsakovą S. G. pašalinti iš interneto
svetainės http://www.skundai.lt 2009 m.
gegužės 6 d. publikaciją „Advokatų (duomenys
neskelbtini) kontora – aferistų lizdas“.
Dėl interneto komentaro šalinimo
• Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas kaip interneto svetainės
http://www.skundai.lt administratorius (valdytojas) yra tinkamas
subjektas reikalavimui pašalinti informaciją iš interneto svetainės
pareikšti, nes šiuo atveju ieškovas neturėjo galimybės pagal atsakovo
pateiktus IP duomenis apie kompiuterius, iš kurių buvo atsiųsti
publikuoti straipsniai, nustatyti publikacijų autorius, o atsakovas turėjo
teisines prielaidas bei faktines galimybes koreguoti jo valdomos
svetainės turinį. Kolegija pažymėjo, kad, nors įpareigojimas išimti iš
interneto svetainės konkrečią medžiagą taikytinas asmeniui,
atliekančiam administratoriaus funkcijas, tačiau tai nesietina su jo
tiesiogine atsakomybe už medžiagos turinį ar paskleidimą. Atsižvelgusi į
tai, kad tokio pobūdžio svetainės kūrimo ir veikimo tikslas yra neigiamos
informacijos ar nuomonės apie kito asmens veiklą pateikimas, ir tai sukelia
asmenų, apie kuriuos kalbama, nepasitenkinimą, kolegija padarė išvadą,
kad asmens kreipimosi dėl skundo išėmimo iš svetainės tenkinimas turi
būti įvertintas, susiejant jį su skundo turiniu.
Dėl interneto komentaro šalinimo
• Teisėjų kolegija pažymėjo, kad interneto
svetainėje http://www.skundai.lt paskelbtos
publikacijos „Advokatų (duomenys neskelbtini)
kontora – aferistų lizdas“ apie advokatą V. G.
turinys žemina advokatą; niekas kitas, netgi
svetainės lankytojas, kuris įdėjo šią publikaciją,
neturėtų techninių galimybių ją pašalinti iš
interneto svetainės, taigi internetinės svetainės
administratorius yra tinkamas atsakovas, kuris
turi pareigą pašalinti publikaciją dėl jos
žeminančio, įžeidžiančio turinio.
Dėl interneto komentaro šalinimo
• Bylos duomenimis, kasatorius yra interneto tinklalapio, kurio
domenas yra www.skundai.lt, valdytojas. Byloje nėra ginčo dėl to,
kad kasatorius yra informacinės visuomenės paslaugų teikėjas.
Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje
nustatyta, kad informacinės visuomenės paslaugos – paprastai už
atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu
informacinės visuomenės paslaugos gavėjo prašymu teikiamos
paslaugos. Kasatoriaus vykdoma veikla valdant interneto tinklalapį
atitinka nurodytus informacinės visuomenės paslaugų požymius;
neatlygintinis prieigos prie jo valdomo tinklalapio ir galimybės
skelbti jame informaciją pobūdis neužkerta kelio šią paslaugą
pripažinti informacinės visuomenės paslauga, nes pagal pirmiau
nurodytą apibrėžtį tokios paslaugos tik paprastai, t. y. ne visada, yra
atlygintinio pobūdžio. (LAT. Civilinė byla Nr. 3K-3-479/2012)
Dėl interneto komentaro šalinimo
• Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorius laikytinas
informacijos prieglobos paslaugų teikėju, nes jo veikla apsiriboja
interneto tinklalapio tarnybinės stoties (interneto serverio)
eksploatavimo techniniu procesu, ši veikla yra techninio,
automatinio ir pasyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį
į tai, kad kasatoriaus į bylą pateiktame „Interneto svetainės
www.skundai.lt programos veikimo principe“ nustatyta, jog
svetainės programa yra sukurta taip, kad skundas netampa viešai
matomas tol, kol www.skundai.lt valdytojas nepatikrina, ar naujas
skundas atitinka jo nurodytus reikalavimus; jei naujas skundas
atitinka reikalavimus, www.skundai.lt valdytojas uždeda varnelę
prie „rodomas viešai“ ir paspaudžia „rodyti viešai“. Šiame
dokumente taip pat nurodyta, kad www.skundai.lt valdytojas
nepaskelbia viešai skundų ir šie yra ištrinami iš www.skundai.lt
duomenų bazės, jei, be kita ko, skunde yra panaudoti įžeidžiančio
pobūdžio žodžiai.
Dėl interneto komentaro šalinimo
• Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 15 straipsnio 3
dalyje nustatyta, kad asmenys, kurių teises pažeidžia
paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar
su ja susijusi veikla, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu
įpareigoti paslaugos teikėją imtis veiksmų, kad būtų
nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės
visuomenės paslaugas (informacijos perdavimą, laikiną
informacijos saugojimą, saugojimą), ar užkirstas jam kelias,
nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šį įstatymą
paslaugos teikėjas neatsako. Taigi apeliacinės instancijos
teismas pagrįstai konstatavo, kad kasatorius kaip interneto
tinklalapio http://www.skundai.lt valdytojas yra tinkamas
atsakovas reikalavimui pašalinti informaciją iš šio tinklalapio
pareikšti.
Dėl interneto komentaro šalinimo
• Pažymėtina, kad ieškovas šioje byloje nereiškė reikalavimo taikyti
kasatoriui civilinę atsakomybę, t. y. atlyginti jam dėl prašomos
pašalinti iš tinklalapio informacijos viešo paskleidimo atsiradusią
žalą, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo
nutartyje išdėstytais argumentais, kad įpareigojimas išimti iš
interneto svetainės konkrečią medžiagą taikytinas asmeniui,
atliekančiam administratoriaus funkcijas, tačiau tai nesietina su jo
atsakomybe už medžiagos turinį ar paskleidimą. Atsižvelgdama į
tai, kad byloje nepareikštas ir teismų nebuvo nagrinėjamas
reikalavimas taikyti kasatoriui civilinę atsakomybę, teisėjų kolegija
nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su
Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo, Elektroninės
komercijos direktyvos ir kitų teisės aktų nuostatų,
reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugų teikėjų
atsakomybės pagrindus ir ribojimus, aiškinimu ir taikymu.
Elektroninės komercijos direktyva
• Pagal Elektroninės komercijos direktyvos nuostatas ir jas aiškinančią ESTT
jurisprudenciją tarpiniu informacinės visuomenės paslaugų teikėju gali
būti pripažintas toks subjektas, kurio vaidmuo neutralus, o veiksmai yra
tik techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio, ir todėl jis neturi žinių
apie saugomus duomenis arba jų nekontroliuoja. Taip nėra, kai paslaugų
teikėjas, užuot neutraliai teikdamas paslaugą tik techniškai ir automatiškai
apdorodamas klientų pateiktus duomenis, atlieka aktyvų vaidmenį,
leidžiantį jam turėti žinių apie šiuos duomenis ar juos kontroliuoti (ESTT
2010 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto byloje Google France ir Google,
sujungtos bylos Nr. C 236/08 iki C 238/08, 113 – 114, 120 punktai; 2011 m.
liepos 12 d. sprendimo, priimto byloje L‘Oréal SA ir kt. prieš eBay
International AG ir kt., bylos Nr. C-324/09, Rink. p. I-000, 116 punktas).
Taigi tuo atveju, jei tinklalapio valdytojas atlieka aktyvų vaidmenį,
leidžiantį jam turėti žinių apie paslaugos gavėjų jo valdomame
tinklalapyje pateikiamą informaciją ar ją kontroliuoti, toks tinklalapio
valdytojas nepripažintinas prieglobos paslaugų, t. y. informacinės
visuomenės paslaugų tarpiniu teikėju.
Dėl interneto komentaro šalinimo
• Įvertinusi 2009 m. gegužės 6 d. publikaciją, teisėjų
kolegija daro išvadą, kad joje pateikti asmenine
patirtimi grindžiami ieškovo kaip advokato darbo
atstovaujant publikacijos autorių vertinimai,
samprotavimai ir išvados apie advokato darbo
metodus, teiginiai išdėstomi su nuorodomis, kad tai
autoriaus samprotavimai („išeina, kad“, „pagalvojau“),
klausiamąja forma išreiškiant abejones („Ar galima
mokėti tokius pinigus tokiems advokatams?). Įvertinusi
šią publikaciją kaip visumą, teisėjų kolegija daro išvadą,
kad joje yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris, t. y.
nuomonė.
Dėl interneto komentaro šalinimo
• Kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, nuomonė turi
būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai
nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų
(Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33
dalis); pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra
reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo
žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint
išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos
pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini
žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie yra
nesąžiningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo,
suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl
asmens, apie kurį reiškiama nuomonė.
Dėl interneto komentaro šalinimo
• Teisėjų kolegija, įvertinusi publikacijoje vartojamas formuluotes,
sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jos (pvz.,
„aferistų lizdas“, „per tokius nevykėlius advokatus“, „mausto
klientus“) yra neetiškos, teiginiai išsakomi nepadoria, įžeidžiančia,
žeminančia ieškovo kaip advokato dalykinę reputaciją forma.
Publikacijoje pateikiami nepagrįsti faktais autoriaus samprotavimai
apie ieškovo kaip advokato numanomai neteisėtus darbo metodus,
priskiriant jam baudžiamaisiais įstatymais uždraustas, teisės ir geros
moralės požiūriu nepriimtinas savybes, tokias kaip paperkamumas,
kyšininkavimas. Tokių samprotavimų paskleidimas, jų nepagrindus
faktais, aiškiai buvo nukreiptas sumenkinti ieškovo reputaciją,
negali būti toleruojamas ir vertinamas kaip gintina saviraiškos
laisvės aspektu kritika. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad 2009 m. gegužės 6 d. publikacijoje esanti
informacija atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 19
straipsnio 2 dalyje apibrėžtą, taigi yra neskelbtina
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Tarasevičius)
DĖL publikacijoje „Ekskursas į istoriją: kodėl
prostitutai bačiuliai ir matoniai nepasigauna ŽIV“
(http://racas.lt, 2012-11-12) PASKELBTOS
INFORMACIJOS, 2013 m. vasario 11 d. Nr. SPR25
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS, 2013 m. vasario 11 d. Nr. SPR-25
• Pareiškėjas mano, kad A. Račas skundžiamoje
publikacijoje paskleidė ne nuomonę, o žinią apie
pareiškėją, pavadindamas jį: 1. Prasigėrusiu; 2.
Politiniu propagandistu; 3. Paėmusiu kyšį ar
gavusiu atlygį už tai, kad kreiptųsi į Vyriausiąją
rinkimų komisiją. Pareiškėjas prašo įvertinti
skundžiamą publikaciją ir joje paskelbtą
pareiškėjo garbę ir orumą žeminančią informaciją
bei įpareigoti tinklaraštyje http://racas.lt
atitinkama apimtimi paskelbti tekstą, paneigiantį
tikrovės neatitinkančias žinias apie pareiškėją ir jo
atsiprašyti.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS, 2013 m. vasario 11 d. Nr. SPR-25
• Pateiktame paaiškinime A. Račas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas skundas
neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų galiojančių teisės aktų
reikalavimų, kad tinklaraštis nėra nei laikraštis, nei žurnalas, nei
biuletenis, nei televizijos ar radijo programa. Lietuvių kalbos žodyne nėra
žodžio „tinklaraštis“ apibrėžimo, tačiau tarptautinėje literatūroje
tinklaraštis yra suprantamas, kaip asmeninis dienoraštis, kuriame jį
rašantis autorius dalijasi savo patirtimis, nuomonėmis, įžvalgomis ir pan.
(http://dictionary.reference.com/browse/blog). Savo paaiškinime A. Račas
pažymėjo, kad tarp Visuomenės informavimo įstatymo žurnalistų etikos
inspektoriui priskirtos kompetencijos nėra nurodyta pareiga nagrinėti
skundus dėl asmeniniuose dienoraščiuose paskelbtų nuomonių. Todėl
pareiškėjo skundas dėl tinklaraštyje http://racas.lt trumpam paskelbtų
įžvalgų nėra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijos objektas ir
turėtų būtu atmestas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos įstatymų
reikalavimų.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Tarasevičius)
• A. Račo teigimu, tinklaraštis nėra visuomenės
informavimo priemonė, o yra vieta, kurioje
asmenys skelbia savo asmenines nuomones,
reakcijas į vykstančius įvykius, įžvalgas ir pan.
Todėl pareiškėjo skundžiamus teiginius reikėtų
vertinti ne kaip žinių skleidimą, o kaip
nuomonę.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Tarasevičius)
• Asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių
teisiškai reikšmingų faktų visuma: 1) žinių paskleidimo
faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie
pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina
asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios
neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad žeminančia
žmogaus garbę ir orumą žinia laikoma tikrovės
neatitinkanti, diskredituojanti asmenį informacija,
kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės
ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį,
netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime,
nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Tarasevičius)
• Įvertinus A. Račo pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, kad jo
argumentas, jog tinklaraštis http://racas.lt nėra visuomenės informavimo
priemonė, yra nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
2009 m. balandžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A44470/2009 konstatavo, kad, sistemiškai aiškinant Visuomenės informavimo
įstatymą, internetinių tinklaraščių autoriai gali būti pripažinti viešosios
informacijos rengėjais (skleidėjais), o jų internetiniai tinklaraščiai –
visuomenės informavimo priemonėmis. Tame pačiame sprendime
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad atsižvelgiant į
konkrečių fizinių asmenų – internetinių tinklaraščių (dienoraščių) autorių
veiklos pobūdį ir jų vykdomas viešosios informacijos teikimo visuomenei
funkcijas, jie gali būti pripažįstami sui generis informacinės visuomenės
informavimo priemonių valdytojais, taigi ir viešosios informacijos rengėjais
ir (ar) skleidėjais, o jų internetiniai tinklaraščiai – informacinės visuomenės
informavimo priemonėmis Visuomenės informavimo įstatymo prasme.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Tarasevičius)
• Taigi vien tai, jog internetinio tinklaraščio autoriaus veikla ar teisinis
statusas formaliai ir eksplicitiškai nėra reglamentuojami
Visuomenės informavimo įstatyme, dar nesudaro pagrindo teigti,
kad tokie asmenys yra apskritai eliminuojami iš teisinio
reguliavimo sferos, arba kad jie pagal savo vykdomas funkcijas
negali būti prilyginti žurnalistams – komentatoriams, o taip pat, kad
jų atžvilgiu tam tikra apimtimi negali galioti Visuomenės
informavimo įstatymo nuostatos, numatančios žurnalistų teises bei
pareigas. Visuomenės informavimo įstatymą reikia aiškinti plačiai,
apimant ne tik tradicines, bet ir šiuolaikines, nors tiesiogiai ir
nereglamentuotas elektroninių visuomenės informavimo
priemonių formas, dėmesį kreipiant ne į formaliuosius tokių
informavimo priemonių organizavimo požymius, o į jų realiai
vykdomas funkcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2009 m. balandžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.
A444-70/2009).
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Tarasevičius)
• Konkrečiai nagrinėjamu atveju internetinis tinklaraštis (dienoraštis)
http://racas.lt gali būti prilygintas informacinės visuomenės informavimo
priemonei (taigi ir visuomenės informavimo priemonei), nes A. Račas joje
rengia ir skleidžia viešąją informaciją Visuomenės informavimo įstatymo
prasme ir taip teikia sui generis informacinės visuomenės informavimo
paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad A. Račas yra profesionalus žurnalistas,
politikos apžvalgininkas, kuris savo internetiniame tinklaraštyje
http://racas.lt skelbia viešąją informaciją politikos, kultūros, verslo,
visuomenės gyvenimo, aktualijų ir kt. temomis. Iš to seka, kad jam, kaip
žurnalistui, kuris kartu yra ir viešosios informacijos rengėjas bei skleidėjas,
valdantis informacinės visuomenės informavimo priemonę http://racas.lt,
taip pat jo veiklai rengiant ir viešai skleidžiant informaciją yra taikomas
Visuomenės informavimo įstatymas. Visuomenės informavimo įstatymo
nuostatų įgyvendinimo priežiūrą atlieka žurnalistų etikos inspektorius,
todėl A. Račo argumentas, kad pareiškėjo skundas nėra žurnalistų etikos
inspektoriaus kompetencijos objektas, yra nepagrįstas.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Tarasevičius)
• Kaip neturintis objektyvaus pagrindo atmestinas ir tas A. Račo
argumentas, jog pareiškėjas savo skunde nenurodo nei visuomenės
informavimo priemonės, nei joje skelbtos publikacijos. Priešingai – šie
duomenys yra aiškiai nurodyti pareiškėjo skunde, t. y. publikacija
„Ekskursas į istoriją: kodėl prostitutai bačiuliai ir matoniai nepasigauna
ŽIV“, paskelbta 2012-11-12 interneto tinklaraštyje http://racas.lt. Ta
aplinkybė, kad 2012-11-16, kai pareiškėjas pateikė skundą žurnalistų etikos
inspektoriui, ši publikacija jau buvo ištrinta iš http://racas.lt, nepašalina
galimybės pareiškėjui kreiptis su skundu dėl savo teisių gynybos, kaip ir
nepašalina žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijos nagrinėti
pareiškėjo skundą. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, kad prieiga prie
skundžiamos publikacijos tinklalapyje http://racas.lt buvo viešai prieinama
visiems ja pasinaudoti norintiems asmenims per atvirus viešojo naudojimo
elektroninius tinklus. Žurnalistų etikos inspektoriaus atliekamo tyrimo
atveju nėra svarbu, kiek laiko skundžiama publikacija buvo viešai
skelbiama, svarbus pats informacijos viešo paskelbimo visuomenės
informavimo priemonėje faktas.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Tarasevičius)
• A. Račas nepagrįstai pareiškėją laiko viešuoju asmeniu. Visuomenės
informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje įtvirtinta definityvinė norma,
kurioje pateikiamas sąvokos „viešasis asmuo“ apibrėžimas. Pagal ją,
viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės
pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų
pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar
visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo
administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba
jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Šios
nuostatos lingvistinė ir loginė analizė leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas,
kaip dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas,
nepatenka į išvardintų pareigybių sąrašą, jam nėra suteikti viešojo
administravimo įgaliojimai, jis taip pat neadministruoja ir viešųjų paslaugų
teikimo, o jo oficialiai vykdoma veikla nedaro jokios įtakos viešiesiems
reikalams. Iš to seka, kad pareiškėjas neatitinka viešąjį asmenį
charakterizuojančių požymių, nustatytų Visuomenės informavimo įstatymo
2 straipsnio 73 dalyje.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Tarasevičius)
• Nagrinėjamu atveju A. Račas šių reikalavimų nesilaikė, nes
iš skundžiamos publikacijos turinio skaitytojams
suteikiamas akivaizdus pagrindas manyti, jog pareiškėjas
yra prasigėręs, t. y. moralės bei visuomenėje pripažintų
normų požiūriu jo elgesys nepriimtinas, netoleruotinas,
tačiau A. Račas neįrodė, kad pareiškėjas taip elgiasi.
Paskelbdamas neigiamu aspektu pareiškėją vaizduojančią
žinią, A. Račas neįsitikino skelbiamos informacijos
teisingumu ir tikslumu, tokiu būdu nevykdė aukščiau
išvardintų teisės aktuose jam numatytų pareigų.
Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi tikrovės
neatitinkančią informaciją (žinią), žeminančią asmens garbę
ir orumą, privalo šią žinią paneigti (Visuomenės
informavimo įstatymo 15, 44 straipsniai).
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Tarasevičius)
• Atsiprašymas. Atsižvelgiant į tai, kad
atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės,
nei teisinės gynybos būdas, o asmens,
paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį
paskleisti žeminantys jo garbę ir orumą
duomenys, tarpusavio santykių aspektas, todėl
žurnalistų etikos inspektorius negali tenkinti
pareiškėjo prašymo įpareigoti A. Račą jo
atsiprašyti.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Matonis,2013.02.11, Nr. SPR-19)
• 2012 m. lapkričio 15 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo
gautas pareiškėjo Audriaus Matonio skundas dėl publikacijoje „Ekskursas į
istoriją: kodėl prostitutai bačiuliai ir matoniai nepasigauna ŽIV“
(http://racas.lt, 2012-11-12) paskelbtos informacijos. Pareiškėjas teigia,
kad minėta publikacija buvo pažeista jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio
ir žurnalisto, garbė ir orumas. Pareiškėjas mano, kad A. Račas
skundžiamoje publikacijoje paskleidė ne nuomonę, o žinią apie pareiškėją,
pavadindamas jį: 1. Prostitutu; 2. Priklausančiu (ar priklausiusiu)
žurnalistinių prostitutų gaujai; 3. Parsidavinėjančiu už ordinus; 4.
Prostitutu, kuris savo egzistavimą bando pateisinti tuo, kad prostitucija
yra seniausia profesija pasaulyje. Pareiškėjas nurodė, kad A. Račas
nuorodą į skundžiamą publikaciją paskelbė ir savo paskyroje
socialiniame tinkle „Facebook“. Pareiškėjas prašo įvertinti skundžiamą
publikaciją kaip pažeidžiančią jo garbę ir orumą bei žeminančią profesinę
reputaciją ir įpareigoti tinklaraštyje http://racas.lt paskelbti tekstą,
paneigiantį minėtas tikrovės neatitinkančias žinias, tokia apimtimi, kuri
buvo išspausdinta skundžiamoje publikacijoje bei paskelbti nuorodą į šį
paneigimą A. Račo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Matonis,2013.02.11, Nr. SPR-19)
• Pateiktame paaiškinime A. Račas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas skundas
neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų galiojančių teisės aktų
reikalavimų. A. Račas taip pat nurodė, kad tinklaraštis nėra nei laikraštis,
nei žurnalas, nei biuletenis, nei televizijos ar radijo programa. A. Račo
teigimu, Lietuvių kalbos žodyne nėra žodžio „tinklaraštis” apibrėžimo,
tačiau tarptautinėje literatūroje tinklaraštis yra suprantamas, kaip
asmeninis dienoraštis, kuriame jį rašantis autorius dalijasi savo
patirtimis, nuomonėmis, įžvalgomis ir pan.
(http://dictionary.reference.com/browse/blog). Savo paaiškinime A. Račas
pažymėjo, kad tarp Visuomenės informavimo įstatymo žurnalistų etikos
inspektoriui priskirtos kompetencijos nėra nurodyta pareiga nagrinėti
skundus dėl asmeniniuose dienoraščiuose paskelbtų nuomonių. Todėl, A.
Račo įsitikinimu, pareiškėjo skundas dėl tinklaraštyje http://racas.lt
trumpam paskelbtų įžvalgų nėra žurnalistų etikos inspektoriaus
kompetencijos objektas ir turėtų būti atmestas kaip neatitinkantis Lietuvos
Respublikos įstatymų reikalavimų.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Matonis,2013.02.11, Nr. SPR-19)
• A. Račas paaiškino, kad tinklaraštis nėra
visuomenės informavimo priemonė, o yra
vieta, kurioje asmenys skelbia savo asmenines
nuomones, reakcijas į vykstančius įvykius,
įžvalgas ir pan. Todėl, A. Račo įsitikinimu, ir
pareiškėjo skundžiamus teiginius reikėtų
vertinti ne kaip žinių skleidimą, o kaip
nuomonę.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Matonis,2013.02.11, Nr. SPR-19)
• Be to, A. Račas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra laikytinas
viešu asmeniu, kadangi jis yra gerai žinomos visuomeninės Lietuvos
televizijos LRT naujienų tarnybos direktorius, komentuojantis
politinius ir ekonominius įvykius televizijos ir radijo laidose,
skelbiantis savo komentarus didžiausiuose Lietuvos naujienų
portaluose, o po neseniai vykusių Seimo rinkimų vizitavo rinkimus
laimėjusių partijų būstines, kur buvo maloniai priimtas ir vaišinamas
alkoholiniais gėrimais
(http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/fotoreportaz
as-is-darbo-partijos-rinkimu-stabo-be-zodziu). Tai, pasak A. Račo,
liudija, kad pareiškėjas yra žinomas, atpažįstamas ir kai kurių net
vertinamas, tai yra, neabejotinai viešas asmuo. A. Račas pažymėjo,
kad Lietuvos teismų praktikoje yra nurodyta, kad viešųjų asmenų
kritikos ribos yra gerokai platesnės nei privačių asmenų.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Matonis,2013.02.11, Nr. SPR-19)
• Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama,
jog ginčijamos informacijos (publikacijos) pašalinimas
iš atitinkamo internetinio tinklalapio yra reikšmingas
sprendžiant galimą civilinės atsakomybės taikymo
problemą. Tai reiškia, kad pašalindamas ginčo objektu
esančią informaciją iš atitinkamo tinklalapio, viešosios
informacijos rengėjas (skleidėjas) daromą teisės
pažeidimą nutraukia. Ši aplinkybė nepanaikina asmens
teisių pažeidimo fakto, tačiau yra svarbi vertinant
neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kurį pagal
kompetenciją sprendžia teismas.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Matonis,2013.02.11, Nr. SPR-19)
• A. Račas nepagrįstai pareiškėją laiko viešuoju asmeniu. Visuomenės
informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje įtvirtinta definityvinė norma,
kurioje pateikiamas sąvokos „viešasis asmuo“ apibrėžimas. Pagal ją,
viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės
pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų
pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar
visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo
administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba
jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Šios
nuostatos lingvistinė ir loginė analizė leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas,
kaip LRT televizijos TV naujienų tarnybos direktorius, nepatenka į
išvardintų pareigybių sąrašą, jam nėra suteikti viešojo administravimo
įgaliojimai, jis taip pat neadministruoja ir viešųjų paslaugų teikimo, o jo
oficialiai vykdoma veikla nedaro jokios įtakos viešiesiems reikalams. Iš to
seka, kad pareiškėjas neatitinka viešąjį asmenį charakterizuojančių
požymių, nustatytų Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73
dalyje.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Matonis,2013.02.11, Nr. SPR-19)
• Analizuojant visą skundžiamos publikacijos turinį, darytina išvada,
kad A. Račas nagrinėja ir vertina A. Matonio kaip žurnalisto
profesinę veiklą ir asmenybę, todėl žodis „prostitutas“ ginčo
teiginiuose yra naudojamas ne tiesiogine, o perkeltine reikšme. Iš to
seka, kad ginčo teiginiuose yra atspindimas tik subjektyvus A. Račo
požiūris, kuris pagal įprastinę pasakymo „prostitutas“ prasmę negali
būti tapatinamas su šiais teiginiais išreikštos informacijos
perteikimu aplinkiniams kaip objektyvios ir santykinai visuotinės
tiesos. Todėl darytina išvada, kad ginčijamiems teiginiams,
pareikštiems pareiškėjo atžvilgiu, objektyvios tiesos kriterijus
negali būti pritaikytas ir kad tokie teiginiai laikytini subjektyvios
nuomonės apie pareiškėją pareiškimu, o ne žinios paskelbimu.
Nuomonei tiesos kriterijus nėra taikomas, jos neprivaloma įrodyti,
tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai (Visuomenės
informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis).
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Matonis,2013.02.11, Nr. SPR-19)
• paties A. Račo nuorodos „<…> esu įsitikinęs, kad <…>“. Nagrinėjamu ginčo
teiginiu reiškiama A. Račo mintis yra ta, kad pareiškėjas nepelnytai gavo
valstybinį apdovanojimą, ne už nuopelnus Lietuvai, o už palankumą
Lietuvos Respublikos Prezidentui V. Adamkui. Pažymėtina, kad nuomonė,
būdama subjektyvi, gali būti įvairiai išreiškiama, tačiau negali būti
reiškiama neetiškai, žeminant ar skaudinant kitą asmenį. Visas
skundžiamos publikacijos turinys, kontekstas, teiginių formuluotės rodo,
kad A. Račas pareiškėją laiko ir viešai pavadino žurnalistiniu prostitutu,
parsidavinėjančiu už ordinus. Pažymėtina, kad A. Račo paaiškinime
akcentuojamas netikslus pareiškėjo pareigų nurodymas Lietuvos
Respublikos Prezidento dekrete, ar V. Adamkaus prisiminimų knygoje,
neturi nieko bendra su tariamu neetišku pareiškėjo elgesiu, kadangi nei
šalies vadovo dekreto, nei prisiminimų knygos tekstai su pareiškėju
nederinami. Nuomonės reiškimą riboja kito asmens teisė į garbę ir orumą.
Atsakomybė už pareikštą nuomonę gali būti taikoma tuomet, kai
nuomonė yra pareikšta nepadoria ar įžeidžiančia forma, t. y. padarant
pažeidimą, kuris dėl jo aplinkybių ir pobūdžio visuomenei nepriimtinas ir
netoleruotinas.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Matonis,2013.02.11, Nr. SPR-19)
• Teisė turėti savo nuomonę, įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra
viena pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 25 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijos 10 straipsnyje. Nors nuomonei ir netaikomas
patikros, įrodomumo kriterijus, tačiau ji negali remtis
nepagrįstomis prielaidomis arba pagal savo pobūdį ir raiškos
formą žeminti ir žeisti kitą žmogų. Teisė reikšti nuomonę nėra
absoliuti. Žmogaus garbės ir orumo apsaugos tikslais yra nustatyti
naudojimosi saviraiškos laisve apribojimai. Šia teise, kaip ir bet
kuria kita teise, negalima piktnaudžiauti, t. y. nuomonės reiškimo
laisvės negalima panaudoti siekiant pažeminti kitą žmogų,
pasityčioti, pažeisti jo garbę ir orumą. Reikšdamas nuomonę tokiu
būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina kito asmens
garbę ir orumą, ir vien turėdamas tikslą kitą žmogų įžeisti,
pažeminti, asmuo laikomas piktnaudžiaujančiu savo teise viešai
reikšti nuomonę.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Matonis,2013.02.11, Nr. SPR-19)
•
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pavadinimas labai konkrečiu neigiamą atspalvį
turinčiu apibūdinimu „prostitutas“, priskyrimas jam geros moralės požiūriu
nepriimtinų savybių, tokių kaip parsidavinėjimas už ordinus, pasakymas, kad
„mane pykina nuo tokių prostitutų kaip <…> A. Matonis“, tikėjimasis, kad „tie
parsidavinėjantys prostitutai vieną dieną pasigaus ŽIV ir padvės“ rodo, jog toks A.
Račo nuomonės raiškos stilius yra akivaizdžiai užgaulus, niekinantis pareiškėją,
nekorektiškas ir nekultūringas. Ginčo teiginių apie pareiškėją paskleidimas
normalaus žmogaus požiūriu menkina tokį asmenį, formuoja neigiamą jo įvaizdį ir
adekvačią visuomenės nuomonę. Apie pareiškėjo veiklą, savybes, asmenybę A.
Račas ginčo teiginiuose daro savarankiškas negatyvias išvadas, kalba itin neigiamą
atspalvį turinčiais išsireiškimais. Ginčo teiginiuose reiškiama nuomonė pagal savo
pobūdį, prasmę, turinį ir formą yra akivaizdžiai žeminanti ir turi visuotinai
pripažintą įžeidžiamą, niekinančią reikšmę. Neetiški A. Račo samprotavimai apie
pareiškėjo veiklą ir asmenį, užgaulus pareiškėjo vertinimas nagrinėjamu atveju
peržengė priimtinos asmens kritikos ribas, kadangi buvo išreikštas neleistinu
būdu, forma ir priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad konkrečiu atveju viešosios
informacijos rengėjo (skleidėjo) pasirinktos kritikos raiškos priemonės vertintinos
kaip neproporcingos (nepriimtinos) ne tik privataus, bet ir viešojo asmens
atžvilgiu.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS (Racas v. Matonis,2013.02.11, Nr. SPR-19)
• Atsižvelgiant į A. Račo elgesį bei tikslus, t. y. ar
viešai skelbiant skundžiamą publikaciją buvo
siekiama paniekinti ir pažeminti pareiškėją, ar
atvirkščiai – siekta sąžiningai informuoti
visuomenę apie tą asmenį ir jo veiklą, įvertinus
ginčo objektu esančiuose teiginiuose reiškiamos
nuomonės pobūdį, pasirinktą leksiką pareiškėjo
atžvilgiu, darytina išvada, kad savo rašiniu A.
Račas siekė sumenkinti pareiškėją visuomenės
akyse ir peržengė teisės skleisti informaciją
ribas.
Interneto komentaras, Baudžiamoji atsakomybė
(Baudžiamoji byla Nr. 2K-677/2012, LAT, 2012 m. gruodžio 18 d.)
• J. J. nuteista pagal BK 170 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2009 m. lapkričio 29
d. 22 val. 25 min. iš kompiuterio IP: 78.62.137.23, registruoto jos vardu
Kaune, Maironio g. 6–7, pasivadinusi slapyvardžiu „Visi“, interneto
naujienų tinklalapyje www.lrytas.lt 2009 m. lapkričio 26 d. publikuoto
vaizdo reportažo „Prie Seimo protestuojantys jaunuoliai nesulaukė
parlamentarų dėmesio“ komentarų skiltyje paskelbė komentarą „kurie
šiuose komentaruose prijaučia tų homikų išsišokimui, patys yra tokie pat
iškrypėliai ir psichiniai ligoniai. Čia komentarus rašo ir to iškrypėliško
sambūrio dalyviai. Gėda šio šlykštaus reginio organizatoriams ir
dalyviams. Yra toks žodis PASILEIDĖLIS, kuris apibūdina žmogų,
nemokantį kontroliuoti savo juslių. Taigi prieš mūsų akis -- pasileidėliai. Ir
ne šiaip kokie, bet ypatingos rūšies pasileidėliai, -- tai IŠKRYPĖLIAI. Juos
skubiai reikėjo surinkti ir išvežti į Psichiatrinę. Jų vieta -- TEN.“; taip ji
viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą, kurstė diskriminuoti žmonių
grupę dėl seksualinės orientacijos.
Interneto komentaras, Baudžiamoji atsakomybė
(Baudžiamoji byla Nr. 2K-677/2012, LAT, 2012 m. gruodžio 18 d.)
• Kasaciniu skundu J. J. prašo panaikinti Kauno miesto
apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį,
kuria ji buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą,
numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 1
MGL, t. y. 130 Lt, bauda, ir Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.
birželio 7 d. nutartį, kuria buvo atmestas jos
apeliacinis skundas. Kasatorės teigimu, nurodyti
teismų procesiniai sprendimai yra neteisingi, neteisėti,
neobjektyvūs, priimti išsamiai ir objektyviai neištyrus
su byla susijusių aplinkybių, todėl teismai netinkamai
pritaikė baudžiamuosius įstatymus.
Interneto komentaras, Baudžiamoji atsakomybė
(Baudžiamoji byla Nr. 2K-677/2012, LAT, 2012 m. gruodžio 18 d.)
• BK 170 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų
pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiškumas
ir sąžinės laisvė. Papildomu objektu gali būti konkrečiais
atvejais – atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens
garbė, orumas, sveikata. Visi BK 170 straipsnyje numatytos
nusikalstamos veikos, įvertinus būtent viso BK 170
straipsnio pavadinimą, pasireiškia aktyviais kaltinamojo
veiksmais, kuriais kurstoma prieš bet kokios tautos, rasės,
etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Šio straipsnio 2
dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi,
niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių
grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės
orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės
padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Interneto komentaras, Baudžiamoji atsakomybė
(Baudžiamoji byla Nr. 2K-677/2012, LAT, 2012 m. gruodžio 18 d.)
• Būtent ši nusikalstama veika pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais
tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą, kurstant žmonių grupės ar jai
priklausančio asmens diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos,
kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kaltininkas
aktyviais veiksmais tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantą ir
diskriminaciją kursto aplinkinius savo viešais pareiškimais, kuriuose
pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviajai parinktos ir išdėstytos
žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios
neigiamą, niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras
įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Taigi,
pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiem suprantamai nurodo vieną iš
įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą,
niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų
visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus,
neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų
diskriminaciją
Interneto komentaras, Baudžiamoji atsakomybė
(Baudžiamoji byla Nr. 2K-677/2012, LAT, 2012 m. gruodžio 18 d.)
• Nurodyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo jos padarymo
momento, t. y. šios nusikalstamos veikos sudėtis formalioji,
pasekmių atsiradimas nėra svarbus. Veikos padarymo būdas –
būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika turi būti
padaroma viešai, tam tikru viešu pareiškimu. Ši nusikalstama veika
yra nukreipta prieš nurodytų požymių bendrumu individualizuojamą
asmenų grupę ar konkretų jos narį. Kvalifikuojant veiką nebūtina
nustatyti konkretaus asmens, prieš kurį buvo padaryta veika,
pakanka nustatyti, ar šia nusikalstama veika buvo siekiama
pasityčiojant, paniekinant, skatinti neapykantą ar diskriminaciją
prieš konkrečių asmenų, pasižyminčių lyties, seksualinės
orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,
tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų bendrumu, grupę
Interneto komentaras, Baudžiamoji atsakomybė
(Baudžiamoji byla Nr. 2K-677/2012, LAT, 2012 m. gruodžio 18 d.)
• Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai
nagrinėdami šią bylą neįvertino visų aplinkybių,
kurios reikšmingos veikos kvalifikavimui pagal
BK 170 straipsnio 2 dalį. Teismai neatsižvelgė į
įvykių kontekstą, dėl kurių buvo surašytas
komentaras. Nebuvo įvertinta tai, kad vadinamoji
akcija buvo nesankcionuotas renginys prie pat
Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, todėl bendru
požiūriu nuteistosios negatyvi reakcija į patį
neteisėtą renginį buvo natūrali pilietiška pozicija.
Interneto komentaras, Baudžiamoji atsakomybė
(Baudžiamoji byla Nr. 2K-677/2012, LAT, 2012 m. gruodžio 18 d.)
• Šiame kontekste būtina pažymėti ir
provokuojantį šios akcijos aspektą, renginio
dalyvių buvo pasirinkta neteisėta savo pažiūrų
ir idėjų reiškimo forma – nesankcionuotas
renginys prie pat Seimo rūmų, dalyvių
ekscentriškas elgesys tikrai neprisidėjo prie
visuomenėje kitokias pažiūras turinčių asmenų
tarpusavio supratimo bei tolerancijos
ugdymo.
Interneto komentaras, Baudžiamoji atsakomybė
(Baudžiamoji byla Nr. 2K-677/2012, LAT, 2012 m. gruodžio 18 d.)
• Renginio dalyviai naudodamiesi laisve reikšti savo įsitikinimus bei ugdyti
toleranciją privalėjo atsižvelgti į tai, kad laisvė yra neatskiriama nuo
pareigos gerbti kitų asmenų pažiūras ir tradicijas. Didžioji Lietuvos
Respublikos visuomenės dalis itin vertina tradicinės šeimos vertybės. Tai
įtvirtinta ir Konstitucijos 38 straipsnyje, kad šeima yra visuomenės ir
valstybės pagrindas; valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir
vaikystę; santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Konstitucinis
Teismas taip pat išaiškino, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 38
straipsnio 1 dalies nuostatas, yra saugomos ir ginamos santuokos bei
kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia santuokos
nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas
pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės,
pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku
apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių
motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas (Konstitucinio Teismo
2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje
galiojantį teisinį reglamentavimą, Konstitucijos ginamas vertybes, šeima –
kaip konstitucinė vertybė, yra vyro ir moters sąjunga įvairiais pagrindais.
Interneto komentaras, Baudžiamoji atsakomybė
(Baudžiamoji byla Nr. 2K-677/2012, LAT, 2012 m. gruodžio 18 d.)
• Nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad pirmosios
instancijos teismas, remdamasis teisiamojo posėdžio metu
apklausto ekspertas doc. dr. A. S. parodymais, kuriais jis
paneigė savo ekspertizės akto išvados dalį ir nurodė, kad
dalimi slapyvardžiu „Visi“ pasirašiusio asmens (kasatorės)
komentaro: „juos skubiai reikėjo surinkti ir išvežti į
psichiatrinę“ išreiškiama tik autoriaus nuomonė, šis
komentaro sakinys parašytas būtuoju laiku ir jame
raginimo smurtauti prieš žmonių grupę ar jai priklausantį
asmenį dėl seksualinės orientacijos nėra, konstatavo, jog J.
J. veikoje nėra kurstymo smurtauti prieš žmonių grupę,
išskiriamą seksualinės orientacijos pagrindu ir išteisino
kasatorę pagal BK 170 straipsnio 3 dalį nepadarius veikos,
turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių
Interneto komentaras, Baudžiamoji atsakomybė
(Baudžiamoji byla Nr. 2K-677/2012, LAT, 2012 m. gruodžio 18 d.)
•
Atsižvelgiant į tai bei įvertinus likusią internetiniame portale skelbto kasatorės
komentaro (pasisakymo) dalį, pagal skundžiamus teismų sprendimus ir juose
padarytas išvadas akivaizdu, kad kasatorė nuteista pagal BK 170 straipsnio 2 dalį,
nes savo komentare viešai niekino ir tyčiojosi iš homoseksualios orientacijos
asmenų dėl jų seksualinės orientacijos pavartodama žodžius: „iškrypėliai“,
„pasileidėliai“. Tiek pagal Lietuvių kalbos žodyną (Valstybinė politinės ir mokslinės
literatūros leidykla, IV tomas, 1957 m., Vilnius), tiek pagal Dabartinės lietuvių
kalbos žodyną (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, IV leidimas, 2000 m.,
Vilnius) iškrypėlis – tas, kas yra iškrypęs; išsigimėlis; netvarkingai gyvenąs žmogus.
Pasileidėlis – išdykęs, nenuorama; palaidūnas, ištvirkėlis (Lietuvių kalbos žodynas IX
tomas, „Minties“ leidykla, 1973 m., Vilnius; Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, IV
leidimas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000 m., Vilnius). Nors
nurodyti žodžiai ir turi neigiamą ir niekinamą atspalvį lietuvių kalboje, tačiau tik
dėl jų vartojimo parašytame komentare, nesant konkrečių ir tiesioginių
pareiškimų skatinančių neapykantą ar kurstančių diskriminuoti šią asmenų grupę,
kasatorės veiksmuose nepagrįstai nustatyta objektyvieji nusikalstamos veikos,
numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, požymiai.
Interneto komentaras, Baudžiamoji atsakomybė
(Baudžiamoji byla Nr. 2K-677/2012, LAT, 2012 m. gruodžio 18 d.)
• Įvertinus tai, kas nurodyta, internetinėje erdvėje
paskelbti kasatorės teiginiai: „iškrypėliai“ ir
„pasileidėliai“, išreiškiant jos nuomonę apie
homoseksualių asmenų surengtą nesankcionuotą viešą
renginį, vertintini kaip ne korektiški, prasilenkiantys su
etišku savo konstitucinės informacijos, nuomonės
sklaidos laisvės įgyvendinimu, tačiau savo
pavojingumo laipsniu neatitinkantys BK 170 straipsnio
2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos – kurstymo
aktyviais veiksmais prieš homoseksualius asmenis,
tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą ar
diskriminaciją.
Interneto komentaras, Baudžiamoji atsakomybė
(Baudžiamoji byla Nr. 2K-677/2012, LAT, 2012 m. gruodžio 18 d.)
• Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d.
nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms
veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti
pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą,
kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu,
labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis,
nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis
(administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės
poveikio priemonėmis ir pan.)“. Kasacinėje praktikoje taip pat ne kartą
pabrėžta, kad bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip
nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje
turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio),
naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai
švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės
nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).
Interneto komentaras, Baudžiamoji atsakomybė
(Baudžiamoji byla Nr. 2K-677/2012, LAT, 2012 m. gruodžio 18 d.)
• Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad kasatorė,
pasirinkdama savo nuomonės apie internetiniame tinklalapyje
skelbtą informaciją (reportažą) išraiškos būdą, pavartojo netinkamus
žodžius, kaip pati nurodė, išreiškiančius jos nepritarimą neteisėtai
surengtai homoseksualių asmenų akcijai, tačiau tik žodžių
„iškrypėlis“ ir „pasileidėlis“ vartojimas, nėra pagrindas baudžiamajai
atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti. Nurodytais
aktyviais veiksmais kasatorė nekurstė kitų visuomenės narių prieš
homoseksualius asmenis. Be to, tik dėl šių dviejų nurodytų
neetiškų kasatorės pasisakymų viešojoje internetinėje erdvėje
nenustatyti ir subjektyvieji veikos požymiai – tiesioginė
konkretizuota kasatorės tyčia kurstyti interneto vartotojus,
skaitančius kasatorės komentarą, prieš homoseksualius asmenis,
skatinti neapykantą jiems ar diskriminaciją.
Interneto komentaras, Baudžiamoji atsakomybė
(Baudžiamoji byla Nr. 2K-677/2012, LAT, 2012 m. gruodžio 18 d.)
• Taigi, įvertinus tai, kad kasatorės veiksmai
nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK
170 straipsnio 2 dalyje būtinųjų sudėties
požymių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad
nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla dėl J. J.
nutrauktina, kasatorei nepadarius veikos,
turinčios nusikaltimo, numatyto BK 170
straipsnio 2 dalyje požymių (BPK 3 straipsnio 1
dalies 1 punktas, 382 straipsnio 2 punktas).